Civilinė byla Nr. 2A-375-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21048-2017-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. K., D. D., E. G., S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. C. ieškinyje teismo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170908-00077, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170908-00062 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170908-00095, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės atstovė, surašydama skundžiamus dokumentus, konstatavo savavališkos statybos faktą adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau ieškovas jokių savavališkų statybų nevykdė. Minėtu adresu buvo pastatytas ūkinis pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir tretiesiems asmenims – A. K., E. G., D. D. ir S. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija 2017 m. birželio 2 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad ūkinį pastatą būtina suremontuoti, ir nurodė, kokius darbus, siekiant suremontuoti ūkinį pastatą, reikia atlikti. Be to, buvo nurodyta, kad, nesant galimybės suremontuoti ar rekonstruoti statinį, statinio naudojai privalo jį nugriauti. Bendraturčiai, gavę minėtą statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, pradėjo organizuoti ir vykdyti ūkinio pastato remonto darbus. Trečiasis asmuo S. V. kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją, kokius statybą leidžiančius dokumentus, atliekant ūkinio pastato remonto darbus, reikalinga gauti, su kokiomis institucijomis atliekami darbai turi būti suderinti. Atsakovė nurodė, kad, šalinant statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatytus defektus, statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi. Kadangi minėtu adresu nebuvo vykdoma jokia naujo statinio statyba, o buvo atliekami buvusio ūkinio pastato remonto darbai, kuriems jokie statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi, atsakovė neturėjo jokio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos fakto.

2.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma naujo statinio statyba, o ne seno statinio remonto darbai. Teritorija, kurioje buvo vykdoma naujo statinio statyba, yra įtraukta į kultūros paveldo teritoriją – Senamiestį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovas, norėdamas žemės sklype, kuris yra kultūros paveldo teritorijoje, statyti naują nesudėtingą statinį, turėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Ieškovas tokių dokumentų neturėjo, todėl vien tai jau buvo pagrindas surašyti savavališkos statybos aktą. Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-170908-00062 paskirtis – sustabdyti savavališkos statybos darbus iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Šiuo privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas apskritai nevykdyti jokių (tolimesnių) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti, apsaugoti statybvietę ir aplinką, todėl jo naikinti ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi statytojas statinio statybą vykdė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, tokiu būdu jis pažeidė statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl privalomasis nurodymas PNSSP-20-170908-00095, kuriuo iš ieškovo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisės ir nėra pagrindo jo naikinti. Be to, ieškovo reikalavimai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo yra pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą.

3.       Trečiasis asmuo S. V. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad bendraturčiai adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinio pastato remonto darbus. Nė viena institucija jų neinformavo, kad, norint vykdyti ūkinio pastato remonto darbus, būtina gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, atsakovė elektroniniu paštu jiems nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę tvarkyti ūkinio pastato dalį, nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas jokių savavališkų statybų neatliko, todėl atsakovės surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai turi būti panaikinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. C. atsakovei Inspekcijai 30,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 42,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas nustatė, kad pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: K. C. (71/1000 dalis); E. G. (70/1000 dalis); D. D. (68/1000 dalis); A. K. (142/1000 dalis); S. V. (55/1000 dalis). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovui (statytojui) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1170908-00077, kuriame nurodė, jog „statytojas be statybą leidžiančio dokumento valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – stato I grupės nesudėtingą 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatą. Įrengti pamatai, naujai pastatytas 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinis karkasas, įrengtos gegnės <...>“. 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170908-00095, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. kovo 8 d. „nugriauti pradėtą statyti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingą 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatą. Išardyti naujai įrengtus pamatus, naujai pastatytą 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinį karkasą, įrengtas gegnes ir sutvarkyti statybvietę“. 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-170908-00062, kuriuo pareikalavo „nevykdyti jokių I grupės nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.

6.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma naujo I grupės nesudėtingo statinio statyba. Tai, kad statomas statinys yra visiškai naujas statinys akivaizdžiai matosi ir iš į bylą pateiktų nuotraukų. Be to, ieškovo ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad senas ūkinis pastatas, kuris stovėjo toje pačioje vietoje, buvo visiškai nugriautas. Aplinkybę, jog statomas ūkinis pastatas yra naujas statinys, patvirtina ir tai, kad senojo ūkinio pastato ilgis buvo 11,46 m, plotis – 4,03 m., aukštis – 2,54 m. Tuo tarpu naujo statinio ilgis – 12,35 m., plotis – 3,95 m., aukštis – 2,78 m. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai savavališkos statybos aktu konstatavo, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdoma naujo I grupės nesudėtingo statinio statyba.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas vykdė statybos darbus, yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Todėl ieškovas, norėdamas žemės sklype, kuris yra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), statyti I grupės naują nesudėtingą statinį, turėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimą). Ieškovas įrodymų, kad vykdydamas naujo I grupės nesudėtingo statinio statybą, turėjo parengęs supaprastintą statybos projektą ir buvo gavęs statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimą), nepateikė.

8.       Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo S. V., pateikdama užklausą atsakovei, nenurodė to, kad žemės sklypas ir jame statomas statinys yra kultūros paveldo vertybių teritorijoje. Be to, ieškovas vykdė ne ūkinio pastato remonto darbus, nurodytus statinio techninės priežiūros patikrinimo akte, o naujo statinio statybą. Taigi paklausime nenurodžius esminių aplinkybių, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neturi pagrindo teigti, kad atsakovė, pateikdama atsakymą, patvirtino, jog atliekant naujo I grupės nesudėtingo statinio statybą kultūros paveldo teritorijoje, nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovas, pradėdamas darbus be statybą leidžiančio dokumento, remiantis vien elektroniniu paštu pateiktu atsakovės darbuotojo bendro pobūdžio atsakymu, prisiėmė atsakomybę, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovas vykdo savavališką statybą, o konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė ieškovui (statytojui) pagrįstai ir teisėtai 2017 m. rugsėjo 8 d. surašė savavališkos statybos aktą.

10.       Privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-20-170908-00062 ieškovas buvo įpareigotas nevykdyti jokių (tolimesnių) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Teismas sprendė, kad minėtas privalomasis nurodymas buvo surašytas teisėtai. Be to, teismas pažymėjo, kad atmetus ieškovo reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, nėra jokio pagrindo panaikinti teisėtai atsakovės ieškovui surašyto privalomojo nurodymo. Tuo tarpu privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-20-170908-00095 ieškovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi ieškovas statinio statybą vykdė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl privalomasis nurodymas, kuriuo iš ieškovo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismo vertinimu, nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisės ir nėra pagrindo jo naikinti.

11.       Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ieškovo ir trečiojo asmens atstovo teiginius, kad iš byloje esančių dokumentų nėra suprantama ir aišku, ką atsakovė laiko savavališka statyba, t. y. ar visą statinį, ar jo dalį. Šiuo atveju privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-20-170908-00095 yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokį statinį, pradėtą statyti adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas turi nugriauti ir kokius kitus darbus turi padaryti, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, ieškovo atliktų darbų mastas užfiksuotas ir matyti į bylą pateiktose nuotraukose.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas K. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naują rašytinį įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Iškilus klausimui dėl galimų statybą leidžiančių dokumentų gavimo, elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Inspekciją, pateikiant 2017 m. birželio 2 d. surašytą statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, ir buvo gautas atsakymas, jog statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Nei šiame, nei kituose iš Kauno m. savivaldybės ar jai pavaldžių institucijų gautuose raštuose, pranešimuose ir pan., nebuvo paminėta, kad yra būtinas koks nors statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę tvarkyti ūkinio pastato dalį, kuri priklauso ne Kauno m. savivaldybei, t. y. keisti susidėvėjusias karkaso bei stogo medines konstrukcijas, suremontuoti statinio stogo dangą ir kitus defektus, nustatytus ir paminėtus 2017 m. birželio 2 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte.

1.2.       Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos buvo pasirašytas 2017 m. kovo 22 d. (pakartotinai pasirašytas 2017 m. gegužės 29 d.) ir įregistruotas 2017 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registre. Šiuo susitarimu visų privačių asmenų nuosavybė buvo nustatyta prie (duomenys neskelbtini) ribos, nors iki šio susitarimo visi bendrasavininkai faktiškai (kurios ir buvo įregistruotos registre) naudojosi kitomis statinio dalimis. Ūkinio pastato griovimo darbus SĮ „Kauno švara“ darbininkai pradėjo 2017 m. gegužės 26 d., t. y. iki bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įregistravimo, ir nugriovė tą dalį, kuri buvo toliau nuo (duomenys neskelbtini) ribos, aiškindami, kad griauna Kauno m. savivaldybės nuosavybei priklausančią ūkinio pastato dalį.

1.3.       Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-170908-00077 formuluotės yra visiškai neaišku, kas laikytina savavališka statyba – ar remontuojama statinio dalis, ar visas statinys, kuris turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) bei žymėjimą plane 3I1Ž. Šis statinys turi teisinę registraciją ir jo dalis yra įkeista bankui. Vykdant Kauno sav. Centro seniūnijos darbuotojo 2017 m. birželio 2 d. surašyto statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 04-7-114 nurodymus yra remontuojamas statinys – jo dalyje šalinamos statinio medinio karkaso deformacijos, sutvirtinama statinio konstrukcija, keičiamos susidėvėjusios deformuotos arba paveiktos puvinio statinio karkaso bei stogo konstrukcijų detalės, remontuojama statinio stogo ir sienų danga, keičiamos durys. Taigi tampa visiškai neaišku, ar skundžiamu aktu savavališka statyba yra pripažinta tik remontuojama dalis statinio, ar visas statinys ir privalomuoju nurodymu yra nurodoma nugriauti visą statinį.

1.4.       Kauno sav. Centro seniūnijos darbuotojo 2017 m. birželio 2 d. surašyto statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-114 užfiksuoti duomenys ir duoti nurodymai prieštarauja Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 8 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA- 20-170908-00077 fiksuotoms faktinėms aplinkybėms, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170908-00062 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170908-00095 reikalavimams.

1.5.       Pagal VĮ Registrų centras duomenis statinio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai yra 1966 m., statybos pabaigos metai taip pat 1966 m. Tuo metu statinio ilgis 28,55 m, plotis 8,30 m. Žymos, kad šis statinys nuo 1966 m. būtų pastatytas savavališkai, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Iš fotonuotraukų byloje bei statybos akte nurodytų duomenų matyti, kad ieškovas nuardė tik dalies statinio (6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio) sienas bei stogą, pakeitė gegnes ir medinį karkasą, tačiau kita statinio dalis liko nepakitusi ir stovi nuo 1966 m., todėl savavališkos statybos aktu konstatavimas, jog visas statinys yra laikytinas savavališka statyba ir turi būti nugriautas, yra nepagrįstas. Be to, statinys turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) bei žymėjimą plane 3Ilž. Jeigu tai būtų naujai statomas statinys, jis neturėtų žymėjimo plane 3Ilž su skaičiumi „3“. Byloje pateiktame 2012 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad statinio baigtumo procentas – 100 %. Dalis šio statinio įkeista Luminor Bank AB. Jeigu statinys būtų savavališkai pastatytas, notaras negalėtų patvirtinti įkeitimo sandorio, o bankas priimti statinio dalies, kaip įkeičiamo turto.

1.6.       Teismas, nustatydamas, kad pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: K. C. (71/1000 dalis); E. G. (70/1000 dalis); D. D. (68/1000 dalis); A. K. (142/1000 dalis); S. V. (55/1000 dalis), turėjo matyti, jog sudėjus nurodytas pastato dalis gaunasi, kad į bylą įtraukti tik 406/1000 dalių savininkai, o likusios dalies savininkas ar savininkai, kuriems priklauso 594/1000 dalys statinio, į bylą neįtraukti, nors byloje sprendžiamas viso statinio savavališkos statybos ir jo nugriovimo klausimas. 

1.7.       Teismas netenkino ieškovo atstovo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Luminor Bank AB, kurio naudai trečiasis asmuo D. D. yra įkeitęs jam priklausančią statinio dalį, taip užtikrindamas jam suteiktos paskolos grąžinimą, bei atmesdamas ieškinį pasisakė dėl banko turimos turtinės teisės, sumažindamas bankui įkeisto turto masę ir vertę. Tokiu būdu teismas pažeidė procesines teisės normas, nustatančias, kad į procesą turi būti įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir ar pareigoms gali tūrėti įtakos priimtas teismo sprendimas.

1.8.       Teismas pažeidė procesines teisės normas, atsisakydamas ištirti byloje surinktus įrodymus, nors toks prašymas teismo posėdžio metu buvo pareikštas.

13.       Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo aplinkybes ir motyvus, tapačius tiems, kuriais rėmėsi ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu (vykdė ne naujo statinio statybą, o statinį remontavo pagal Kauno savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. rašte nurodytas aplinkybes, buvo suklaidintas atsakovės atsakymu dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo).

2.2.       Nors ieškovas teigia, kad savavališka statyba fiksuota ir atsakovės savavališkos statybos aktas, nurodymas Nr. PNSD-20-170908-00062 ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170908-00095 surašyti nepagrįstai, tačiau bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu.

2.3.       Informacijos apie ūkinio pastato 3I1ž (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, t. y. deklaraciją apie statybos užbaigimą, nėra, todėl atsakovė pagrįstai savavališkos statybos aktu konstatavo, kad žemės sklype yra savavališkai vykdoma naujo nesudėtingo statinio statyba.

2.4.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, pradėdamas darbus be statybą leidžiančio dokumento, remiantis vien elektroniniu paštu pateiktu Inspekcijos darbuotojo bendro pobūdžio atsakymu, prisiėmė atsakomybę, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.

2.5.       Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą, nurodymą Nr. PNSD-20-170908-00062 ir privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170908-00095, nenurodė nei vieno pagrindo, dėl kurio turėtų būti panaikinti šie aktai.

2.6.       Ieškovas teismui ieškinį su pridedamais dokumentais teikė 2017 m. spalio 23 d., ieškinyje nurodydamas, kad dalis ginčo statinio įkeista bankui, tačiau ieškinio teikimo ir bylos nagrinėjimo metu neprašė Luminor Bank AB įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, o ieškovo atstovas, vilkindamas procesą ir piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, tokį prašymą pareiškė tik 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu, todėl teismas protokoline nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo atstovo prašymo ir neįtraukdamas Luminor Bank AB į bylą trečiuoju asmeniu, procesinių teisės normų nepažeidė.

14.       Tretieji asmenys S. V. ir D. D. atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

3.1.       2017 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-170908-00077 atsakovė konstatavo, kad visas statinys (duomenys neskelbtini), yra savavališkai pastatytas bei visą jį įpareigojo nugriauti, nors tuo pačiu nurodė, kad statytojas ieškovas K. C. naujai pastatė tik dalį jo - 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinį karkasą.

3.2.       Teismas, atmetęs ieškinį dėl savavališkos statybos akto bei jį lydinčių administracinių aktų panaikinimo bei pripažindamas juos teisėtais ir palikdamas galioti, įpareigojo ieškovą nugriauti visą statinį, kuris priklauso ir A. K., E. G., D. D. ir S. V., t. y. sunaikinti tretiesiems asmenims priklausantį turtą.

3.3.       Teismas nevertino aplinkybės, kad 2012 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog statinio, kuris turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) bei žymėjimą plane 3 Ilž, baigtumo procentas: 100 %, statybos metai 1966 m.

3.4.       Statinys (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas notaro patvirtintomis pirkimo–pardavimo sutartimis, taigi tuo atveju, jeigu jis būtų pastatytas savavališkai, toks statinys negalėtų būti nuosavybės bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties objektu, be to, dalis šio statinio įkeista Luminor Bank AB, taigi, jei statinys būtų savavališkai pastatytas, notaras negalėtų patvirtinti įkeitimo sandorio, o bankas priimti statinio dalies, kaip įkeičiamo turto.

3.5.       Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu Luminor Bank AB, kurio naudai trečiasis asmuo D. D. yra įkeitęs jam priklausančią dalį statinio, taip užtikrindamas paskolos grąžinimą.

3.6.       Teismas pažeidė procesines teisės normas atsisakydamas ištirti byloje surinktus įrodymus, nors toks prašymas teismo posėdžio metu buvo pareikštas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Ginčas byloje kilo dėl savavališko statybos akto ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio statybos darbų bei nugriauti pradėtą statyti statinį panaikinimo.

17.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovui (statytojui) K. C. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1170908-00077 (t. 1, b. l. 9-11), kuriame nurodė, jog „statytojas be statybą leidžiančio dokumento valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – stato I grupės nesudėtingą 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatą. Įrengti pamatai, naujai pastatytas 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinis karkasas, įrengtos gegnės <...>“. 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-170908-00062 (t. 1. b. l. 12-15), kuriuo pareikalavo „nevykdyti jokių I grupės nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“. Taip pat atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170908-00095 (t. 1, b. l. 16-19), kuriuo pareikalavo iki 2018 m. kovo 8 d. „nugriauti pradėtą statyti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingą 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatą. Išardyti naujai įrengtus pamatus, naujai pastatytą 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinį karkasą, įrengtas gegnes ir sutvarkyti statybvietę“.

18.       Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti nurodytą savavališkos statybos aktą ir jo pagrindu surašytus privalomuosius nurodymus, teigdamas, kad nėra aišku, kas laikytina savavališka statyba, t. y. ar remontuojama statinio dalis, ar visas statinys, kuris yra įregistruotas, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kauno sav. Centro seniūnijos darbuotojo 2017 m. birželio 2 d. surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-114 užfiksuoti faktiniai duomenys ir duoti nurodymai prieštarauja savavališkos statybos akte nustatytoms aplinkybėms, kadangi atliekamais statybos darbais faktiškai buvo šalinami patikrinimo akte nurodyti statinio trūkumai ir defektai.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovas vykdė naujo I grupės nesudėtingo statinio statybą žemės sklype, kuris įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, neparengęs supaprastinto projekto ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nėra suprantama ir aišku, ką atsakovė laiko savavališka statyba (visą statinį ar jo dalį), kadangi privalomajame nurodyme yra aiškiai nurodyta, kas turėtų būti nugriauta.

20.       Ieškovas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodydamas faktiškai tas pačias faktines aplinkybes ir tuos pačius argumentus, kas buvo nurodyta ir ieškinyje, tik papildomai nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą likusios ginčo ūkinio pastato (594/1000) dalies savininko (savininkų), taip pat Luminor Bank AB, kuriam trečiasis asmuo D. D. (pastato bendraturtis) yra įkeitęs jam priklausančią ginčo pastato dalį.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

21.       Ieškovas prašo priimti Luminor Bank AB 2018 m. spalio 15 d. pažymą dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto rekonstravimo, kuriuo išreikštas banko neprieštaravimas atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją. Nurodo, kad šis dokumentas teikiamas aplinkybei, jog bankui yra įkeista ginčo statinio dalis, patvirtinti ir argumentams, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl banko teisių ir pareigų, pagrįsti.

22.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad pažyma gauta po to, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, ja grindžiami apeliacinio skundo argumentai, o aplinkybė, kad dalis ūkinio pastato yra įkeista, nėra visiškai nauja ir buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes ją patvirtina VĮ Registrų centras duomenys, toks įrodymas priimtinas į bylą.

Dėl savavališkos statybos konstatavimo 

24.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato, neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą.  

25.       Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o 2 dalyje –  kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.   

26.       Ieškovas apeliaciniame skunde neigia, kad buvo atliekama naujo statinio statyba, todėl, jo nuomone, nebuvo reikalingas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei supaprastintas projektas, taip pat tvirtina, jog jis vykdė tik Kauno sav. Centro seniūnijos darbuotojo 2017 m. birželio 2 d. surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-114 nurodytus remonto darbus (t. 1, b. l. 26). Šiame akte buvo nustatyti tam tikri ginčo ūkinio pastato defektai (stogo dangos, statinio karkaso, durų ir pan.) bei nurodytas reikalavimas pašalinti patikrinimo metu nustatytus defektus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, padarytomis išvadomis, jog buvo vykdyti ne remonto darbai, siekiant pašalinti nustatytus statinio trūkumus ir defektus, bet naujo I grupės nesudėtingo statinio statyba, kuriai vykdyti reikalinga parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

27.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu trečiojo asmens S. V. užklausos Inspekcijai dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo reikalingumo ūkinio pastato remonto darbams atlikti (t.1, b. l. 27-29) vertinimu. Nors Inspekcija atsakė, kad statybos darbams, kuriais bus šalinami nustatyti defektai, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau, kaip teismas pagrįstai nustatė, buvo atliekami naujo statinio statybos darbai, o ne atliekami remonto darbai nustatytiems statinio defektams pašalinti. Būtent netinkamas užklausos formulavimas turėjo įtakos Inspekcijos duotam atsakymui, nes užklausoje buvo minimi būtent remonto (o ne naujos statinio statybos) darbai, būtini šalinant medinio karkaso deformacijas, sutvirtinant konstrukcijas, pakeičiant susidėvėjusias, suremontuojant statinio stogo, sienų dangą ir pan. Be to, užklausoje buvo nurodyta, kad statinys nepatenka į kultūros vertybių teritoriją. Akivaizdu, kad užklausta buvo dėl remonto darbų, nors faktiškai buvo vykdoma naujo statinio statyba.

28.       Nors ieškovas tvirtina, kad nėra aišku, kas laikytina savavališka statyba – ar remontuojama statinio dalis, ar visas statinys, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nugriauti yra visiškai aišku, kas yra pripažinta savavališka statyba ir kas turi būti nugriauta. Kadangi anksčiau buvęs ūkinis pastatas 3I1ž faktiškai buvo nugriautas, savavališka statyba yra tai, kas pastatyta jo vietoje, būtent tai ir yra užfiksuota savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme fiksuoti dveji matavimai atspindi įrengtus pamatus ir naujai pastatyto medinio karkaso dalį (t. 1, b. l. 110). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra skirtumas tarp remontuojamos statinio dalies ir viso statinio, nes remontuojamos statinio dalies iš viso nėra, kadangi faktiškai statomas naujas statinys, susidedantis iš įrengtų pamatų ir pastatytos medinio karkaso dalies, kas ir yra savavališka statyba. Apeliantas nepagrįstai, remdamasis anksčiau buvusio ūkinio pastato 3I1ž teisinės registracijoms duomenimis, bando tvirtinti, jog savavališkos statybos nėra, nes pastatas įregistruotas ir jo daliai net buvo nustatyta hipoteka. Tačiau anksčiau egzistavusio pastato statybos teisėtumas, t. y. jo teisinė registracija nepateisina ieškovo vėliau atliktų savavališkų statybos veiksmų, o tai, kad savavališki statybos darbai atliekami tik ankstesnio pastato dalyje, jokiu būdu nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, jog šioje dalyje atliekamas pastato remontas.

29.       Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat teigia, kad ištiriant rašytinius įrodymus buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi buvo atsisakyta tenkinti ieškovo atstovo prašymą pagarsinti bylos medžiagą. CPK 200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo atstovas adv. P. S. bylos nagrinėjime dalyvavo nuo pat pradžios, todėl turėjo galimybę susipažinti su visa iki teismo posėdžio surinkta bylos medžiaga, o konkretaus poreikio skaityti visą bylos medžiagą nenurodė ir tokio prašymo nepagrindė. Teismas surinktus įrodymus ištyrė ir juos įvertino priimdamas sprendimą, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

      Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų

30.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

31.       Ieškovas nurodo, kad į bylą buvo įtraukti tik 406/1000 ūkinio pastato dalių savininkai, o likusių 594/1000 dalių savininkas (-ai) nebuvo įtraukti, nors byloje sprendžiami viso statinio savavališkos statybos ir jo nugriovimo klausimai. Iš tikrųjų byloje dalyvavo ginčo pastato bendraturčiai, kuriems atitinkamai priklauso: ieškovui – 71/1000 dalis, E. G. – 70/1000 dalių, D. D. – 68/1000 dalys, A. K. – 142/1000 dalys ir S. V. – 55/1000 dalys, būtent tiek ūkinio pastato bendraturčių yra šiuo metu (t. 1, b. l. 36-41). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad anksčiau 594/1000 šio pastato dalys priklausė Kauno miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 111-116), tačiau bendraturčiams 2017 m. gegužės 29 d. susitarimu nusistačius statinio naudojimosi tvarką (t. 1, b. l. 22), kitu 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu (t. 1, b. l. 23) buvo susitarta, kad nugriovus savivaldybei priklausančias ūkinio pastato patalpas, reikalinga perskaičiuoti nuosavybės dalis. Kaip pripažįsta ieškovas, Kauno miesto savivaldybei priklausiusios ūkinio pastato dalys buvo nugriautos, todėl likusių pastato dalių savininkais (bendraturčiais) liko tik nurodyti tretieji asmenys ir kilęs ginčas dėl jiems priklausančių dalių vietoje pastatyto naujo statinio nugriovimo nebeliečia Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų.

32.       Ieškovo nuomone, nepagrįstai į bylą nebuvo įtrauktas Luminor Bank AB, kadangi trečiasis asmuo D. D., užtikrindamas jam suteiktos paskolos grąžinimą, yra įkeitęs šiam bankui jam priklausančią ūkinio pastato dalį. Tačiau savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašyti bei įpareigojimai suformuluoti būtent asmeniškai ieškovui, kaip statytojai, vykdžiusiam statybos darbus, taigi byloje iš esmės nagrinėjami klausimai tik dėl ieškovo teisių ir pareigų, susijusių su jo atliktais statybos darbais, o dėl statinio dalių, buvusių iki naujo statinio statybos, be kita ko, priklausančių ir bendraturčiui D. D. ir jo įkeistų bankui, byloje nėra sprendžiama. Banko teisės galėjo būti paliestos nugriaunant anksčiau buvusį statinį, tačiau nagrinėjamos bylos dalykas susijęs ne su anksčiau buvusio pastato rekonstravimu ar remontu, bet su neteisėta naujo statinio statyba.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliantui žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kiti bylos dalyviai nėra pareiškę prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

34.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (ieškovo) K. C. valstybei priteistinos 20,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė

Egidijus Tamašauskas