Civilinė byla Nr. e2S-166-601/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00759-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. bei atsakovo Š. S. priešieškinį ieškovei E. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo, skiriamo nepilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. M. ieškinį ir atsakovo Š. S. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo. Sprendimas šioje byloje priimtas 2025 m. gruodžio 16 d. ir įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d.

2.       Atsakovo prašymu byloje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką specializuotose patalpose, kartu nustatydamas, kad atsakovas apmoka bendravimo su vaikais metu patirtas paslaugų išlaidas. Vėliau tas pats teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, nustatant bendravimą kitose patalpose, tačiau iš esmės išlaikant atsakovo pareigą apmokėti su bendravimu susijusias išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo išspręstas iš esmės – dar kartą pakeičiant bendravimo vietą, tačiau išlaikant atsakovo pareigą apmokėti su bendravimu susijusias išlaidas.

3.       Nepaisant to, atsakovas 2025 m. spalio 7 d. pateikė prašymą išaiškinti būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto nuostatą, numatančią atsakovo pareigą apmokėti su bendravimu susijusias išlaidas. Atsakovas prašė paaiškinti, kaip ši nuostata turėtų būti vykdoma sistemiškai kartu su 2025 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 25/07/03 4.7–4.9 punktuose įtvirtintomis šalių teisėmis ir pareigomis dėl paslaugų apmokėjimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė inicijavo priverstinį išieškojimą pagal nurodytą nutarties punktą, nors, atsakovo teigimu, šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka ir mokėjimų apimtis yra nustatyta sutartyje, kurios nuostatos turi būti taikomos sistemiškai su teismo nutartimi. Atsakovas teigė tinkamai vykdęs sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, todėl siekia pašalinti nutarties vykdymo neaiškumus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino atsakovo Š. S. prašymo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto išaiškinimo.

5.       Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta atsakovo pareiga apmokėti bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ patalpose kilusias išlaidas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja šalių tarpusavio teisinius santykius, todėl papildomas išaiškinimas nėra reikalingas. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu nustato jų santykius su paslaugų teikėju ir nedaro įtakos teismo nutarties vykdymui, juo labiau kad analogiška nuostata įtvirtinta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

6.       Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo prašymas iš esmės susijęs su nesutikimu dėl pradėto priverstinio vykdymo, tačiau tokie klausimai sprendžiami skundžiant antstolio veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Be to, vykdomoji byla, pradėta pagal minėtą nutartį, jau buvo užbaigta, todėl nutarties vykdymo klausimas yra praradęs aktualumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas Š. S. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto nuostatą kaip ji turėtų būti vykdoma sistemiškai su 2025 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 25/07/03 įtvirtintomis 4.7, 4.8, 4.9 punktų nuostatomis, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijama nutarties nuostata yra aiški ir nedviprasmiška. Apelianto teigimu, 2025 m. liepos 11 d. nutarties motyvai buvo itin lakoniški ir nesuteikė pagrindo nustatyti atsakovo pareigą apmokėti visas VšĮ „Sotas“ paslaugų išlaidas, juolab, kad tokia sąlyga prieštarauja šalių sudarytos trišalės sutarties nuostatoms dėl atsiskaitymo tvarkos. Nutartyje iš esmės tik atkartotas ieškovės reikalavimas, nepateikiant savarankiškų motyvų, todėl rezoliucinės dalies 4 punktas laikytinas nepakankamai motyvuotu;

8.2.       Teismas nepagrįstai atskyrė nutarties nuostatą nuo šalių sudarytos sutarties, nors būtent trišalė paslaugų teikimo sutartis buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir organizuoti bendravimą VšĮ „Sotas“. Apelianto teigimu, sutarties nuostatos ir teismo nutartis turi būti aiškinamos sistemiškai, o priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas ankstesnėje nutartyje yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl tarpininko parinkimo priėmė pernelyg formaliai, vien dėl sutarties pasirašymo fakto;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prašymas susijęs su nesutikimu dėl vykdymo proceso ir turėjo būti sprendžiamas skundžiant antstolio veiksmus. Apeliantas pažymi, kad šia teise buvo pasinaudota ir teismas nutartyje dėl antstolio veiksmų pats nurodė kreiptis dėl nutarties išaiškinimo, todėl prašymas buvo pateiktas pagrįstai;

