Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-06-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1276-854-2023].docx
Bylos nr.: e2A-1276-854/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Tegitransa" 305557419 atsakovas
MB "Saugus pervežimas" 305730629 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas
dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas



Civilinė byla Nr. e2A-1276-854/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01089-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

        2023 m. gegužės 30 d.        

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Saugus pervežimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Saugus pervežimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tegitransa“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Saugus pervežimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tegitransa“ 2 861,03 Eur išlaidas puspriekabės defektams šalinti ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį ir dubliką grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Tarp ieškovės (pirkėjos) MB „Saugus pervežimas“ ir atsakovės UAB „Tegitransa“ (pardavėjos) 2022 m. liepos mėn. 23 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo puspriekabęplatformą KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); informacija apie įvykius ir transporto priemonės trūkumus sutartyje nenurodyta.

2.2.                      Ieškovės atstovas 2022 m. liepos 18 d. skelbimų portale www.autoplius.lt pastebėjo parduodamą transporto priemonę, pagaminimo data: 2009 metai, be defektų. Skelbimo komentarų skiltyje pardavėja nurodė: „Parduodama puspriekabė–platforma pilnai po restauravimo. Smėliuota, nudažyta, pastiprintos grindys. Pilnai sutvarkyta elektros instaliacija. 6x nauji LED žibintai. Stabdžių sistema būgnai, viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta. Būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. Šiai dienai be techninės apžiūros, esant reikalui galime pravaryti techninę apžiūrą. Ruošta buvo sau, bet pasikeitė darbo pobūdis tenka pardavinėti“. 

2.3.                      Radęs skelbimą, ieškovės atstovas susisiekė su pardavėja ir tą patį vakarą nuvyko apžiūrėti puspriekabės. Vizualiai puspriekabė atrodė tvarkinga. Pardavėjos atstovas paaiškino, kad puspriekabė ilgai stovi, todėl iš sistemos galimai išėjęs oras, platformą ji ruošė sau, bet kol restauravo, nebeliko projekto, pasikeitė situacija, todėl puspriekabė parduodama. Patikino, kad viskas sutvarkyta ir paruošta darbui, tik gali tekti sureguliuoti stabdžius ant stendo, nes pardavėja neturėjo galimybės tokių darbų atlikti.

2.4.                      Nors skelbime buvo rašoma, kad pardavėja gali atlikti techninę puspriekabės apžiūrą, paprašius tuo pasirūpinti, ji paaiškino, kad neturi su kuo puspriekabės nugabenti į techninės apžiūros centrą, geriausiu atveju techninę apžiūrą galėtų praeiti po 3 savaičių. Pardavėjai garantavus, kad puspriekabė pilnai restauruota, todėl techninę apžiūrą praeis be jokių problemų, buvo nuspręsta puspriekabę įsigyti.

2.5.                      Ieškovės atstovas 2022 m. liepos 23 d. nuvyko pas atsakovę su vilkiku, sudarė pirkimopardavimo sutartį, sumokėjo už įsigytą puspriekabę ir užsisakęs leidimą nuvykti į techninių apžiūrų įmonę, nuvyko tiesiai į techninių apžiūrų padalinį Avižieniuose.

2.6.                      Techninės apžiūros praeiti nepavyko, nes buvo nustatytas didelis trūkumas: transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas. Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta (iki 2012 m. sausio 1 d.). Taip pat buvo nustatytas nedidelis trūkumas: atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

2.7.                      Kadangi ieškovė buvo įspėta pardavėjos apie tai, kad galimai gali tekti sureguliuoti puspriekabės stabdžių sistemą, nieko blogo neįtarusi, užsiregistravo į UAB Skuba Lietuva. Į servisą ieškovė pateko tik 2022 m. liepos 30 d., kur paaiškėjo, jog sureguliuoti puspriekabės stabdžių sistemos nepavyks, kadangi yra visiškai susidėvėjusi antroji puspriekabės ašis. UAB Skuba Lietuva servise buvo suremontuota puspriekabės antros ašies stabdžių sistema: pakeistos antros ašies stabdžių kaladėlės, pratekinti stabdžių būgnai, pakeistas magistralinis filtras, užsandarinta oro sistema bei pakeistos kitos stabdžių sistemos dalys. Puspriekabės remontas UAB Skuba Lietuva kainavo 636,82 Eur (be PVM).

2.8.                      Pašalinus nustatytą didelį puspriekabės trūkumą, 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlikta puspriekabės techninė apžiūra. Pradėjus eksploatuoti puspriekabę, kilo įtarimų, kad puspriekabės stabdžių sistema ir toliau blogai veikia. Ieškovė pastebėjo, kad puspriekabę sunku stabdyti, stabdo tik vilkikas o ne puspriekabė, todėl kreipėsi į servisą – šį kartą UAB „Martonas“, nes pasiūlė greičiau priimti.

2.9.                      Ieškovei 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuvykus į servisą, buvo nustatyti šie puspriekabės trūkumai: oro pagalvių nusidėvėjimas, oro sistemos nesandarumas; puspriekabės pirmosios ir trečiosios ašių stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; puspriekabės pirmosios ir trečiosios ašių stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas; elektros instaliacijos gedimas (priekinis kairės p., šoninis gabaritas). Nustatyti trūkumai buvo užfiksuoti nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje.

2.10.                      Po trūkumų nustatymo, 2022 m. rugpjūčio mėn. 16 d. buvo susiekta su pardavėja. Pardavėja su trūkumais nesutiko, parašė atsiųsti įrodymus, tačiau vėliau su ieškovės atstovais atsisakė bendrauti ir taikiai išspręsti šią situaciją.

2.11.                      Už puspriekabės trūkumų ištaisymą, UAB „Martonas“ ieškovė sumokėjo 2 224,21 Eur (be PVM). Iš viso ieškovei puspriekabės trūkumų ištaisymas kainavo 2 861,03 Eur (be PVM).

2.12.                      Atsakovė, parduodama puspriekabę ieškovei, 2022 m. liepos 23 d. sutartyje trūkumų nenurodė. Perkant puspriekabę, ji buvo apžiūrėta ir jokių trūkumų nepastebėta, atsakovės atstovas ieškovės atstovą informavo tik apie tai, jog galimai gali tekti sureguliuoti stabdžių sistemą. UAB „Skuba Lietuva“ servise 2022 m. liepos 30 d. ir UAB „Martonas“ servise 2022 m. rugpjūčio 16 d. defektų akte bei 2022 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje SNK 0111076, pateiktoje už atliktus puspriekabės defektų šalinimo darbus yra fiksuota, jog buvo šalinti defektai, susiję su puspriekabės stabdžių sistema, kuri, anot pardavėjos, veikė tinkamai ir sklandžiai, kadangi puspriekabė vadovaujantis skelbimo turiniu buvo restauruota, o standžių sistema patikrinta. Tik atlikus šiuos puspriekabės trūkumų šalinimo darbus, puspriekabės stabdymo sistema pradėjo veikti tinkamai.

2.13.                      Negalima teigti, kad puspriekabė jos pardavimo metu buvo tinkama naudoti pagal jos paskirtį, o ieškovės atstovui neturint aukštesnių nei vidutinių žinių apie stabdžių sistemą, ieškovės atstovas prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos ir senumo puspriekabę. Priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovė, parduodama puspriekabę, žinojo arba turėjo žinoti apie puspriekabės trūkumą – stabdžių sistemos defektus. Ieškovės veiksmai (skambučiai atsakovei) buvo atlikti praėjus vos kelioms dienoms po sutarties sudarymo, kas leidžia daryti išvadą, kad su nurodyta problema ieškovė susidūrė iš karto po puspriekabės įsigijimo.

2.14.                      Stabdžių sistemos defektų buvimo faktas leidžia daryti išvadą, kad ši problema egzistavo ir sutarties sudarymo metu. Atitinkamai atsakovei, vadovaujantis pardavimo skelbimo turiniu, ji buvo žinoma ir apie ją atsakovė, elgdamasi sąžiningai, turėjo informuoti ieškovę.

2.15.                      Ieškovė puspriekabės trūkumo jos patikrinimo metu negalėjo pastebėti, nes jis nebuvo akivaizdus. Antra, atsakovė informavo, kad puspriekabės stabdžių sistema nuo ilgo stovėjimo gali veikti netinkamai, tačiau šią problemą galima paprastai išspręsti, stabdžių sistemą sureguliavus ant stendo, tačiau informacijos apie stabdžių sistemos defektą, ieškovei neatskleidė. Vadinasi, ieškovė negali būti laikoma prisiėmusia riziką dėl trūkumo, kurio atsakovė jai neatskleidė ir kurį nustatyti vienkartinės ir neprofesionalios apžiūros metu buvo iš esmės neįmanoma.

2.16.                      Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo stabdžių efektyvumas turi būti 43 proc., o atlikus puspriekabės stabdžių sistemos reguliavimą bei antros ašies remontą, stabdžių sistemos efektyvumas tesiekė 49 proc., taigi jis buvo ribinis. Būtent techninių apžiūrų įmonės išvada patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, atsakovės deklaruoti duomenys apie stabdžių sistemos efektyvumą ir deklaruotą likutinę vertę buvo sąmoningai nuslėpti, kadangi apie tai atsakovei buvo žinoma.

2.17.                      Nustatytas kokybės trūkumas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės reikalaujamų išlaidų, patirtų šalinant puspriekabės stabdžių sistemos trūkumą, atlyginimą (sutartinės civilinės atsakomybės), nes atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą su paslėptais trūkumais.

1.       Atsakovė UAB „Tegitransa“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. liepos 23 d. buvo sudarytoje transporto priemonės pirkimopardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad „parduodama puspriekabė yra po restauravimo stabdžių sistema, būgnai, viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. šiai dienai stovi be techninės apžiūros, esant reikalui galime techninę apžiūrą galime praeiti“.

1.2.                      Ieškovei atvykus apžiūrėti puspriekabės, atsakovė papildomai paaiškino, kad puspriekabė ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo. Todėl, sudarydama pirkimopardavimo sutartį, ieškovė suprato riziką, kad norint praeiti techninę apžiūrą, jai gali tekti patirti papildomų išlaidų. Šalys nebuvo sutarusios, jog tokias galimas ieškovės išlaidas kompensuos atsakovė.

