Civilinė byla Nr. e2A-634-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01309-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį atsakovei „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl nesumokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Aksa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ nesumokėtą 85 000 Eur dalį draudimo išmokos ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraudusi jos civilinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos (gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamyba), dėl veikloje tiekiamo produkto, dėl valdomų žemės sklypų ir (ar) patalpų. Šios rizikos yra apdraustos 100 000 Eur suma vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur suma už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį. Šalys taip pat susitarė dėl standartinės draudimo apsaugos išplėtimo apdraudžiant papildomas rizikas, be kita ko, ieškovės civilinę atsakomybę dėl daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai arba neatskiriamai) su daiktu, įgytu tiesiogiai iš ieškovės arba per kitus asmenis, sugadinimo ar sunaikinimo.
3. 2019 m. liepos 15 d. ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Naresta“ ir įsipareigojo pagaminti bei pristatyti gelžbetoninius rygelius. UAB „Naresta“ statybos rangovė, sumontavusi statybos objekte dalį rygelių, kreipėsi į ieškovę dėl nustatytų septynių gelžbetoninių elementų defektų (įtrūkimų), dėl kurių kilo grėsmė viso statinio stabilumui. UAB „Naresta“ dėl rygelių defektų šalinimo darbų faktiškai patyrė 131 608,53 Eur turtinę žalą. Ieškovės prievolė atlyginti UAB „Naresta“ patirtą žalą buvo įvykdyta atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus. Įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 100 000 Eur draudimo išmokos. Tačiau atsakovė informavo ieškovę, kad jai už šį draudžiamąjį įvykį išmokėtina tik 15 000 Eur draudimo išmoka.
4. Atsakovė, nurodydama, kad ieškovei mokėtina tik 15 000 Eur suma, vadovavosi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punktu, kuriuo buvo apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė, atsirandanti dėl daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo su iš ieškovės įgytu daiktu, sugadinimo ar sunaikinimo. Pagal šį draudimo apsaugos išplėtimą yra atlyginamos tik sugadinto daikto atkūrimo išlaidos ir vieno draudžiamojo įvykio atveju išmokama maksimali 15 000 Eur suma. Gelžbetoniniai rygeliai buvo pagaminti ieškovės; ieškovei faktiškai juos perdavus UAB „Naresta“, ši bendrovė, atlikdama rygelių montavimo darbus, nesusiejo jų su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais ir (ar) žaliavomis. Ieškovės civilinė atsakomybė kilo už žalą, atsiradusią dėl trečiajam asmeniui perduoto materialaus kilnojamojo daikto – gelžbetoninių rygelių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinio netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo apdraudusi ieškovės civilinę atsakomybę dėl apdraustos veiklos, dėl šioje veikloje tiekiamo produkto ir dėl žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu iš draudėjo tiesiogiai ar per kitus asmenis daiktu, sužalojimo, praradimo ar sunaikinimo, išskyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos išplėtimą. Šalys susitarė, kad standartinė draudimo apsauga šiuo aspektu yra išplečiama. Tačiau išplėsta draudimo apsauga buvo ribojama nustatant atlyginamus nuostolius, kuriuos sudaro sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkūrimo išlaidos (žaliava, gamybos išlaidos ir pan.), ir nuostolius, kurie bet kuriuo atveju nėra atlyginami (nuostoliai dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktą, taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atšaukimo iš rinkos išlaidos, netesybos, baudos ir pan.). Atsakovės atsakomybė ribojama 15 000 Eur draudimo suma.
7. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovės pasitelktas ekspertas dr. D. K. savo parengtame vertinimo akte, tiek teismo ekspertai V. R. ir R. U. patvirtino, jog ieškovės pagaminti nekokybiški rygeliai buvo sumontuoti į UAB „Naresta“ statomą objektą ir sukėlė viso statinio avarinę būklę. Tai patvirtina, kad UAB „Naresta“ iš ieškovės įgytus rygelius susiejo su statinio konstrukcijomis. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad rygeliai buvo sumontuoti į konstrukcijas neatsiejamai, kadangi vien darbų, susijusių su jų išmontavimu, vertė sudaro 86 233,52 Eur. Teismo ekspertizė yra išsami ir motyvuota, ją atliko du šalių pasiūlyti ekspertai, šalys neprašė apklausti juos teismo posėdyje ar paskirti papildomą ekspertizę. Tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė neturėjo esminių pastabų dėl atliktos ekspertizės.
8. Nustatęs, kad ieškovės pagaminti nekokybiški rygeliai buvo neatskiriamai sujungti su UAB „Naresta“ statomu statiniu, teismas pažymėjo, kad toks įvykis pagal bendrąsias draudimo sutarties sąlygas būtų laikomas nedraudžiamuoju ir atsakovei nekiltų pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Tačiau šalys susitarė dėl draudimo apsaugos išplėtimo. Todėl atsakovė pagrįstai sumokėjo ieškovei draudimo išmoką remdamasi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytu draudimo sutarties išplėtimu. Byloje nėra ginčo, kad šiame punkte šalys atsakovės atsakomybę apribojo 15 000 Eur suma, todėl atsakovei nekilo pareiga mokėti didesnę išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovės gaminama produkcija – tai statybinė medžiaga, sudaranti įvairių statinių konstrukcijas ar jų sudedamąsias dalis. Šis produktas nėra naudojamas savarankiškai ir visada yra sumontuojamas statinyje. Tiekdama produktus, ieškovė susiduria su rizika, kad po jų sumontavimo statinyje paaiškės, jog produktas yra netinkamos kokybės. Tokiu atveju produkto defektų pašalinimas (demontavimas ir pakeitimas tinkamos kokybės produktu) gali sukelti jai nuostolių. Ieškovė siekė apsidrausti nuo tokių nuostolių rizikos. Ieškovė aiškiai išdėstė atsakovei savo poreikius ir draudimo apsaugos tikslą.
9.2. Įvertinusi ieškovės poreikius, atsakovė pasiūlė produktų civilinės atsakomybės draudimą. Atsakovė paaiškino, kad būtent šis draudimas padės apsisaugoti nuo žalos, padarytos tretiesiems asmenims (rangovams) ir garantuos, kad ji bus bent iš dalies padengta. Papildomai atsakovė pasiūlė ieškovei išplėsti draudimo apsaugą ir taikyti ją nuostoliams, padarytiems ne tik trečiajam asmeniui (rangovui), bet ir daiktui, kuris statybų procese dažniausiai priklauso kitam asmeniui – statytojui. Jei dėl produkto padarytos žalos atlyginimo kreiptųsi ne tik rangovas, bet ir daikto savininkas (statytojas), tokiu atveju būtų taikoma papildoma draudiminė apsauga prieš statytoją dėl daiktui padarytos žalos; rangovui žalos atlyginimas apribotas 100 000 Eur, o statytojo daiktui – 15 000 Eur. Toks apsaugos išplėtimas yra logiškas – montuojant ieškovės produktą statiniuose, gali atsirasti ne tik išlaidos dėl poreikio pakeisti trūkumų turintį produktą; žalingi padariniai gali išplisti ir padaryti poveikį statiniui (jo konstrukcijoms, elementams ir kt.).
9.3. Susipažinusi su draudimo taisyklėmis, ieškovė buvo įsitikinusi, kad nustatyta draudimo apsaugos suma galioja visiems jos veikloje pagamintiems produktams, kurie gali sukelti žalą tik naudojami pagal paskirtį, t. y. visada juos susiejant su statiniu. Tokia situacija susiklostė ir šiuo atveju. Ieškovė perdavė trečiajam asmeniui rygelius, kurie buvo panaudoti statant statinį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie nėra tinkamos kokybės. Dėl to buvo nuspręsta pašalinti defektus – pakeisti netinkamą produktą tinkamu ir atlikti su tuo susijusius rangos ir projektavimo darbus. UAB „Naresta“ dėl nekokybiškų produktų patyrė papildomas išlaidas, kurios apėmė rygelių pakeitimo darbus. Nei statytojas, nei UAB „Naresta“ nepareiškė jokių reikalavimų dėl žalos statiniui atlyginimo. UAB „Naresta“ patirtos išlaidos dėl nekokybiško produkto defektų pašalinimo atitinka draudimo sutartyje aptartą draudiminį įvykį, kuriam atsiradus atsakovė įsipareigojo atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą. Pats produkto draudimas suprantamas kaip sąlyga, apimanti bendruosius atvejus dėl nekokybiško produkto sukeltos žalos atlyginimo. Todėl atsakovės pareiga atlyginti žalą buvo apribota 100 000 Eur.
9.4. Atsakovė laikosi nesąžiningos pozicijos, kad ieškovės pagamintam produktui nėra taikoma standartinė draudimo apsauga, bet taikomas jos išplėtimas, kadangi rygeliai buvo sumontuoti statinyje ir jam buvo padaryta žala. Atsakovei buvo žinoma, kad visi ieškovės gaminami produktai visada yra sumontuojami arba susiejami su statiniais. Žala šiuo atveju kilo UAB „Naresta“ (rangovei), ji pasireiškė papildomais defektų šalinimo kaštais; žala nebuvo padaryta daiktui (statiniui) ir statinio savininkas (statytojas) nereiškė reikalavimo atlyginti žalą; UAB „Naresta“ neturi teisės reikšti reikalavimą atlyginti žalą padarytą daiktui, kadangi neturi jokių teisių į daiktą ir nėra daikto savininkė ar jo įgaliotas asmuo.
9.5. Atsakovė ir teismas nesąžiningai aiškino sutartį. Pagal jų pateiktą draudimo sutarties interpretaciją, bendroji draudiminė 100 000 Eur apsauga, taikoma produkto civilinei atsakomybei prieš trečiuosius asmenis, prarastų prasmę, nes visi ieškovės gaminiai yra skirti sumontuoti kitame daikte, todėl jai visada turėtų būti taikomas draudimo apsaugos išplėtimas ir 15 000 Eur žalos atlyginimo suma, nepaisant to, žalą patyrė trečiasis asmuo pakeisdamas trūkumų turinčius produktus ar žala buvo padaryta daiktui ir jo savininkui. Draudiminės apsaugos išplėtimas – tai draudiminės apsaugos padidinimas. Tačiau šiuo atveju jis naudojamas kaip įrankis, ribojantis ieškovės rizikos draudimą ir sudarantis sąlygas atsakovei nemokėti visos draudimo sumos, bet visus atvejus kvalifikuoti kaip žalą, padarytą daiktui. Pagal atsakovės pateiktą išaiškinimą, šalims nesusitarus dėl draudimo apsaugos išplėtimo, draudiminė apsauga dėl produkto sukeltos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo ieškovei visai negaliotų, nes visi jos produktai susieti su daiktais. Toks aiškinimas prieštarauja produkto civilinės atsakomybės draudimo esmei ir paskirčiai – atlyginti žalą, kurią produktas sukėlė tretiesiems asmenims. Atsakovė pasiūlė ieškovei draudimą, kuris yra beprasmis. Jei teismas nustatytų, kad bendrosios produkto civilinės atsakomybės draudiminės apsaugos ir jos išplėtimo sąlygos yra prieštaringos, jos turėtų būti aiškinamos ieškovės naudai, nepaneigiant draudimo apsaugos esmės.
9.6. Teismas turėtų vadovautis ieškovės pateiktu sutarties aiškinimu, kad šalys sutarė dėl dvejopos draudiminės apsaugos: 1) apdrausti žalos atlyginimo riziką, kurią produktas sukėlė trečiajam asmeniui (rangovui); 2) apdrausti žalos atlyginimo riziką, kurią produktas sukėlė konkrečiam daiktui ir to daikto savininkui (statytojui). Teismo ekspertų pateikta išvada patvirtina, kad žala buvo padaryta trečiajam asmeniui, o ne daiktui. Ekspertai vertino, kokias konkrečias sąnaudas patyrė UAB „Naresta“ dėl rygelių defektų ir ar šios sąnaudos tiesiogiai susijusios su defektų pašalinimu. Jie nevertino ir netyrė, ar žala buvo padaryta statiniui ir jo savininkui (statytojui). Žalos padarymas daiktui (statiniui) ir statytojui nėra bylos dalykas, daikto statytojas nereiškė byloje jokių reikalavimų.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Ieškovė netinkamai aiškina draudimo sutartį ir nepagrįstai siekia, kad ji būtų aiškinama tik atsižvelgiant į jos ketinimus. Ieškovė – tai didelę patirti turinti statybos produktų gamintoja, todėl ji gali suprasti, kada jos gaminys yra sujungtas su statiniu ir statinys yra sugadinamas, o kada susiklosto kitokio pobūdžio įvykiai.
10.2. Trečiaisiais asmenimis pagal draudimo sutartį buvo laikomi visi asmenys (ne tik statybos proceso dalyviai), kurie nėra susiję su šalimis pagal draudimo sutartį, o draudimo sumos ar kitos draudimo sutarties sąlygos nebuvo diferencijuojamos pagal nukentėjusio asmens statusą ar sugadinto daikto priklausomybę. Šalys susitarė apdrausti ieškovės civilinę atsakomybę už trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos, pagaminto ir tretiesiems asmenims perduoto produkto, taip pat žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Esant tokiai draudimo apsaugos apimčiai, atsakovė turėjo atlyginti ne tik žalą, padarytą rangovui ar sugadinus statytojo daiktą, bet ir žalą, patirtą kitų trečiųjų asmenų, kurių ratas draudimo sutartyje nebuvo apibrėžtas. Tačiau ši žala turėjo būti atlyginama pagal draudimo sutarties sąlygas.
10.3. 100 000 Eur draudimo suma (jeigu ji draudžiamojo įvykio dieną nebus sumažėjusi dėl draudimo išmokų pagal kitus anksčiau įvykusius draudžiamuosius įvykius pagal tą pačią draudimo sutartį) buvo taikoma ne visais atvejais, kai yra padaroma žala tretiesiems asmenims. Standartinė draudimo apsauga neapėmė atvejo, kai nuostolių atlyginimo buvo reikalaujama už trečiojo asmens daiktą, kuris buvo sugadintas dėl ieškovės nekokybiško gaminio, susieto su minėtu trečiojo asmens daiktu. Šalys individualiai susitarė dėl tokios draudimo apsaugos, apribodamos atsakovės atsakomybę 15 000 Eur suma. Šios draudimo sąlygos neeliminuoja viena kitos, bet papildo.
10.4. Ekspertų išvadose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pagaminti rygeliai buvo susieti su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu (statiniu) ir kad šis statinys buvo sugadintas dėl jų kokybės trūkumų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad statinio savininkas nereiškė reikalavimo atlyginti žalą ir kad UAB „Naresta“ nėra daikto savininkė ar jo įgaliotas asmuo, galintis pareikšti tokį reikalavimą, nėra reikšminga.
10.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą draudimo apsauga 100 000 Eur sumai yra beprasmė. Draudimo sutartimi buvo apdrausta ne tik ieškovės civilinė atsakomybė už trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl pagaminto ir tretiesiems asmenims perduoto produkto, bet ir jos civilinė atsakomybė dėl gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos bei žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti ir draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, susitarė, kad tais atvejais, kai dėl ieškovės nekokybiško gaminio, susieto su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu, yra sugadinamas minėtas daiktas, maksimali draudimo išmoka sudarys 15 000 Eur. Ši draudimo sutarties sąlyga netaikoma kitai trečiųjų asmenų patirtai turtinei žalai, kai yra sugadinamas ne tas daiktas, kuris buvo sujungtas su nekokybišku gaminiu, taip pat neturtinei žalai. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad visais atvejais produkto civilinė atsakomybė bus apdrausta 100 000 Eur suma, kadangi ši suma buvo maksimali draudimo suma tiek dėl vieno draudžiamojo įvykio, tiek už visus draudžiamuosius įvykius, atsitikusius per draudimo laikotarpį. Pagal standartinę draudimo apsaugą ginčo atvejis būtų pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, o draudimo liudijimo 1 priedo 4 punktu apsauga buvo išplėsta.
10.6. Ginčui aktualiame draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte šalys susitarė, kad pagal šį draudimo apsaugos išplėtimą yra atlyginamos tik sugadinto, sunaikinto daikto tiesioginės atkūrimo išlaidos (žaliava, gamybos išlaidos ir pan.) ir nėra atlyginami nuostoliai dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktą, taip pat išlaidos dėl žalos pačiam draudėjo produktui ar dėl jo atšaukimo iš rinkos, netesybos, baudos ir pan. Teismo ekspertizės akte buvo nustatyta, kad statybos montavimo darbų, tiesiogiai susijusių su rygelių pakeitimo darbais, kaina yra 71 267,38 Eur. Vadinasi, reikalavimas priteisti šią sumą yra nepagrįstas net neatsižvelgiant į kitas draudimo sutarties sąlygas. Pagal standartinę draudimo apsaugą išlaidos, susijusios su nekokybiškų rygelių pakeitimu, taip pat nebūtų atlyginamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
12. Iš byloje pateikto 2019 m. rugsėjo 13 d. draudimo liudijimo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. apdraudė ieškovės civilinę atsakomybę dėl: 1) apdraustos veiklos, t. y. gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos; 2) apdraustoje veikloje tiekiamo produkto; 3) žemės sklypų, statinių (patalpų) valdymo. Draudimo liudijime šalys nurodė, kad draudimo suma sudaro 100 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius už draudimo laikotarpį. Be pirmiau nurodytos standartinės draudimo apsaugos, draudimo liudijimo 1 priede šalys papildomai susitarė dėl ieškovei taikytinos draudimo apsaugos išplėtimo. Be kita ko, šio priedo 4 punkte šalys nustatė, kad yra apdraudžiama ieškovės civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su tiesiogiai iš jos ar per kitus asmenis įgytu daiktu, sugadinimą ar sunaikinimą. Draudimo liudijimo priede nurodyta, kad pagal šį draudimo apsaugos išplėtimą yra atlyginamos tik sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkūrimo išlaidos (žaliava, gamybos išlaidos ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju nėra atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl draudėjo produkto taisymo ar pakeitimo į tinkamos kokybės produktą, taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atšaukimo iš rinkos išlaidos, netesybos, baudos ir pan. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad draudimo suma tokiu atveju sudaro 15 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 15 000 Eur bendrai per draudimo laikotarpį.
13. 2019 m. liepos 15 d. ieškovė ir UAB „Naresta“ sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pateikti šiai bendrovei gelžbetonio gaminius – kolonas, rygelius (sijas), perdangas, laiptų aikšteles ir laiptų maršus, reikalingus jos vykdomoms statyboms. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Naresta“ pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad buvo pastebėti sumontuotų gelžbetoninių rygelių, esančių tarp ašių Y8–Y9, atraminių vietų įtrūkimai, todėl statinio techninės priežiūros vadovas sustabdė tolesnius darbus tarp šių ašių. Atsižvelgdama į tai, UAB „Naresta“ pareikalavo ieškovės nedelsiant pateikti defektų ištaisymo sprendinius ir atlikti defektų šalinimo darbus. UAB „Naresta“ taip pat informavo ieškovę, kad ji reikalaus iš jos atlyginti su minėtais defektais susijusius nuostolius. Iš byloje pateiktų UAB „Naresta“ atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 bei jos 2020 m. gegužės 25 d. sąskaitų matyti, kad UAB „Naresta“ nurodė ieškovei patyrusi 131 608,53 Eur išlaidas (su pridėtinės vertės mokesčiu) šalindama atsiradusius defektus ir pareikalavo jos sumokėti šią sumą. Byloje pateikti ieškovės ir UAB „Naresta“ 2020 m. liepos 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktai patvirtina, kad bendrovės atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu ieškovė atlygino savo kontrahentės patirtas defektų šalinimo išlaidas.
14. UAB „Naresta“ pareikalavus ieškovės atlyginti jos patirtas išlaidas, atsiradusias dėl ieškovės pateiktų netinkamos kokybės gaminių (rygelių), ieškovė kreipėsi į atsakovę, apdraudusią jos civilinę atsakomybę, su reikalavimu atlyginti patirtą žalą. Kaip matyti iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, ieškovė paaiškino atsakovei, kad žala UAB „Naresta“ kilo dėl to, jog ieškovė pateikė jai septynis defektų turinčius gelžbetonio rygelius ir dėl šiuose ieškovės gaminiuose atsiradusių įtrūkimų iškilo grėsmė UAB „Naresta“ statomo pastato stabilumui. Atsakovė, įvertinusi įvykio aplinkybes, pripažino, kad susiklosčiusi situacija atitinka draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte aptartą draudamo apsaugos išplėtimą. Todėl atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę, kad jai bus atlyginti nuostoliai, sumokant 15 000 Eur draudimo išmoką. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ši suma buvo pervesta ieškovei.
15. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu sumokėti jai 15 000 Eur draudimo išmoką, pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pretenzijos gavimo, išmokėti jai likusią 85 000 Eur draudimo išmokos dalį. Grįsdama savo poziciją, ieškovė nurodė, kad draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte yra apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo atskiriamai ar neatskiriamai susiejo su daiktu, įgytu iš ieškovės, sugadinimą ar sunaikinimą, tačiau šiuo atveju rygeliai buvo pagaminti išimtinai tik pačios ieškovės, o ne UAB „Naresta“, be to, pastaroji bendrovė, atlikdama statybos objekte rygelių montavimo darbus, nesusiejo jų su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais ir (ar) žaliavomis, kadangi ji niekada neužsiėmė gamyba. Ieškovės vertinimu, žala buvo patirta dėl jos nekokybiškai ir netinkamai pagamintų gelžbetoninių rygelių, o ne dėl daikto, kurį UAB „Naresta“ su jais susiejo, todėl, jos teigimu, atsakovė nepagrįstai taikė draudimo liudijimo 1 priede 4 punkte nurodytą draudimo apsaugos išplėtimą. Ieškovės teigimu, šiuo atveju turėjo būti taikoma standartinė draudimo apsauga ir jai turėjo būti išmokėta 100 000 Eur draudimo išmoka. Vis dėlto atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2020 m. spalio 5 d. raštu ją informavo neturinti teisinio pagrindo pakeisti anksčiau priimtą sprendimą.
16. Šalims nesutarus dėl ieškovei mokėtinos draudimo išmokos dydžio, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės pagal draudimo liudijimą turėtos sumokėti 100 000 Eur draudimo išmokos ir atsakovės sumokėtos 15 000 Eur draudimo išmokos skirtumą, t. y. 85 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovė šiuo atveju pagrįstai taikė draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytą draudimo apsaugos išplėtimą, kadangi susiklosčiusi situacija atitinka šioje nuostatoje išdėstytas sąlygas – ieškovės pagaminti rygeliai buvo neatskiriamai susieti su UAB „Naresta“ statomo statinio konstrukcijomis ir sukėlė viso statinio avarinę būklę. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sutarusios dėl šio draudimo apsaugos išplėtimo, įvykis, dėl kurio ieškovė prašo atlyginti jos patirtą žalą, būtų pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir atsakovė neturėtų pareigos sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad, aiškinant draudimo sutartį taip, kaip ją aiškino atsakovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas, būtų paneigta draudimo sutarties esmė ir prasmė. Ieškovė nurodo, kad jos gaminami produktai patys savaime neturi jokios paskirties ir visais atvejais yra sumontuojami konkrečiame statinyje, todėl ir žalą jie gali sukelti tik naudojami pagal paskirtį statant įvairius statinius. Todėl, ieškovės vertinimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma standartinė draudimo apsauga.
Dėl ieškovės reikalavimo sumokėti jai likusią draudimo išmokos dalį
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, draudimo sutartis pagal savo pobūdį yra rizikos sutartimi. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis. Dėl šios priežasties draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises ir vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011). Toks šalių kooperavimasis, pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).
19. Kita vertus, nors abi draudimo sutarties šalys turi pareigą bendradarbiauti ir aktyviai dalytis informacija, draudiko pareigos šiuose teisiniuose santykiuose yra platesnės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad būtent draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme draudimo sutarčiai sudaryti, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Be to, draudikas taip pat privalo užtikrinti draudimo sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad didesnė atsakomybė aiškinantis konkrečias draudimo sutarčiai sudaryti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir pasiūlant draudėjui tinkamą apsaugą tenka draudimo srities profesionalui, t. y. draudikui, kuris turi tinkamai atskleisti draudėjui siūlomos apsaugos turinį ir ribas.
20. Kaip minėta anksčiau, draudiko teikiama draudiminė apsauga nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra draudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau kartu kasacinis teismas išaiškino, kad ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Kasacinis teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017). Todėl draudikas, įvertinęs konkrečius draudėjo išsakytus lūkesčius dėl siekiamos draudimo apsaugos ir savo galimos prisiimti rizikos mastą, neturėtų siūlyti draudimo, kuris nesuteiks draudėjui jo siekiamų interesų apsaugos ar bus jam beprasmis.
21. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad ieškovės gaminama produkcija – tai statybos metu naudojami statinių konstrukcijų elementai, kurie patys savaime neturi savarankiškos paskirties ir negali būti naudojami kitaip, nei juos sumontuojant statinyje. Tokią aplinkybę, be ieškovės paaiškinimų, patvirtina ir byloje pateiktos ieškovės bei UAB „Naresta“ sutarties nuostatos, kuriose išvardyti ieškovės tiekiami gelžbetonio gaminiai, taip pat teismo ekspertų bei specialistų parengtuose aktuose išdėstyti duomenys apie ieškovės pagamintų rygelių panaudojimą statinyje. Atsižvelgdama į jos gaminamos produkcijos pobūdį, ieškovė pagrįstai nurodo, kad būdami statinio sudėtine dalimi, jo struktūros elementu, šie gaminiai, tuo atveju, jeigu jie yra pagaminti su trūkumais, iš esmės visada sukelia žalą būtent tuo metu, kai jie jau yra sumontuojami statinyje, ir ši žala, visų pirma, yra susijusi su objektu, kuriame jie yra montuojami – sumontavus statinio konstrukcijose netinkamos kokybės gaminius, gali kilti poreikis ištaisyti dėl to atsiradusius statinio defektus, sutvirtinti statinį ir pan. Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, ji siekė apsidrausti nuo įvykių, kai, sumontavus jos gaminius į statomą objektą, paaiškėja, kad jie turi defektų, todėl atsiranda būtinybė juos keisti ar kitokiu būdu šalinti žalą. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija šių aplinkybių, taip pat neįrodinėja, kad draudimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo ir (ar) negalėjo būti žinoma ieškovės gaminama produkcija, jos panaudojimo būdai ir ieškovės siekiai dėl jai teikiamos draudimo apsaugos apimties. Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės turėjo būti įvertintos ir parenkant ieškovės lūkesčius atitinkančią draudimo rūšį.
22. Kaip minėta anksčiau, šiuo atveju šalys susitarė, kad atsakovė, be kita ko, apdraus ieškovės civilinę atsakomybę dėl apdraustoje veikloje teikiamo produkto, draudimo liudijime nustatydamos, kad draudimo suma tokiu atveju sudaro 100 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį. Šios draudimo apsaugos turinys yra atskleistas įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.1 papunktyje, kuriame yra pateikta bendro pobūdžio sąvoka, kad produkto civilinė atsakomybė – tai draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl tretiesiems asmenims perduoto materialaus kilnojamojo daikto. Aptariamoje nuostatoje nėra detalizuojama nei kokio pobūdžio tai gali būti žala, nei kokiems konkretiems tretiesiems asmenims ji gali pasireikšti. Dėl šios priežasties ieškovė, įvertinusi įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse pateiktą bendrą produkto civilinės atsakomybės sampratą ir atsižvelgdama į savo gaminamos produkcijos ypatybes, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai yra suteikiama jos siekiama draudimo apsauga, galiosianti, be kita ko, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad statinyje sumontuota ieškovės produkcija turi defektų ir kiltų poreikis atlyginti tretiesiems asmenims šalinant šiuos defektus atsiradusius nuostolius.
23. Be pirmiau nurodytos bendros produkto civilinės atsakomybės sampratos, įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse yra pateiktos ir kitos nuostatos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu teikiamos apsaugos mastu. Šių taisyklių specialiosios dalies 7 skyriaus, kuriame išvardyti nedraudžiamieji įvykiai, 7.1.47 papunktyje nurodyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iš draudėjo ar per kitus asmenis daiktu, sužalojimą, praradimą ar sunaikinimą, išskyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos išplėtimą, nurodytą šių taisyklių 6.8 papunktyje. Taigi, taikant standartiniu produkto civilinės atsakomybės draudimu suteikiamą apsaugą, draudėjui yra eliminuota galimybė reikalauti draudiko atlyginti nuostolius tuo atveju, kai dėl apdrausto produkto padaroma žala kitam daiktui, su kuriuo šis produktas yra susietas. Tokia rizika nepatenka į draudžiamųjų rizikų sąrašą ir gali būti atlyginta tik tada, kai draudėjas pasirenka draudimo taisyklių 6.8 papunktyje nustatytą draudimo apsaugos išplėtimą, pagal kurį, išplečiant standartinę draudimo apsaugą, gali būti apdrausta draudėjo atsakomybė dėl daiktų susiejimo. Tokiu atveju yra apdraudžiama civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iš draudėjo ar per kitus asmenis daiktu, sugadinimą ar sunaikinimą. Draudimo taisyklėse nurodyta, kad pagal šį draudimo apsaugos išplėtimą yra atlyginamos tik sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkūrimo išlaidos (žaliava, gamybos išlaidos ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju nėra atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktą, taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atšaukimo iš rinkos išlaidos, netesybos ir pan.
24. Įvertinus pirmiau aptartas sąlygas, matyti, kad, viena vertus, ieškovei suteikta standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga turėjo užtikrinti, jog bus atlyginta žala, kurią jos pagaminta produkcija sukels tretiesiems asmenims, nedetalizuojant tokios žalos padarymo aplinkybių. Kita vertus, iš ankstesniame šio sprendimo punkte aptartų draudimo taisyklių nuostatų dėl nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo apsaugos išplėtimo matyti, kad standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimu teikiama apsauga negalėjo būti taikoma ieškovei tuo atveju, jei jos gaminys būtų susietas su kitu daiktu ir padarytų žalos šiam daiktui, nors, kaip minėta, ieškovės gaminiai, dėl kurių galimos sukelti žalos šiuo atveju ji siekė apsidrausti, visais atvejais yra sumontuojami statinyje ir sukelia žalą būtent šiam statiniui. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad draudimo taisyklių sąlygos, apibrėžiančios produkto civilinės atsakomybės išplėtimo taikymo sąlygas, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje negali būti vertinamos kaip pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos. Nors atsakovė, jas aiškindama, vienareikšmiškai teigia, kad ieškovei suteikta standartinė civilinės atsakomybės produkto draudimo apsauga ir 100 000 Eur draudimo suma yra taikoma visais atvejais, kai tretiesiems asmenims kils žala dėl ieškovės perduoto daikto, išskyrus atvejus, kai dėl ieškovės nekokybiško gaminio, sujungto su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu, šiam daiktui yra padaroma žala, nes tokiu atveju pagal draudimo apsaugos išplėtimą draudimo išmoka negali viršyti 15 000 Eur, pateikdama tokį šių nuostatų aiškinimą atsakovė nevertina aplinkybės, kad ieškovės gaminama produkcija nėra naudojama kitaip, kaip tik sujungiant ją su kitomis statinių konstrukcijomis, todėl pati savaime ji iš esmės negali sukelti žalos tretiesiems asmenims. Taigi, toks šių nuostatų aiškinimas neatspindi individualių nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybių ir ieškovės gaminamos produkcijos ypatybių.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad, atsižvelgiant į jos gaminamos produkcijos panaudojimo būdus, įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 6.8 ir 7.1.47 papunkčių nuostatos iš esmės pašalina galimybę taikyti jai standartinę produkto civilinės atsakomybės draudimu suteikiamą apsaugą ir 100 000 Eur draudimo išmoką tuo atveju, jeigu jos pagamintas produktas sukels žalą tretiesiems asmenims, kadangi ieškovės gaminio keliama žala faktiškai visais atvejais yra susijusi su statiniu, kurio konstrukcijų dalimi tampa šis gaminys. Tai reiškia, kad, nors ieškovei yra suteikta standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga, ši apsauga, vadovaujantis pirmiau minėtomis draudimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į ieškovės gaminamos produkcijos panaudojimo galimybes, iš esmės jokiais atvejais negalėtų būti taikoma. Tretiesiems asmenims kilusi žala, atsiradusi tuo atveju, jeigu dėl ieškovės pagaminto ir pagal paskirtį panaudoto produkto kokybės trūkumų būtų sužalotas ar sunaikintas statinys, galėtų būti atlyginta tik taikant draudimo išplėtimą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovės padaryta išvada, kad, taikant aptariamas sąlygas, ieškovei pasiūlytas standartinis produkto civilinės atsakomybės draudimas realiai nepašalina ieškovės produkto galimos sukelti žalos atsiradimo rizikos ir iš esmės netenka savo prasmės.
26. Atsakovė, nesutikdama su išvada, kad aiškinant pirmiau nurodytas draudimo taisyklių nuostatas jos nurodytu būdu, produkto civilinės atsakomybės draudimo taikymas ieškovei prarado prasmę, teigia, jog draudimo liudijimu ieškovei buvo suteiktas ne tik civilinės atsakomybės draudimas dėl jos veikloje tiekiamo produkto, tačiau ir dėl apdraustos veiklos (gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos) bei dėl žemės sklypų, statinių (patalpų) valdymo. Tačiau iš draudimo liudijime ir įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse išdėstytų nuostatų matyti, kad atsakovės nurodytos draudimo rizikos yra savarankiškos, todėl tai, jog atsakovė apdraudė ieškovę nuo minėtų kitų dviejų rizikų, nepaneigia fakto, kad standartinis produkto civilinės atsakomybės draudimas ieškovei nesuteikia realios ir ieškovės siekius atitinkančios apsaugos. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė – tai patyrusi statybos produktų gamintoja, todėl jai turėjo būti suprantama, kada jos pagaminta produkcija yra sujungiama su statiniu ir statinys yra sugadinamas, o kada įvyksta kitokio pobūdžio įvykiai, taip pat kad hipotetiškai ieškovės produkcija galėtų sukelti žalą ir iki tol, kai ji bus sumontuota statinyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmiau aptartos sąlygos dėl draudimo apsaugos netaikymo ir išplėtimo yra vienareikšmiškai aiškios ar kad jos turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į ieškovės vykdomos veiklos ypatumus.
27. Šiame sprendime jau minėta, kad draudimo teisiniai santykiai pasižymi tuo, jog jų šalys turi ypatingai glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir atskleisti viena kitai visą šiai sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikšmės galinčią turėti informaciją. Savo ruožtu draudikas, kaip savo srities specialistas, turi užtikrinti, kad sudarant draudimo sutartį būtų atskleistos visos reikšmingos aplinkybės ir būtų pasirinkta tinkama draudimo rūšis, taip pat jis turi užtikrinti, kad jo nustatyti draudimo apribojimai nepaneigtų draudimo esmės. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės pasiūlytos draudimo sąlygos, pagal kurias draudėjo civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo su įgytu iš draudėjo daiktu, sužalojimą, yra apribojama 15 000 Eur suma, vertinant jas ieškovės vykdomos veiklos kontekste ir atsižvelgiant į jos gaminamos produkcijos ypatybes, iš esmės pašalina galimybę taikyti ieškovei standartinę produkto civilinės atsakomybės taikomą apsaugą ir paneigia šio draudimo prasmę. Tokios nuostatos, prieštaraujančios draudimo esmei, negali būti taikomos, todėl šiuo atveju ieškovei taikytina standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga.
28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 15 000 Eur draudimo išmokos dalį. Draudimo liudijime nustatyta, kad taikant standartinę draudimo apsaugą mokėtina suma vieno draudžiamojo įvykio atveju sudaro 100 000 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti jai likusią 85 000 Eur draudimo išmokos dalį (100 000 Eur – 15 000 Eur). Iš byloje pateikto teismo ekspertizės akto matyti, kad išlaidos, atsiradusios šalinant dėl ieškovės pagamintos nekokybiškos produkcijos sukeltą žalą, sudaro 108 767,38 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (131 608,53 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu). Teismo ekspertai ekspertizės akte taip pat nurodė, kad atliktų darbų aktuose nurodyti atlikti darbai, jų apimtys ir turinys yra pagrįsti. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai likusią nesumokėtą 85 000 Eur draudimo išmokos dalį yra pagrįstas.
29. Nurodytos išvados nepaneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas argumentas, kad net ir taikant ieškovei standartinę draudimo apsaugą, jai nebūtų atlygintos išlaidos, susijusios su nekokybiškų rygelių pakeitimu. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė remiasi įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 7.1.48 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai (pagamintai) produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Iš atsakovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad atsakovė šiuo atveju remiasi šios nuostatos dalimi, pagal kurią nėra atlyginamos išlaidos dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko darbus objekte ir turėjo būti šalinami šių darbų trūkumai, bet dėl to, kad jos pateiktas gaminys, sumontuotas į statinį, buvo nekokybiškas ir sukėlė žalą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata nagrinėjamu atveju nėra taikoma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Šiame sprendime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė nepagrįstai, nustatydama ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, netaikė standartinio produkto civilinės atsakomybės draudimo ir vadovavosi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytu draudimo išplėtimu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai neišmokėtą 85 000 Eur draudimo išmokos dalį yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo ieškovei nurodytos sumos ir abi šalys – tai privatūs juridiniais asmenys, ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja sumokėti jai 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos laiku nesumokėtos sumos, kurios turi būti skaičiuojamos nuo 2020 m. spalio 29 d., kai teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškinys (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai netenkino šių ieškovės reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas.
31. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmusi naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, teisėjų kolegija perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 23 d. ieškovė sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 000 Eur už byloje atliktą ekspertizę. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą priteisti jai 1 415 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2021 m. kovo 2 d. sąskaitas, taip pat 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. kovo 2 d. mokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad šios ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimą priteistinų išlaidų sumų. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovei iš atsakovės priteisiama bendra 3 915 Eur (1 500 Eur + 1 000 Eur + 1 415 Eur) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė 2022 m. vasario 25 d. sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, ši suma taip pat priteistina ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iš atsakovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), 85 000 Eur (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių eurų) nesumokėtą draudimo išmokos dalį ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iš atsakovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), 3 915 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė