Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                      Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-44-366/2011

Teisėja Danutė Švitinienė                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.4.6.3.4

 (S)

 

 

 

N U T A R T I S

              Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. sausio 26 d.

      Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

nuteistojo gynėjai advokatei  Rimai Keblienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Ž. ir J. Ž.,

nukentėjusių atstovui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

nuteistajam V. K.,  

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 25 MGL dydžio bauda (3250 Lt).

Nukentėjusiųjų A. Ž. ir J. Ž. ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteista iš V. K. 15000 Lt A. Ž. naudai ir 2500 Lt nukentėjusiosios J. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 22 d., apie 16.55 val., Panevėžio rajone, kelyje Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys 47 km 185 m., vairuodamas automobilį Renault 19, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių  28, 133, 141.3 punktų reikalavimus, o būtent: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, prieš pradėdamas lenkti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu Audi 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Audi 90 vairuotojo A. Ž. sveikata, bei nežymiai sutrikdyta automobilio Audi 90 keleivės J. Ž. sveikata.

V. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį.

Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi ir gailisi iki šiol. Nukentėjusiųjų atsiprašė dar gulėdamas ligoninėje. Jo motina nukentėjusiajam A. Ž. sumokėjo 2000 Lt ir pastarasis raštiškai pareiškė, kad atleidžia apeliantui.

Teismas vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nuostatomis ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Apeliantas neneigia, kad dėl padarytos veikos turi atlyginti neturtinę žalą, tačiau mano, kad šiuo atveju teismas priteisė pernelyg didelę sumą, kurios jis niekada nepajėgs sumokėti. Po įvykio jam diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, mėnesį laiko buvo komoje, įvyko pilnas kairės pusės paralyžius, po įvykio gydėsi ligoninėse ir sanatorijose iki 2010-06-10. Šiuo metu yra neįgalus, nustatytas neįgalumo lygis, netektas darbingumas 75% . Gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomas, savo santaupų neturi, darbo gauti nėra galimybių, turtinė padėtis labai bloga. Visa gaunama neįgalumo pensija išleidžiama vaistams, papildams, pragyvenimui.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes mano, kad teismas priteisdamas 17.500 Lt neturtinę žalą nukentėjusių naudai, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nukentėjusiems nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą (A. Ž. nustatytas nesunkus, o J. Ž. nežymus kūno sužalojimas), todėl teismo sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo aiškiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pažymi, kad abiems nukentėjusiesiems dar iki autoįvykio buvo nustatytas antros grupės invalidumas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. Ž..

Apeliacinis skundas  tenkintinas.

Apeliantas skundu prašo sumažinti jam priteistą neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kuris išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti ir turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b. 36, 135 l.). Įvykio metu jis patyrė sužalojimus – abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžius, 5-to juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžį, 1-o kryžmens slankstelio poslinkį į priekį. Neginčytina, kad dėl šių sužalojimų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusio teigimu, dėl eismo įvykio jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, jis sunkiai vaikšto, negali savimi pasirūpinti, pasekmės jausis ir ateityje, nes jo vaikščiojimo galimybės liks apribotos, teks kęsti skausmus, judėjimo apribojimus ir nedarbingumą. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 50 000 Lt bei nurodė, kad dalį neturtinės žalos – 2000 Lt atlygino kaltininko tėvai, o 7768,80 Lt draudimo bendrovė.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus, kraujosruvas, dėl ko ji ilgą laiką praleido namuose, buvo suvaržytos bendravimo galimybės. Specialisto išvada jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52). Nukentėjusioji nurodė, kad dėl vyro sužalojimų patyrė didelius pergyvenimus, nervinę įtampą, nuolat juo rūpinosi, lankė, prižiūrėjo, sveikatos sutrikimus jaučia iki šiol, geria vaistus. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10000 Lt, dalį neturtinės žalos – 863,20 Lt, jai atlygino draudimo bendrovė.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiųjų poziciją, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nusikaltimo išliekamąsias pasekmes – J. Ž. nurodomą skausmą krūtinėje, o A. Ž. apribotą galimybę judėti, taip pat atsižvelgęs į nuteistojo poziciją – jo gailėjimąsi, materialinę padėtį, patirtus sužalojimus, sveikatos stovį, nusikaltimo pasekmes – nustatytą neįgalumą, nukentėjusių ieškinius neturtinei žalai atlyginti sumažino ir vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis neturtinės žalos atlyginimo ir skaičiavimo kriterijus, priteisė A. Ž. naudai 15000 Lt, o J. Ž. naudai 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už netyčinio nusikaltimo padarymą. Eismo įvykio metu nuteistasis patyrė sunkius sužalojimus, buvo kelis kartus operuotas, ilgą laiką gydėsi, išliko centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, po eismo įvykio jam teko mesti mokslus, darbą, jam nustatytas 25 % darbingumas, pirmos grupės neįgalumas. Nuteistasis po įvykio gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomas, pats gauna 647 Lt neįgalumo pensiją, kurią tenka išleisti reabilitacijai dėl eismo įvykio padarinių. Remiantis medicininiais dokumentais mažai tikėtina, kad jo sveikatos stovis ateityje pagerės, todėl kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo būklę, sveikatos stovį ir jo turtinę padėtį. Akivaizdu, kad priteista 17500 Lt  suma nukentėjusių neturtinei žalai atlygini palies ne tiek patį nuteistąjį, kiek visą jo šeimą. Darytina išvada, kad tokios sumos priteisimas prieštarauja teisingumui.

Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems nėra dar viena bausmė kaltininkui. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimas yra nukentėjusiam asmeniui patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasino sukrėtimo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita, atlyginimas piniginiu ekvivalentu. Šiuo atveju yra visai nesvarbu kas būtent (pats kaltininkas, draudimo bendrovė, tretieji asmenys ar kt.) atlyginą tą žalą. Teismuose suformuota praktika, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu (BK 281 str. 1 d.) vidutinis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10 000 Lt. Kolegija, šiuo atveju, įvertinusi nukentėjusiam A. Ž. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, tai, kad padaryto sužalojimo pasekmės jaučiamos dabar ir gali būti jaučiamos ateityje, atlygintinos neturtinės žalos dydį didina, skaičiuojant nuo jau minėto vidurkio, tačiau atsižvelgus į jau minėtą kaltinamojo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, įvertina, kad neturtinės žalos dydis yra iki 16 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiam A. Ž. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iki teismo sumokėjo kaltinamojo tėvai, 7786,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo draudimo bendrovė, todėl iš nuteistojo V. K. priteistina 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiai J. Ž. autoįvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados matyti, kad jos sužalojimai apsiribojo kraujosruvomis, kurios nustatytos galvos plaukuotoje dalyje, žastuose, kairiajame petyje, krūtinėje, juosmens srityje, šlaunyse. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai neturėjo ilgalaikių pasekmių. Tas faktas, jog nebuvo sužalotas veidas leidžia teigti, jog nukentėjusiai nebuvo taip smarkiai apribota galimybė bendrauti ir išeiti iš namų, kaip, kad ji teigia. Vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir nustatant neturtinės žalos dydį A. Ž., įvertina, kad J. Ž. padaryta iki 2000 Lt neturtinė žala. Kadangi 863,20 Lt jai jau atlygino draudimo bendrovė, todėl iš V. K. priteisiama 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytais pagrindais, nes netinkamai išspręstas civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK  326 str. 1 d. 3 p.,  328 str. 4 p.,

 

n u t a r ė :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo V. K. A. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 6 000 litų, J. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

           

Kolegijos pirmininkas                                                    Sigitas Bagdonavičius

 

Teisėjai                                                                         Arnoldas Šukaitis

 

                                                                                    Bronė Vidzėnienė