Civilinė byla Nr. e3K-3-65-469/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08124-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.19
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, D. A., A. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto arešto sąlygas ir apimtį, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio D. Blizniko veiksmų, prašė panaikinti turto areštą šiems pareiškėjui priklausantiems objektams: 15819/19528 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 0,9764 ha; 18593/22952 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 1,1476 ha; 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 0,2 ha.
3. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 antstolis D. Bliznikas 2023 m. spalio 20 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823 dėl pareiškėjui priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad turto arešto mastas – 25 135,53 Eur. 2024 m. balandžio 30 d. antstolis surašė kitą turto arešto aktą, kuriuo areštuoti dar 3 nekilnojamojo turto objektai, t. y. 15819/19528 dalių žemės sklypo ir 18593/22952 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, arešto mastas yra neproporcingas iš jo išieškomai sumai. Vykdomojoje byloje iš pareiškėjo liko išieškoti 17 443,23 Eur, o jau vien 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra 104 000 Eur, todėl antstolis be teisinio pagrindo pritaikė areštą kitam pareiškėjo nekilnojamajam turtui. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 691 000 Eur, o pareiškėjui priklausančios šio sklypo dalies vertė – 621 900 Eur; žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 799 000 Eur, atitinkamai pareiškėjui priklausančios šio sklypo dalies vertė – 719 100 Eur; žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 176 000 Eur, atitinkamai pareiškėjui priklausančios dalies vertė – 88 000 Eur.
4. Antstolis D. Bliznikas 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolis nurodė, kad jis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo dviejose vykdomosiose bylose (Nr. 0035/23/01853 ir Nr. 0035/23/01852). Vienoje iš vykdomųjų bylų liko neišieškotos vykdymo išlaidos, o kitoje – 17 339,24 Eur skolos likutis ir vykdymo išlaidos. Vykdymo proceso metu buvo areštuota pareiškėjui priklausanti 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Antstolis paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti. UAB „Finance property“ ekspertizės metu nustatė, kad šio turto vertė 2023 m. gruodžio 20 d. buvo 104 000 Eur. Nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 22 d. vyko pirmosios šio turto varžytynės, o nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. – antrosios varžytynės, tačiau abejos varžytynės pripažintos neįvykusiomis, nes jose niekas nedalyvavo. Išieškotojas A. A. atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą. Dėl to antstolis panaikino areštą pareiškėjui priklausančiai 1/2 daliai nurodyto žemės sklypo ir areštavo kitą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėjo skunde nurodytus žemės sklypus. Antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės, todėl turto arešto akte jis nurodė, jog areštuoto turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė. Išieškotojas informavo antstolį, jog pareiškėjui priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė, nurodyta viešame registre, neatitinka faktinės šios sklypo vertės, nes šiame sklype nėra galima gyvenamojo namo statyba. Kitas pareiškėjui priklausantis turtas buvo areštuotas ir dėl to, jog egzistuoja grėsmė, kad pareiškėjas gali paslėpti turimą turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – panaikino antstolio D. Blizniko 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto akto Nr. S-24-35-18440 dalį, kuria buvo pritaikytas areštas šiems pareiškėjui priklausantiems objektams: 18593/22952 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 1,1476 ha; 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 0,2 ha; kitus skundo reikalavimus atmetė.
7. Teismas nurodė, kad antstolis D. Bliznikas vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0035/23/01852 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-949-592/2023 dėl 450 Eur skolos išieškojimo išieškotojai D. A.; 2) vykdomąją bylą Nr. 0035/23/01853 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-949-592/2023 dėl 24 855,75 Eur skolos išieškojimo išieškotojui A. A. Pasak antstolio, skundo pateikimo metu neišieškotas skolos ir vykdymo išlaidų likutis vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 yra 17 339,24 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01852 liko išieškoti tik vykdymo išlaidas.
8. 2023 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-40-25017 prie antstolio D. Blizniko vykdomo išieškojimo iš pareiškėjo prisijungė antstolis Gintas Badikonis, vykdantis priverstinį 37 500 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojai D. A.
