Administracinė byla Nr. eAS-314-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00412-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas R. T. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) sprendimą Nr. (28.1 Mr)-D2-1189 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo mokesčių administratorius atsisakė leisti susipažinti su patikrinimo medžiaga; 2) įpareigoti Klaipėdos AVMI leisti susipažinti su visa patikrinimo medžiaga, įskaitant informaciją, gautą iš užsienio mokesčių administratorių.
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Klaipėdos AVMI atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su jo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo medžiaga, motyvuodama tuo, kad šiuo metu atliekamas mokestinis patikrinimas, renkami ir vertinami duomenys ir, tik gavus visą informaciją / duomenis galima padaryti atitinkamas išvadas / sprendimus, todėl Klaipėdos AVMI, kai tik juos turės, susisieks su pareiškėju suderinti laiką ir būdą dėl galimybės susipažinti su prašomais dokumentais / duomenimis. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas leisti jam susipažinti su patikrinimo medžiaga nepagrįstas, neaišku kokias išvadas turėtų padaryti ar sprendimus priimti mokesčių administratorius, kodėl leidimas nesuteiktas, kaip leidimas susipažinti su medžiaga lemtų patikrinimo eigą, ar galėtų jam pakenkti, ar padėti. Pareiškėjas teigė, kad mokestiniam patikrinimui įstatymai nenumato slaptumo reikalavimo, jis turi teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, teikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Mokesčių administratorius, atsisakydamas leisti susipažinti su informacija apie pareiškėją, pažeidžia mokesčio mokėtojo teisę žinoti apie jo atžvilgiu atliekamas procedūras ir dalyvauti patikrinimo procese. Atsisakymas leisti susipažinti su patikrinimo medžiaga pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymą (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jam sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas iš dokumentų, pridėtų prie pareiškėjo skundo, nustatė, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu vykdo mokestinio patikrinimo procedūras, kurių tikslas nustatyti pareiškėjo sumokėto gyventojo pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisingumą. Šiam tikslui įgyvendinti mokesčių administratorius įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. sausio 10 d. pateikti (duomenys neskelbtini) įsigijimą ir faktišką šių vienetų įsigijimo kainos sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. raštu atsisakė teikti mokesčių administratoriui pastarojo prašomus dokumentus bei pats paprašė leisti susipažinti su visais mokesčių administratoriaus turimais dokumentais ir duomenimis, kuriais remiantis mokesčių administratorius atliks mokestinį patikrinimą. Sprendimu atsakovas atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su jo prašomais dokumentais, tai motyvuodamas tuo, kad vyksta mokestinis patikrinimas ir mokestinio patikrinimo duomenys šiuo metu yra renkami bei analizuojami, o su mokestinio patikrinimo duomenimis susipažinti pareiškėjui suteiks galimybę, kai dėl mokestinio patikrinimo rezultatų bus priimti atitinkami sprendimai ir pan.
Teismas nurodė, kad MAĮ 36 straipsnio 6 ir 7 punktuose įtvirtintos mokesčio mokėtojo teisės teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto ir gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu, yra neatsiejamos nuo jo teisės žinoti, o tuo pačiu ir gauti visą informaciją (dokumentus ir kt.), kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl mokesčio sumokėjimo ir pan. Tai reiškia, kad ši jo teisė bus arba turės būti įgyvendinta, kai iš jo mokesčių administratorius paprašys teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto arba įteiks sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tai lemia, kad šios teisės atsiradimas yra siejamas su paminėtais įvykiais. Be to, subjektinė teisė žinoti kokios informacijos pagrindu mokesčių administratorius priėmė atitinkamą sprendimą, yra pilnai ir visapusiškai įgyvendinama, kai mokesčio mokėtojas gauna visą informaciją, kurios pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Todėl teismas sprendė, kad mokesčių administratoriaus atsisakymas suteikti informaciją, kuri dar tik renkama, t. y., nėra pilna ir visapusiška, o yra tik dalinė, nelemia pareiškėjo subjektinės teisės visa apimtimi žinoti, kokios informacijos pagrindu mokesčių administratorius priėmė ar ruošiasi priimti atitinkamą sprendimą. Priešingas šios subjektinės teisės aiškinimas galėtų lemti tai, kad būtų sudaromos sąlygos mokesčio mokėtojui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, kas dieną reikalauti iš mokesčių administratoriaus teikti jam surinktą informaciją ir taip pažeisti mokesčių administratoriaus teisę vykdyti mokestinį patikrinimą ir pan.
Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant MAĮ 144 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas vertino, kad mokesčių administratoriaus veiksmas – nesuteikti dalinės informacijos, kuri yra tik rinkimo ir kaupimo stadijoje, nedaro įtakos pareiškėjo subjektinei teisei žinoti kokios informacijos pagrindu mokesčių administratorius priėmė ar ruošiasi priimti atitinkamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, o tuo pačiu nesukelia jam ir teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas R. T. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė susipažinti su patikrinimo medžiaga (nepriklausomai, ar ji pilna ar tik dalinė), yra kildinama ne tik iš MAĮ 36 straipsnio 6 punkto (teisė teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto) bei 7 punkto (teisė gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu), tačiau ir iš 36 straipsnio 5 punkto, kuris suteikia mokesčių mokėtojui teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese. Teisė dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, be kita ko, suteikia teisę mokesčių mokėtojui domėtis patikrinimo eiga, dalyvauti atliekant patikrinimą, teikti paaiškinimus, papildomą medžiagą, pasiūlymus. Vadovaujantis MAĮ 126 straipsniu, mokesčių mokėtojas turi teisę tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek jo rezultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių (MAĮ 126 str. 3 d.). Todėl mokesčių mokėtojas gali teikti pastabas ne tik surašius patikrinimo aktą, tačiau gali ir turi teisę teikti pastabas ir vykstant mokestiniam patikrinimui, t. y. tol, kol nėra surinkta visa patikrinimo medžiaga ir patikrinimas nėra užbaigtas. Todėl teisė susipažinti su patikrinimo medžiaga atsiranda iš karto, kai mokesčių administratorius pradeda mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą. Mokesčių administratoriaus atsisakymas suteikti informaciją, kuri dar tik renkama, yra tik dalinė, daro įtaką pareiškėjo subjektinei teisei žinoti, kokios informacijos pagrindu mokesčių administratorius priėmė ar ruošiasi priimti atitinkamą sprendimą.
Pareiškėjas pažymi, kad iki pradedant mokestinį patikrinimą, 2020 m. birželio 17 d. buvo gautas Klaipėdos AVMI 2020 m. birželio 17 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-204, kuriame buvo nurodyta, kad patikrinus surinktą informaciją buvo nustatyti trūkumai, nes pareiškėjas 2016–2018 m. deklaravo gautas pajamas už (duomenys neskelbtini), tačiau, nors pareiškėjas pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, mokesčių administratoriaus nuomone, tie dokumentai nepakankami. Kadangi mokestinio tyrimo metu iškilo klausimas dėl deklaracijų tikslinimo poreikio, pareiškėjas negali įvertinti deklaracijų tikslinimo tikslingumo ir pagrįstumo nesusipažinęs su mokesčių administratoriaus surinkta informacija. Netikslinant deklaracijų (jeigu tam būtų pagrindas), bus laikoma, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigos deklaruoti savo apmokestinamąsias pajamas bei sumokėti mokesčius ir už visą laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo jam bus skaičiuojami delspinigiai – taigi, pareiškėjas dėl to patirs tiesioginę materialinę žalą.
Pareiškėjas pabrėžia, jog mokesčių administratorius, aiškindamas MAĮ 126 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodo, kad jau mokestinio patikrinimo metu, įforminant bei tvirtinant patikrinimo rezultatus turi būti išsiaiškintos ir nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos teisingam mokesčio apskaičiavimui deklaravimui ir sumokėjimui. Atsisakius leisti susipažinti su patikrinimo medžiaga mokesčių mokėtojas netenka teisės vertinti medžiagos turinio, medžiagos pakankamumo, reikšti prašymus, tikslinti / pildyti mokestinio patikrinimo duomenis, kuriais remiantis bus surašytas patikrinimo aktas arba sumokėti mokesčius nelaukiant patikrinimo pabaigos, kad jam nebūtų skaičiuojami delspinigiai. Nesuteikus šios teisės mokesčių mokėtojui, neužtikrinamas ir mokesčių administratoriaus tinkamas pareigų vykdymas – nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas teisingam mokesčio apskaičiavimui deklaravimui ir sumokėjimui. Todėl konstatuoti, jog net ir mokesčių mokėtojo skundo tenkinimo atveju jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, negalima.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su patikrinimo medžiaga nėra tarpinis procedūrinis aktas, nes šis veiksmas nesietinas su galutiniu patikrinimo rezultatu, t. y. su mokesčių apskaičiavimu. Tai yra atskiros teisės įgyvendinimas – teisės žinoti, kokiais dokumentais remiantis yra atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, o jos pažeidimas nebūtinai privalo sukelti tiesioginių neigiamų pasekmių, kaip ir teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų ir yra savarankiškas procesinis veiksmas. Prašymo netenkinimas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir sukelia jam konkrečias teisines pasekmes, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius mokesčių administravimo subjekto veiksmus / neveikimą. Tokią teisę, t. y. teisę susipažinti su dokumentais, pareiškėjui įstatymas suteikia bet kurioje proceso stadijoje – patikrinimo metu, pasibaigus patikrinimui, mokestinio ginčo metu.
Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos informacijos teikimu (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-3319-552/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-438/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. T. T. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).
MAĮ 144 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio (operatyvaus) patikrinimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-875-525/2017; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016) ir ne kartą konstatuota, kad mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, kuriuo yra išsprendžiamas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (žr., pvz., 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-381-575/2021; 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-13-525/2019; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018).
Iš Rašto, kurį siekia apskųsti pareiškėjas, turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 31 d. rašte išdėstytų teiginių mokesčių administratorius jau yra pasisakęs ankstesniuose atsakymuose. Taip pat skundžiamame Rašte pasisakoma dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindžiant pervestų piniginių lėšų kilmę, prašoma pareiškėjo iki 2022 m. kovo 15 d. pateikti piniginių lėšų pervedimo pagrindą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjui Rašte paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atliekamas mokestinis patikrinimas, renkami, analizuojami, vertinami duomenys ir, tik gavus visą informaciją / duomenis, galima padaryti atitinkamas išvadas / sprendimus, todėl, kai tik atsakovas juos turės, su pareiškėju susisieks suderinti laiką / būdą dėl galimybės susipažinti su prašomais dokumentais / duomenimis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio dokumentas nesukelia pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, jis yra informacinio, tarpinio pobūdžio, Raštu pateikiama informacija apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo eigą, gautus dokumentus, pareiškėjo prašoma pateikti naujus dokumentus, nurodoma, kad gavus visą informaciją / duomenis bus susisiekta su pareiškėju ir bus suderintas laikas ir būdas dėl galimybės susipažinti su prašomais dokumentais / duomenimis. Taigi, Raštu iš esmės neatsisakoma suteikti pareiškėjui informaciją, o informuojama, kad surinkus pakankamai mokestinio patikrinimo duomenų, dėl susipažinimo su jais su pareiškėju bus susisiekta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. T. T. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė