Pranešėjas Viktoras Preikšas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-327-2013

Teisėjas Rimantas Grigas              Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01742-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1.;1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 1.2.29.1.;

1.1.4.5.1.; 1.1.8.; 1.1.7.2.4.;

2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.6.4.2.

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekre­to­riau­jant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintiesiems J. Š. ir Ž. Š., jų gynė­jui advokatui Mantui Šriupšai, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės pro­ku­ra­tū­ros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. ge­gu­žės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

- J. Š. išteisintas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusi­kal­ti­mo požymių.

- Ž. Š. išteisinta pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

n u s t a t ė :

J. Š. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir Ž. Š. naudai įgijo svetimą G. B. (buvusi pavardė G.) 6200 Lt turtą, o būtent: susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su Ž. Š., turėdamas tikslą apgaule savo ir Ž. Š. naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirb­damas UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direk­to­riaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas būdamas atsakingas už ben­dro­vės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų, 2004-02-03 įregistruotų juridinių asmenų registre, X skyriaus „Bendrovės vadovas“ 50 punktą turėdamas teisę vienasmeniškai sudaryti sandorius bendrovės vardu, 2008-07-04 žodiniu susitarimu sudary­da­mas sandorį su G. B. ir V. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litus atlikti židinio pastatymo ir marmuro apdailos darbus (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2008-07-04 iš banko (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. paėmusi 20000 litų kreditą, 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) salono pa­tal­po­se, esančiose (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei Ž. Š. 10000 litų, 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose V. B. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Š. 11653 litus, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) neatliko 3000 litų vertės židinio mar­mu­ro apdailos darbų bei G. B. negrąžino 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grąžintą brokuotą ši­lumokaitį, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – G. B. 6200 litų ir padarė jai 6200 litų turtinę žalą, tai yra J. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d.

Be to, J. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už aps­kai­tos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą: pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Res­pu­blikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nustatantį, kad „ūkio subjektai aps­kai­tą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pa­tei­kia­ma lai­ku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 str. 1 d., nus­ta­tan­čią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Aps­kaitos do­ku­men­tai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, UAB (duomenys neskelbtini) bu­halterinėje apskaitoje neapskaitė 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebu­vo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu ap­gaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nu­ma­ty­tą BK 222 str. 1 d.

Be to, J. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės aps­kaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už ap­s­kaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir fi­nansinės ats­kai­tomybės saugojimo tvarka” 1 d., nustatančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nus­ta­tyta tvarka, kuri turi nu­matyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 d., nustatančią, kad „pa­tvir­tinus fi­nansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto va­do­vo nu­statyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vy­riau­sybės nus­ta­tytų dokumentų saugojimo terminų”, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitų faktūrų, išrašytiems grynų pinigų kvitams serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus, už gaminius, dėl ko lai­ko­tarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsi­pa­reigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę aps­kaitą, tai yra buvo kal­ti­na­mas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Ž. Š. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo ir J. Š. naudai įgijo svetimą G. B. 6200 Lt turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininkės pareigose, veikdama kartu su įmonės direktoriumi J. Š., turė­da­ma tikslą apgaule savo ir J. Š. naudai įgyti svetimą turtą, 2008-07-04 žodiniu susitarimu J. Š. sudarius sandorį su G. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litų at­lik­ti židinio pastatymo ir marmuro ap­dai­los darbus, adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2008-07-04 iš G. B. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė 10000 litų, užpildydama 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, tai yra įrašė žinomai neteisingus duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą do­kumentą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra buvo kaltinama padariusi nu­sikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Taip pat Ž. Š. buvo kaltinama tuo, kad tęsdama nusikalstamą sumanymą, 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. B. su­mo­kėjus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Š. 11653 litus, tačiau pinigų priėmimo kvito neiš­ra­šius ir UAB (duomenys neskelbtini) neatlikus 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G. B. negrąžinus 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grąžintą brokuotą šilumokaitį, tokiu būdu ap­gau­le savo ir J. Š. naudai įgijo svetimą turtą – G. B. 6200 litų ir padarė jai 6200 litų tur­ti­nę žalą, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d.,182 str. 1 d.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė ape­liaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. išteisinamąjį nuos­pren­dį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti: J. Š. kaltu pagal BK 25 str. l d., 182 str. l d. 222 str. l d. 223 str. l d. ir pagal BK 182 str. l d. skirti 60 MGL dydžio bau­dą, pagal 222 str. l d. skirti 30 MGL baudą, pagal BK 223 str. l d. skirti 20 MGL baudą. Va­do­vau­jan­tis BPK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL baudą; Ž. Š. pripažinti kalta pagal BK 182 str. l d. ir skirti 30 MGL baudą, pripažinti kalta pagal BK 300 str. l d. ir skirti 40 MGL baudą. Vadovaujantis BPK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL baudą. Kardomąsias priemones, nuos­prendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad J. Š. ir Ž. Š. išteisinti ne­pa­grįstai. Teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus nepagrįstai nuvertino liudytojų D. S., E. B. ir A. B. pa­ro­dy­mų, kaip netiesioginių įrodymų, reikšmę. Teismas, pri­im­da­mas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prio­ritetą kaltinamųjų Ž. Š. ir J. Š. paro­dy­mams, kurie yra prieštaringi, nenuo­seklūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų vi­su­mai. Kaltinamųjų parodymai neparemti ob­jektyviais duomenimis, kaltinamieji linkę meluoti ir sie­kė išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Skunde pažymima, kad teismas, vertindamas kaltinamosios Ž. Š. parodymų pa­ti­kimumą, nurodė, kad jos parodymai sutampa su liudytojo D. K. parodymais. Tačiau liudytojas D. K. parodė, kad pirkti židinio kapsulę iš UAB (duomenys neskelbtini) jis ruošėsi 2007 m., o pinigų pri­ė­mi­mo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai išrašytas 2008-07-04, todėl D. K. paro­dy­mų negalima ver­tinti kaip kaltinamųjų versiją pagrindžiančių parodymų. Teismas taip pat netin­ka­mai įvertino E. B. ir D. S. parodymus kaip įrodymus, pagrin­džian­čius civilinius santykius tarp J. Š. ir V. B., kadangi teisminio nagrinėjimo metu E. B. ir D. S. paro­dė, kad jie buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pas G. ir V. B. jie montavo židinį J. Š. nurodymu, darbo lai­kas buvo nuo 10 iki 17 val., me­džia­gos židiniui statyti būdavo parduotuvėje, jas išduodavo Ž. ar J. Š.. Iš J. Š. papildomo at­ly­gio negavo, tik darbo užmokestį. Šie E. B. ir D. S. parodymai neprieštarauja nuken­tė­ju­sio­sios G. B., liudytojo V. B. ir A. B. parodymams. Nukentėjusioji G. B. ir liudytojas V. B. nurodė, kad jie buvo esminiai su­klai­din­ti dėl 10000 litų, kadangi šak­ne­lė­je buvo apiforminta 5000 Lt suma, o kal­ti­na­mie­ji, pa­teikdami tik­ro­vės neatitinkančius duomenis, t. y. paaiškindami G. ir V. B., kad prekę jau turi, o jiems ge­riau dėl mokesčių rašyti mažesnę sumą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teis­mas taip pat neat­si­žvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje tei­gia­ma, kad ap­gau­lin­gos apskaitos tvarkymo padariniai gali būti nustatomi tiek kompetentingų įs­tai­gų patikrinimu, tiek spe­cialisto išvada, tai ir buvo padaryta surašant spe­cia­listo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausiant spe­cia­listę, kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino išva­dos pagrįstumą ir tei­sė­tumą.

Skunde nurodoma, kad specialistė, įvertinusi papildomai pateikus doku­men­tus, teisme pa­žy­mėjo, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iš da­lies nega­li­ma nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė (duomenys neskelbtini) nesi­va­do­vavo Lie­tu­vos Respublikos Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priė­mi­mo ir pi­ni­gų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13 p., kuriame nurodyta, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus" ir Lie­tuvos Res­pu­blikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str. „Apskaitos dokumentų, aps­kaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes tyrimo metu neužfiksuoti ats­kai­tin­gam asmeniui grą­žinamų nepanaudotų kvitų blankų atvejai ir grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), jų panaudojimas nenustatytas taip pat. Specialistė įvertinusi pa­pil­do­mai pateik­tus dokumentus nurodė, kad kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas va­dy­bi­nin­kei Ž. Š., tačiau data nenu­rodyta, tik žurnale įrašyti 2008 metai. Kvitas buhalterinėje apskai­to­je neapskaitytas, ši suma į kasos knygą nebuvo įtraukta. Ji suvedė visus kasos kvitus, pagal kuriuos užpajamuoti pinigai 127267,97 Lt. Tačiau papildomam tyrimui jai pateikė ad­vo­katai sąrašą pinigų priėmimo kvitų, ku­ria­me nurodyti kaip sugadinti ar nepanaudoti. Nors kvitas Nr. KRL (duomenys neskelbtini) įrašytas tarp nepa­nau­do­tų kvitų, tačiau jo vie­nas egzem­plio­rius yra pateiktas prie baudžiamosios bylos medžiagos. UAB (duomenys neskelbtini) doku­mentas nebuvo at­kurtas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat atkreiptinas dėme­sys, kad per­žiūrėjus pa­pil­do­mai pa­teiktą pinigų priėmimo kvitų sąrašą ji nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimui atlikti buvo pa­teikti kvitai kaip panaudoti. Gy­nėjas pateikė sąrašą pini­gų priė­mi­mo kvitų, kuriame dalis anksčiau pateiktų pinigų kvitų nurodyti kaip sugadinti ar nepa­nau­doti, antai kvitas serija KRL (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaip išrašytas 2008-01-24 V. G., kuri įnešė į kasą 4000 litų, pa­pildomai gynėjo pateiktuose do­ku­men­tuose nuro­dy­tas kaip nepanaudotas. Pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris irgi nu­ro­dytas kaip nepanaudotas, N. B. į kasą įnešė 4000 litų. Išvados priede yra pinigų pri­ė­mi­mo kvitai. Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) perbrauktas kaip nepa­nau­dotas, tačiau yra ir kitas kvitas, kuris nu­rodo, kad yra iš B. priimti pinigai, kuriame yra ir vadybininkės parašas. Pagal grynų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L., data nenurodyta, į kasą įnešta 2000 litų, taip pat nenu­rodyta ant sąskaitos. Tie kvitai buvo pa­naudoti, nors buvo įrašyti į sąrašą kaip nepanaudoti.

Išteisintieji atsikirtime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio bei visos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iš­na­grinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė motyvuotą bei teisiškai pagrįstą nuosprendį. Savo skunde pro­kurorė nurodė nelogiškus ir teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo pagrindus, todėl nu­teistieji pra­šo atmesti prokurorės skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurody­tais mo­ty­vais.

Išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės ape­liacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 222 str. l d., J. Š. atžvilgiu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 300 str. l d., Ž. Š. atž­vilgiu šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas dėl šių veikų skun­džiamu nuos­pren­džiu išteisindamas J. Š. ir Ž. Š. rėmėsi įstatymo nustatyta tvar­ka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl J. Š. išteisinimo pagal BK 223 str. l d. yra nepagrįstos.

Dėl J. Š. išteisinimo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 222 str. l d. ir dėl Ž. Š. išteisinimo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 300 str. l d.

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą netei­sėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių ži­nio­je yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto už­val­dy­mo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant su­klas­totus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami su­klai­di­nant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti su­tar­ties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, me­luodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 str. taikomas naudotos apgaulės esmingumo reika­la­vi­mas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu BK 182 str. prasme. Teis­mų praktikoje pa­žy­mi­ma, kad veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ke­tinimus nesilaikyti su­tar­ties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas kitą su­tarties šalį dėl savo ketinimų, pateikdamas save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitokius bū­dus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą perduoti turtą ir suvaržančius jo atgavimą, ir visa tai su­vokia.

Ž. ir J. Š. pagal BK 182 str. buvo kaltinami, kad žodiniu susitarimu sudarę sandorį su G. B. ir V. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litus atlikti židinio pa­sta­tymo ir marmuro apdailos darbus, ir 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) salono patalpose G. B. su­mokėjus UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei Ž. Š. 10000 litų, o 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose V. B. sumokėjus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Š. 11653 litus, neatliko 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G. B. negrąžino 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grąžintą brokuotą šilumokaitį. Nukentėjusioji G. B. ir liudytojas V. B. nurodė, kad jie buvo esminiai su­klai­din­ti dėl 10000 litų, kadangi šak­ne­lė­je bu­vo apiforminta 5000 Lt suma, o kaltinamieji, pa­aiškino G. ir V. B., kad prekę jau turi, o jiems geriau dėl mokesčių rašyti mažesnę sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. ir J. Š. neneigia susitarimo su G. ir V. B. fakto ir buvusių savo įsipareigojimų bei nurodė, kad jie, kaip fiziniai asmenys, žodžiu susi­tarė, kad V. B. atlikus J. Š. priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimo darbus, J. Š. savo ruožtu padės V. B. ir G. B. įsigyti židinio kapsulę.