9. 2023 m. spalio 20 d. antstolis D. Bliznikas surašė turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-35-109, kuriuo, remdamasis UAB „Finance property“ atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės duomenimis, nustatė areštuoto turto vertę – 104 000 Eur. 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytynes, kurių pradžia buvo nustatyta 2024 m. sausio 23 d., pabaiga – 2024 m. vasario 22 d., taip pat nustatė pradinę parduodamo turto kainą – 83 200 Eur. Varžytynėms neįvykus (niekas nedalyvavo), antstolis 2024 m. kovo 29 d. patvarkymu paskelbė antrąsias areštuotos 1/2 dalies žemės sklypo varžytynes, nurodė, kad jų pradžia – 2024 m. kovo 29 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 29 d., o pradinė turto pardavimo kaina – 62 400 Eur. Antrosios varžytynės neįvyko, nes jose taip pat niekas nedalyvavo. 2024 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojams perimti varžytynėse neparduotą turtą. Išieškotojui nesutikus perimti nurodyto turto antstolis 2024 m. gegužės 20 d. patvarkymu panaikino 1/2 daliai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taikytą areštą.
10. 2024 m. balandžio 30 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S-24-35-18440, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklauso areštuotų 15819/19528 dalių, plotas 0,9764 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančios areštuotos 18593/22952 dalys, plotas 1,1476 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklauso areštuota 1/2 dalis, plotas 0,2 ha.
11. Antstolis D. Bliznikas, savo turimais duomenimis, išieško iš pareiškėjo bendrą 17 443,23 Eur sumą. Be to, prie išieškojimo yra prisijungęs antstolis G. Badikonis, išieškantis iš pareiškėjo 37 500 Eur skolą. Taigi, iš viso pareiškėjo skola yra apie 54 943,23 Eur. Skundžiamame 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto akte yra nurodytas bendras areštuotino turto mastas – 17 443,23 Eur, tačiau areštuotų ginčo žemės sklypų vertė nėra nurodyta (palikti tušti langeliai).
12. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 595 000 Eur, pareiškėjui priklausančių 15819/19528 dalių vertė – 481 990 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 688 000 Eur, pareiškėjui priklausančių 18593/22952 dalių vertė – 557 336 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2021 m. vertinimą – 152 000 Eur, pareiškėjui priklausančios 1/2 dalies vertė – 76 000 Eur. Taigi, iš viso areštuoto pareiškėjo turto vertė yra apie 1 115 326 Eur; pagal 2023 m. VĮ Registrų centro nurodytas vertes, šių žemės sklypų vertė yra dar didesnė – apie 1 533 000 Eur. Teismas nusprendė, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, nei jo reikia pareiškėjo įsiskolinimui išieškoti.
13. Teismas nurodė, kad antstolio argumentai, jog tuo atveju, jei ekspertas nustatys, kad turto vertė viršija išieškomų skolų dydį, jis panaikins dalies pareiškėjo turto areštą, neatitinka proporcingumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Turto vertinimo procedūra yra gana nepigi, todėl, jau šiuo metu esant informacijai, kad skolininkui priklausančio turto yra areštuota daugiau, nei reikia jo turtiniams įsipareigojimams padengti, papildomų išlaidų sukūrimas dėl perteklinio turto rinkos vertės nustatymo, tikėtina, pažeistų skolininko interesus vykdymo procese. Teismas taip pat nesutiko su antstolio argumentais, kad pareiškėjas gali imtis veiksmų turtui paslėpti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip nepagrįsti įrodymais ir deklaratyvaus pobūdžio atmestini išieškotojo argumentai, kad areštuoti ginčo sklypai yra visiškai nepaklausūs rinkoje, nes tai galės būti patvirtinta tik antstoliui paskelbus šio turto varžytynes.
14. Teismas nusprendė panaikinti žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, priklausančių pareiškėjui, areštą, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios pareiškėjui, areštą palikti galioti, nes jo nurodyta vidutinė turto vertė (621 900 Eur) yra daugiau nei pakankama pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams įvykdyti.
15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. Blizniko atskirąjį skundą, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
16. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik VĮ Registrų centro masinio turto vertinimo duomenimis ir nesivadovavo aplinkybe, jog VĮ Registrų centras, nustatydamas vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, netikrina konkretaus turto individualių savybių ir nėra pagrindo sutikti, jog vidutinės rinkos vertės įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą gali patvirtinti realią (tikrąją) turto rinkos vertę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
17. Įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje nurodoma ir šiai bylai aktualaus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. duomenimis – 799 000 Eur, tad skolininkui priklausančios sklypo dalies vertė – 719 100 Eur, tačiau taip pat nurodoma, kad sutinkama su antstoliu, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė yra tik orientacinė kaina, kuri yra nustatyta masinio vertinimo būdu.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1587-1064/2023 atsisakė panaikinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais atsisakyta išduoti statybos leidimus pareiškėjams V. D. bei R. M. adresu: (duomenys neskelbtini) (atmestas pareiškėjų prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti). Šiuo metu pagal pareiškėjų skundus byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Skolininkas V. D. 2024 m. vasario 14 d. prašyme antstoliui dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo nurodė, jog, parduodant turtą tiek preliminariam pirkėjui, tiek iš varžytynių, problema yra ta, jog tokios žemės sklypo dalies nepageidauja įsigyti joks pirkėjas, nes vis dar sprendžiamas ginčas dėl leidimų statybai ginčo sklype išdavimo. Taigi, antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tikrosios vertės. Dėl šių aplinkybių yra būtina ekspertizė individualiai turto vertei nustatyti.
19. Įstatymų leidėjas iš esmės pripažįsta, kad masinio vertinimo būdu nustatyta turto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo faktinės konkrečios turto rinkos vertės, tad yra suteikiama galimybė atlikti individualų turto vertinimą ir tokiu būdu nustatytą turto vertę laikyti mokestine nekilnojamojo turto verte. Taigi, antstolis, turėdamas pagrįstų abejonių dėl tikrosios areštuoto turto vertės, 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto akte Nr. S-24-35-18440 pagrįstai nurodė, jog turto vertė nebuvo nustatyta, kadangi individualiai turto vertei nustatyti bus atliekama ekspertizė ir, priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto vertės, galimas ir turto arešto akto koregavimas.
20. Kolegija konstatavo, kad tikslios turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti daugiau turto, kurio individuali vertė turi būti nustatyta. Kadangi turto vertė žinoma tik pagal VĮ Registrų centro duomenis, bet ne nustatyta ekspertizės metu, nėra pagrindo teigti, jog antstolis savo veiksmais neproporcingai apribojo skolininko nuosavybės teises, neišlaikė teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį, areštavo turto daugiau, nei būtina skolai išieškoti, ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Dėl netinkamo areštuojamo turto vertės nustatymo ir įrodymų vertinimo. Antstolis nei tuo metu, kai buvo priimta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, nei šiuo metu nėra atlikęs areštuotų sklypų individualaus vertinimo. Taigi yra pažeidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią turi būti užtikrinti ir skolininko interesai, išlaikyta pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų, vykdymo procesas turi būti greitas ir efektyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-1075/2023). Apeliacinės instancijos teismas, remiantis contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017), turėjo konstatuoti, jog antstolis neįrodė, kad byloje esami įrodymai dėl areštuoto turto vertės viršijimo yra neteisingi ir kad VĮ Registrų centro duomenys yra neteisingi. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022). VĮ Registrų centro duomenimis, trijų areštuotų sklypų vertė yra 1 533 000 Eur. Net jeigu ir būtų buvęs atliktas individualus sklypų vertinimas, nėra tikėtina, kad vertė nuo 1 533 000 Eur nukristų į žemesnę nei arešto mastas, t. y. mažiau nei 17 443,23 Eur. Tai patvirtina ir pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) vertinimas. Šio sklypo dalies vertė buvo nustatyta didesnė, negu buvo nurodyta VĮ Registrų centro išraše. Be to, turto vertinimo procedūra yra brangi, todėl, esant informacijai, kad pareiškėjui priklausančio turto yra areštuota daugiau, nei reikia jo turtiniams įsipareigojimams įvykdyti, papildomų išlaidų sukūrimas dėl perteklinio turto rinkos vertės nustatymo pažeistų jo interesus vykdymo procese. Antstolis neįvykdė pareigos bylinėjimosi procese būti aktyviam ir įrodyti, kad VĮ Registrų centro duomenys apie areštuotų sklypų vertę yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas areštą paliko tik dėl 15819/19528 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vidutinė vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą – 621 900 Eur. Apeliacinės instancijos teismas byloje neturėjo jokio įrodymo, kad šio areštuoto turto vertė būtų mažesnė nei 621 900 Eur, kad šio turto neužtektų skolai grąžinti, kad to sklypo dalies vertė nesiektų 17 443,23 Eur arešto sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra požymių, jog pareiškėjas būtų mėginęs slėpti savo turtą. Priešingai, pareiškėjas grąžino iš esmės visą skolą. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė jų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
21.2. Dėl teismų praktikos nevienodumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2941-1169/2024 (įsiteisėjusi) pripažino, kad antstolis G. Badikonis areštavo per daug pareiškėjo turto, ir dalį arešto panaikino. Nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi turto verte, nustatyta VĮ Registrų centro, nesant kitų tai paneigiančių duomenų. Iš esmės analogiška situacija yra ir šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nepagrįstai išsprendė visiškai priešingai.
22. Suinteresuoti asmenys A. A. ir D. A. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Areštuojant pareiškėjo turtą, jo vertė nebuvo nustatyta, tik nurodyta, kad bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto aktas Nr. S-24-35-18440 atitinka imperatyvius CPK 678 straipsnio reikalavimus ir nėra jokių neteisėtų antstolio veiksmų ar piktnaudžiavimo įgaliojimais, nes turto vertinimo ekspertizė dar neatlikta ir reali areštuoto turto vertė neaiški, todėl ir konstatuoti turto arešto masto viršijimą nėra pagrindo (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys, 690 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Antstolio abejones turto verte ir ekspertizės poreikį patvirtina objektyvios aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos įrodymus, t. y. kad VĮ Registrų centro nurodyta vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, netikrinant konkretaus turto individualių savybių, tokia vertė laikytina tik orientacine, be to, pats pareiškėjas yra nurodęs antstoliui, kad areštuotas turtas yra nepaklausus rinkoje. Ekspertizės būtinumą nulėmė individualios areštuoto turto savybės ir prieš tai antstolio vykdyta nesėkminga pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio šalia dabar areštuotų žemės sklypų dalių, pardavimo procedūra. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Taigi, ginčo atveju be ekspertizės padaryti vienareikšmiškos išvados, jog antstolis areštavo turto iš esmės daugiau, nei jo reikia teismo sprendimui įvykdyti, negalima. Tai, kad ekspertizė apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo atlikta, nereiškia, kad buvo padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas. Rinkos kainos nustatymas yra skirtas išieškoto ir skolininko interesų balansui užtikrinti. Teisingos areštuojamo turto rinkos kainos nustatymas yra antstolio pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).
22.2. VĮ Registrų centras, nustatydamas turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, nevertina konkretaus turto individualių savybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks vidutinės rinkos vertės įrašymas Nekilnojamojo turto registre gali patvirtinti realią (tikrąją) turto rinkos vertę (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl galimos realios areštuoto turto vertės svarbu, kad areštuotas turtas yra labai vaizdingoje Vilniaus miesto vietoje – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, turto (žemės sklypų) paskirtis – kita, o nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos arba vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje iš esmės sudaromi tik tie žemės sklypų sandoriai, pagal kuriuos parduodamame žemės sklype yra galima su statyba susijusi veikla, o tokių sandorių kaina dėl žemės sklypo geografinės specifikos yra labai aukšta. (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose bet kokia su statyba susijusi veikla draudžiama (tokie sklypai sudaro iš esmės visą (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją, kurioje nėra namų valdų), pardavimai nevyksta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Remiantis (duomenys neskelbtini) regioninio parko specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, ginčo žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 28 dalimi, žemės sklypų, kuriuose nėra sodybų, neįmanoma naudoti jokiai kitai veiklai, išskyrus pievos auginimui, todėl jie yra nepaklausūs rinkoje. Dėl tokios (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje galiojančio statybų reglamentavimo specifikos masinio vertinimo būdu apskaičiuota žemės sklypo, kuriame bet kokia su statyba susijusi veikla draudžiama, vertė yra tapati žemės sklypo, kuriame yra leidžiama nauja gyvenamojo namo statyba ir (ar) rekonstrukcija, vertei, nes abiejų sklypų grupių vidutinė rinkos vertė, apskaičiuojama masinio vertino būdu, yra apskaičiuojama tik pagal įvykusių sandorių, t. y. būtent pagal sklypų, kuriuose galima naujos statybos veikla, kainas, tačiau tai yra neteisinga. 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto akte Nr. S-24-35-18440 nurodomuose žemės sklypuose jokių esamų (buvusių) gyvenamųjų namų niekada nebuvo, todėl nė viename iš šiuo arešto aktu areštuotų žemės sklypų jokia su statybomis susijusi veikla yra negalima. Vienas iš šiuo aktu nurodytų žemės sklypų – sklypas (duomenys neskelbtini), buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-949-592/2023 dalyku ir teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo konstatuota, kad jokios statybos šiame žemės sklype yra negalimos, o tokia aplinkybė nulėmė sandorio nutraukimo pagrindus (vykdomoji byla buvo užvesta būtent dėl nurodyto teismo sprendimo priverstinio vykdymo).
22.3. Tai, kad statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) negalimos, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022, taip pat ir tai, kad, sprendžiant dėl statybų šiame žemės sklype galimybės, negali būti vadovaujamasi 2013 m. parengtu Kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris buvo patvirtintas administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342. Turto arešto akte nurodyti kiti du areštuojami žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su areštuotu sklypu (duomenys neskelbtini) ir jiems taikomas tas pats reglamentas, pagal kurį bet kokios statybos nurodytuose žemės sklypuose yra draudžiamos.
22.4. Ekspertizės metu paaiškėjus areštuoto turto vertei, galimas ir turto arešto akto koregavimas, t. y. nustačius, kad areštuoto turto vertė viršija išieškomų skolų dydį, galimas dalies turto arešto panaikinimas. Priešingu atveju, kaip jau įvyko pasibaigus analogiško skolininko turto varžytynėms, sklypo neįmanoma parduoti, ir tai daro teismo sprendimą neįvykdomą, pažeidžia išieškotojo teises, o tai yra nesuderinama su teisingos pusiausvyros principu, kadangi skolininkas ir toliau gali nevykdyti teismo sprendimo prisidengdamas aplinkybėmis, kad dėl objektyvių priežasčių (turto vietovės ir jam taikomų statybos apribojimų) jam priklausantis turtas masinio vertinimo būdu yra įvertinamas kelis ar keliolika kartų daugiau, nei yra reali šio turto vertė, už kurią turtas gali būti parduodamas. Nagrinėjamu atveju nepardavus skolininko turto antrose varžytynėse yra panaikinamas ir turto areštas, o tai taip pat yra nesuderinama su teisingos pusiausvyros principu, nes išieškotojas negauna teismo sprendimo įvykdymo, o turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nebelieka, nors skolininkas turto turi.
22.5. Vykdomojoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra gavęs teismo sprendimui įvykdyti reikalingą pinigų sumą (teismo sprendimu buvo taikyta restitucija), taip pat tretiesiems asmenims brangiai (už realią kainą, panašią į VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu apskaičiuotą vidutinę vertę) yra pardavęs ir iš esmės vienintelį turėtą vertingą turtą – besiribojantį sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame galima gyvenamoji statyba. Todėl pareiškėjas turi visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir taip išvengti taikomų apribojimų kitam savo turtui. Taigi jo teisės, iki areštuoto turto vertė bus nustatyta ekspertizės metu, nėra pažeidžiamos ir toks aplinkybių vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
22.6. Horizontaliojo precedento taisyklės tiek, kiek jos suformuluotos žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose, aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Kita vertus, civilinėje byloje Nr. 2YT-2941-1169/2024 teismas konstatavo šiai bylai reikšmingą aplinkybę, kad iš pareiškėjo yra išieškoma didelė suma, jis niekur nedirba, o duomenų, kad turėtų pakankamai lėšų išieškomai skolai sumokėti ir kad net ir po turto arešto pritaikymo būtų grąžinęs nors dalį skolos, į bylą nepateikta.
23. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Bliznikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 neišieškotas skolos ir vykdymo išlaidų likutis yra 17 339,24 Eur. CPK 759 straipsnio pagrindu prie vykdomo išieškojimo iš skolininko V. D. yra prisijungęs antstolis G. Badikonis. Bendra skolų suma yra apie 56 268,62 Eur. Vykdymo procese 2023 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-39823 buvo areštuota skolininkui nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šio sklypo nepavykus parduoti dvejose varžytynėse, buvo areštuoti kiti trys skolininko žemės sklypai. Antstoliui kilo abejonių dėl pastarojo turto vertės, todėl arešto metu jis neįvertino areštuojamo turto – 2024 m. balandžio 30 d. turto arešto akte Nr. S-24-35-18440 nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės nebuvo išspręstas. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nedirba, informacijos apie draudžiamąsias pajamas nėra. Taigi, 2024 m. balandžio 30 d. turto areštas Nr. S-24-35-18400 yra teisėtas, nes yra pavojus, kad skolininkas turtą gali perleisti, parduoti; neareštavus turto būtų pažeisti išieškotojo A. A. interesai. Antstolis, turto arešto akte nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes areštuotas turtas dar nėra įkainotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis nutarė areštuoti turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais. Be to, skolininkas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
23.2. Vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-35-27021 skolininkui nuosavybės teise priklausančių 15819/19528 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnio 1 dalis). 2024 m. liepos 11 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos raštas Nr. 2-69, kuriame nurodoma, kad dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vyksta teismo procesai, sprendžiama, ar leistinos naujos statybos juose. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į tos pačios (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo planu nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos teritoriją, dėl kurios vyksta nurodyti teismo procesai, jis priklauso tiems patiems procese dalyvaujantiems asmenims. Dėl to negalima teigti, kad nauja statyba šiuose žemės sklypuose galima. 2024 m. liepos 15 d. turto ekspertas pranešė, kad kol vyksta teismo procesas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti negalės. Aplinkybė, kad statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra negalimos, konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022. Turto arešto akte nurodyti kiti du žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su areštuotu sklypu (duomenys neskelbtini) ir jiems taikomas tas pats reglamentas, pagal kurį bet kokios statybos nurodytuose žemės sklypuose draudžiamos. Pats skolininkas antstoliui adresuotu 2024 m. vasario 14 d. prašymu yra pripažinęs, kad areštuotas turtas yra mažos vertės ir nepaklausus rinkoje, kadangi jame negalima jokia veikla, taip pat statybos. CPK 625, 613 straipsnių pagrindu antstolis 2024 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-35-32649 atidėjo nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklauso skolininkui, vertinimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl naujos statybos galimybės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Šio patvarkymo šalys neskundė.