1.3.                      Įrodinėdama puspriekabės stabdžių sistemos kokybės trūkumus ir tai, kad šie trūkumai neva egzistavo dar iki sutarties pasirašymo, ieškovė pateikė į bylą dokumentus, iš kurių matyti, kad po įsigijimo puspriekabės stabdžių sistema buvo tikrinta keturis kartus: pirmą kartą ji buvo patikrinta tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis (2022 m. liepos 23 d.). Šis patikrinimas atliktas UAB „Tutvila“ Avižienių techninės apžiūros stotyje atliekant puspriekabės techninę apžiūrą. Buvo nustatytas puspriekabės darbinio stabdžio veikimo ir efektyvumo trūkumas (bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausią leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta); antrą kartą stabdžių sistema buvo patikrinta 2022 m. liepos 30 d. dieną specializuotame sunkvežimių servise UAB „Skuba Lietuva“, kuriame buvo atlikta puspriekabės važiuoklės ir stabdžių diagnostika bei nuspręsta atlikti antros ašies stabdžių sistemos remonto darbus (stabdžių kaladėlių keitimas, būgnų pratekinimas, oro sistemos sandarinimas ir pan.); trečią kartą puspriekabės stabdžių sistema buvo patikrinta 2022 m. rugpjūčio 1 d. pristačius puspriekabę į UAB „Tutvila“ Širvintų techninės apžiūros stotį pakartotinei techninei apžiūrai, kurios metu puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų nenustatyta; ketvirtą kartą puspriekabės stabdžių sistema buvo patikrinta 2022 m. rugpjūčio 16 d. autoservise UAB „Martonas“, iš kurio surašyto defektacijos akto matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo nustatyti nauji puspriekabės stabdžių sistemos trūkumai – pirmos ir trečios ašių stabdžių velenėlių, būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, taip pat oro pagalvių nusidėvėjimas ir oro sistemos nesandarumas. Defektacijos akte konstatuojama, kad dėl šių trūkumų stabdžių efektyvumas yra nepakankamas eksploatavimui.

1.4.                      Iš įvykių chronologijos akivaizdu, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Martonas“ nustatyti stabdžių sistemos trūkumai nebuvo ir negalėjo egzistuoti sutarties sudarymo metu. Ieškovės pateikti dokumentai ne tik neįrodo, bet priešingai, – paneigia aplinkybę, kad bent jau didžioji dalis ieškovės nurodomų stabdžių sistemos trūkumų (trečios ir pirmos ašies) egzistavo dar prieš pasirašant sutartį.

1.5.                      UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. defektacijos akte nurodyti stabdžių sistemos trūkumai galėjo atsirasti tik po 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktos pakartotinės techninės apžiūros, kadangi šių trūkumų nenustatė nei UAB „Skuba Lietuva“ specialistai, 2022 m. liepos 30 d. atlikę važiuoklės ir stabdžių diagnostiką, nei UAB „Tutvila“ techninės apžiūros darbuotojai, kurie puspriekabės stabdžių sistemą tikrino prieš tai du kartus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalimi, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už šiuos trūkumus.

1.6.                      Pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, todėl pirkėjas privalo suprasti, kad įsigijus nenaują transporto priemonę, bus būtina tinkamai ją prižiūrėti ir investuoti lėšas jos tinkamai techninei būklei palaikyti. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – 14 metų eksploatuotą krovininę transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl tokių natūraliai susidėvinčių detalių kaip stabdžių kaladėlės, būgnai ir pan., kurioms garantija nebūtų taikoma net ir įsigyjant naują transporto priemonę.

1.7.                      UAB „Martonas“ servise atlikti stabdžių sistemos darbai yra einamieji puspriekabės remonto darbai (natūraliai atsiradę dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė), kuriuos anksčiau ar vėliau ieškovė būtų turėjusi atlikti. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už natūralaus detalių nusidėvėjimo išlaidas, juolab kai tokio lygio stabdžių sistemos nusidėvėjimo, kuris buvo nustatytas UAB „Martonas“ autoservise, sutarties sudarymo metu nebuvo, antraip jis būtų nustatytas ankstesnių puspriekabės apžiūrų metu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 224,21 Eur išlaidas, patirtas UAB „Martonas“ autoservise, yra nepagrįstas.

1.8.                      Nors atsakovė neginčija, kad 2022 m. liepos 23 d. techninės apžiūros metu nustatyti stabdžių sistemos trūkumai galėjo egzistuoti sutarties pasirašymo metu, tačiau atsakovei negali tekti atsakomybė už šiuos trūkumus, kadangi ieškovė buvo įspėta, jog transporto priemonė ilgai stovi nenaudojama ir gali nepraeiti techninės apžiūros dėl nepakankamo stabdžių efektyvumo. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad atsakovė prieš sudarant sutartį ją buvo įspėjusi apie šią aplinkybę, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti prašyti atlyginti atsakovę UAB „Skuba Lietuva“ servise patirtas antros ašies stabdžių remonto išlaidas (636,82 Eur).

1.9.                      2022 m. liepos 23 d. techninės apžiūros metu nustatytų stabdžių sistemos trūkumų negalima laikyti paslėptais trūkumais, kadangi apie tokių trūkumų galimą egzistavimą ieškovė buvo perspėta. Ieškovė, įsigydama puspriekabę, prisiėmė riziką, jog jai gali patirti papildomų išlaidų, norint sėkmingai pereiti techninę apžiūrą.

1.10.                      Ieškovė, būdama protinga ir apdairi (be to, verslininke, kuriai taikomi didesni atidumo reikalavimai) turėjo įvertinti aplinkybę, kad puspriekabę ji ketina įsigyti iš neprofesionalaus pardavėjo (atsakovė teikia transporto paslaugas, tačiau neužsiima transporto priemonių pardavimo verslu) bei tai, kad perkama puspriekabė eksploatuojama jau 14 metų, o jos kaina yra sąlyginai nedidelė, turėjo įvertinti ir į tai, jo atsakovė perspėjo apie tikėtiną nepakankamą stabdžių efektyvumą, tai, kad puspriekabė neturi techninės apžiūros ir tokiomis aplinkybėmis ieškovė privalėjo imtis priemonių siekdama visapusiškai įsitikinti ketinamos įsigyti transporto priemonės technine būkle.

1.11.                      Ieškovė turėjo visas galimybes prieš atsiskaitydama už puspriekabę, ją patikrinti pasirinktame servise arba techninės apžiūros centre, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl ieškovė, elgdamasi nepakankamai apdairiai, pati prisiėmė savo elgesio riziką.

1.12.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad puspriekabės pardavimo skelbime buvo deklaruota, jog stabdžių sistemos likutinė būklė yra 70 proc. Pardavimo skelbime nurodoma, kad 70 proc. likutis yra būgnų ir kaladėlių, o ne visos stabdžių sistemos, kurią sudaro kur kas daugiau elementų nei kaladėlės ir būgnai. Be to, teigdama, buvo melagingai deklaruota apie stabdžių sistemos likutinę būklę 70 proc., ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo tikroji stabdžių kaladėlių ir būgnų likutinė būklė (kad ji buvo mažesnė nei 70 proc.).

1.13.                      Net jeigu techninių apžiūrių metu stabdžių efektyvumas ir buvo 49 proc., ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad stabdžių būgnų ir kaladėlių likutis puspriekabės įsigijimo metu buvo 70 proc.

1.14.                      Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai numato, kad techninės apžiūros metu yra visapusiškai tikrinama stabdžių sistema, vertinami bendrieji stabdžių sistemos veikimo reikalavimai, todėl pagal techninės apžiūros rezultatus galima objektyviai spręsti apie transporto priemonės stabdžių sistemos būklę (apie jos veiksmingumą ir turimus trūkumus) apžiūros atlikimo metu.

1.15.                      Ieškovė tik nurodo, kad įsigytos puspriekabės stabdžių efektyvumas buvo 49 proc., tačiau nepateikė pilnos 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktų techninių apžiūrų dokumentacijos. Atliekant techninę apžiūrą yra išduodamas techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), kurioje pateikiama stabdžių bandymo rezultatų lentelė, kurioje atsispindi stabdymo jėgos, netolygumo ir stabdžių sistemos efektyvumo rodikliai. Pagal šiuos duomenis būtų galima spręsti, kokia buvo puspriekabės stabdžių būklė 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d.

1.16.                      Ieškovė nekvestionuoja to, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. techninės apžiūros metu stabdžių sistema buvo nuodugniai patikrinta ir kad techninė apžiūra buvo tinkamai atlikta. UAB „Martonas“ nustatyti stabdžių sistemos defektai patvirtina tik tai, kad puspriekabės stabdžių sistemos techninė būklė po 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktos techninės apžiūros pasikeitė. Nėra aišku, kas įtakojo šį pasikeitimą. Tą galėjo lemti įvairiausios priežastys, tokios kaip netinkama puspriekabės eksploatacija, eismo įvykiai, ar netinkamas stabdžių sistemos sureguliavimas, kurį atliko UAB „Skuba Lietuva“.

1.17.                      UAB „Martonas“ surašyto defektacijos akto negalima prilyginti ekspertizės aktui ar specialisto išvadai. Defektacijos akte yra konstatuojamas stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas, nepakankamas eksploatavimui stabdžių efektyvumas, tačiau nepaaiškinama, kokiais kriterijais remiantis tokių išvadų buvo prieita. Nėra aišku, kaip buvo nustatytas nepakankamas stabdymo efektyvumas, t. y., ar puspriekabė buvo kažkokiu būdu testuojama, ar remtasi vien ieškovės paaiškinimais, kad puspriekabė stabdo netolygiai ir tiesiog nuspręsta atlikti kapitalinį pirmso ir trečios ašies stabdžių sistemos remontą, kurio kaina sudaro trečdalį puspriekabės vertės.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai (vadovas ir advokatas) papildomai nurodė:

2.1.                      Ieškovei įsigyti būtent pardavėjo parduodamą puspriekabę įtakos turėjo susidariusi situacija, t. y. tuo metu ieškovė turėjo du pasirinkimus: arba įsigyti visiškai nudėvėtą priekabą ir ją savo lėšomis remontuoti, tačiau tai pareikalautų daug laiko sąnaudų, arba įsigyti pardavėjos parduodamą puspriekabę, kuri pagal skelbimą buvo tvarkinga, restauruota, be techninės apžiūros.

2.2.                      Apžiūrint puspriekabę, ieškovė pardavėjai uždavė klausimus, susijusius su parduodamos priekabos technine būkle. Prieš įsigyjant puspriekabę, pardavėja gal ir sakė, kad puspriekabė ilgai stovi. Dėl to, ar iš priekabos stabdžių sistemos galimai yra „išėjęs oras“ apžiūrint puspriekabę kalbos nebuvo. Paprastai priekabą atjungus nuo vilkiko oras iš stabdžių sistemos pasišalina ir tai yra natūralus dalykas; išėjęs oras neturi įtakos nustatytiems defektams.

2.3.                      Prieš įsigyjant transporto priemonę, pardavėja nurodė, kad reikia sureguliuoti stabdžių sistemą, ir ieškovė suprato, kad nesureguliavus stabdžių sistemos transporto priemonė techninės apžiūros nepraeis. Buvo kilusi mintis prieš įsigyjant puspriekabę patikrinti servise, tačiau pardavėja priekabos nugabenti į autoservisą nesutiko. Tam, kad pati galėtų nugabenti priekabą į autoservisą ir ją eksploatuoti keliais, ieškovė turėjo sumokėti mokesčius, bet ieškovė yra maža įmonė – turi tik vieną vilkiką, kuriuo dirbama kiekvieną dieną, todėl prieš įsigyjant puspriekabę, neturėjo galimybės nuvežti į servisą, buvo įsprausta į pirkimo situaciją ir įsipareigojimų vykdymą.

2.4.                      Techninės apžiūros centre buvo pasakyta, kad nėra stabdžių efektyvumo, stabdžių būgnai beveik sudilę, apytikriai buvo likę 30 proc., būgnai, kaladėlės yra stabdžių sistemos dalis, jų likutis buvo tik 70 proc. Nepraėjus techninės apžiūros, ieškovė užregistravo priekabą remontui į UAB „Skuba Lietuva“, kur nustatyta, kad stabdžių efektyvumas yra per mažas ir kad stabdžių sureguliuoti nėra galimybės, nes yra netolygus didelis stabdžių nusidėvėjimas, akcentavo, kad vidurinė ašis yra kritinės būklės. Ieškovė sutarė su meistru, kad puspriekabę suremontuos iki tokio techninio stovio, kad galėtų praeiti techninę apžiūrą. Atlikus darbus, puspriekabė nugabenta į techninių apžiūrų centrą, kur buvo nustatyti minimalūs stabdžių efektyvumui taikytini reikalavimai, priekabai techninė apžiūra buvo atlikta.

2.5.                      Ieškovė 2022 m. liepos 23 d. susirašė su pardavėja, nes nepraėjo techninės apžiūros, pranešė, kad užsirašė į UAB „Skuba Lietuva“ servisą, pretenzijų tuo metu ieškovė atsakovei nereiškė. Atlikus priekabos techninę apžiūrą ir pradėjus eksploatuoti priekabą su kroviniu, ieškovė pastebėjo, kad puspriekabė nevažiuoja taip, kaip turėtų važiuoti. Ieškovė nugabeno priekabą į UAB „Martonas“ ir netrukus gavo pranešimą, kad nuėmus ratus dėl didelio stabdžių sistemos dalių nusidėvėjimo, stabdžių sistemos detalės turi per daug laisvumų, netolygiai išdilusios, dėl ko puspriekabės restauravimas nėra įmanomas ir tokie gedimai nėra remontuotini.

2.6.                      Pardavėjos atskleista informacija buvo netikra ir neteisinga. Pardavėja nuslėpė esminį puspriekabės defektą – stabdžių sistemos defektą, stabdžių sistema susidėvėjusi ir neatitiko stabdžių sistemai keliamų reikalavimų. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad puspriekabė turėtų kokį nors defektą. Puspriekabės skelbimo turinys, kad „viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta“, patvirtina, kad stabdžių sistemos defektai pardavėjai buvo žinomi, tačiau tai pirkėjai buvo neatskleista.

2.7.                      Ieškovė šią transporto priemonę pasirinko įsigyti todėl, kad atsakovė deklaravo, kad ji yra išimtinai geros būklės, nepaisant to, kad yra 14 metų senumo. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog jos įsigyjama transporto priemonė atitiks pardavėjos deklaruojamą transporto priemonės techninę būklę, t. y. be defektų, bei tai, kad jos stabdžių sistemos likutinė būklė – 70 proc.

3.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė: 

3.1.                      Tarp šalių buvo sudaryta naudotos, 14 metų senumo puspriekabės pirkimopardavimo sutartis. Nebuvo suteikta jokia garantija, atsakovė nėra profesionali veikėja šioje srityje, o įmonė, užsiimanti krovinių pervežimu.

3.2.                      Ieškinyje nurodyta ir iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovė įsigijo puspriekabę žinodama, kad puspriekabės stabdžių sistemoje yra tam tikrų trūkumų ir kad gali reikėti patirti tam tikrų išlaidų. Ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad puspriekabė nėra praėjusi techninės apžiūros. Atsakovė žodžiu informavo ieškovę, kad puspriekabė ilgai stovėjusi, iš stabdžių sistemos išėjęs oras ir būtent nepakankamas stabdžių efektyvumas gali būti priežastimi, dėl ko puspriekabė techninės apžiūros nepraeis. Taigi ieškovė buvo informuota apie galimus stabdžių sistemos trūkumus ir pati prisiėmė savo veiksmų riziką. Aplinkybė, kad sutartyje nėra nurodyti trūkumai, nėra esminė, nes buvo įsigyjama ne motorinė transporto priemonė, o puspriekabė.

3.3.                      Techninės apžiūros centruose yra speciali įranga, stendai, kurių pagalba tikrinami stabdžiai. Stabdžių sistema yra vienas pagrindinių transporto priemonėse nuodugniai tikrinamų elementų ir bet kokie nukrypimai nuo nustatytų normų, laikomi dideliu defektu. 2022 m. rugpjūčio 1 d. techninės apžiūros rezultatai patvirtina, kad puspriekabės stabdžių sistema veikė tinkamai, kažkokių didelių trūkumų stabdžių sistemoje nenustatyta, ji veikė pakankamai efektyviai, kad būtų laikoma, jog stabdžių sistema atitiko įprastus kokybės reikalavimus. Tai, kad ieškovė remontą UAB „Martonas“ atliko jau po 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po to, kai transporto priemonė buvo pripažinta tinkama eksploatuoti, reiškia, kad būtent po tos dienos techninė būklė pasikeitė.

3.4.                      Akivaizdu, kad techninių apžiūrų centre turėjo tikrinti ir tikrino stabdžių kaladėles bei jų likutį, bet apie tai ataskaitoje techninių apžiūrų specialistas nenurodė. Todėl kyla klausimas, ar buvo būtinybė keisti stabdžių kaladėles ir būgnus, gal jas galima buvo tekinti. Gal ieškovė tik norėjo pasigerinti transporto priemonės būklę į geresnę nei transporto priemonės būklę, buvusią jos prikimopardavimo metu.

3.5.                      Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nebendradarbiavo, tačiau tai paneigia atsakovės rašyti laiškai, patvirtinantys, jog atsakovė jau pardavusi transporto priemonę, rūpinosi dėl parduotos puspriekabės, prašė pranešti kaip sekėsi techninių apžiūrų centre. Puspriekabei pirmą kartą nepraėjus techninės apžiūros tarp šalių vyko normalus susirašinėjimas, jokių pretenzijų tuo metu atsakovė nereiškė. Ieškovė pretenzijas ėmė reikšti po to, kai puspriekabė buvo remontuota UAB „Martonas“.

3.6.                      Ieškovė, prieš įsigydama transporto priemonę, jos servise nepatikrino, nors tokią teisę turėjo, todėl veikė savo rizika. Ieškovė matė ir suprato, kad perka transporto priemonę be techninės apžiūros, be garantijos, todėl savaime suprantama, kad įsigyjant seną transporto priemonę yra prisiimama ir kažkokia rizika, ypač dėl tų detalių, kurios natūraliai dėvisi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės MB „Saugus pervežimas“ ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Tegitransa“ 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Tegitransa“ (pardavėja) pardavė, o ieškovė MB „Saugus pervežimas“ (pirkėja) nusipirko transporto priemonę (puspriekabę–platformą) KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonės kaina 6 534 Eur (su PVM). Transporto priemonė KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota MB „Saugus pervežimas“ (valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.       Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimopardavimo sutartimi ieškovės įsigytos naudotos transporto priemonės – puspriekabės, kokybės tinkamumo. Ieškovė teigė, kad atsakovė 2022 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimopardavimo sutartyje nenurodė jokių transporto priemonės defektų ir ieškovei neatskleidė, kuriuos šalinant – puspriekabę remontuojant, ieškovė turėjo 2 861,03 Eur (be PVM) dydžio išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti 2 861,03 Eur dydžio išlaidas puspriekabės defektams šalinti sudaro: 1) 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ atlikti darbai ir panaudotos medžiagos: stabdžių ir važiuoklės diagnostika; antros ašies (stabdžių) kaladėlių pakeitimas; stabdžių būgnų pratekinimas; stabdžių antdėklų užkniedijimas; oro sistemos patikrinimas, sandarinimas; magistralinio filtro keitimas; oro jungčių pakeitimas prie EBS moduliatoriaus, iš viso – 348,20 Eur, ir panaudotos medžiagos 288,62 Eur iš viso – 636,82 Eur, su PVM – 770,55 Eur (UAB „Skuba Lietuva“ 2022 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra serija RMV Nr. 2028068, kuri ieškovės apmokėta 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09021558); 2) 2022 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Martonas“ atlikti darbai ir panaudotos medžiagos: elektros instaliacijos remontas (gab. šon. k/p); pakartotinis oro pagalvės keitimas (5 vnt.); STA stabdžių būgnų ir kaladėlių keitimas 1 ašis; STA stabdžių būgnų ir kaladėlių keitimas 3 ašis; stabdžių velenėlių ir RMK keitimas 1 ašis; stabdžių velenėlių ir RMK keitimas 3 ašis; veržlė; suporto tepalas; stabdžių antdėklai su padu; stabdžių būgnas, stabdžių veleno RMK ašiai; stabdžių velenėlis 4 vnt. (eil. Nr. 4-7); universalus valiklis, vario tepalas; oro pagalvė, iš viso – 2 224,21 Eur (be PVM), 2 691,29 Eur su PVM (UAB „Martonas“ PVM sąskaita faktūra serija SNK Nr. 0111076, kuri ieškovės apmokėta 2022 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08171106).

8.       Teismas pastebėjo, kad atsakovė nurodė, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad puspriekabė yra be techninės apžiūros, atsakovė, ieškovei apžiūrint puspriekabę, informavo ieškovę, kad puspriekabė ilgai stovėjo, iš stabdžių sistemos išėjęs oras ir, kad yra nepakankamas stabdžių efektyvumas, todėl ieškovė puspriekabę įsigijo žinodama, kad puspriekabės stabdžių sistemoje yra tam tikrų trūkumų. Atsakovė sutiko, kad pirkimopardavimo sutartyje transporto priemonės defektų nenurodė (nepažymėjo), tačiau apie puspriekabės stabdžių defektus – stabdžių efektyvumo trūkumą, ieškovę informavo žodžiu.

9.       Teismas nurodė, kad nekilo ginčo dėl to, jog 2022 m. liepos 23 d. atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo naudotą transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Kadangi puspriekabė jos įsigijimo dieną neatitiko jai keliamų techninių reikalavimų – nebuvo atlikta privalomoji atlikti techninė apžiūra, teismas darė išvadą, kad puspriekabės įsigijimo dieną – 2022 m. liepos 23 d., naudoti puspriekabę pagal jos tiesioginę paskirtį – važiuoti keliais velkamai kitos transporto priemonės, nebuvo galima (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 15 punktas).

10.       Teismas iš byloje esančio skelbimo (ID (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad parduodama puspriekabė-platforma KEL-BERG, pagaminimo metai – 2006 m., ašių skaičius – 3, ašių markė – BPW, pakaba – linginė ( orinė ), masė – 7000 kg, bendroji masė – 27000 kg, spalva – juoda; defektai – be defektų; naudota, 1360 mm ilgio, 2500 mm pločio, kaina – 7 500 Eur (2022 m. gegužės 19 d.)); kaina 5 499 Eur (2022 m. liepos 12 d.). Komentarų skiltyje nurodyta: „parduodama puspriekabė platforma pilnai po restauravimo. Smėliuota, nudažyta, pastiprintos grindys. Naujos kilpos. Pilnai sutvarkyta elektros instaliacija. 6x nauji LED žibintai. Padangos visos žieminės, visų padangų likutis 8 mm. Stabdžių sistema būgnai, viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta. Būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. Iš jūrinės 30 mm storio metaliniu karkasu susukta įrankių dėžė prie priekabos sienelės. Papildomi gabaritai iš šono, atbulinės eigos papildomi žibintai iš abiejų šonų. Atsarginių ratų laikiklis 2x ratams, 2x įrankių dėžės, 4x lentelės negabaritiniams kroviniams vežti. Šiai dienai stovi be techninės apžiūros, esant reikalui galime pravaryti techninę apžiūrą. Apžiūrėti galima Pabradėje. Ruošta buvo sau, bet pasikeitė darbo pobūdis, tenka pardavinėti. Domintų keitimas į užuolaidinę puspriekabę.“

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė tiek iš skelbimo dėl parduodamos puspriekabės turinio ir pridėtų nuotraukų, tiek iš puspriekabės apžiūros vietoje žinojo, jog puspriekabė yra be techninės apžiūros. Teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat sutiko, kad puspriekabės apžiūros metu atsakovės atstovas ieškovę žodžiu informavo, kad puspriekabė ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo. Aplinkybė, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu – mažąja bendrija, kurios veikla susijusi su krovinių gabenimu, iki puspriekabės pirkimopardavimo sutarties sudarymo – 2022 m. liepos 23 d., žinodama, kad puspriekabės stabdžiai turi tam tikrų defektų – stabdžių neefektyvumas, nepasinaudojo teise patikrinti prekę, teismui leido daryti išvadą, jog ieškovė, sudarydama puspriekabės pirkimopardavimo sutartį, nepaneigė atsakovės (pardavėjos) pagal sutartį pareigos parduoti tinkamos būklės daiktą, tačiau sudarė pagrindo manyti, kad ieškovė, pirkdama savo veiklai vykdyti naudotą transporto priemonę, nebuvo pakankamai atsargi, apdairi ir rūpestinga.

12.       Teismas nustatė, kad šalių 2022 m. liepos 23 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje duomenų apie transporto priemonės trūkumus nėra. Sutartyje pažymėta pabraukiant, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kol savininku buvo transporto priemonės pardavėjas, tai pat pažymėta, kad savininkui nėra žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovės įsigyta puspriekabė nėra motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 11, 12 punktai; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 55 punktas), todėl imperatyvus reikalavimas pirkimopardavimo sutartyje nurodyti trūkumus, netaikytinas, ieškovė žodžiu buvo informuota apie priekabos trūkumus, patvirtina ir ieškinyje, todėl šioje dalyje ieškovės argumentus dėl puspriekabės defektų nuslėpimo teismas atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.431¹ straipsnis).

14.       Teismas nustatė, kad puspriekabė pirkimopardavimo sutarties sudarymo dieną – 2022 m. liepos 23 d., buvo apžiūrėta techninių apžiūrų centre – Avižienių TAS (pirminė apžiūra), kuriame nustatyti šie priekabos trūkumai: 1) dideli trūkumai: 0.3. a) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše. (TPM) 1.2.2.b) Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas. Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta (iki 2012 m. sausio 1 d.); 2) nedideli trūkumai: 4.6.1.b) Atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos sklaidytuvo defektų. 2022 m. liepos 23 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 017-0098607 nurodytas techninių reikalavimų įvertinimas, pateikta išvada, kad minėta transporto priemonė (puspriekabė) neatitinka techninių reikalavimų.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl to, kad 2022 m. liepos 23 d. puspriekabė atliekant jos techninę apžiūrą Avižienių TAS dėl nustatytų trūkumų neatitiko techninių reikalavimų – nepraėjo techninės apžiūros, pretenzijų atsakovei nereiškė. Teismo vertinimu, šalių 2022 m. liepos 23 d. bendravimo programėle Messenger turinys sudaro malonaus šalių tarpusavio bendravimo įspūdį, atsakovė prašė pranešti dėl techninės apžiūros rezultatų, ieškovė pranešė, kad puspriekabė techninės apžiūros iš pirmo karto nepraėjo ir, kad užregistravo priekabą į servisą UAB „Skuba Lietuva“. Šios aplinkybės teismui leido daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovei buvo žinoma, jog puspriekabė turi tam tikrų defektų, su nustatytais puspriekabės defektais sutiko, apmokėjo UAB „Skuba Lietuva“ už atliktus puspriekabės defektų šalinimo darbus 636,82 Eur (be PVM) ir pretenzijų dėl to atsakovei nereiškė. Pretenziją atsakovei ieškovė pareiškė 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. atlikus puspriekabės remonto darbus UAB „Martonas“.

16.       Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ servise atlikta puspriekabės stabdžių ir važiuoklės diagnostika, pakeistos antros ašies stabdžių kaladėlės, pratekinti stabdžių būgnai, užkniedyti stabdžių antdėklai, patikrinta ir sandarinta oro sistema; pakeistas magistralinis filtras ir oro jungtys prie EBS moduliatoriaus. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Širvintų TAS buvo atlikta pakartotinė puspriekabės techninė apžiūra, kurios metu nustatyti nedideli trūkumai: 4.6.1.a) – atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos šaltinio defektų. Techninė apžiūra atlikta, techninė apžiūra galioja iki 2023 m. liepos 23 d.

17.       Teismas pažymėjo, kad techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, patvirtintais, nagrinėjamu atveju aktualia Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 (Žin., 2008, Nr.88-3550, neteko galios 2023 m. vasario 1 d.) redakcija, nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Teismas, įvertinęs šių reikalavimų 9, 10, 16 punktų nuostatas darė išvadą, kad atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą yra patikrinama ar transporto priemonės ir puspriekabės (priekabos), atitinka joms keliamus techninius reikalavimus; atlikta techninė apžiūra patvirtina, kad transporto priemonė saugi eksploatuoti ir jai keliamus techninius reikalavimus atitinka.

18.       Teismas pažymėjo ir tai, kad nors ieškovė nurodė, kad puspriekabės stabdžių efektyvumas turi būti 43 proc., o atlikus puspriekabės stabdžių sistemos reguliavimą bei antros ašies remontą, stabdžių sistemos efektyvumas tesiekė 49 proc., t. y. buvo ribinis, visgi ieškovei buvo žinoma, kad stabdžių puspriekabės efektyvumas yra nepakankamas ir tai gali būti kliūtis iš pirmo karto atlikti techninę apžiūrą, antra – ieškovė nepateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, kurioje nurodomi bandymų ir matavimų rezultatai ir techninių reikalavimų įvertinimas, todėl teismas neturėjo galimybės palyginti puspriekabės 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatytų techninių reikalavimų įvertinimų, o iš pateiktų duomenų teismas negalėjo daryti išvados, ar dėl nustatyto 49 proc. stabdžių sistemos efektyvumo puspriekabės negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

19.       Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliekant puspriekabės techninę apžiūrą, technines apžiūras atlikti įgaliotam subjektui – Širvintų TAS, nustatyta tvarka patikrinus ar transporto priemonės – puspriekabės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, buvo nustatyta, kad puspriekabė minėtus reikalavimus atitinka – puspriekabės techninė apžiūra atlikta ir galioja iki 2023 m. liepos 23 d., kas teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad šia transporto priemone ieškovė gali naudotis pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų neginčijo.

20.       Teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo 2022 m. liepos 23 d., (puspriekabės techninės apžiūros atlikimo dienos) iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. (UAB „Martonas“ defektacijos akto), puspriekabę eksploatavo. Ieškovė nurodė, kad eksploatuodama puspriekabę pastebėjo, kad transporto priemonė stabdo ne taip, kaip reikia, t. y. stabdo vilkikas, o ne puspriekabė, todėl kreipėsi į UAB „Martonas“. UAB „Martonas“ specialistai informavo, kad nustatytų puspriekabės pirmos ir trečios ašių stabdžių defektų nėra galimybės remontuoti (restauruoti) dėl šių dalių susidėvėjimo, todėl ieškovė, norėdama eksploatuoti puspriekabę, nusprendė jas pakeisti naujomis.

21.       Teismas nurodė, kad UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyti puspriekabės defektai: oro pagalvių nusidėvėjimas, oro sistemos nesandarumas; 1-os ir 3-os ašies stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; pirmos ir trečios ašies stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas; elektros instaliacijos remontas (gab. šon. k/p), kurių preliminari remonto kaina be PVM nurodyta 2 224,21 Eur. Nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų yra nepakankamas eksploatavimui stabdžių efektyvumas. Papildomai atliktos nusidėvėjusių stabdžių būgnų, velenėlių laisvumo bei kaladėlių nuotraukos. UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliko puspriekabės remonto darbus, t. y. buvo pakeisti pirmos ir trečios ašių stabdžių būgnai ir kaladėlės, stabdžių velenėliai ir RMK ir pakeisto oro pagalvės (5 vnt.), iš viso atlikta remonto darbų ir panaudota medžiagų 2 224,21 Eur (be PVM) sumai (2 691,29 Eur su PVM).

22.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ atliekant puspriekabės stabdžių ir važiuoklės diagnostiką, buvo nustatyti antros ašies defektai, tuo tarpu UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyti kitų puspriekabės ašių, t. y. pirmos ir trečios ašių defektai.

23.       Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. tikrinant puspriekabės atitikimą techniniams reikalavimas, visapusiškai buvo patikrinta, be kita ko, ir puspriekabės stabdžių sistema, kuri atitiko jai keliamus reikalavimus, kas teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad puspriekabės stabdžių sistema 2022 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo trūkumų, veikė veiksmingai ir saugiai. Aplinkybė, kad puspriekabę ieškovei eksploatuojant po 16 dienų buvo nustatyti puspriekabės defektai, patvirtino, kad puspriekabės techninė būklė po 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė. Tačiau teismas sprendė, kad iš UAB „Martonas“ defektacijos akte nurodytų defektų negalima teigti, kad dėl nustatytų defektų puspriekabės nėra (nebuvo) galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, antra vertus – iš pateikto defektacijos akto negalima spręsti, kad nurodyti defektai puspriekabėje buvo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2022 m. liepod 23 d., o išryškėjo tik 2022 m. rugpjūčio 16 d.