8.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutarties vykdymo klausimas yra praradęs aktualumą, nes vykdomoji byla buvo užbaigta. Apelianto teigimu, vykdymas buvo nutrauktas dėl objektyvaus negalimumo įgyvendinti panaikintos nutarties, tačiau ginčas dėl išlaidų išieškojimo pagal tą pačią nutarties nuostatą išliko aktualus;

8.5.       Apeliantas taip pat nurodo, kad 2025 m. liepos 11 d. nutartis faktiškai nebuvo įgyvendinta dėl ieškovės veiksmų ir paslaugų teikėjo atsisakymo vykdyti teismo nustatytą bendravimo modelį, o vienintelė realiai vykdyta jos dalis buvo susijusi su atsakovo pareigos apmokėti išlaidas taikymu. Tai, apelianto vertinimu, lėmė nepagrįstą finansinę naštą atsakovui ir dar labiau apsunkino vaikų bendravimo su tėvu užtikrinimą;

8.6.       Atskirajame skunde taip pat akcentuojama šalių konfliktinė situacija, ieškovės elgesys vykdant teismo nutartis bei tėvų lygiateisiškumo principo svarba, prašant apeliacinės instancijos teismo vertinti ginčą teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų kontekste.

2.       Ieškovė E. M., pateikusi atsiliepimą, prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą visa apimtimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 202 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, motyvuodama šiais argumentais:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo išaiškinti, nes ginčijama 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto nuostata („Atsakovas apmoka bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ kilusias išlaidas“) yra aiški, konkreti ir vykdytina, todėl nėra CPK 278 straipsnyje numatyto pagrindo ją aiškinti. Ieškovės vertinimu, atsakovas prašo ne išaiškinti, o faktiškai pakeisti nutarties turinį jam palankiu būdu, kas pagal CPK 278 straipsnį nėra galima;

9.2.       Atsakovo argumentai dėl neva visiško motyvų nebuvimo ir absoliutaus nutarties negaliojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra nepagrįsti. Ieškovė remiasi teismų praktika, pagal kurią teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, o absoliutus negaliojimo pagrindas siejamas tik su visišku motyvų nebuvimu, tuo tarpu nepakankamas ar lakoniškas motyvavimas savaime nėra absoliutus negaliojimo pagrindas. Ieškovės teigimu, skundžiama 2025 m. spalio 16 d. nutartis pateikia pakankamus motyvus, leidžiančius suprasti sprendimo logiką;

9.3.       Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas ilgą laiką, teikdamas prašymus ir skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekė pakeisti tarpininką / paslaugų teikėją, tačiau apmokėjimo tvarkos nekvestionavo. Tai, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad pareigos turinys atsakovui buvo suprantamas ir priimtinas, o ginčas kilo tik tuomet, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymas;

9.4.       Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo prašymas savo esme nukreiptas į nesutikimą su priverstiniu vykdymo procesu. Ieškovė pažymi, kad antstolis atsakovui buvo paaiškinęs, jog vykdomasis dokumentas yra aiškus ir vykdytinas, o atsakovo bandymai pasiekti „išaiškinimą“ iš esmės yra mėginimas išvengti pareigos vykdymo arba perkelti ją į kitą apmokėjimo modelį;

9.5.       Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas yra linkęs savaip interpretuoti teismų nutartis ir jų vykdymą (pvz., dėl apeliacinės instancijos nutartyje esą nustatytų konkrečių laiko intervalų), todėl atsakovo prašymas „išaiškinti“ vertintinas kaip siekis įtvirtinti jo paties interpretaciją kaip privalomą, nors teismas neturi pareigos keisti nutarties esmės remiantis vienašaliais atsakovo aiškinimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas išaiškinti teismo nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Iš bylos medžiagos nustatyta:

