Civilinė byla Nr. 2VP-10800-1149/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03684-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Grandinė“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Teisme 2025 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjos T. Ž. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašo teismo skubos tvarka uždrausti, nutraukti (įpareigoti nutraukti) antstolės B. T. ir jos padėjėjos G. M.-U. visus iš pareiškėjos kaip visiškai pašalinio asmens iš ,,Sodros“ senatvės pensijos atliekamus suklastotos baudos išieškojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. baudos išieškojimo mirusiojo asmens I. Ž. vardu nesąžiningos išieškotojos daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) ,,Grandinė“ naudai dėl jos neteisėto praturtėjimo tikslų.

2.       Skunde dėl antstolio veiksmų nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) skolininkė I. Ž. mirė. Tačiau dabartinis DNSB ,,Grandinė“ pirmininkas ir šios bendrijos advokato padėjėjas G. D., neturintis galiojančio įgaliojimo veikti bendrijos vardu, eilinį kartą sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 1 dalies griežtus reikalavimus ir po I. Ž. mirties turima informacija tyčia spaudžia ir daro slaptą asmeninę įtaką antstolei ir jos padėjėjai toliau daryti neteisėtus išieškojimus iš pareiškėjos kaip pašalinio asmens, t. y. jai nieko nežinant ir nepranešant apie jokius slaptai rašomus patvarkymus, t. y. vykdomosiose bylose slaptai pakeisti mirusią skolininkę I. Ž. kitu ,,skolininku“, t. y. pareiškėja, ir toliau tęsti nepagrįstą, neteisėtą išieškojimą iš jos kaip iš pašalinio, nekalto asmens, kuris neturi jokios sąsajos dėl mirusiojo asmens esą baudos ir neva jos pačios asmeninio neva kažkokio tai esą sprendimo ,,neįvykdymo“, t. y. dėl kažkokių tai ,,durų neatidarymą“. Pabrėžė, kad I. Ž. mirties dieną jokio įsiskolinimo niekam neturėjo. Į pareiškėjos skundus antstolė ir jos padėjėja absoliučiai tyčia nereaguoja, neatsako ir toliau tęsia slaptus pažeidimus, suklastotas skolas ir daromus išskaitymus, kas auga kosminiu greičiu. Todėl mano, kad teismas skubos tvarka turi reaguoti į tokius sistemingai, tyčia daromus pažeidimus ir apginti pareiškėjos pažeistas teises kaip silpniausios šio proceso dalyvės bei apginti viešą interesą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas netenkintinas.

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

4.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5.       Šiuo atveju iš pareiškėjos tiesiogiai teismui pateikto skundo turinio ir jo priedų matyti, jog pareiškėja antstolei B. T. pateikė 2025 m. balandžio 8 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuris 2025 m. balandžio 9 d. išsiųstas registruotąja pašto siunta, kartu skundą (papildytą prašymu) su priedais (skundu antstolei ir kt.) pateikė teismui. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog pareiškėja prašo skubos tvarka uždrausti, nutraukti (įpareigoti nutraukti) antstolės B. T. ir jos padėjėjos G. M.-U. visus iš pareiškėjos kaip visiškai pašalinio asmens iš ,,Sodros“ senatvės pensijos atliekamus suklastotos baudos išieškojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Toks pareiškėjos prašymas laikytinas prašymu vykdymo procese taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos T. Ž. turto (pajamų).

6.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

7.       Išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

8.       Šiuo atveju iš pateiktų duomenų matyti, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, kaip nurodo pareiškėja, yra išieškoma iš jai priklausančių pajamų – senatvės pensijos. Pareiškėja su antstolės veiksmais nesutinka, iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėja nesutinka su vykdymo veiksmais pradinę skolininkę I. Ž. pakeičiant pareiškėja T. Ž., taip pat atliekamu išieškojimu iš T. Ž. mokamos senatvės pensijos.

9.       Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju pareiškėja prašymą dėl skubaus išieškojimo iš jos pajamų nutraukimo grindžia aplinkybėmis, jog išieškojimas vykdomas neteisėtai, iš pašalinio asmens (pareiškėjos), o I. Ž. prievolė pasibaigė asmeniui mirus (CK 6.128 straipsnio 1 dalis), t. y. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis iš esmės grindžiamas ir pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Pastebėtina, jog šios aplinkybės, kaip susijusios su paties skundo dalyku, turės būti vertinamos sprendžiant pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Šiuo atveju pareiškėja siekdama vykdymo veiksmų sustabdymo (išieškojimo iš senatvės pensijos nutraukimo), jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog kyla (gali kilti) reali grėsmė asmens teisių pažeidimams nenurodė ir neįvardijo (CPK 178 straipsnis).

10.       Minėta, vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, savo ruoštu vien pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, bei nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto (pajamų).

11.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Dėl kitų pareiškėjos prašymų

12.       Pareiškėja teismui pateiktame skunde, be kitų reikalavimų, prašo: 1) pripažinti prievolę pasibaigusia dėl fizinio asmens I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties fakto dienos (CK 6.128 straipsnio 1 dalies pagrindu); 2) išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pilna apimtimi ir prijungti nagrinėjant pareiškėjos skundą; 3) išreikalauti iš ,,Sodros“ pilną informaciją apie antstolės B. T. jau išieškotas suklastotas baudas, išieškomas iš pareiškėjos kaip iš nekalto, pašalinio asmens mirusiojo asmens I. Ž. vardu; 4) kreiptis į Teisingumo ministrą prašant kuo skubiau pradėti tarnybinį patikrinimą ir atimti antstolei B. T. bei jos padėjėjai G. M.-U. leidimą toliau užsiimti antstolio profesine veikla; 5) būtinai pranešti prokurorui apie šį daromą prieš pareiškėją sąmokslą ir tariamai atliekamą nusikalstamą veiką bendru nurodytų asmenų susivienijimu (CPK 300 straipsnis); 6) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis uždėti po maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, antstolei B. T. ir jos padėjėjai G. M.-U., iš kurios pusę skirti pareiškėjai.

Dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia

13.       CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024 ir kt.).

14.       Šiuo atveju pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų prašo pripažinti prievolę pasibaigusia. Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinės bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas) ir tokios bylos dalyką sudaro aplinkybių, susijusių su antstolio atliktų vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo, vertinimas pagal skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas. Reikalavimas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia nėra susijęs su vykdymo veiksmais, nesudaro bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėja, siekdama apginti galimai pažeistas teises ir (ar) teisėtus interesus, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, su tokio pobūdžio reikalavimu turėtų kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį.

Dėl vykdomųjų bylų išreikalavimo

15.       CPK 510 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl antstolio veiksmų padavimo ir nagrinėjimo ypatumus, nuostatos numato, jog tuo atveju, jei išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (kai skundas paduodamas praleidus įstatymo nustatytus terminus), kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, jog skundas dėl antstolio veiksmų antstolei registruotąja pašto siunta yra išsiųstas 2025 m. balandžio 9 d. ir antstolei įteiktas 2025 m. balandžio 11 d. (pagal byloje esantį siuntos numerį atlikus siuntos paiešką), nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui, per kurį antstolis privalo išnagrinėti skundą (5 darbo dienos nuo gavimo dienos – CPK 510 straipsnio 3 dalis), šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymo iš antstolės išreikalauti vykdomąsias bylas tenkinti nėra pagrindo, kadangi šie duomenys teismui turės būti pateikti antstolei išnagrinėjus pareiškėjos skundą, jei antstolė skundo netenkins (tenkins iš dalies).

Dėl įrodymų išreikalavimo

16.       Pareiškėja, reikšdama reikalavimą išreikalauti iš ,,Sodros“ pilną informaciją apie jau išieškotas baudas, išieškomas iš pareiškėjos, šio prašymo procesiniame dokumente jokiais argumentais ir aplinkybėmis nepagrindė (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 178 straipsnis). Civilinio proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įrodymų išreikalavimą, numato, jog asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, turi nurodyti įrodymą, kurio reikalauja, taip pat pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį įrodymą turi tas asmuo ir aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjos prašomi išreikalauti duomenys yra susiję su pačia pareiškėja ir duomenų, jog pareiškėja šių įrodymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti negali, nėra pateikta. Papildomai pastebėtina, jog tuo atveju, jei iš pareiškėjos pajamų buvo atliktos išskaitos ir išieškotos antstolės vykdomose vykdomosiose bylose, duomenys apie išieškotas lėšas ir jų paskirstymą turi būti vykdomosiose bylose, kurios, minėta, teismui turės būti perduotos tuo atveju, jei antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jo netenkins (tenkins iš dalies) ir CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais perduos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus iš ,,Sodros“ tenkinti nėra pagrindo.

Dėl kreipimosi į Teisingumo ministrą

17.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio, reglamentuojančio antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolę ir skundų nagrinėjimą, nuostatos numato, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (straipsnio 1 dalis). Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai (straipsnio 2 dalis). Pagal Antstolių rūmų 27 straipsnio 7 dalies nuostatas, asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

18.       Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo (aktuali teisės akto redakcija nuo 2024 m. balandžio 23 d.), patvirtinto 2002 m. gruodžio 30 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 400 ,,Dėl Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatų, Antstolio kvalifikacinio egzamino tvarkos aprašo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų, Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, Antstolių atestavimo komisijos nuostatų ir Antstolių atestavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos numato, jog pagrindas neeiliniam antstolio veiklos patikrinimui pradėti yra (gali būti) gautas rašytinis asmens skundas, pareiškimas, prašymas ar pranešimas arba viešai paskelbta informacija, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko teisės aktuose, nurodytuose Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, nustatytų reikalavimų (Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 16.2 papunktis, 17 punktas, 21.2, 23.2 papunkčiai).

19.       Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, pagrindų kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl antstolės ir (ar) jos padėjėjos veiklos patikrinimo, nenustatyta, o pareiškėjos skunde nurodyti antstolės ir (ar) jos padėjėjos atlikti procesiniai veiksmai vertinant jų (ne)teisėtumą gali būti tikrinami CPK nustatyta tvarka nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, CPK 442 straipsnio 6 punktas, 510 straipsnis, 513 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas kreiptis į Teisingumo ministeriją netenkintinas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad antstolė nesilaikė Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, pareiškėja turi teisę pati tiesiogiai kreiptis į antstolių veiklos kontrolę atliekančius subjektus.

Dėl pranešimo prokurorui

20.       Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).

21.       Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų reiškia abejones dėl antstolės ir (ar) jos padėjėjos atliktų veiksmų, kuriuos pareiškėja laiko nusikalstamais, prašo apie šiuos veiksmus pranešti prokurorui, tačiau byloje duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas nėra nustatyta, todėl teismas poreikio priimti atskirąją nutartį ir kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Pareiškėjai išaiškintina, jog dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo ji turi teisę pati tiesiogiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Dėl piktnaudžiavimo

22.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

23.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

24.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Pareiškėja prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei ir jos padėjėjai skirti po maksimalią baudą, iš kurios pusę skirti pareiškėjai. Tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja teise. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju byloje nėra gauta jokių antstolės procesinių dokumentų, nenustatyta kitokio sąmoningo antstolės (ar jos padėjėjos) veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja savo skunde, kuris pateiktas teismui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

27.       Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas, tačiau kartu su skundu (prašymu) įrodymų apie dėl šio skundo (prašymo) pateikimo teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Juo labiau, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmetamas, todėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio skundo (prašymo) pateikimu teismui, jei tokių ir būtų, jai neatlygintinos. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Netenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymų dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalavimo, duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalavimo, kreipimosi į Teisingumo ministrą ir pranešimo prokurorui, baudos už piktnaudžiavimą skyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                           Marija Augustinaitė