23.3. Antstolis, areštuodamas turtą, turi nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Antstolis, siekdamas tinkamai vykdyti šią pareigą ir užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesus, turi teisę remtis CPK nustatytomis areštuojamo turto kainos nustatymo procedūromis ir spręsti dėl ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022). Antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl jis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 681 straipsnio 1 dalies pagrindu turto arešto aktuose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
23.4. Įstatymų leidėjas pripažįsta, jog VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytos turto vidutinės rinkos vertė gali neatitikti faktinės konkretaus turto rinkos vertės, todėl turto savininkui yra suteikiama galimybė atlikti individualų jam priklausančio turto vertinimą bei nustatytą turto vertę laikyti mokestine nekilnojamojo turto verte. Taigi, esant parengtam individualiam turto vertinimui ir nustatytai jo rinkos vertei, būtent šiai vertei turėtų būti teikiamas prioritetas (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
23.5. Skolininko nurodomais Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra nustatyta ne individuali konkretaus areštuojamojo turto vertė, o vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu. Dėl to skolininkas nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro duomenimis, nes masinio vertinimo metu yra visiškai neatsižvelgiama į individualias turto savybes, tačiau kiekvienas turtas gali turėti individualių savybių, kurios stipriai mažina jo vertę. VĮ Registrų centro pateikiama vidutinė rinkos vertė nėra įrodymas, patvirtinantis skolininko teiginius dėl netinkamai nustatytos turto vertės. 2024 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Ober haus nekilnojamas turtas“ atliko 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ekspertizę Nr. 3762 EKZ_2024 SVA VHAN ir nustatė, kad šio turto rinkos vertė 2024 m. liepos 19 d. yra 11 700 Eur, taigi, skolininko vieno žemės sklypo reali vertė daugiau kaip 7 kartus mažesnė negu nurodyta VĮ Registrų centre.
23.6. Kasaciniame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. 2YT-2941-1169/2024 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes nurodytoje byloje antstolis nebuvo priėmęs sprendimo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, turto arešto akte nebuvo nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, antstolis neįrodinėjo, kad turto vertei nustatyti jo iniciatyva bus skiriama ekspertizė. Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-22797-1134/2023 nustatytos aplinkybės dėl skolininko V. D. vengimo atsiskaityti su išieškotojais.
23.7. Antstolio D. Blizniko vykdoma vykdomoji byla Nr. 0035/23/01853 ir antstolio G. Badikonio vykdoma vykdomoji byla Nr. 0040/23/01883 kilo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-949-592/2023, kurioje teismas sprendimu nustatė, kad ginčo žemės sklypas iš esmės buvo su trūkumu, nes šio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam D. A. ir A. A. jį ketino naudoti – statyti jame gyvenamąjį namą, o tai žinodami jie nebūtų pirkę šio sklypo; šie trūkumai ir jų neišviešinimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įsigyti sklypą, kuriame leidžiama gyvenamojo namo statyba). Taigi jau pradinėje šio ginčo stadijoje buvo konstatuota, kad sklypas (dėl kurio šiuo metu ir vyksta ši byla) yra nenaudotinas pagal paskirtį ir jo vertė yra daug mažesnė nei įprastai naudojamų žemės sklypų.
23.8. Keistina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo. Teismas konstatavo, kad byloje egzistuoja pareiškėjo ir antstolio interesų priešiškumas, todėl priteisė skolininkui iš antstolio 1733,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo priteista suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą sumą. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Ši suma teismo nutarties priėmimo metu buvo 2110,30 Eur, ji turėjo būti dauginama iš 0,4 koeficiento (Rekomendacijų 8.16 punktas) (2110,30 × 04 = 844,12). Kadangi teismas konstatavo, kad tenkina pareiškėjo reikalavimų dalį, tai priteistina suma turėjo būti 562,75 Eur (844,12 / 3 × 2 = 562,75).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto arešto masto priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl piniginių sumų išieškojimo
24. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimo byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2), peticijos Nr. 33509/04, par. 65–66).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
26. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė antstolio veiklos nuostata, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; atitinkamai CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šio teisinio reguliavimo kontekste konstatuota, kad vykdymo procese atliekami antstolio veiksmai turi atitikti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas). Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
28. Kai priverstinis teismo sprendimo vykdymas susijęs su priteistų piniginių sumų ieškojimu, tai antstolio atliekamų veiksmų tikslas – surasti skolininkui priklausantį turtą, jį areštuoti ir į jį nukreipti skolos išieškojimą. Šiame procese antstolio veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų ir atitikti vykdymo proceso principus.
29. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan. Viena iš tokių apsaugos nuostatų nurodyta ir areštuojant turtą CPK 675 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje principą, kad skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 39 punktas).
30. Dėl CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jau pats taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41, 42 punktai).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad spręsti, ar turto neareštuota iš esmės per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis), galima tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005).
32. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Pagal kasacinio teismo praktiką, Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali būti vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, tačiau antstolis negali besąlygiškai vadovautis nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai aiškinant CPK 677 straipsnio 2 dalies ir 690 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas, tiek vėliau vykdymo procese pasikeitus rinkos situacijai ar įvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 39 punktas). Be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kokią įtaką turto rinkos kainai gali daryti aplinkybė, kad turtas parduodamas priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese, o ne įprastinėmis rinkos sąlygomis.
35. Taigi, įstatymu antstoliui nustatyta pareiga teisingai (kiek galima artimiau tikrajai rinkos kainai) įkainoti turtą, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, teisingas turto įkainojimas yra būtina tolesnio vykdymo proceso (varžytynių) prielaida; kartu pažymėtina, kad įstatymu antstoliui nenustatytos turto vertintojo kompetencijos ir funkcijos, todėl tais atvejais, kai antstoliui kyla pagrįstų abejonių dėl turimų duomenų apie turto vertę atitikties realiai rinkos kainai, antstolis turi įstatyme nustatytą pareigą ir teisę pasitelkti turtui įkainoti specialistą (ekspertą); turtas gali būti areštuotas nenustačius jo rinkos kainos, tačiau tolesnis vykdymo procesas negalimas, tai reiškia, kad teisingam turto vertės nustatymui pagal įstatymą suteikiamas prioritetas prieš vykdymo proceso operatyvumą. Sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo tokiu atveju teismo turi būti įvertinta, ar antstolio abejonės dėl tikrosios areštuojamo turto rinkos kainos yra pakankamai pagrįstos.
36. Įvertinusi skundžiamo procesinio teismo sprendimo turinį, atsižvelgdama į aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti. Nagrinėjamoje situacijoje itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su areštuotų žemės sklypų teisiniu režimu – šie sklypai yra (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, teismo nustatytos aplinkybės (šios nutarties 18 punktas) suponuoja pakankamai tikėtiną prielaidą, kad visuose areštuotuose žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius; ši individuali areštuotų sklypų ypatybė neabejotinai lemia jų rinkos kainą, tačiau nėra atspindėta Nekilnojamojo registro duomenyse. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik VĮ Registrų centro masinio turto vertinimo duomenimis ir nesivadovavo aplinkybe, jog VĮ Registrų centras, nustatydamas vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, netikrina konkretaus turto individualių savybių, ir nėra pagrindo sutikti, jog vidutinės rinkos vertės įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą gali patvirtinti realią (tikrąją) turto rinkos vertę. Taigi, antstolis, turėdamas pagrįstų abejonių dėl tikrosios areštuoto turto vertės, turto arešto akte pagrįstai nurodė, jog turto vertė nebuvo nustatyta, nes individualiai turto vertei nustatyti bus atliekama ekspertizė ir, priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto vertės, galimas ir turto arešto akto koregavimas.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
37. Kasaciniame skunde keliamas argumentas dėl teismų praktikos prieštaringumo – nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2941-1169/2024 pripažino, jog antstolis G. Badikonis areštavo per daug pareiškėjo turto, ir dalį arešto panaikino. Nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi turto verte, nustatyta VĮ Registrų centro, nesant kitų tai paneigiančių duomenų. Iš esmės analogiška situacija yra ir šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nepagrįstai išsprendė visiškai priešingai.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyti argumentai per se (savaime) nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas.
39. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
40. Dėl precedentų taikymo kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 28 punktas).
41. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismo sprendimas neturi precedentinės galios aukštesnės instancijos teismui. Be to, precedentų konkurencijos atveju galutinį vertinimą visais atvejais pateikia kasacinės instancijos teismas (CPK 4 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 44–48 punktai).
42. Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolio keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netinkamo paskirstymo nenagrinėjamas, nes antstolis kasacinio skundo neteikė.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, todėl ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus pareiškėjo kasacinį skundą, pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
45. Suinteresuoti asmenys A. A. ir D. A., teikdami atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikę asmenys pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog suinteresuotas asmuo A. A. patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinančio pavedimo kopiją). Šios išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas suinteresuotam asmeniui A. A. priteistinas iš pareiškėjo.
46. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė