Civilinė byla Nr. 2S-1662-324/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10934-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
122.4; 129.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9460-615/2012 pagal antstolio V. Z. pareiškimą dėl baudos skyrimo A. B., suinteresuoti asmenys – A. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė skirti A. B. baudą už Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011 nevykdymą. Nurodė, kad jis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011, kuria iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas nustatyta laikinoji nepilnamečio V. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B. A. B. gyvenamosios vietos adresu pareiškėjas apsilankė 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. gegužės 24 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2011 m. gegužės 27 d., tačiau A. B. pareiškėjo neįsileisdavo į butą arba atsisakydavo perduoti vaiką. 2012 m. sausio 5 d. pareiškėjas A. B. išsiuntė pakartotinį raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau A. B. sprendimo neįvykdė. A. B. pareiškė nušalinimą antstoliui, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi jis buvo atmestas. A. B. kategoriškai atsisako perduoti vaiką A. B. ir įvairiais būdais vengia vykdyti teismo sprendimą. Susitikimuose Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant vaiko teisų apsaugos specialistams, A. B., antstoliui, psichologams, A. B. aktyviai aiškina, kad vaikas nenori susitikti ir gyventi su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškimą patenkino. Skyrė A. B. 5 000 Lt dydžio baudą (CPK 585 str. 2 d.). Įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0137/11/02554 esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad A. B. nevykdo antstolio V. Z. reikalavimų ir kliudo jam vykdyti įsiteisėjusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011, kuria yra nustatyta laikinoji nepilnamečio V. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-273-887/2011 ir priimtas teismo sprendimas. Nustatydamas skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į aplinkybes, kad, nevykdant antstolio reikalavimų ir kliudant antstoliui vykdyti 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, buvo pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, vykdomojoje byloje Nr. 2-273-887/2011 dėl baudos A. B. paskyrimo antstolis į teismą kreipėsi pirmą kartą, A. B. dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ir kliudymo antstoliui vykdyti 2011 m. gegužės 13 d. nutartį anksčiau nėra bausta, taip pat vadovavosi CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. B. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Atsižvelgta tik į šališką Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir antstolio V. Z. nuomonę.
Nepagrįstai atmestas apeliantės pareiškimas dėl antstolio V. Z. nušalinimo.
Nevertinta, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo atsakingos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, nepaklaususios nepilnamečio vaiko, su kuo jis nori gyventi.
Nepilnametis V. B. nurodė penkis jį pas A. B. mušusius žmones: A. B., A. B. tėvus – V. ir A. B., A. B. advokatę J. S., vaiko teisių specialistę S. P.
Neatsižvelgta, kad A. B. bijo su sūnumi lankytis psichologų konsultacijose, už jas nesusimoka, alimentų vaikui nemoka nuo 2011 m. balandžio mėn.
Apeliantė Kauno apygardos administraciniam teismui yra apskundusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir apeliantės paskyrimą į socialinę rizikos grupę dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neatsako į apeliantės raštiškus užklausimus, nepagarbiai su ja bendrauja, niekada nepasiteiravo apie V. B. sveikatą, savijautą. Susitikimuose niekada nebuvo kalbama apie vaiko perdavimą, tik apie jo bendravimą su tėvu. Apeliantė su siūlymais sutiko.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. neteisėtoje nutartyje minima, kad A. B. nori lankytis pas tuos psichologus, pas kuriuos lankėsi sūnus V. B., tačiau A. B. su vaiku pas psichologą 2011 m. rudenį susitiko 3 kartus, nuo kitų susitikimų atsisakė. A. B. buvo prašoma atlikti savanorišką psichiatrinę ekspertizę, kad vaikui nebūtų padaryta didelė žala, atstatinėjant jo ir tėvo ryšį. A. B. ekspertizės atsisakė.
Apeliantė, norėdama vykdyti teismo sprendimą, prašė Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarpininkauti dėl tėvo ir vaiko bendravimo pas psichologę I. Š. S. Susitikimai būtų nemokami, tačiau A. B. nesitarė dėl susitikimo datos, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus šį apeliantės prašymą ignoravo ir į jį neatsakė.
Neatsižvelgta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir antstolis V. Z. bijo vykdyti teismo sprendimą, nes yra padarę labai daug teisinių pažeidimų.
Nepagrįstai netenkintas apeliantės prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą A. B., atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. mažamečio V. B. parodymus. V. B. ir jo mamai A. B. yra atliktos psichiatrinės ekspertizės, patvirtinančios, kad jie abu nefantazuoja.
Antstolis V. Z., 2011 m. gegužės mėn. išsigandęs vaiko parodymų apie patirtą seksualinį ir fizinį smurtą iš tėvo A. B., skubėdavo kuo greičiau išeiti, niekas jam netrukdė vykdyti teismo sprendimo, antstolis V. Z. buvo kviečiamas grįžti ir toliau kalbinti berniuką, tačiau antstolis Z. išeidavo, motyvuodamas sunkia darbo diena.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pamelavo policijai, kad 2010 m. vasarą nieko nežinojo apie V. B., paskelbė melagingą vaiko paiešką.
Antstolis V. Z. nuo 2011 m. gegužės mėn. nesilankė (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 19-2-1516 „Dėl bendravimo su vaiku“ prieštarauja vaiko teisei į gyvybę ir saugią vaikystę, nes 2010 m. balandžio 11 d. buvo priimtas nutarimas mažametį V. B. pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00142-10 dėl mažamečio V. B. seksualinio prievartavimo, kurioje nustatyta, kad V. B. nusikalstama veika padaryta fizinė ir moralinė žala. Vaiko interesų nepaisymas pažeidžia Vaiko teisių konvenciją, LR Konstituciją, žmogaus teisę į gyvybę, saugią vaikystę, būti apsaugotam nuo smurto. Apeliantė vykdė minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimą, o 2010 m. lapkričio mėn. vaiko tėvui buvo pateikti įtarimai dėl vaiko prievartavimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis jis buvo įpareigotas stebėti galimo prievartautojo tėvo ir jo aukos bendravimą. A. B., lankydamas vaiką, negerbė jo interesų, jį gąsdino.
Prašo panaikinti nutartį ir atmesti antstolio V. Z. prašymą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad dauguma skundo argumentų yra nesusiję su nagrinėjama byla, nepagrįsti arba pagrįsti netinkamais ir neleistinais įrodymais. Apeliantė nepateikė jokių antstolio veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės kalti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. nevykdė teismo nutarties dėl laikinosios V. B. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu A. B. Tokiais apeliantės veiksmais buvo atimta galimybė vaikui pagyventi su tėvu ir pačiam nuspręsti, ar jam tai patinka, buvo sugriauti tarp vaiko ir tėvo besiformuojantys ryšiai. Nėra jokių teisinių išvadų, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų elgesys buvo neatsakingas. Apeliantė dažnai deklaruoja, kad ji nedaro kliūčių ir vykdo sprendimus, tačiau iki šiol ji nesudarė galimybių tėvui pamatyti vaiką ir su juo pabendrauti net ir pagal 2009 m. spalio 9 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009) nustatytą bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką. Apeliantė ir toliau sistemingai nevykdo galiojančių teismo sprendimų, nerodo ketinimų juos vykdyti, stengiasi išvengti atsakomybės. Apeliantės kaltinimai A. B., A. B. tėvams – V. ir A. B., A. B. advokatei J. S., vaiko teisių specialistei S. P. yra ne tik nepagrįsti ir šmeižikiško pobūdžio, bet netgi nelogiški. A. B. sutiko lankytis psichologo konsultacijose, nors ir neprivalėjo to daryti. Pati A. B. atsisakė leisti tėvui matytis su vaiku net ir pas psichologus. A. B. mokėjo ir dabar moka išlaikymą vaikui. 2011 m. liepos 5 d. buvo vykdomi veiksmai baudžiamojoje byloje, o ne apeliantės išsigalvotas vaiko atėmimas. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra kompetentinga institucija spręsti dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. 2010 m. spalio 7 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad A. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Paieška buvo vykdoma ne 2010 m., o 2011 m., kai buvo įsiteisėjusi nutartis dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. B., o apeliantė, slapstydamasi su vaiku, vengė vykdyti teismo sprendimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria A. B. ir A. B. sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, taip pat nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka bei tėvo mokamo sūnui išlaikymo dydis. 2010-06-18 Kauno m. apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį ir atsakovės A. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo. Šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. Priverstinio vykdymo veiksmų pagrindas buvo minimoje byloje priimta 2011 m. gegužės 13 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą su tėvu A. B., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi teismas išaiškino, kad 2011 m. gegužės 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apima priverstinį vaiko paėmimą iš motinos A. B. ir perdavimą tėvui A. B., priverstinai paimant vaiką iš jo motinos ar trečiųjų asmenų, pas kuriuos vaikas gali būti A. B. pavedimu.
Nevertintini atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstai atmestu V. B. pareiškimu dėl antstolio nušalinimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, nepaklaususios nepilnamečio vaiko, su kuo jis nori gyventi, veiksmų, vaiko paaiškinimų apie fizinį poveikį bylos dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo proceso eigoje, A. B. ir šalių sūnaus lankymosi psichologų konsultacijose, teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, skundo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl apeliantės paskyrimo į socialinės rizikos grupę dėl teismo sprendimo nevykdymo, bendravimo su šio skyriaus darbuotojomis pobūdžio, nepagrįstai netenkinto apeliantės prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą, nepagrįstos vaiko paieškos 2010 m. vasarą. Visi šie argumentai buvo ar yra kitų bylų nagrinėjimo dalykas. Atskirajame skunde nurodoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis yra tą dieną priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį ir atsakovės A. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, kuris apeliacine tvarka yra įvertintas, Kauno apygardos teismui 2012 m. gegužės 14 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje nr. 2A-216-254/2012.
Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog įvykdyti 2011 m. gegužės 13 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartį antstoliui V. Z. nebuvo trukdoma bei kad atlikti vykdymo veiksmus antstolis vengė pats. Tai paneigia apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje išvardinti vykdymo veiksmai, atlikti iki 2011 m. spalio 4 d. teismo sprendimo priėmimo.
Iš antstolio V. Z. surašytų 2011-05-20, 2011-05-24 ir 2011-05-27 sprendimų nevykdymo aktų, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4522-887/2012 aprašomosios dalies, kurioje yra cituojamas A. B. pareiškimas apie nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonių pritaikymo nevykdymą, matyti, kad A. B. nevykdė antstolio V. Z. reikalavimų vykdomojoje byloje Nr. 0137/11/02554, atsisakė perduoti vaiką antstoliui, tokiu būdu kliudydama jam įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (kiti apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje nurodyti vykdymo veiksmai buvo atlikti po teismo sprendimo, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės, priėmimo). Šie įrodymai paneigia ir atskirojo skundo argumentus dėl antstolio pareiškime skirti baudą nurodytų aplinkybių įvertinimo, atsižvelgiant vien tik į Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Apeliantės teiginiai apie šio skyriaus ir antstolio ir Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus padarytus teisės pažeidimus vykdymo proceso metu nėra pagrįsti įrodymais. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju - nutarties) privalomumo principas reiškia, kad teismo nutartyje esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o jos nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pagal 2011 m. gegužės 13 d. teismo nutartį šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. B. Aukščiau nurodyti vykdomosios bylos duomenys bei pačios apeliantės pripažinimas patvirtina, jog V. B. nutarties nevykdė nei gera valia, nei reikalaujant antstoliui, todėl šiuo aspektu jos veiksmai ir neveikimas yra viešosios tvarkos pažeidimas. Antstolio reikalavimų privalomumo pažeidimą pirmosios instancijos teismas konstatavo pagrįstai, tačiau su jo išvadomis dėl baudos A. B. paskyrimo nesutiktina atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo A. B. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, nustatytos pagal 2009-10-09 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitimo.
Antstolio vykdytas dokumentas yra teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendrąja prasme laikinosios apsaugos priemonės skirtos sprendimo įvykdymo užtikrinimui ar vykdymo proceso pasunkėjimo išvengimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis), su nepilnamečiais vaikais susijusiose šeimos bylose – prioritetiškam vaiko teisių ir jo teisėtų interesų gynimui. 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje teismas konstatavo, kad laikinoji apsauga, vaiko gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, yra reikalinga išimtinai vaiko interesų užtikrinimui. Apeliacine tvarka vertinama 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, A. B. kliudant antstoliui įvykdyti 2011-05-13 nutartį, nepilnamečio vaiko teisės buvo pažeistos. Pastaroji aplinkybė paneigiama 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu, apeliacine tvarka peržiūrėjus 2011 m. spalio 4 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovo A. B. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje turėjo būti nustatytos tokios esmingai pasikeitusios aplinkybės, kurios pateisintų ir būtų būtinos pakeisti vaikui aplinką, ir nusprendė, jog aplinkybės, kurios būtų pagrindu spręsti, kad atsakovės šeimos aplinka tapo vaikui nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų, byloje nebuvo nustatytos. Nusprendė, kad „...nagrinėjamu atveju, vaikui nuo pat gimimo faktiškai būnant motinos globoje ne vienerius metus, esant menkam tėvo ir vaiko ryšiui, vaikui nežinant tėvo gyvenimo aplinkos, jam neturint įgūdžių mažametį sūnų auklėti savarankiškai, vaikui turint psichologinių problemų ir baimių, jo aplinkos pakeitimas, net ir esant motinos kaltei neužtikrinant vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, negali būti pakankamu pagrindu nagrinėjamų teisinių santykių aspektu ( dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo) pakeisti V. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, juolab, kad jau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkos keitimas vaikui padarys socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008)“. Konstatavo, kad, „...tėvui (motinai) nevykdant kokios nors pareigos, jeigu tai daro žalą vaikui, turi būti taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, tačiau dėl tokių tėvų veiksmų vaikas negali patirti sunkių, traumuojančių išgyvenimų. Teismo išvada, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo ar nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekimas bet kokiomis priemonėmis savo tikslo, negali užtikrinti, kad V. B. bus ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, socialinėje aplinkoje, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, tikrai nesuponuoja būtinybės pakeisti vaiko aplinką“.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino 2011 m. spalio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas bei pakeista 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyta V. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B., taip pat priteista iš atsakovės A. B. išlaikymas V. B., jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatyta uzufrukto teisė A. B., panaikinta 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis „Dėl tėvo A. B. bendravimo su vaiku V. B.“, nustatyta atsakovės A. B. bendravimo su vaiku V. B. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka bei iš atsakovės ieškovui priteista 1716,56 bylinėjimosi išlaidų, priėmė naują sprendimą ir ieškovo A. B. ieškinį atmetė.
Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog šalių sūnaus gyvenimas su motina A. B. geriausiai atitinka vaiko interesus, būtinybės pakeisti vaiko aplinką nėra. Tai suponuoja 2011 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonių aktualumo išnykimą CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos šių priemonių paskirties požiūriu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikinosios apsaugos tikslą (vaiko interesų apsaugą ir teismo sprendimo įvykdymo garantavimą), pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis protingumo principu, pirmosios instancijos teismo A. B. paskirtoji bauda už antstolio reikalavimo perduoti vaiką laikinam gyvenimui su tėvu A. B. nevykdymą neatitinka procesinės teisinės sankcijos paskirties bei bendrojo CPK 2 straipsnyje nustatyto civilinio proceso tikslo ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Antstolis pagrįstai teigia, kad A. B. jo reikalavimų nevykdė, tačiau kiekvienos nuobaudos už procesinių pareigų neatlikimą paskyrimo klausimas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į visas bylos eigos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė, neįsiteisėjus 2011 m. spalio 4 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimui dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės (likus kelioms dienoms iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo). Tai lėmė netinkamą CPK 585 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos normos pritaikymą, todėl 2012 m. gegužės 7 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir antstolio prašymas skirti baudą atmestinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 329 straipsnio 1dalis, 338 straipsnis)).
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti antstolio V. Z. prašymą dėl baudos paskyrimo vykdymo procese A. B.
Teisėja Virginija Gudynienė