Administracinė byla Nr.1-219-402/2011

3-62-3-913-2010-0

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 22.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

      S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 26 d.

            Kaunas

 

Kauno apygardos   administracinio   teismo   teisėjų  kolegija,   susidedanti   iš   teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė),  Astos Urbonienės, Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant pareiškėjui T. A., atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Šimčikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

 

Teisėjų kolegija

n ustatė:

        

           Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimą pareikšti oficialų perspėjimą ir 2010-07-16 oficialų perspėjimą.

           Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010-07-16 jis buvo oficialiai perspėtas policijos komisariato pareigūno pagal 2010-07-16 nutarimą patvirtintą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko. Pareiškėjo teigimu, oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jo teises ir laisves bei orumą. Jam kelia didelių abejonių tiek pats informacijos apie jį rinkimo teisėtumas, tiek ir toks faktinių ryšių ar faktinių aplinkybių nustatymas, kurio pagrindu atsakovas įteikė jam oficialų perspėjimą. Pareiškėjo nuomone, tik teismas, turi teisę ir kompetenciją išreikalauti iš atsakovo medžiagą, kurios pagrindu buvo pareikštas oficialus perspėjimas, bei patikrinti, ar nepažeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis neatlieka veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip pažeidžiančius kitų žmonių teises bei laisves. Niekas jam nėra oficialiai pateikęs sąrašų asmenų, kurie priklauso organizuotoms grupėms ar nusikalstamiems susivienijimams, juo labiau apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, kuriuose būtų konstatuotas tokių susivienijimų buvimas. Todėl reikalavimas - nebendrauti su grupių ar susivienijimų nariais yra sunkiai įgyvendinamas, nes jam nepateikti reikiami perspėjimui įgyvendinti duomenys.

          Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str. (2001-06-26 įstatymo Nr.DC-392 redakcija) pateikiama oficialaus perspėjimo sąvoka, tai reikalavimas asmeniui būtinai laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų. Iš jo reikalaujama, jog jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremtų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos arba jiems nepriklausytų, neteiktų organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinės arba materialinės paramos bei informacijos, naudingos nusikalstamai veiklai plėtoti, nesirengtų padaryti arba nepadarytų nusikaltimų ar nevykdytų kitokios neteisėtos veiklos, keliančios didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, ir vykdytų kitus išvardintus reikalavimus. Kadangi jo įgaliotas policijos pareigūnas nesupažindino ne tik su medžiaga, kurios pagrindu buvo nuspręsta, kad jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, bet ir su Organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo sąrašais, oficialiame perspėjime esantys nurodymai praktiškai yra neįgyvendinami. O tai savo ruožtu veda prie jo konstitucinių teisių suvaržymo.

         Atsakovas, taikydamas jam prevencinio poveikio priemonę, konstatavo, jog jis yra artimai susijęs su sunkius ar labai sunkius nusikaltimus darančiais asmenimis, be to, pats kelia grėsmę visuomenei. Jam nebuvo paaiškinta, kuo paremtas manymas, kad jis yra pavojingas visuomenei.

         ONUĮ 6 str. 6 d. pabrėžiama, jog tais atvejais, kai asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus. Laikoma, kad toks perspėjimas galioja vienerius metus, o tai rodo, jog visą tą laiką jam bus grėsmė gauti griežtesnę prevencinio poveikio priemonę.

 

            Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2010 m. liepos 16 d. T. A. buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Minėta priemonė taikyta griežtai laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų pagrindų.

          Atsakovas, atsiliepime į skundą nurodė, kad 2010 m. liepos 16 d. T. A. buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jo skunde išdėstyti motyvai dėl jam pritaikytos prevencinės poveikio priemonės yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumą taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Nors nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas yra tas pats - jomis siekiama šalinti nusikalstamumą, jos turi objektyvių skirtumų, jų taikymo pagrindai, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisinės pasekmės skiriasi. Represinėmis priemonėmis yra reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama atgrasyti nusikaltusius bei kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų kėsinimųsi, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Prevencinės poveikio priemonės nėra bausmės, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti ir viešąjį interesą.

           T. A. įteikto oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos Įstatymo vardu forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.5-V-314 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo" 3 priede. Šio įsakymo 36 punktas nurodo, kad „Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažindinti ir pasirašyti. Asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas". Vadovaujantis šiuo punktu T. A. 2010-07-16 d. buvo įteiktas Oficialaus perspėjimo nuorašas, kuriame nurodyta, kad 2010-07-16 d. nutarimu Nr.64-7-N-14 priimtas sprendimas jam skirti prevencinio poveikio priemonę „Oficialų perspėjimą". Todėl T. A. skunde nurodytas teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su VPK vadovo nutarimu, įpareigojančiu skirti „Oficialų perspėjimą" yra nepagrįstas. Sis įsakymas buvo paskelbtas 2006 m. leidinyje „Valstybės žinios" Nr. 75. Dėl nustatytos šios oficialaus perspėjimo formos dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2001 m. gruodžio 10 d. konsultacijoje nurodyta, kad 1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijoje numatytų prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, kaip sudėtinė dalis, įeina į dabar galiojančio įstatymo prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal oficialaus perspėjimo turinį, jis iš esmės atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, todėl reikalavimas, kad pareiškėjas nedarytų oficialiame perspėjime nurodytų teisės pažeidimų, nėra didesnis pareiškėjo laisvių suvaržymas nei numato Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1859/2008).

            Pareiškėjas skundžia taip pat veiksmus, dėl kurių jis negalėjo susipažinti su policijos disponuojama medžiaga apie jo elgesį. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20 punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokiai informacijai netaikomos ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos (1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

  T. A. prevencinio poveikio priemonė „Oficialus perspėjimas" taikomas ne pirmą kartą. Vadovaujantis 2007-03-19 d. ir 2008-10-07 d. nutarimais ši prevencinio poveikio priemonė buvo taikoma ir anksčiau. Taip pat pažymėtina, kad 2008-0.1-03 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu piliečiui A. J., remiantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu buvo paskirti teismo įpareigojimai, kuriame nurodyta, kad jis negali palaikyti ryšio su T. A.. Tokios pačios prevencinės poveikio priemonės buvo taikomos ir asmenimis, kurie susiję su „Jakšto" organizuota nusikalstama grupuote, tai: M. S., E. B., M. B.. Teismo sprendimuose nurodyta, kad T. A. negali palaikyti ryšio su visais išvardintais asmenimis nustatytą laikotarpį.

 

          Skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

           Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimo pagrindu 2010-07-16 T. A. buvo taikytas Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ir paskirta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimą pareikšti oficialų perspėjimą ir 2010-07-16 jam pareikštą oficialų perspėjimą.

           Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 str.). Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad oficialus perspėjimas, kaip prevencinio poveikio priemonė, gali būti taikomas esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsniu, oficialus perspėjimas gali būti taikomas asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tokia prevencinio poveikio priemonė  taikoma siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką asmenų teises ir laisves.

Vertinant, ar asmeniui galėjo būti pareikštas oficialus perspėjimas (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str.), turi būti nustatyta, ar: 1) apie asmenį turima Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindą pareikšti oficialų perspėjimą; 2) ši informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymų nustatyta tvarka gauta duomenų apie pareiškėjo elgesį, pasireiškusį tuo, kad jis palaiko ryšius su asmenimis, kurie veikia organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir vykdo nusikalstamą veiklą, pasireiškiančią sunkių nusikaltimų vykdymu ir savo veikla kelia didelę žalą visuomenės saugumui, žmonių interesams, jų teisėm ir laisvėm, be to oficialus perspėjimas pareikštas siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Byloje pateiktas tarnybinis pranešimas (b.l. 16) iš kurio matyti, kad pranešame apie tai, jog yra duomenų apie pareiškėją, jog pastarasis gali užsiimti nusikalstama veika. Iš pateikto byloje pranešimo apie įtarimą matyti, kad 2010-06-02  pareiškėjui pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-756-08 dėl plėšimo (b.l. 27-28). Iš Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašo matyti, kad pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo taikytas ir anksčiau, t.y. 2009-10-07 ir 2008-03-19 (b.l. 29). Iš byloje pateikto Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašo matyti, kad M. B. taikant oficialų perspėjimą nustatyta nepalaikyti ryšių su pareiškėju T. A. (b.l.30-31). Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad A. J. taikant oficialų perspėjimą nustatyta nepalaikyti ryšio su T. A. (b.l. 35-36). M. S. taikant oficialų perspėjimą nustatyta nepalaikyti ryšių su T. A. (b.l. 37-38). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. B. yra teismo teistas  2001 m. ir nuo tada sistemingai daro nusikalstamas veikas (b.l. 49-52), A. J. pirmą kartą nusikalto ir buvo nuteistas1989 m., darė nusikaltimus ir vėliau, paskutinį kartą nuteistas 2007 m. (b.l. 58-61), M. S. nusikalstamą veiką pradėjo daryti nuo 2008 m. (b.l. 64-67).

Iš teismui pateiktos medžiagos matosi, kad pareiškėjas linkęs nusikalsti. Teismui pateikta medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjui nutarta taikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą. Kolegija, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertino  pateiktą medžiagą, ir atsižvelgiant į pateiktą medžiagą nustatė, kad pakanka duomenų, kurių pagrindu pareiškėjui taikyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Ši prevencinė priemonė taikyta siekiant garantuoti visuomenės saugumą ir užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, tai kad asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ir jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų nariais, tai sudaro pagrindą taikyti oficialų perspėjimą. Medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjui nutarta taikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą - teismui pateikta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas pateiktą medžiagą įvertino. Informacija apie pareiškėją surinkta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1413/2005, 2006 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-932/2006, ir kt.). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu, nustatančiu, kad teisingumą vykdo tik teismai, ir 117 straipsniu, numatančių klausimų, susijusių su valstybės paslaptimi, sprendimą teismo keliu. Konstitucinio Teismo nuomone, teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą nulemia teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį (1996 m. gruodžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, teisėjų kolegija

 

nusprendė:

Pareiškėjo T. A. skundą, dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimo pareikšti oficialų perspėjimą ir 2010-07-16 oficialaus perspėjimo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

           

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                          Natalja Zelionkienė

 

 

        Kolegijos nariai:                                                                                          Asta Urbonienė                                              

 

                                                                                                                          Daina Kukalienė