24.       Teismas sutiko ir su atsakovės argumentu, kad UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. defektacijos akte nėra nurodyta, kaip buvo nustatytas nepakankamas stabdymo efektyvumas, t. y. ar puspriekabė buvo kažkokiu būdu testuojama, ar remtasi vien ieškovės paaiškinimais, kad puspriekabė stabdo netolygiai ir nuspręsta atlikti kapitalinį pirmos ir trečios ašies stabdžių sistemos remontą (pakeisti šių stabdžių sistemos dalis naujomis), kurio kaina sudaro trečdalį puspriekabės vertės.

25.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip puspriekabė buvo eksploatuojama nuo jos įsigijimo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.

26.       Esant nurodytų aplinkybių visumai, nepasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad sudarant puspriekabės pirkimopardavimo sutartį puspriekabės defektai buvo, tačiau iki sandorio sudarymo ieškovei nebuvo atskleisti ir išryškėjo tik po pirkimopardavimo sutarties ir dėl kurių puspriekabės negalima eksploatuoti pagal tikslinę jos paskirtį, teismas ieškovės ieškinį atmetė.  

27.       Atmetus ieškovės ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.

28.       Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1 700 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro 800 Eur atsiliepimas į ieškinį, 600 Eur susipažinimas su dubliku ir tripliko surašymas, 300 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalbą maksimalių dydžių, todėl jas priteisė atsakovei iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

29.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,64 Eur), viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatytą valstybei nepriteistiną minimalią sumą (5 Eur), teismas šias išlaidas valstybei priteisė iš ieškovės.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

30.       Ieškovė MB „Saugus pervežimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Nepaisant to, kad įsigyta transporto priemonė nėra motorinė, pardavėja (atsakovė) privalėjo informuoti pirkėją (ieškovę) apie visus jos trūkumus. Vien tai, kad transporto priemonė nėra motorinė, savaime nepaneigia iš bendrųjų CK nuostatų ir principų kylančios šalies pareigos veikti sąžiningai, atidžiai, rūpestingai.

30.2.                      Ieškovei buvo minimas tik vienas trūkumas – iš stabdžių sistemos išėjęs oras, kas nėra laikoma transporto priemonės trūkumu. Be to, atsakovės atstovas, remiantis transporto priemonės pardavimo skelbimo turiniu, turi pakankamai techninių žinių ne tik įvertinti puspriekabės techninę būklę, bet ir ją ardyti, remontuoti, restauruoti. Tuo tarpu ieškovės atstovas tokių žinių neturėjo, todėl pasitikėjo atsakovės skelbimu. 

30.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi galimybės palyginti puspriekabės 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatytų techninių reikalavimų įvertinimų, o iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados ar dėl nustatyto 49 proc. stabdžių sistemos efektyvumo puspriekabės negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi teismui su dubliku buvo pateikti trūkumų fiksacijos įrodymai, kuriuose išdėstomi techninių apžiūrų stotyse nustatyti trūkumai.

30.4.                      Pagal Techninius reikalavimus stabdžių efektyvumas turi būti 43 proc., o atlikus puspriekabės stabdžių sistemos reguliavimą bei antros ašies remontą, stabdžių sistemos efektyvumas tesiekė 49 proc., taigi jis buvo ribinis. Nepaisant to, jis atitiko minimalius reikalavimus, todėl transporto priemonę buvo leista eksploatuoti, tačiau tai tik įrodė, jog puspriekabė neatitiko transporto priemonės pardavimo skelbimo turinio. Būtent tai ir pasitvirtino, kuomet ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinai kreipėsi į autoservisą.

30.5.                      Ieškovės dublike pateiktos stabdžių sistemos efektyvumui nustatytos reikalavimų reikšmės bei įrodymai, paaiškinimai leido daryti išvadą, kad net po atlikto remonto, stabdžių sistemos efektyvumas yra ribinis. Teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

30.6.                      Jau pirmo remonto UAB „Skuba Lietuva“ servise buvo nustatytas pagrindinių stabdžių sistemos elementų nusidėvėjimas, dėl kurių nebuvo įmanoma pasiekti bent minimalaus, techninės apžiūros centre tikrinamo, stabdžių efektyvumo. Šis faktas tik įrodo, jog pardavėja veikė nesąžiningai ir melavo pirkėjai, nes parduodamos puspriekabės skelbimo turinys bylojo apie tai, jog tiek būgnų, tiek stabdžių kaladėlių likutis yra 70 proc.

30.7.                      Techninių apžiūrų stotis patikrinimų metu tikrina, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, o tai nėra tapatu nei visapusiškai sistemos patikrai (nusakant likutį, susidėvėjimą, kt.), nei atitinka pardavėjo pirkėjui deklaruotą esamą techninę puspriekabės būklę, apie kurią jis žinojo atlikdamas restauracijos, sutepimo, likučio nustatymo darbus.

30.8.                      Nors teismas nurodė, kad UAB „Martonas“ defektacijos akte nėra nurodyta, kaip buvo nustatytas nepakankamas stabdymo efektyvumas, tačiau UAB „Martonas“ yra profesionalus autoservisas, teikiantis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių priežiūros ir remonto paslaugas, o vykdomų paslaugų kokybė užtikrinama vadovaujantis įmonėje patvirtintomis kokybės vadybos sistemos procedūromis, todėl šiame servise nustatyti trūkumai neturėtų kelti abejonių nei dėl autoserviso tinkamumo atlikti diagnostiką, konstatuoti trūkumus (sudarant defektacijos aktą), nei atliekant remonto darbus. Nepaisant puspriekabės amžiaus, stabdžių sistemos dalys keičiamos naujomis (jei nėra saugu ir įmanoma padaryti kitaip), užtikrinant saugumą, eksploatuojant transporto priemonę pagal paskirtį.

30.9.                      Nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kaip puspriekabė buvo eksploatuojama nuo jos įsigijimo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., tačiau bylos duomenys įrodo, kad transporto priemonę eksploatuoti buvo galima tik nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o jau 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo kreiptasi į autoservisą. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra transporto paslaugas teikiančios įmonės. Vykdant šią veiklą privaloma atsižvelgti į šią veiklą reglamentuojančius įstatymus ir taisykles, vairuotojo darbo ir poilsio režimą, todėl negalima teigti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama visas 16 dienų. Be to, įvertinus tai, kad logiškai per 16 dienų 70 proc. likučio stabdžių būgnų ir kaladėlių neįmanoma sudėvėti, darytina išvada, kad tam, kad parduotų puspriekabę, atsakovė sąmoningai pateikė melagingą informaciją.

30.10.                      Sutartyje atsakovė neatskleidė parduodamo daikto trūkumų. Priešingai, atsakovė deklaravo, kad parduodamas daiktas yra be defektų. Nustatyti defektai nebuvo akivaizdūs, todėl šių trūkumų nustatyti ieškovė galimybės neturėjo, todėl atsakomybė už parduotą netinkamos kokybės daiktą su paslėptu trūkumu, kurį žinodama ieškovė nebūtų įsigijusi daikto, tenka atsakovei. To nepaneigia ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. puspriekabės techninė apžiūra buvo sėkmingai praeita.

31.       Atsakovė UAB „Tegitransa“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

31.2.                      Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais ieškovė rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė laikosi prieštaringos pozicijos, nurodydama, kad įsigytos transporto priemonės stabdžių sistemos trūkumai egzistavo jos įsigijimo metu ir buvo nesąžiningai nuslėpti nuo ieškovės, tačiau kartu pripažindama, kad apie galimą netinkamą stabdžių sistemos veikimą žodžiu ji buvo įspėta.

31.3.                      Sutartimi ieškovė iš atsakovės įgijo naudotą 14 metų senumo transporto priemonę, o pretenzijos atsakovei yra reiškiamos dėl trūkumų, susijusių su natūraliu nusidėvėjimu, t. y. stabdžių sistemos elementų, kurie laikytini greitai besidėvinčiomis detalėmis.

31.4.                      Transporto priemonę ieškovė įsigijo ne iš profesionalaus pardavėjo, o iš įmonės, kuri verčiasi krovinių pervežimo veikla ir prieš parduodamą puspriekabę iki tol ją naudojo savo veikloje. Ieškovė yra juridinis asmuo, taip pat besiverčiantis krovinių pervežimo veikla, todėl ji negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi ir vertinant sandorio sudarymo aplinkybes, jai yra taikomi didesni atidumo standartai nei eiliniam vartotojui. Ieškovės įsigytai prekei atsakovė garantijos nesuteikė, o garantija pagal įstatymą nagrinėjamu nėra taikoma netaikoma.

31.5.                      Ieškovė, nors ir žinodama, kad puspriekabė neturi galiojančios techninės apžiūros, taip pat, kad iki pardavimo puspriekabė ilgai stovėjo nenaudojama, be to, įspėta, kad puspriekabės stabdžių sistema gali turėti trūkumų, kurių nepašalinus, puspriekabė gali nepraeiti techninės apžiūros, nusprendė įsigyti puspriekabę prieš tai nesiimdama jokių veiksmų ar priemonių, kad įvertintų ir patikrintų ketinamos įsigyto transporto priemonės techninę būklę. Todėl vien faktas, kad įsigijimo momentu ieškovei buvo žinoma, jog puspriekabės stabdžių sistema galimai neatitinka privalomų techninių reikalavimų, parodo, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl išlaidų, kurių gali prireikti, siekiant atkurti puspriekabės stabdžių sistemą iki tinkamos būklės, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus. Tą patvirtina ir ieškovės elgesys, jai nereiškiant atsakovei pretenzijų nepraėjus techninės apžiūros ir po UAB „Skuba Lietuva“ atlikto remonto.

31.6.                      Ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti puspriekabės techninę būklę. Ieškovės teiginiai, jog ji neturėjo galimybių to padaryti, nes buvo spaudžiama aplinkybių, neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės priklauso nuo pačios ieškovės.

31.7.                      UAB „Martonas“ nustatyti stabdžių sistemos trūkumai nebuvo ir negalėjo egzistuoti sutarties sudarymo metu. Ieškovės pateikti dokumentai ne tik neįrodo, bet priešingai – paneigia aplinkybę, kad pirmos ir antros ašies stabdžių sistemos gedimai egzistavo dar prieš pasirašant sutartį. UAB „Martonas“ defektacijos akte nurodyti stabdžių sistemos trūkumai galėjo atsirasti tik po 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktos pakartotinės techninės apžiūros, kadangi šie trūkumai nebuvo nustatyti ankstesnių patikrų metu.

31.8.                      Ieškovės argumentai, kad techninės apžiūros metu stabdžių sistema nėra visapusiškai tikrinama, yra nepagrįsti. Juos paneigia Techninių reikalavimų nuostatos, kuriomis remiantis yra atliekama techninė apžiūra. Techninės apžiūros metu yra tikrinamas tiek bendras stabdžių sistemos efektyvumas, tiek atskirų stabdžių sistemos elementų būklė ir veikimas.

31.9.                      Kadangi 2022 m. rugpjūčio 1 d. puspriekabės techninė apžiūra buvo sėkmingai praeita, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d.  puspriekabės stabdžių sistema veikė veiksmingai ir saugiai, stabdžių sistema neturėjo trūkumų, be to, nei stabdžių trinkelės nei būgnai neturėjo per didelio nusidėvėjimo, visų ratų stabdymo jėga buvo pakankama, stabdžių sistema veikė taip, kad stabdymas buvo tolygus. Nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad šios atliktos techninės apžiūros metu puspriekabės stabdžių sistema nebuvo tinkamai įvertinta, ar kad UAB „Martonas“ turi galimybę atlikti išsamesnę stabdžių sistemos patikrą nei techninės apžiūros stotys, kurios tam naudoja specialią įrangą. Ieškovė taip pat neginčijo 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktos techninės apžiūros rezultatų.

31.10.                      Ieškovė nepagrįstai stabdžių kaladėlių ir būgnų likutinę būklę tapatina su visos stabdžių sistemos efektyvumo procentu. Stabdžių sistema gali nepasiekti pakankamo efektyvumo net ir su 70 proc. likutinės būklės būgnais bei kaladėlėmis, jeigu kiti stabdžių sistemos elementai neveiks tinkamai arba stabdžių sistema nebus tinkamai sureguliuota. Todėl  vien tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. techninės apžiūros metu buvo nustatytas 49 proc. stabdžių efektyvumas, nepaneigia aplinkybės, kad stabdžių būgnų ir kaladėlių likutinė būklė transporto priemonės įsigijimo dieną buvo 70 proc. Atitinkamai, tai savaime nepatvirtina, kad puspriekabė neatitiko skelbimo turinio.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

34.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovė MB „Saugus pervežimas“ interneto tinklapyje www.autoplius.lt rado skelbimą, apie atsakovės UAB „Tegitransa“ parduodamą naudotą puspriekabę–platformą, kuriame nurodyta, kad „Parduodama puspriekabė–platforma pilnai po restauravimo. Smėliuota, nudažyta, pastiprintos grindys. Naujos kilpos. Pilnai sutvarkyta elektros instaliacija. 6x nauji LED žibintai. <...> Stabdžių sistema būgnai, viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta. Būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. <...> Šiai dienai be techninės apžiūros, esant reikalui galime pravaryti techninę apžiūrą. <...> Ruošta buvo sau, bet pasikeitė darbo pobūdis tenka pardavinėti“.

36.       Tarp šalių 2022 m. liepos 23 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimopardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovės už 6 534 Eur (su PVM) įsigijo 2008 metų gamybos naudotą transporto priemonę  puspriekabę KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Puspriekabės pirkimopardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonei techninė apžiūra negalioja, ji nebuvo apgadinta eismo ar kitų įvykių metu; skiltis apie transporto priemonės trūkumus pirkimopardavimo sutartyje neužpildyta. Atsakovė nurodė, kad ji žodžiu ieškovę informavo, kad puspriekabė ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo.

37.       Ieškovė 2022 m. liepos 23 d. įsigytą puspriekabę nugabeno į UAB „Tuvlita“ Avižienių techninės apžiūros stotį, kur buvo atlikta pirminė puspriekabės techninė apžiūra. Jos metu nustatyti trūkumai: 1) dideli trūkumai: i) 0.3.a) – Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše. (TPM); ii) 1.2.2.b) – Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas. Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta (iki 2012 m. sausio 1 d.); 2) nedideli trūkumai: i) 4.6.1.b) – Atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

38.       Iš šalių susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje matyti, kad 2022 m. liepos 23 d. atsakovė užklausė ieškovės, kaip sekėsi techninėje apžiūroje, į ką ieškovė atsakė, kad techninė apžiūra nebuvo praeita, nes per mažas stabdžių efektyvumas. Tuomet atsakovė nurodė: „mes tai važiuodavome į skubą, ant stendo, sureguliuodavo ir važiuodavome antrą kartą, ir praeidavome“. Ieškovė į tai atsakė: „tai ir mes jau į skubą užsirašėm, viskas gerai“.

39.       Ieškovė 2022 m. liepos 30 d. nugabeno puspriekabę į UAB „Skuba Lietuva“, kur po stabdžių ir važiuoklės diagnostikos, buvo atliktas puspriekabės remontas – pakeistos antros ašies stabdžių kaladėlės, pratekinti stabdžių būgnai, užkniedyti stabdžių antdėklai, patikrinta ir užsandarinta oro sistema, pakeistas magistralinis filtras, pakeistos oro jungtys prie EBS moduliatoriaus. Ieškovei už atliktus puspriekabės remonto darbus, įskaitant panaudotas medžiagas, UAB „Skuba Lietuva“ 2022 m. liepos 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija RMV Nr. 2028068 (suma – 636,82 Eur (be PVM)), kurią ieškovė apmokėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 09021558.

40.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. puspriekabę nugabeno į UAB „Tuvlita“ Širvintų techninės apžiūros stotį, kur buvo atlikta pakartotinė puspriekabės techninė apžiūra. Šios apžiūros metu nustatyti nedideli trūkumai: i) 4.6.1.a) – Atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos šaltinio defektų. Šios apžiūros metu puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų nenustatyta. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 017-0098607 matyti, kad nustatytas stabdžių efektyvumas (1 (B), 2(B), 3 (B) ašių – 49 proc. (riba – 43 proc.); puspriekabės techninė apžiūra galioja iki 2023 m. liepos 23 d. 

41.       Ieškovė nurodė, kad pradėjus eksploatuoti puspriekabę, jai kilo įtarimų, kad puspriekabės stabdžių sistema blogai veikia (puspriekabę sunku stabdyti), todėl ją 2022 m. rugpjūčio 16 d. nugabeno į servisą UAB „Martonas“. Iš UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. defektacijos akto matyti, kad buvo nustatyti tokie trūkumai: i) oro pagalvių nusidėvėjimas ir oro sistemos nesandarumas; ii) pirmos ir trečios ašių stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; iii) pirmos ir trečios ašių stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas; iv) elektros instaliacijos remontas. Defektacijos akte nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų stabdžių efektyvumas yra nepakankamas eksploatavimui. Ieškovei už atliktus puspriekabės remonto darbus, įskaitant panaudotas medžiagas, UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 0211 NSSE 08 (suma – 2 224,21 Eur (be PVM); su PVM – 2 691,29 Eur), kurią ieškovė apmokėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 08171106.

42.       Ieškovė už puspriekabės remontą iš viso patyrė 2 861,03 Eur (be PVM) išlaidas.

43.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei pareiškė pretenziją, prašydama atlyginti jos UAB „Skuba Lietuva“ ir UAB „Martonas“ patirtas išlaidas dėl puspriekabės remonto darbų. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nesutiko su ieškovės pretenzija, nurodydama, kad ieškovė puspriekabės įsigijimo metu buvo įspėta apie tai, kad puspriekabė ilgai stovėjo nenaudota ir techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių efektyvumo. Pažymėjo, kad ieškovė, po to, kai nuvyko į UAB „Skuba Lietuva“ ir suremontavo antrą ašį, praėjo techninę apžiūrą, o tai reiškia, kad puspriekabė atitiko techninius reikalavimus, stabdžiai tvarkingi, ją buvo leista eksploatuoti važiuojant viešaisiais keliais. Atsakovė pasiūlė ieškovei geranoriškai atlyginti pusę UAB „Skuba Lietuva“ servise patirtų išlaidų, tačiau atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakyme paprašė atlyginti visas jos patirtas išlaidas, susijusias su puspriekabės trūkumų šalinimu, kadangi, jos vertinimu, ji buvo apgauta dėl tikrosios puspriekabės būklės (stabdžių sistemos).

44.       Atsakovei nesutikus atlyginti ieškovės patirtų puspriekabės trūkumų šalinimo išlaidų, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama šias išlaidas priteisti iš atsakovės, iš viso – 2 861,03 Eur (be PVM).

45.       Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad nepasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog sudarant puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartį puspriekabės trūkumai buvo, tačiau iki sandorio sudarymo ieškovei nebuvo atskleisti bei išryškėjo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat, kad dėl jų puspriekabės negalima eksploatuoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovės ieškinį atmetė.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pažymi, kad visuma bylos įrodymų patvirtina, jog atsakovės ieškovei parduota puspriekabė turėjo paslėptų trūkumų dėl stabdžių sistemos, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota, ir kuriems nesant akivaizdiems bei ieškovei neturint specialių žinių, ji šių trūkumų nustatyti ir įvertinti negalėjo. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovė, neatskleidusi parduodamo daikto – puspriekabės, kokybės trūkumų, turi atlyginti ieškovės šiems trūkumams pašalinti patirtas išlaidas.

47.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl įsigyto daikto kokybės ir pirkėjos reikalavimo pardavėjai atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas (ne)pagrįstumo

48.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė iš atsakovės 2022 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo naudotą daiktą (transporto priemonę) – puspriekabę. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudotos puspriekabės, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

49.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

50.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

51.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

52.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

53.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 29 punktas).

54.       Naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

56.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) (pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teise reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti) ir bendraisiais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020, 30 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 28 punktas). 

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

58.       Taigi, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 23 punktas).

59.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 2022 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės iš atsakovės įsigytos naudotos transporto priemonės – puspriekabės, kokybės ir ieškovės teisės reikalauti atlyginti iš atsakovės išlaidas, patirtas remontuojant šią transporto priemonę. Kadangi ieškovė prašė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas tiek už UAB „Skuba Lietuva“, tiek už UAB „Martonas“ atliktus puspriekabės remonto darbus (įskaitant medžiagas), t. y. išlaidas, patirtas tiek dėl iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros nustatytų puspriekabės trūkumų šalinimo (UAB „Skuba Lietuva“), tiek ir po šios datos, kai transporto priemonę jau buvo pradėta eksploatuoti (UAB „Martonas“), toliau teisėjų kolegija pasisako šiais aspektais.

i.                      dėl pagrindo atlyginti išlaidas, patirtas UAB „Skuba Lietuva“, (ne)buvimo

60.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovės iš atsakovės įsigyta puspriekabė jos įsigijimo metu turėjo tam tikrų kokybės trūkumų, dėl kurių ji tuo metu negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, ginčo tarp šalių nekilo. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovei 2022 m. liepos 23  d. įsigijus transporto priemonę ir dar tą pačią dieną nuvykus į UAB „Tuvlita“ Avižienių techninės apžiūros stotį, techninė apžiūra praeita nebuvo, kadangi nustatytas didelis trūkumas – transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas; bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta (iki 2012 m. sausio 1 d.).

61.       Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis tiek anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, tiek teismų praktika, sprendžiant dėl pardavėjo pareigos atlyginti pirkėjui netinkamos kokybės daikto trūkumų šalinimo išlaidas, yra svarbu nustatyti ne tik tai, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams, tačiau ir tai, kad daikto pirkimo metu pirkėjas nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Kaip jau minėta, įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, ir, jeigu tie trūkumai aptarti, laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių/jų atstovų paaiškinimus, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, faktinį šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po jo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei transporto priemonės – puspriekabės, įsigijimo metu buvo atskleista informacija apie jos trūkumus, dėl kurių šalinimo ji vėliau patyrė išlaidas UAB „Skuba Lietuva“, siekdama, jog puspriekabę būtų galima eksploatuoti, ir, nepaisant to, ieškovė, žinodama šią informaciją, pasirinko sudaryti su atsakove puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartį.

63.       Nors ieškovė nurodo, kad puspriekabės stabdžių sistemos trūkumai jai nebuvo atskleisti, kadangi apie tai nėra pažymėta pačioje šalių 2022 m. liepos 23 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pats trūkumų nefiksavimas sutartyje savaime nepaneigia informavimo apie jų buvimą fakto, jeigu kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.

64.       Šiuo atveju tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek faktinis šalių elgesys teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad apie puspriekabės būklę, t. y. kad puspriekabė neturi galiojančios techninės apžiūros, ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo, ieškovė atsakovės buvo informuota žodžiu, šalims tariantis dėl puspriekabės pardavimo, sudarant jos pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad aplinkybes apie tai, jog apie esamą puspriekabės būklę ieškovė buvo informuota, įrodinėjo ne tik atsakovė, tačiau ir pati ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu tą iš esmės pripažino, nors apeliaciniame skunde jau teigia, kad ji buvo informuota tik apie tai, kad iš stabdžių sistemos galimai yra išėjęs oras. 

65.       Įsitikimą dėl to, kad ieškovei puspriekabės pirkimo metu buvo atskleista jos techninė būklė, sustiprina ir ieškovės reakcija šalių 2023 m. liepos 23 d. susirašinėjime „Messenger“ programėlėje, kuomet atsakovei pasiteiravus dėl to, kaip sekėsi techninėje apžiūroje, ieškovė nurodė, kad techninė apžiūra nebuvo praeita, nes ,,per mažas stabdžių efektyvumas“, ir atsakovei pasidalijant patirtimi, kad ji tokiu atveju gabendavo transporto priemonę į UAB „Skuba Lietuva“ (ant stendo, sureguliuodavo), ieškovė nurodė, kad ji ir užsiregistravo į UAB „Skuba Lietuva“ ir kad „viskas gerai“. Šio šalių susirašinėjimo turinys ir kontekstas teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo teigti, kad 2023 m. liepos 23 d. techninės apžiūros metu nustatytas puspriekabės trūkumas – stabdžių sistemos neefektyvumas, ieškovei buvo netikėtas ir tai, kad ji dėl to būtų pareiškusi pretenzijas atsakovei, teigdama, jog iš atsakovės įsigijo netinkamos kokybės daiktą, kurio kokybės trūkumų šalys nebuvo aptarusios.  

66.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pretenzijų atsakovei nereiškė net ir po to, kai 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ jau buvo atlikti puspriekabės (antros ašies stabdžių) remonto darbai, tam, kad puspriekabė atitiktų techninius reikalavimus ir ji galėtų dalyvauti viešajame eisme, t. y. tuomet, kai ieškovei jau buvo aiškiai žinomi konkretūs puspriekabės trūkumai, dėl kurių ji negali būti eksploatuojama. Tai papildomai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suvokė įsigyjamos iš atsakovės puspriekabės techninę būklę ir jai buvo suprantama, kad norint ją eksploatuoti (praeiti techninę apžiūrą), ji gali patirti tam tikro dydžio išlaidas. Pats transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad tokia situacija ieškovei buvo priimtina, todėl spręstina, kad tokiais veiksmais ieškovė prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų, kurias ji gali turėti gerinant puspriekabės techninę būklę (praeinant techninę apžiūrą), patyrimo. Tai, kad puspriekabės įsigijimo metu ji galimai nenumatė, kokio konkretaus dydžio šios išlaidos galėtų būti, kad įvertintų tai, ar jai finansiškai naudinga įsigyti 14 metų senumo puspriekabę, nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

67.       Be to, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovė teismo posėdžio metu dėstė argumentus dėl to, kad ji dėl buvimo „įsprausta į situaciją ir įsipareigojimų vykdymą“ neturėjo galimybės prieš įsigyjant puspriekabę ją nuvežti patikrinti į servisą, tačiau, teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos ieškovės argumentus, kadangi bylos duomenys patvirtina tai, kad ieškovė puspriekabę įsigijo ir pristatė į UAB „Tuvlita“ Avižienių techninės apžiūros stotį techninei apžiūrai atlikti dar tą pačią dieną, kurią ir buvo įsigyta ši transporto priemonė – 2022 m. liepos 23 d. Tai, kokia seka buvo atlikti šie veiksmai, t. y. kad pirma sudaryta puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartis, o tik po to ji pristatyta į techninę apžiūrą, yra nulemta pačios ieškovės apsisprendimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei neturint galimybės organizuoti puspriekabės techninę apžiūrą, ieškovė būtų teikusi pasiūlymą atsakovei visų pirma servise patikrinti puspriekabės techninę būklę ir tik po to nuspręsti sudaryti puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartį ar ne, o atsakovė būtų su tuo nesutikusi, pareiškusi dėl to prieštaravimus (CPK 178, 185 straipsniai).

68.       Šios aplinkybės, greta jau anksčiau minėtų, t. y. to, kad ieškovė atsakovei nereiškė pretenzijų nei po 2022 m. liepos 23 d. pirminės puspriekabės techninės apžiūros, nei po 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ atlikto jos remonto (stabdžių sistemos), teisėjų kolegijai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė visgi žinojo ir sutiko su atsakovės jai nurodytos puspriekabės galimais trūkumais, jai jie neturėjo įtakos apsisprendžiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, ir ji, įsigijusi puspriekabę, žinodama apie jos būklę, tačiau siekdama kuo greičiau identifikuoti jau konkrečius jos trūkumus, kad galėtų juos pataisyti ir puspriekabę nedelsiant pradėti naudoti įmonės veikloje, tam iškart po jos įsigijimo (o ne prieš tai) ir pasitelkė techninę apžiūrą, kurios metu ne tik įvertinama transporto priemonės techninė būklė, tačiau ir tuo pačiu priimamas sprendimas leisti jai dalyvauti viešajame eisme ar ne (CPK 185 straipsnis).

69.       Taigi nesutiktina su tuo, kad ieškovė, būdama savo srities – transporto paslaugų (krovinių vežimo) teikimo, profesionalė, neturėjo realios galimybės įsitikinti įsigyjamos transporto priemonės kokybe. Nors ieškovės tiesioginė veikla ir nėra susijusi su transporto priemonių kokybės patikra/remontu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad įprastai ieškovės veiklai vykdyti yra naudojamos transporto priemonės, leidžia labiau tikėti, kad ieškovės patirtis apskritai transporto priemonių srityje bei jos gebėjimas, nulemtas veiklos specifikos, įvertinti įsigyjamos transporto priemonės techninę būklę visgi yra didesnis nei eilinio vartotojo, dėl ko jai šiuo aspektu keliami ir didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, sudarant ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis).

70.       Ir nors sutiktina, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), ir tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, tačiau tam turi būti įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas). Šios bylos atveju visgi nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma apie įsigyjamos puspriekabės kokybę, tačiau nepaisant to, ieškovė ryžosi su atsakove sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

71.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškovės iš atsakovės įsigyta transporto priemonė – puspriekabė, jos įsigijimo metu ir turėjo minėtus stabdžių sistemos trūkumus, dėl kurių šalinimo UAB „Skuba Lietuva“ ieškovė patyrė 636,82 Eur (be PVM) išlaidas, tačiau, įvertinus tai, kad šie trūkumai ieškovei buvo atskleisti sutarties sudarymo metu, dėl ko jų negalima laikyti paslėptais trūkumais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės (pirkėjos) reikalavimą priteisti iš atsakovės (pardavėjos) 636,82 Eur (be PVM) šių trūkumų šalinimo išlaidas.

ii) dėl pagrindo atlyginti išlaidas, patirtas UAB „Martonas“, (ne)buvimo

72.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai iš atsakovės nepriteisė 2 224,21 Eur (be PVM) puspriekabės trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas remontuojant puspriekabę servise UAB „Martonas“. Pažymi, kad šio serviso nustatyti ir pašalinti puspriekabės trūkumai egzistavo jau jos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jie atsakovės ieškovei nebuvo atskleisti, taip pat nebuvo akivaizdūs, kad pati ieškovė juos be specialaus tyrimo galėtų pastebėti, todėl dėl ieškovės patirtų išlaidų, šalinant šiuos paslėptus stabdžių sistemos trūkumus, yra atsakinga atsakovė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės teiginiams dėl žemiau nurodomų motyvų.

73.       Nustatyta, kad ieškovė po puspriekabės stabdžių sistemos 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ atlikto remonto (dėl antros ašies stabdžių), transporto priemonę 2022 m. rugpjūčio 1 d. nugabeno į UAB „Tuvlita“ Širvintų techninės apžiūros stotį, kur buvo atlikta jos pakartotinė techninė apžiūra ir, nenustačius jokių didelių ir/ar pavojingų trūkumų (tarp jų ir ginčo atveju aktualaus stabdžių sistemos trūkumo), buvo leista puspriekabę eksploatuoti, dalyvaujant viešajame eisme; techninės apžiūros galiojimo laikas – iki 2023 m. liepos 23 d.

74.       Nors ieškovė nurodo, kad tai, jog puspriekabės techninė apžiūra buvo praeita, reiškia tik tai, kad apžiūros metu ji atitiko minimalius reikalavimus, nes nustatytas stabdžių sistemos efektyvumas siekė 49 proc. (kai ribinis yra 43 proc.), o ne tai, kad ji buvo tokios būklės, kokią deklaravo atsakovė (pardavėja) puspriekabės skelbime, t. y. to, kad tiek būgnų, tiek stabdžių kaladėlių likutis yra 70 proc., ir ne tai, kad ji buvo tinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.  

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, šiuo atveju ta aplinkybė, kad puspriekabė 2022 m. rugpjūčio 1 d. praėjo pakartotinę techninę apžiūrą, nenustačius jokių jos trūkumų, dėl kurių nebūtų leista jos eksploatuoti, ginčo atveju yra reikšminga aplinkybė ir paneigianti ieškovės teiginius dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyti puspriekabės trūkumai (pagrinde pirmos ir trečios ašies stabdžių trūkumai) egzistavo sutarties sudarymo metu ir  juos yra atsakinga pardavėja (atsakovė).

76.       Pastebėtina tai, kad transporto priemonės, kurios gali dalyvauti viešajame eisme, turi atitikti gana griežtus joms keliamus techninius reikalavimus, kurie šiam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinti iki 2023 m. vasario 1 d. galiojusiuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (toliau – Techniniai reikalavimai) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.).

77.       Galiojusių Techninių reikalavimų 9 punkte buvo numatyta, kad atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus. Šio akto 10 punkte numatyta, kad techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šiame punkte su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis, tarp kurių ir transporto priemonės stabdymo įrangą (10.2 papunktis). Atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su šių Techninių reikalavimų 10 punkte nurodytomis sritimis, taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus (11 punktas).

78.       Techninių reikalavimų 15 punkte buvo įtvirtinta, kad Techninių reikalavimų 2 priede pateiktas kiekvienos tikrinamos pozicijos galimų trūkumų sąrašas ir, atsižvelgiant į trūkumo svarbą, pavojų eismo saugumui ir aplinkai, nurodytas trūkumo vertinimo kriterijus. Atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: 16.1. nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; 16.2. didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; 16.3. pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai. Tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (-ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme (18 punktas).

79.       Pažymėtina tai, kad Techninių reikalavimų 1 priedo I skyriuje „Transporto priemonės stabdymo įranga“ yra itin detaliai nurodyti bendrieji stabdžių sistemos konstrukcijos ir veikimo, stabdžių sistemos ir atskirų jos dalių būklės, darbinių stabdžių veikimo ir efektyvumo, atsarginių stabdžių veikimo ir efektyvumo (jei tai atskira sistema), stovėjimo stabdžių veikimo ir efektyvumo reikalavimai (1.1.–1.6. punktai). Techninių reikalavimų 2 priede „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės įvertinimas“ 1 punkte „Transporto priemonės stabdymo įranga“ nurodyti tikrinimo pozicija, būdas, trūkumai ir vertinimo kriterijai.

80.       Nagrinėjamu atveju UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo nustatyti tokie ginčo puspriekabės trūkumai: i) oro pagalvių nusidėvėjimas ir oro sistemos nesandarumas; ii) pirmos ir trečios ašių stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; iii) pirmos ir trečios ašių stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas; iv) elektros instaliacijos remontas, t. y. nauji trūkumai dėl pirmos ir antros ašių stabdžių, kurie nebuvo nustatyti iki tol atliktų puspriekabės patikrų metu.

81.       Tokiu būdu, atsižvelgdama į 2022 m. liepos 23 d. pirminės techninės apžiūros metu nustatytus trūkumus, UAB „Skuba Lietuva“ 2022 m. liepos 30 d. nustatytus trūkumus ir atliktus remonto darbus (dėl antros ašies stabdžių), 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros rezultatus – nenustatyta jokių stabdžių sistemos ar kitų trūkumų, dėl kurių puspriekabei nebūtų leista dalyvauti viešajame eisme, 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Martonas“ nustatytus ir ieškovės šioje byloje akcentuotus trūkumus, susijusius su stabdžių sistema (dėl pirmos ir trečios ašies stabdžių būgnų ir kaladėlių), anksčiau nurodytus transporto priemonei keliamus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti transporto priemonė, kad ji galėtų dalyvauti viešajame eisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad UAB „Martonas“ nustatyti trūkumai, kurių šalinimo išlaidas šioje byloje ieškovė prašo atlyginti iš atsakovės, egzistavo puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

82.       Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, remiantis Techninių reikalavimų 2 priede „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės įvertinimas“ 1 punkte „Transporto priemonės stabdymo įranga“ kriterijais, trūkumai, susiję tiek su stabdžių kaladėlėmis (trinkelėmis), tiek su būgnais yra itin reikšmingi ir priskirtinti prie didelių ar pavojingų trūkumų (1.1.13 ir 1.1.14 punktai), kuriems esant transporto priemonei nebūtų suteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme (Techninių reikalavimų 18 punktas), t. y. būtų konstatuojama, kad transporto priemonė neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų ir realiai negali būti naudojama pagal tiesioginę jos paskirtį – važinėti keliais.

83.       Kaip jau minėta, UAB „Skuba Lietuva“ 2022 m. liepos 23 d. buvo nustatyti trūkumai dėl antros ašies stabdžių, kurie egzistavo sutarties sudarymo metu ir buvo atskleisti ieškovei (dėl to pasisakyta anksčiau šioje nutartyje), kai tuo tarpu jau po 2022 m. rugpjūčio 1 d. puspriekabės pakartotinės techninės apžiūros UAB „Martonas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo nustatyti visiškai nauji trūkumai dėl pirmos ir trečios ašies stabdžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu UAB „Martonas“ nustatyti trūkumai būtų egzistavę puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jie, įvertinus jų pobūdį (nėra lengvai paslepiami), pagrįstai tikėtina, specialistų būtų buvę nustatyti tiek pirminės techninės apžiūros metu 2022 m. liepos 23 d., tiek 2022 m. liepos 30 d. UAB „Skuba Lietuva“ atliekant puspriekabės remonto darbus ir juolab 2022 d. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros, atliekamos griežtai pagal poįstatyminiame akte įtvirtintus standartus, metu.

84.       Pažymėtina tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 017-0098607 nurodyta, kad nustatytas stabdžių efektyvumas (1 (B), 2 (B), 3 (B) ašių) – 49 proc. (riba – 43 proc.). Taigi 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros metu visų ašių stabdžių efektyvumo procentas buvo nustatyta tapatus – 49 proc., kas atitiko Techninius reikalavimus ir sudarė pagrindą laikyti, kad puspriekabė buvo tinkamos techninės būklės naudoti ją pagal paskirtį. Primintina, kad UAB „Martonas“ buvo keičiamos tik pirmos ir trečios ašių stabdžių kaladėlės ir būgnai, kai tuo tarpu to paties efektyvumo (49 proc.) antros ašies stabdžių – ne, todėl teigti, kad vien bendras stabdžių sistemos efektyvumo procentas, nustatytas pakartotinės techninės apžiūros metu, yra pakankamas pagrindas laikyti, kad transporto priemonė po 2022 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo tinkama naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį nėra pagrįsta.

85.       Šiuo atveju, kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškovė nepagrįstai tapatina visos stabdžių sistemos efektyvumą (49 proc.) su stabdžių ir kaladėlių tinkamumo naudoti likučiu, kurį deklaravo atsakovė (pardavėja) skelbime – 70 proc., teigdama, kad ji buvo atsakovės apgauta dėl stabdžių sistemos būklės. Šiame konstekste pabrėžtina tai, kad stabdžių sistemą sudaro stabdžių apkabos, stabdžių diskai arba būgnai, stabdžių kaladėlės, stabdžių skystis bei transporto priemonės pakabos elementai. Visi šie stabdžių sistemos visumą sudarantys elementai veikia išvien ir priklauso vieni nuo kitų, todėl bent vienam iš jų sugedus, sutrinka ir visos stabdžių sistemos veikimas.

86.       Taigi ta aplinkybė, kad stabdžių kaladėlir būgnų tinkamumo naudoti likutis atsakovės buvo nurodytas 70 proc., savaime nereiškia, kad bendros stabdžių sistemos su stabdžių kaladėlių ir būgnų likučiu efektyvumas negali sudaryti 49 proc. tuo atveju, jeigu būtų mažesnis kitų likusių stabdžių sistemos elementų likutis, kas, akivaizdu, kad mažintų ir bendrą stabdžių sistemos efektyvumo procentą. Kitaip tariant, stabdžių sistemą sudarant daugiau elementų nei kad stabdžių būgnai ir kaladėlės, nepriklausomai nuo jų nusidėvėjimo lygio, bendros stabdžių sistemos nusidėvėjimo lygis, efektyvumas bendra išraiška gali skirtis nuo atskirų elementų nusidėvėjimo lygio – būti mažesnis ar didesnis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės skelbime nurodyta informacija dėl 70 proc. stabdžių būgnų ir kaladėlių likučio neatitiko tikrovės, kaip ir dėl to, kad techninės apžiūros metu stabdžių sistemos efektyvumą nustačius 49 proc., laikyti, jog atsakovė suklaidino ieškovę dėl puspriekabės kokybės ir dėl to yra atsakinga už jos trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas, remontuojant transporto priemonę UAB „Martonas“.

87.       Kaip jau buvo minėta, 2022 m. rugpjūčio 1 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 017-0098607 buvo nurodyta, kad visų ašių stabdžių efektyvumas 49 procentai. Šį įrodymą teismui pateikė pati ieškovė, todėl jai ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma. Nepaisant to, ieškovė po apžiūros rezultatų neteikė jokių pretenzijų atsakovei dėl iš jos įsigytos transporto priemonės techninės būklės, kvestionuodama puspriekabės stabdžių sistemos efektyvumo procentą, tai, kad atsakovė galimai suklaidino ieškovę dėl įsigyjamos transporto priemonės kokybės, dėl ko spręstina, kad ieškovę tenkino 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros metu nustatyta puspriekabės techninė būklė ir neatrodė kaip neadekvati ne naujos, 14 metų senumo transporto priemonės būklei (CPK 178, 185 straipsniai).

88.       Be to, nors ieškovė nurodo, kad puspriekabės stabdžių sistema nuo techninės apžiūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. negalėjo sugesti iki tokio lygio, koks buvo nustatytas UAB „Martonas“, tačiau įvertinus tai, kad, kaip jau minėta, puspriekabė yra naudota, 14 metų senumo, nesant byloje duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis, pajėgumu (apkrovomis) puspriekabė ieškovės minėtu laikotarpiu buvo eksploatuojama (ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad puspriekabę ji naudojo savo veiklai vykdyti), teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad trūkumai negalėjo atsirasti jos eksploatavimo, o ne būti pirkimo–pardavimo sutarties  sudarymo metu, juolab įvertinus jau minėtą aplinkybę, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinės techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie puspriekabės stabdžių sistemos trūkumai (CPK 178, 185 straipsniai).

89.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius to, kad UAB „Martonas“ nustatyti stabdžių sistemos trūkumai egzistavo jau puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (buvo paslėpti), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 2 224,21 Eur (be PVM) dydžio išlaidas, patirtas, remontuojant puspriekabę UAB „Martonas“. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

90.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

92.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

93.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

94.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

95.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovei (CPK 98 straipsnis).

96.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

        

ieškovės mažosios bendrijos „Saugus pervežimas“ apeliacinį skundą atmesti.

       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Saugus pervežimas“, juridinio asmens kodas 305730629, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tegitransa“, juridinio asmens kodas 305557419, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                            Giedrė Čėsnienė

 

 

                   Andrius Verikas

 

 

                   Tatjana Žukauskienė