-       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S. (O. S.), gimusiu (duomenys neskelbtini), ir K. S. (K. S.), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) ieškovė įpareigota ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į mediacijos centro „In pace“ patalpas, pagal iš anksto suderintą grafiką su „In pace“ centru; 2) ieškovė privalo kreiptis į mediacijos centrą „In pace“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į „In pace“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka bendravimo su vaikais mediacijos centre „In pace“ kilusias išlaidas. Nutartyje nurodyta, kad ji vykdoma skubiai;

-       atsižvelgdami į 2025 m. gegužės 20 d. gautą mediacijos centro „In pace“ raštą dėl laikino paslaugų teikimo sustabdymo, atsakovas 2025 m. liepos 4 d., o ieškovė 2025 m. liepos 9 d. teismui pateikė prašymus pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeičiant bendravimo vietą: atsakovas siūlė nustatyti, kad bendravimas turi vykti VšĮ „Taikos raktai“ patalpose, esančiose adresu Jakšto g. 14, Vilniuje, arba Outlet Park, Ogmios mieste, 2 aukštas, Verkių g. 31C, Vilniuje; ieškovė siūlė nustatyti, kad bendravimas vykdomas VšĮ „Sotas“ patalpose, esančiose adresu Trinapolio g. 12, Vilniuje, ir pridėjo 2025 m. liepos 3 d. abiejų šalių bei VšĮ „Sotas“ pasirašytą trišalę paslaugų teikimo sutartį Nr. 25/07/03, kuria, be kita ko, susitarta, jog: „4.7. E. M. (motina) apmoka savo individualias asmenines konsultacijas bei konsultacijas nepilnamečiams vaikams, kai jie yra jos priežiūroje (dalyvauja motina su vaiku (ais)). 4.8. Š. S. (tėvas) apmoka savo individualias asmenines konsultacijas bei konsultacijas nepilnamečiams vaikams, kai jie yra jo priežiūroje (dalyvauja tėvas su vaiku (ais)). 4.9. Abu tėvai per pusę apmoka konsultacijas nepilnamečiams vaikams, kai jie yra abiejų tėvų priežiūroje (dalyvauja motina, tėvas ir vaikas (ai) kartu).“ Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatytų sąlygų nė viena iš šalių neprašė keisti;

-       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S. ir K. S. tvarką: 1) ieškovė įpareigota ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į VšĮ „Sotas“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką su VšĮ „Sotas“; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Sotas“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Sotas“ siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ kilusias išlaidas. Nutartyje nurodyta, kad ji vykdoma skubiai;

-       atsakovas 2025 m. liepos 16 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį, nustatant, skubiai vykdytiną iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, laikiną atsakovo Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S. ir K. S. tvarką: 1) įpareigoti ieškovę ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas, adresu Jakšto g. 14, Vilniuje, arba Outlet Park, Ogmios mieste, 2 aukštas, Verkių g. 31C, Vilniuje, pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“ centru; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais VšĮ „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas;

-       antstolis Mindaugas Dabkus 2025 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S-25-28-24824 priėmė vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą pagal 2025 m. liepos 11 d. nutarties 4 punktą, kuriuo atsakovas yra įpareigotas apmokėti bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ kilusias išlaidas; išieškotoja – E. M., išieškotina suma – 350,00 Eur;

-       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo išspręstas iš esmės, t. y. iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025 priėmimo nustatyta tokia laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: 1) ieškovė įpareigota ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas arba Outlet Park pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais VšĮ „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas;

-       atsakovas 2025 m. spalio 7 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą išaiškinti 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto nuostatą, kaip ji turėtų būti vykdoma sistemiškai su 2025 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 25/07/03 įtvirtintomis 4.7–4.9 punktų nuostatomis.

5.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, konstatavęs, kad jame nustatyta atsakovo pareiga apmokėti bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ patalpose kilusias išlaidas yra aiški ir nedviprasmiška, todėl papildomas išaiškinimas nėra reikalingas, o šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis neturi įtakos teismo nutarties vykdymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo prašymas iš esmės susijęs su nesutikimu dėl priverstinio vykdymo proceso, kuris turi būti ginčijamas CPK nustatyta tvarka, be to, vykdomoji byla jau buvo užbaigta, todėl klausimas praradęs aktualumą. Savo ruožtu atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, nes ši nuostata yra nepakankamai motyvuota ir neaiški, be to, prieštarauja šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties nuostatoms, todėl turi būti aiškinama sistemiškai su sutartimi. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo prašymo neaktualumą ir jo siejimą su vykdymo procesu, nors išaiškinimas būtinas siekiant pašalinti kilusius neaiškumus dėl pareigos apimties. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

6.       Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis vėliau buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti vertinti skundžiamos nutarties teisėtumą. Minėta nutartis buvo nurodyta vykdyti skubiai, todėl ji galiojo ir buvo vykdoma iki jos panaikinimo, o iš jos galėjo kilti ir kilo šalims teisinės pasekmės, susijusios su nustatytos pareigos vykdymu (antstolis Mindaugas Dabkus pradėjo išieškojimą). Be to, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės susijęs su nutartyje nustatytos pareigos turinio aiškumu ir jos vykdymo apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo ją išaiškinti teisėtumo patikrinimas nepraranda reikšmės vien dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės vėliau buvo pakeistos ar nebegalioja.

7.       Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

8.       Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

9.       Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą). Taigi, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendimo išaiškinimo institutas nėra skirtas peržiūrėti ar koreguoti teismo nustatytas teises ir pareigas, o tik pašalinti rezoliucinės dalies formuluočių neaiškumus, kurie trukdo sprendimą vykdyti.

10.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta atsakovo pareiga apmokėti bendravimo su vaikais VšĮ „Sotas“ patalpose kilusias išlaidas yra suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl objektyvaus poreikio ją aiškinti nėra. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su nustatytos pareigos apimtimi ar siekia ją susieti su šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, nesudaro pagrindo taikyti CPK 278 straipsnį, nes tokie argumentai iš esmės reiškia siekį pakeisti teismo nutarties turinį, o ne pašalinti jos neaiškumus. Procesinio sprendimo aiškinimo institutas negali būti naudojamas siekiant suderinti teismo nutartį su šalių sudarytos sutarties nuostatomis.

11.       Papildomai pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas, 2025 m. liepos 4 d. teikdamas prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jau esant 2025 m. liepos 3 d. pasirašytai trišalei paslaugų teikimo sutarčiai su VšĮ „Sotas“, neprašė keisti nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte nustatytos apmokėjimo tvarkos ir ją savo prašyme nurodė identiškai, kaip buvo nustatyta ankstesnėje teismo nutartyje. Taip pat atsakovas, 2025 m. liepos 16 d. teikdamas atskirąjį skundą dėl 2025 m. liepos 11 d. nutarties, šio punkto neginčijo ir prašė nustatyti analogiško turinio pareigą apmokėti paslaugų teikėjo išlaidas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nutartyje nustatytos pareigos turinys atsakovui buvo aiškus ir suprantamas, todėl jo dabartiniai argumentai dėl neva egzistuojančio nutarties neaiškumo vertintini kritiškai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu reglamentuoja šalių santykius su paslaugų teikėju, tačiau savaime nekeičia teismo nutartimi nustatytų šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinio. Procesinio sprendimo aiškinimo procedūra negali būti naudojama šalių materialinių teisinių santykių turiniui nustatyti ar koreguoti. Todėl atsakovo argumentai dėl būtinybės nutartį aiškinti sistemiškai su sutarties nuostatomis nesudaro teisinio pagrindo išaiškinti procesinį sprendimą. 

13.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė aiškinti nutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, atitinkamai atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas