Civilinė byla Nr. e2-120-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00092-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EU energija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EU energija“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuoti asmenys – V. M., A. A., H. K. ir asociacija „Idėja Kaunui“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „EU energija“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Audmina“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „EU energija“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

2.       Pareiškėja BUAB „EU energija“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audmina“, pateikė teismui pareiškimą dėl BUAB „EU energija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad įmonės nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas, kai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, o per paskutinį veiklos pusmetį (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 7 d.) įmonės turtas sumažėjo nuo 140 166 Eur iki 96 923 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 60 798 Eur iki 137 284 Eur. Bankroto byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų tokį staigų įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Be to, jau bankroto bylos kėlimo stadijoje, esant akivaizdžiam įmonės nemokumui, sąmoningai nepagrįstai buvo nurašytas ilgalaikis turtas, nemokumo administratorei pateiktos akivaizdžiai ydingai sudarytos finansinės ataskaitos, kuriose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, perduoti ne visi įmonės dokumentai ir atsargos.

3.       Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis UAB „EU energija“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti ne nuo paskyrimo 2021 m. sausio 31 d., bet nuo paskyrimo įregistravimo Juridinių asmenų registre, t. y. 2021 m. vasario 11 d. Be to, jam tapus UAB „EU energija“ direktoriumi, buvęs direktorius A. A. neperdavė jokių dokumentų, dėl to V. M., kaip UAB „EU energija“ direktorius, neperėmė ir niekam neperdavė jokio įmonės turto. Kita vertus, jis pripažįsta, kad, paskirtas juridinio asmens vadovu, pasitikėjo tuo metu dirbusia buhaltere. Be to, netrukus po to, kai jis buvo paskirtas vadovu, Lietuvos Respublikoje buvo įvestas griežtas karantinas, dėl kurio jam, gyvenančiam Prienuose, nebuvo galimybės kontroliuoti Kaune dirbusios buhalterės.

4.       Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo sąmoningus į įmonės padėties bloginimą nukreiptus veiksmus, dėl kurių įmonė būtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis būtų iš esmės pablogėjusi. Nors V. M. nurodo, kad buvęs UAB ,,EU energija“ vadovas A. A. jam neperdavė dokumentacijos, byloje esantis V. M. 2021 m. gruodžio 13 d. raštas patvirtina, jog jis nemokumo administratorei perdavė dokumentų už 2015–2018 metų laikotarpį dalį, o 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 21-001 nurašė turtą dėl didelio nusidėvėjimo.

5.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) H. K. ir asociacija „Idėja Kaunui“ atsiliepime prašė patenkinti pareiškėjos prašymą UAB „EU energija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatant, kad tyčinis bankrotas sukeltas ne tik V. M., bet ir ankstesnio UAB „EU energija“ vadovo A. A. veiksmais, taip pat apriboti A. A. ir V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad UAB „EU energija“ jau 2018 metais turėjo skolų, o 2020 m. sausio 1 d. – didelę skolą, tuo tarpu realaus turto neturėjo. Tai suponuoja išvadą, jog bendrovė jau tuo metu buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovas A. A. nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Bendrovės vadovu 2020 m. sausio 31 d. tapus V. M., ne tik nebuvo siekiama sumažinti nemokumą, nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet priešingai – buvo vykdoma apgaulinga apskaita ir nesilaikoma atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi BUAB „EU energija“ bankrotą pripažino tyčiniu; buvusius BUAB „EU energija“ vadovus A. A. ir V. M. pripažino atsakingais už įmonės tyčinį bankrotą; apribojo A. A. ir V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

7.       Teismas pažymėjo, kad, nemokumo administratorės įsitikinimu, UAB „EU energija“ bankrotą nulėmė sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo – 2021 m. birželio 17 d. Tuo tarpu bendrovės kreditoriai nurodo, kad įmonė nemokia tapo anksčiau, tačiau ne tik nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir nesilaikyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vedama apgaulinga apskaita. Taigi vertinant, ar UAB „EU energija“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, turi būti vadovaujamasi tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis.

8.       Teismas pažymėjo, kad nei bankroto bylos iškėlimo metu, nei šiuo metu nėra tiksliai žinoma apie UAB „EU energija“ visą turėtą turtą, nes bendrovės vadovas V. M. tiek teismui, tiek nemokumo administratorei teikė prieštaringus duomenis: prieš bankroto bylos iškėlimą nurodė, jog bendrovė 2021 m. vasario 28 d. disponavo 6 228,36 Eur vertės ilgalaikiu turtu (duomenys teismui pateikti 2021 m. balandžio 8 d.), tuo tarpu iškėlus bankroto bylą ir atsiradus pareigai perduoti įmonės turtą nemokumo administratorei, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nemokumo administratorei buvo pateiktas 2021 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 21-001, kuriuo visas ilgalaikis turtas nurašytas dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų. Iš byloje esančių balansų duomenų matyti, kad per paskutinį įmonės veikos pusmetį (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 7 d.) įmonės turtas sumažėjo nuo 140 166 Eur iki 96 923 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 60 798 Eur iki 137 284 Eur. Atsiliepime V. M. nurodė, kad jokio turto iš ankstesnio bendrovės vadovo A. A. nebuvo perėmęs, nors pats finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodė disponuojantis net 96 923 Eur vertės turtu, o 2021 m. vasario 8 d. įsakymu nurašė visą ilgalaikį turtą „dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų“.

9.       Teismas iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad tiek paskutinis įmonės vadovas V. M., tiek prieš jį įmonei vadovavęs A. A. yra bausti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje, nesilaikymą). Be to, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022, konstatuota, kad A. A., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. būdamas UAB „EU energija“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „EU energija“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „EU energija“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

10.       Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tiksliai neįmanoma nustatyti UAB „EU energija“ nemokumo momento, tačiau, akivaizdu, jog bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dar 2019 metais, vadovaujant A. A., bet vietoje to, kad būtų inicijuotas nemokumo procesas, 2020 m. sausio 31 d. buvo paskirtas naujas vadovas V. M., kuris bendrovės nemokumo problemų ne tik neišsprendė, bet ir padidino (kreditorių finansiniai reikalavimai didėjo, atsirado naujų skolų), o tai leidžia daryti išvadą apie sąmoningai blogą UAB „EU energija“ valdymą ir BUAB „EU energija“ tyčinį bankrotą.

11.       Teismas nustatė, kad UAB „EU energija“ sąmoningai blogai buvo valdoma vėliausiai nuo 2019 metų pradžios. Juridinių asmenų registre esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 31 d. UAB „EU energija“ direktoriaus pareigas ėjo A. A., o nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. birželio 17 d. – V. M.. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad abu šie vadovai, sąmoningai blogai valdydami UAB „EU energija“, blogino įmonės būklę, nevykdė jiems įstatymo numatytų imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu įmonės valdymu, todėl yra pagrindas abu juos pripažinti už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Suinteresuotas asmuo A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl UAB ,,EU energija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismo nutartyje nurodytų kreditorių reikalavimų susidarymas neatskleidžia sąmoningo blogo įmonės valdymo ir (ar) nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Vien tai, kad buvo vėluojama atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į turimą turtą bei vykdomą veiklą, nesuteikia pagrindo teigti, jog 2019 metų pradžioje įmonė buvo nemoki. Apskųstoje nutartyje pripažįstama, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 140 166 Eur vertės turto.

12.2.                      Vien tai, kad asmeniui taikyta administracinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningo blogo įmonės valdymo ir sandorių, nukreiptų sąmoningai pažeisti kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

12.3.                      Už 2016-2020 m. laikotarpį UAB ,,EU energija“ yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus. Be to, 2019 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė V. M., kaip naujai paskirtas įmonės vadovas. Apskųstoje nutartyje apsiribojama tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 citavimu, iš esmės nevertinant, ar objektyviai neįmanoma nustatyti įmonės nemokumo priežasčių.

12.4.                      Apskųstoje nutartyje iš esmės nevertinta, kad UAB „EU energija“ buvo reorganizuota prijungimo būdu, prijungiant ją prie UAB „Baltic International Construction“, kurios atstovas V. M. nusprendė atleisti iš „EU energija“ direktoriaus pareigų A. A. ir direktoriumi paskirti V. M..

12.5.                      Apskųstoje nutartyje iš esmės nevertintos ir netirtos faktinės aplinkybės, susijusios su sąmoningai blogu įmonės valdymu, įmonės finansinės būklės bloginimu, o tik nurodyta, kad A. A. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnyje, nesilaikymą). Teismas nevertino ir neanalizavo, ar nurodytas mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu, ar CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ar jos būklės pablogėjimo.

13.       Pareiškėja BUAB „EU energija“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audmina“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.                      Nagrinėjamu atveju tiksliai neįmanoma nustatyti UAB „EU energija“ nemokumo momento, tačiau ši situacija susidarė dėl sąmoningų buvusių vadovų A. A. ir V. M. veiksmų, t. y. dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, už kurios organizavimą buvo atsakingi buvę įmonės vadovai.

13.2.                      Akivaizdu, kad bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dar 2019 metais, vadovaujant A. A.. Apelianto teigimu, pagal finansinę atskaitomybę 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės turėjo 140 166 Eur vertės turto. Tačiau dėl buvusių įmonės vadovų veiksmų neįmanoma nustatyti įmonės turto, kapitalo bei jo struktūros, nemokumo administratorei nėra perduota visiškai jokio įmonės turto, taip pat ir duomenų, kas sudarė apelianto nurodytą turtą. Be to, nepateikta jokių duomenų, kad A. A., pasibaigus įgaliojimams, kokį nors turtą būtų perdavęs naujam vadovui V. M..

13.3.                      Aplinkybės, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-383/2021 A. A. pripažino kaltu, kaip padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 1 400 Eur baudą, nes vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 31 d., būdamas įmonės BUAB „EU energija“ vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „EU energija“ iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė įmonės kreditorių interesus, yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, kadangi parodo, jog įmonės vadovai, aiškiai žinodami apie įmonės finansinę būklę, visiškai neatsižvelgė į kreditorių interesus ir sąmoningai ignoravo įmonės nemokumo būklę, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.

13.4.                      Apelianto nurodyta reorganizacija nebuvo įvykdyta, o UAB „Baltic International Construction“, prie kurios turėjo būti prijungta UAB ,,EU energija“, buvo iškelta bankroto byla. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties matyti, kad BUAB „Baltic International Construction“ bankrotas taip pat pripažintas tyčiniu, o už jį atsakingas asmuo – V. M..

13.5.                      Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 konstatuotos aplinkybės, kad A. A., pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „EU energija“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, atitinka bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo dalyką, dėl to teismas, priimdamas apskųstą nutartį, visiškai pagrįstai rėmėsi nurodytomis aplinkybėmis.

14.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) H. K. ir asociacija „Idėja Kaunui“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos BUAB „EU energija“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Audmina“, pareiškimas ir BUAB „EU energija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinių asmenų tyčinio bankroto institutas.

Dėl pareiškimui pripažinti BUAB „EU energija“ bankrotą tyčiniu išnagrinėti taikytinų teisės normų

18.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

19.       Nagrinėjamu atveju buvusių atsakovės vadovų veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „EU energija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, pagrįstai taikė atitinkamai ĮBĮ ir JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

20.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

21.       Pagal nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

22.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

23.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

24.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

25.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

26.       Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, kt.).

Dėl BUAB „EU energija“ nemokumo momento 

27.       Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

28.       Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tiksliai neįmanoma nustatyti UAB „EU energija“ nemokumo momento, tačiau, akivaizdu, jog bendrovė savo įsipareigojimų negalėjo vykdyti jau 2019 metais, vadovaujant A. A., bet nemokumo procesas nebuvo inicijuotas, 2020 m. sausio 31 d. paskirtas naujas vadovas V. M., kuris bendrovės nemokumo problemų ne tik neišsprendė, bet ir padidino (kreditorių finansiniai reikalavimai didėjo, atsirado naujų skolų). Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. A., nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad vien tai, jog buvo vėluojama atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į turimą turtą bei vykdomą veiklą, nesuteikia pagrindo teigti, kad 2019 metų pradžioje įmonė buvo nemoki; apskųstoje nutartyje pripažinta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 140 166 Eur vertės turto.

29.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda, konstatavo, jog 2019 m. balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės; dalis debitorinių skolų yra ginčytinos ir jų išieškojimas – abejotinas, todėl jos negali būti įtrauktos į UAB „EU energija“ turto sudėtį; byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir kitų debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti, todėl pagal teismų praktiką toks turtas taip pat nelaikytinas realiu UAB „EU energija“ turtu ir neįskaitytinas į įmonės turto vertę; tokia pati išvada darytina ir dėl 2019 m. balanse įrašyto kito trumpalaikio turto – atsargų (40 394 Eur), kurių realumą, savikainą, likutines arba realizavimo vertes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra; skaičiuojant realią UAB „EU energija“ 2019 m. turėto turto vertę, iš bendrovės balanse nurodyto turto vertės išskaičiuotinos gautinų iš debitorių sumų ir atsargų, kurių buvimas kelia pagrįstų abejonių, vertės, taigi UAB „EU energija“ 2019 m. realiai turėjo 27 872 Eur vertės turto; UAB „EU energija“ pradelstos skolos kreditoriams 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 56 618 Eur; iš A. A. atsiliepimo ir su juo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „EU energija“ realiai veiklos nevykdė jau nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Teismas, įvertinęs aptartus duomenis apie UAB „EU energija“ finansinę padėtį, nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis 2019 m. gruodžio 14 d. atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžtį, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų) ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, palikdamas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria UAB „EU energija“ iškelta bankroto byla, nepakeistą, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (sąskaitų faktūrų, skolų suderinimo aktų, kt.), kurių pagrindu būtų galima nuspręsti apie UAB „EU energija“ turimas debitorines skolas bei jų dydžius, o į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės debitorių sąraše pateiktų duomenų, todėl į bendrovės trumpalaikio turto vertę neįtrauktinas balanse nurodytas gautinų sumų dydis – 75 226 Eur; analogiška išvada darytina ir dėl į trumpalaikį turtą įtrauktų 40 393 Eur vertės atsargų, t. y. atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų nei apie turimų atsargų pobūdį, kiekį, nei jų vertę; nesant šį trumpalaikį turtą patvirtinančių įrodymų, jis į bendrovės turimo turto vertę neįtrauktinas kaip nepagrįstas. Teismas nusprendė, kad UAB „EU energija“ turimo turto vertė yra 24 736,20 Eur (6 242,24 Eur (materialusis turtas) + 18 493,96 Eur (pinigai ir jų ekvivalentai)); UAB „EU energija“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams mažiausiai – 103 735,16 Eur, taigi, akivaizdu, jog bendrovės turimo 24 736,20 Eur vertės turto nepakaktų nurodytiems įsipareigojimams padengti.

31.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad UAB „EU energija“ bankroto byloje yra patvirtinti šių kreditorių reikalavimai: A. A. – 1 102,23 Eur, D. M. – 5 038,71 Eur, V. M. – 248,47 Eur, asociacijos „IDĖJA KAUNUI“ – 5 600 Eur, BUAB „Abo namas“ – 12 511,94 Eur, BUAB „Baltic International Construction“ – 38 959,56 Eur, H. K. – 25 000 Eur, Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo – 19 925,57 Eur, UAB „AGENTUS“ – 4 151,27 Eur, UAB „Losrita“ – 1 337,47 Eur, UAB „Kranų nuoma“ – 2 411,78 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 20 997,36 Eur. BUAB „EU energija“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-134-601/2023) esantys duomenys patvirtina, kad skolos kreditoriams BUAB „Abo namas“ (12 511,94 Eur), Ramirent Baltic AS Vilniaus filialui (19 925,57 Eur), UAB „Losrita“ ir UAB „Kranų nuoma“ (2 411,78 Eur) 2019 metų pabaigoje jau buvo pradelstos ir viršijo visą pareiškėjos turimo turto realią vertę.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, prieina prie išvados, kad pareiškėja BUAB „EU energija“ ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d. tapo nemokia, t. y. atitiko nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą (įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės), taigi tuometis bendrovės vadovas A. A. turėjo pareigą nedelsdamas inicijuoti bankroto procesą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Dėl netinkamo pareiškėjos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip tyčinio bankroto požymio, (ne)buvimo

33.       Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. A. atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, kad apskųstoje nutartyje apsiribota tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 pacitavimu, tačiau iš esmės nevertinta, ar objektyviai neįmanoma nustatyti įmonės nemokumo priežasčių, taip pat iš esmės nevertintos ir netirtos faktinės aplinkybės, susijusios su sąmoningai blogu įmonės valdymu, įmonės finansinės būklės bloginimu.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą akcentuota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

35.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

37.       Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

38.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 A. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla A. A. atžvilgiu nutraukta. Nurodytoje byloje A. A. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „EU energija“ buhalterinę apskaitą ir dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „EU energija“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 esančioje 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS -V-175211-21 dėl UAB „EU energija“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „EU energija“, tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „EU energija“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2018, 2019 metais. Teismas baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu pripažino, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. A., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. būdamas UAB „EU energija“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „EU energija“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „EU energija“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.

39.       Pareiškėja BUAB „EU energija“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audmina“, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė aplinkybėmis, kad

40.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo tai, kad buvęs vadovas V. M. prieš bankroto bylos BUAB „EU energija“ iškėlimą teismui nurodė, jog bendrovė 2021 m. vasario 28 d. disponavo 6 228,36 Eur vertės ilgalaikiu turtu, tačiau, iškėlus bankroto bylą ir atsiradus pareigai perduoti įmonės turtą nemokumo administratorei, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nemokumo administratorei buvo pateiktas 2021 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 21-001, kuriuo nurašytas visas ilgalaikis turtas dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų; iš byloje esančių balansų duomenų matyti, kad per paskutinį įmonės veikos pusmetį (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 7 d.) visas įmonės turtas sumažėjo nuo 140 166 Eur iki 96 923 Eur, tuo tarpu įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 60 798 Eur iki 137 284 Eur. Atsiliepime V. M. nurodė, kad jokio turto iš ankstesnio bendrovės vadovo A. A. nebuvo perėmęs, nors pats finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodė disponuojantis net 96 923 Eur vertės turtu, o 2021 m. vasario 8 d. įsakymu nurašė visą ilgalaikį turtą „dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų“.

41.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „EU energija“ ir nustatė, kad UAB „EU energija“ valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Paskutinis buvęs pareiškėjos BUAB „EU energija“ vadovas V. M. šio įpareigojimo nevykdė, dėl to Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. kovo 15 d. nutartimis paskirtos baudos.

42.       Kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 yra konstatuotos aplinkybės, kad buvęs BUAB „EU energija“ vadovas A. A. apgaulingai tvarkė UAB „EU energija“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „EU energija“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (šios aplinkybės laikytinos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas), o dėl paskutinio bendrovės vadovo V. M. perduotų apskaitos dokumentų teisingumo yra kilusių pagrįstų abejonių, nes nesutampa pateikti duomenys apie įmonės turtą, kreditorių ir debitorių reikalavimus, šių abejonių negalima pašalinti, nes nemokumo administratorei neperduota dalis buhalterinės apskaitos dokumentų (visas finansinės atskaitomybės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis rinkinys, 2020-2021 m. įmonės didžioji knyga, 2021 m. (iki bankroto iškėlimo) kasos knyga (perduota tik už laikotarpį iki 2021 m. balandžio 2 d.), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai iki bankroto bylos iškėlimo dienos, 2021 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek buvusio bendrovės vadovo A. A., tiek paskutiniojo vadovo V. M. tęstiniai veiksmai (apgaulingas, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų ir turto nemokumo administratorei neperdavimas) laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinus neperduotų dokumentų apimtį, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų (faktinių bendrovės sąnaudų ir tikrojo pelno (nuostolio)), turto sudėties (kokį turtą bendrovė turėjo, kokia jo dalis buvo nurašyta ir pan.), identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo (identifikuoti visas įmonės finansines operacijas, sudarytus sandorius, tikruosius bendrovės pinigų srautus, patikrinti kitų buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumą).

43.       Nemokumo administratorei įrodžius netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos faktą, buvę įmonės vadovai galėjo įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, yra galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą; taip pat galėjo įrodinėti kitas įmonės nemokumo priežastis, nesusijusias su tyčiniu bankrotu. Tokia įrodinėjimo pareiga buvusiems įmonės valdymo organams mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248-2016, 23 punktas). Šiuo atveju nei buvęs BAUB „EU energija“ vadovas A. A., nei paskutinysis bendrovės vadovas V. M. nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti įmonės veiklą arba nustatyti kitas įmonės nemokumo priežastis, kurios būtų nesusijusios su tyčiniu bankrotu (CPK 12, 178 straipsniai).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „EU energija“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pagrindu.

45.       Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).

46.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi tai, kad, nors apeliantas A. A. reiškia reikalavimą panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymą dėl UAB ,,EU Energija“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, tačiau atskirajame skunde jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria apribota jo teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

47.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias ĮBĮ ir JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Apelianto (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo netenkinus, jo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos.

50.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                   Laima Ribokaitė