Kaip matyti, ginčas tarp asmenų kilo dėl neatliktų darbų ir pinigų už brokuotą prekę grą­ži­ni­mo, todėl jis vertintinas tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip nusikaltimas. Sprendžiant, ar ci­vi­li­nių su­tarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų prak­tikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą san­do­rį, kri­te­ri­ju­mi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pa­žei­di­mas pats sa­vai­me dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepa­da­ro­ma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011).

Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą kaip prievolės išvengimo būdą ir laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsako­my­bės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neį­ma­no­ma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys by­lose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių ne­nustatyta. Teismas kritiškai vertino nukentėjusiosios G. B. parodymus, kad pastačius ži­di­nį ir sugedus šilumokaičiui, J. Š. jį išėmė, tačiau pinigų už jį negrąžino ir po to pradėjo slap­s­tytis, kadangi nukentėjusiajai G. B. buvo žinomi Ž. Š. ir J. Š. an­ke­ti­niai duomenys, jų buvimo vieta. Taigi jie sąmoningais veiksmais nukentėjusiosios neklaidino, jiems nebuvo apsunkinta galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvar­ka, tačiau jie net nebandė ginti savo pažeistas teises pareikšdami civilinį ieškinį. Aplinkybė, kad nu­ken­tė­ju­sysis G. B. ir išteisintasis J. Š. dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu, rašytinės sutarties ne­su­darė, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to nukentėjusiojo teisių gynyba ci­vi­li­ne tvarka buvo apsunkinta, nes pats nukentėjusysis sutiko su tokia sutarties forma, todėl negalima iš kitos sutarties šalies atsakomybės už sutarties vykdymą reikalauti baudžiamojo proceso tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. ir V. B. buvusį sandorį. Liudytojai E. B., D. S. patvirtino, kad jie pas G. B. statė židinio kapsulę, tačiau dokumentų dėl darbų priė­mi­mo niekas nesurašinėjo. Jokių finansinių operacijų su G. ir V. B. nenustatyta ir spe­cialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini), ku­rio­je buvo analizuojami UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai. Šioje specialisto išvadoje nu­ro­dy­ta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta, kad būtų atlikti G. G. (dabartinė pa­vardė B.) kokie nors darbai, nes nepateiktos su­tartys darbams atlikti, nėra surašytų darbų atlikimo priėmimo aktų.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų E. B. ir D. S. parodymus, kaip įrodymus, pagrindžiančius civilinius santykius tarp J. Š. ir V. B., nes minėti liudytojai, kai atliko židinio montavimo darbus, buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) dar­buotojai ir iš J. Š., kaip bendrovės direktoriaus, negavo jokio papildomo at­ly­gio, dirb­da­vo darbo laiku. Pažymėtina, kad vien tai, kad minėti liudytojai buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuo­tojai ir negavo pa­pil­do­mo atlygio, nesuteikia pagrindo teigti, kad židinys buvo statomas bendrovės vardu.

Iš byloje esančių elektroninio pašto laiškų nustatyta, kad tarp G. G. (B.) ir V. B. vyko susirašinėjimas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2008-07-21 išsiųstas laiškas V. B. (adresu (duomenys neskelbtini)). Laiško tema – apdaila, prie laiš­ko pridėtas židinio paveiksliukas, kuriuo pateikta sąmata V. 21653 Lt sumai. Tačiau są­ma­ta jos sudarytojos Ž. Š. nepasirašyta, taip pat nenurodyta ir jos sudarymo data. Iš AB (duomenys neskelbtini) banko V. B. atsiskaitomosios sąskaitos banko išra­šo nustatyta, kad J. Š. 2009-08-10 jam pervedė 600 Lt. Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, pagal kurio prievoles juridinio asmens organai neatsako asmeniniu turtu.

Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-04 kvitą KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadybininkė Ž. Š. gavo 5000 Lt už „1-18 pa­no­ramą dalimis“, tačiau kvite neįrašyta pinigus įmokėjusio asmens pavardė, kas nepatvirtina fakto, jog kvitas buvo išduotas būtent G. B.. Be to, kvitas nurodyto pinigų gavėjo vardu nepa­si­ra­šy­tas, todėl nepaneigtas Ž. Š. teiginys, kad kvitas buvo rašomas numa­ty­tam nurodytos pinigų sumos gavimui iš D. K.. Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) išra­šytas pinigų priėmimo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitą nebuvo įtrauktas. Pirmosios ins­tan­cijos teismo posėdyje apklausta specialistė, įvertinusi papildomai pa­tei­kus doku­men­tus, patvirtino, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas va­dy­bi­nin­kei Ž. Š., tačiau buhalterinėje apskaitoje, kasos knygoje nebuvo apskaitytas, ši suma į kasos knygą nebuvo įtraukta, žurnale data nenu­rodyta.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 str. „Ūkinių opera­ci­jų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūki­niai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskynus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų pri­ėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tai­syk­lių“ 13 punkte nurodyta, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi rašalu ar tušu dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys butų vie­nodi ir aiškiai įskaitomi. Pirmasis kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išra­šiu­siam kvitą, o antrasis atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui).“

Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pagal 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iš­rašytą pinigų priėmimo kvitą KRL Nr. (duomenys neskelbtini) jokia finansinė operacija bendrovėje įvykdyta ne­bu­vo. Tai patvirtina ir Ž. Š. parodymai, kad šį kvitą ji užpildė dalinai, kai buvo at­vy­kęs galimas pirkėjas D. K., su kuriuo sutarė, kad jis pirks židinio kapsulę. Kadangi D. K. ne­pirko prekės, kvitas ir liko dalinai užpildytas, t.y. jame buvo nurodyta pinigų suma – 5000 Lt, ku­riuos kaip avansą turėjo sumokėti D. K.. Šiuos Ž. Š. pa­rodymus patvirtino liu­dy­to­jas D. K..

Nors skunde prokurorė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino kaltinamosios Ž. Š. parodymų patikimumą, kadangi tai prieštarauja liudytojo D. K. parodymams, nes jis nu­rodė, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) židinio kapsulę ketino pirkti 2007 metais, o pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas 2008-07-04. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. K. tikslios įvykio datos neprisiminė.

Prokurorės apeliacinio skundo teiginiai apie J. Š. ir Ž. Š. parodymų prieš­ta­rin­gu­mą, nenuoseklumą, nelogiškumą ir prieštaravimą byloje esančių įrodymų visumai iš esmės nekon­kretizuoti, todėl teisėjų kolegija šių teiginių negali patikrinti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teis­­mas taip pat neatsižvelgė į suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje tei­gia­ma, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai gali būti nustatomi tiek kompetentingų įs­tai­gų patikrinimu, tiek specialisto išvada, kas buvo padaryta surašant spe­cialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausiant specialistę, kuri patvirtino išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialisto 2011-09-28 išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisme apklaustos specialistės L. B. parodymais. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duo­me­nys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pa­čio­mis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nuosprendį grindžiant specialisto iš­vada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012).

Prokurorės apelia­ciniame skunde nenu­rodyta kokie būtent specialisto išvados teiginiai patvirtina J. Š. ir Ž. Š. ap­gaulę santykiuose su G. B.. Teisėjų kolegija specialisto išvadoje tokių duomenų neįžvelgia.

Prokurorės skunde teigiama, kad J. Š. buvo nepagrįstai išteisintas ir pagal BK 222 str. 1 d., kadangi jis pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už aps­kaitos orga­ni­za­vimą ir dokumentų iš­sau­gojimą: pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Res­pu­blikos bu­hal­terinės apskaitos įs­ta­ty­mo Nr. IX-574 4 str., nustatantį, kad „ūkio subjektai aps­kai­tą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pa­tei­kia­ma laiku; 3) iš­sa­mi ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, ir 12 str. 1 d., nus­ta­tan­čią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Aps­kaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebu­vo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu ap­gaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesu­tin­ka. BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­jamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to ne­galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pa­rei­go­jimų dy­džio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 str. „Ūki­nių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. nu­ma­tytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pa­sibaigus ar įvykus“. Kaip jau buvo nurodyta, iš byloje esančios specialisto išvados ir pir­mo­sios ins­tancijos teismo posėdyje apklaustos specialistės parodymų matyti, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas pinigų priėmimo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kasos kny­goje ne­bu­vo apskaitytas, ši suma į kasos knygą nebuvo įtraukta ir, remiantis byloje nustatytų ap­lin­kybių vi­suma, yra pagrindo manyti, kad jokios finansinės operacijos pagal šį kvitą UAB (duomenys neskelbtini) neatliko. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. Š. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­jamą buhalterinę apskaitą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ap­klaus­ta specialistė, įvertinusi papildomai pateikus doku­men­tus, patvirtino, kad pagal tyrimui pateik­tus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iš da­lies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes UAB (duomenys neskelbtini) nesi­va­do­vavo ne tik Lietuvos Respublikos Finansų minis­tro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priė­mi­mo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų ga­my­bos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13 punk­tu, kuriame nurodyta, kad „Kvitai iš­ra­šomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus", bet ir Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos re­gis­trų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vy­riau­sybės nustatyta tvarka“. Specialisto išvadoje nustatyta, kad tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) kasoje neap­skaitė 5000 Lt, kuriuos pagal 2008-07-04 pinigų kvitą KRL Nr. (duomenys neskelbtini) vadybininkė Ž. Š. gavo iš neįvardinto asmens, duoda pagrindą spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo orga­ni­za­vimų ir operacijų taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, kuriose nurodyta, kad „Į kasą pinigai pri­imami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vie­nas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pi­nigų mokėtojui“ ir 16 punktu, kuriuo nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos kny­gą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko pri­imta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderi bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“.

Tačiau BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos do­kumentus. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra būtina konstatuoti kaltininko tyčią. Re­miantis bylos aplinkybėmis, nenustatyta, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas pinigų priė­mi­mo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo suga­din­tas apgaulės būdu ir tyčia. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl Ž. Š. pripažinimo kalta pagal BK 300 str. 1 d., kurioje numatyta baudžiamoji atsa­ko­my­bė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žino­mai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, nes nusi­kals­tama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., taip pat padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Kadangi kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., 222 str. ir 300 str., yra padaromos tyčia, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ištirti įrodymai ir bylos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti įrodytu buvus pas kalti­na­muo­sius tokią tyčią.

Dėl J. Š. išteisinimo pagal BK 223 str. l d.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad nuos­prendžio dalis, kuria J. Š. pagal BK 223 str. 1 d. išteisintas, turi būti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų rei­ka­lau­ja­mos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai

pasibaigus" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka,“ nes tyrimo metu neužfiksuoti ats­kai­tingam asmeniui grąžinamų nepanaudotų kvitų blankų atvejai ir grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), jų panaudojimas nenustatytas.

Pagal tyrimui pateiktus kasos pirminius dokumentus nustatyta, kad bendrovės vadybininkė Ž. Š. pagal išrašytus grynų pinigų kvitus į kasą įnešė 127367,97 Lt. Grynų pinigų kvi­tuo­se nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus ir už gaminius pagal išrašytas PVM sąs­kai­tas – faktūras, tačiau tyrimui pagal išvardintus kvitus pinigų priėmimo sąskaitos faktūros nepa­teik­tos, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti už ką turėjo būti įmokėti pinigai ir nurodyti ar as­menys pilnai atsiskaitė.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. Š. dėl BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai nesirėmė teisme apklaustos specialistės L. B. paro­dy­mais, kuriais ji patvirtino savo išvadą. Specialistė patvirtino, kad tyrimo metu jai buvo pateikta 2008-07-04 kvito Nr. KRL (duomenys neskelbtini) kopija, išrašyta Ž. Š. 5000 litų. Kvite įmokėjusio asmens pavardė neįra­šyta ir pati vadybininkė nepasirašiusi. Šis dokumentas turėjo privalomai būti pasirašytas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išduotų pinigų priėmimo kvitų žurnalo specialistė nustatė, kad šito numerio kvitas išduotas vadybininkei Ž. Š.. Kvitas buhalterinėje apskaitoje neaps­kai­ty­tas, ši suma į kasos knygą neįtraukta. Specialistė nustatė, kad pagal visus kasos kvitus už­pa­ja­muoti 127267,97 litai. Papil­do­mam tyrimui advokatai pateikė sąrašą, kuriame nurodyti sugadinti ir nepa­naudoti ka­sos kvitai ir pinigų priėmimo kvitai. Kvitas Nr. KRL (duomenys neskelbtini) įrašytas tarp nepanaudotų pinigų priėmimo kvitų. Kvitas negali būti nepa­nau­do­tas. Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktas. Peržiūrėjusi papildomą pateiktą sąrašą nustatė, kad kai kurie kvitai buvo panaudoti, nors ir buvo įrašyti į sąrašą kaip nepanaudoti, todėl tas nepanaudotų kvitų sąrašas neatitinka tikrovės. Įmonės bu­hal­terinė apskaita susideda iš pirminių duomenų, pa­grįs­tų dokumentais, o jų neturėjo. Iš pirminių do­­kumentų sudaromi registrai, o jų pagrindu regis­truo­ja­mos visos įvykusios operacijos ir sudaromas balansas. Kadangi 2009-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta bankrutavusia, visus dokumentus ty­rimui pateikti turėjo bankroto ad­mi­nistratorius. Jai buvo pateikti kasos pajamų kvitai, balansas su visais priedais, tame tarpe buvo ir pažyma apie sugadintus kvitus, o re­gistrai pateikti nebuvo. Spe­cialistei buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sugadintų pinigų priėmimo kvitų sąrašas ir nepanaudotų pi­ni­gų priėmimo kvitų sąrašas. Sąrašai buvo pas bankroto administratorių, tačiau ne visi kvitai pa­teik­ti ir perduoti ad­mi­nis­tra­toriui. Kai kurie kvitai pateikti ad­mi­nis­tra­toriui kaip nepa­naudoti, tačiau ka­so­je aps­kai­tyti. Šių kvitų viena dalis yra pateikta kaip ne­pa­naudota, o kita – kaip ūkinė operacija. Nustatydama, ar kvitai buvo panaudoti ar nepanaudoti, spe­cialistė rėmėsi su­ves­tine, buhalterinės apskaitos dokumentais, kvitais, kurie yra užpajamuoti ka­so­je. Už kvito įrašų tei­sin­gu­mą atsako jį surašęs ir pasirašęs asmuo. Kvitai turi būti įtraukiami į re­gistro žurnalą. Dėl šių ap­linkybių iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) va­do­vas J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės ats­kai­tomybės sau­go­ji­mo tvar­ka” 1 d., nustatančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės ats­kai­to­my­bės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nu­matyti prie­mo­nes, už­ti­krinančias dokumentų saugumą” ir 2 d., nustatančią, kad „patvirtinus fi­nansinę ats­kai­to­mybę, aps­kai­tos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nu­statyta tvarka, lai­kantis Ar­chyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų sau­go­jimo ter­minų”, kadangi neišsaugojo ir tyrimui nepateikė grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitų faktūrų, išrašytiems grynų pinigų kvitams serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus, už gaminius, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struk­tū­ros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaip neiš­sau­go­tas ir tyrimui nepateiktas buvo nurodytas ir 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas pinigų priė­mi­mo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau buvo nustatyta šiuo nuosprendžiu, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, remiantis byloje nustatytų aplinkybių visu­ma, nustatyta, kad pagal šį kvitą jokia finansinė operacija nebuvo atlikta, todėl aplinkybę dėl kvito KRL Nr. (duomenys neskelbtini) neišsaugojimo apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalina.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. ir 2 d. rei­ka­la­vi­mus, kuriuose nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pa­reigas vykdė J. Š., todėl jis yra atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos or­ga­ni­zavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į visas BK 54 str. numatytas ap­lin­ky­bes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikos motyvus bei tiks­lus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad J. Š. nusikalto pirmą kartą, yra vedęs, neįgalus, 75 proc. nedarbingas, padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – netiesioginė ty­čia, jam skirtina bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas žymiai mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 47 str. už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 3 d. ir 4 d., 329 str. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skun­dą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį dalyje dėl J. Š. išteisinimo pagal BK 223 str. 1 d. ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

J. Š. pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai              Viktoras Preikšas

              Algimantas Smolskas

              Olegas Šibkovas