Administracinė byla Nr. eA-2629-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03465-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25S137248 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas automatiškai perkėlė pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui, nustatytą byloje dėl leidimo gyventi, į šią bylą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau tokia praktika prieštarauja Europos teismų jurisprudencijai. Prieglobsčio byloje pareiškėjo pavojingumas turi būti vertinamas kitaip, taikant kitą testą.
2.2. Net ir pripažinus prieglobsčio nesuteikimo sprendimą pagrįstu, neleistinas pareiškėjo išsiuntimas į kilmės šalį bei draudimas atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę, nes tokiu atveju kiltų realus pavojus pareiškėjo sveikatai, gyvybei ir laisvei. Sprendime yra neatliktas kompleksinis ir visapusiškas su pareiškėju susijusios informacijos vertinimas. Sprendimas dėl išsiuntimo akivaizdžiai negalėjo būti priimtas, nes neišnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl prieglobsčio atmetimo.
2.3. Dėl Sprendimo dalies, kuria uždrausta atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę, jau yra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 (toliau – ir LVAT Sprendimas), kuriuo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 23S98382l, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę 30 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
2.4. Sprendžiant dėl visų Sprendimo dalių, yra išskirtinai svarbios aplinkybės dėl pareiškėjo šeiminių ryšių bei jo santykis su Lietuva. Pareiškėjas intensyviai dalyvauja šeimos gyvenime, ryšys su šeima yra pagrindinė pareiškėjo asmenybės dalis. Pareiškėjo socialinio ir ekonominio gyvenimo centras yra Lietuva, jis neturi ryšių su kitomis valstybėmis, neieško jų, jo integracija Lietuvoje yra negrįžtama.
2.5. Atsakovas neatliko kompleksinio ir visapusiško su pareiškėju susijusios informacijos vertinimo ir Sprendimo dalyje dėl išsiuntimo. Migracijos departamento nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai (įskaitant pareiškėją) gali vykti įvairiu migraciniu režimu į kitas šalis, kuriose gali būti skirtingą laiką įvairiais pagrindais, yra visiškai nereikšmingos, sprendžiant pareiškėjo išsiuntimo klausimą. Lietuva yra pareiškėjo ir visos jo šeimos socialinių, ekonominių ir profesinių interesų centras, todėl pareiškėjo išsiuntimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.
2.6. 2023 m. birželio 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S98382, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę. Šis sprendimas buvo priimtas, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ir skundžiamame Sprendime šioje byloje, – dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Klausimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu LVAT Sprendimu. Migracijos departamentas nebuvo įpareigotas svarstyti klausimą iš naujo. Draudimo atvykti periodas – 30 mėnesių – yra tapatus panaikintame ir aktualiame Migracijos departamento sprendimuose.
2.7. Migracijos departamentas netinkamai atliko persekiojimo dėl politinių įsitikinimų bei priklausymo persekiojamai asmenų grupei (nepriklausomų verslininkų) tyrimą. Pareiškėjas turi verslą Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) vyrauja praktika persekioti nepriklausomus nuo (duomenys neskelbtini) verslininkus, šantažuoti juos, atimant laisvę, vykdant neapgrįstą baudžiamąjį persekiojimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas viešai nebuvo išreiškęs politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini), nėra lemiama. Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo aplinkybes, kurios sukeltų įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams, o būtent ilgas gyvenimas Lietuvoje, pilietybės prašymas ir ypač tamprūs šeiminiai, ekonominiai ryšiai su Lietuva. Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš naujo. Migracijos departamentas negali kelti reikalavimo pareiškėjui slėpti savo politinius įsitikinimus, kurie sudaro jo asmenybę bei susilaikyti nuo jų reiškimo, siekiant išvengti persekiojimo. Persekiojimo faktas praeityje nėra lemiamas faktorius sprendžiant, ar yra pagrįsta persekiojimo rizika. Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentas analogiškai vertino tik praeities įvykius. Todėl Migracijos departamento tyrimas turėtų būti pripažintas netinkamu, o pareiškėjo prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.
2.8. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjui gresiančio persekiojimo jį individualizuojančių ir persekiojimo riziką didinančių aplinkybių ir kilmės valstybės kontekste. Atsakovas neįvertino, kad politiniai įsitikinimai sudaro esminę asmenybės dalį, pareiškėjas negalėtų apsimetinėti (duomenys neskelbtini), pareikštų savo politinius įsitikinimus. Migracijos departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos, kuri rodytų, kas atsitiktų pareiškėjui, jeigu jis pareikštų savo politinę nuomonę apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimą. Tai, kad praeityje pareiškėjas nepatyrė persekiojimo, ar tai, kad jis anksčiau viešai nereiškė įsitikinimų pačioje (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad jis galimai yra nežinomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, pagal prieglobsčio teisėje nustatytas taisykles nėra lemiami veiksniai, šios nagrinėjamos bylos kontekste jie yra nereikšmingi.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, nes, įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį ((duomenys neskelbtini)), buvo atliktas tyrimas, kurio metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.
4.2. Pareiškėjas buvo apklaustas 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d., buvo įvertinti jo pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini)), taip pat informacija, susijusi su kilmės valstybe.
4.3. Sprendime buvo įvertintas prieglobsčio prašytojo profilis kilmės valstybės informacijos kontekste (viešai nekritikavo valdžios, neragino imtis veiksmų, nesireiškė socialiniuose tinkluose, nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį iki išvykimo iš kilmės valstybės, (duomenys neskelbtini)).
4.4. Nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti dėl (duomenys neskelbtini) (t. y. beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus). Pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Prieglobsčio prašytojo aprašytos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ieško jo, siekia sulaikyti, domisi jo buvimo vieta.
4.5. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad jo politinės pažiūros ar jo veikla, palaikant (duomenys neskelbtini), yra vieša. Tyrimo metu nerasta informacijos apie prieglobsčio prašytojo pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini). Jis nėra aukšto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po dalyvavimo (duomenys neskelbtini) akcijoje Lietuvoje net 3 metus važinėjo į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia vertina pareiškėją ar yra identifikavusi jį kaip turintį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) nurodomus įsitikinimus.
4.6. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas visiškai ignoravo ir / arba iškraipė kilmės valstybės informaciją. Toks teiginys nepagrįstas, nes nepateikiama jokia konkreti informacija apie kilmės valstybę, kuri prieštarautų Migracijos departamento surinktai ir ištirtai informacijai, ar būtų pateikiama nauja informacija, kuri nebuvo žinoma, priimant Sprendimą. Pareiškėjas pateikė vieną nuotrauką apie dalyvavimą proteste, bet nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė duomenų, kad minėta nuotrauka yra / buvo pakliuvusi į teisėsaugos akiratį ar viešąją erdvę. Tyrimo metu nerasta informacija, patvirtinanti, kad dėl pareiškėjo veiklos Lietuvoje (dalyvavo vienoje akcijoje, apgyvendino (duomenys neskelbtini) pabėgėlius, turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo) jam gresia persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė pagrįstai buvo vertinama kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“.
4.7. (duomenys neskelbtini)buvo / yra registruota Lietuvoje, todėl jai taikomas Lietuvos, o ne (duomenys neskelbtini)mokestinis reglamentavimas. Pareiškėjas, tikėtina, neturi (duomenys neskelbtini) mokesčių rezidento statuso, nes negyveno (duomenys neskelbtini) 183 dienų per metus. Pareiškėjas nepaneigė šių aplinkybių ir savo skunde. Jeigu pareiškėjas įkurtų įmonę (duomenys neskelbtini) bei vystytų verslą, pasinaudodamas jam pavaldžia įmone Lietuvoje prekybinėms operacijoms, jam galėtų būti pritaikyta minėta valstybės biudžeto papildymo schema bei apskaičiuota nepriemoka, tačiau ši grėsmė yra hipotetinė bei nulemta paties pareiškėjo sąmoningais ir savanoriškais veiksmais, kuriuos jis atliktų ateityje, suvokdamas ir įvertinęs galimas rizikas.
4.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad galimai keliama grėsmė valstybės saugumui turėjo būti vertinama kitaip, nei jau yra įvertinta. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad grėsmės valstybės saugumui vertinimas prieglobsčio procese yra kitoks negu procese dėl leidimo gyventi panaikinimo. Pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ne dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose numatytų pagrindų. Be to, pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra nustatyta Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97143, kurio teisėtumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023. Dėl šios priežasties nėra pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės.
4.9. Sprendžiant dėl pareiškėjo išsiuntimo, buvo atsižvelgta į LVAT Sprendime nurodytus argumentus ir iš naujo atliktas kompleksinis ir visapusiškas su pareiškėju susijusios informacijos vertinimas, kaip tai numato Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai. Buvo atliktas tinkamas vertinimas ir padarytos pagrįstos išvados, kad teisiškai svarbi aplinkybė (pareiškėjo keliama grėsmė saugumui) yra nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu, o jo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesus. Atsižvelgus į visumą aplinkybių ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo išsiuntimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.
4.10. Pareiškėjo sūnaus grįžimas atostogauti į Lietuvą nepatvirtina, kad pareiškėjo sūnaus gyvenimo ir interesų centras yra Lietuvoje. Pareiškėjo dukra yra pilnametė, todėl jos santuokos sudarymas ir vaiko laukimas yra svarbus šeimai, bet nepaneigiantys pareiškėjo išsiuntimo proporcingumo, įvertinus pareiškėjo galimybes vykti į kitas šalis, susisiekti su šeima informacinių technologijų pagalba ir jo šeimos galimybėmis keliauti, ir net, esant pačios šeimos narių norui, vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Sprendime įvertinta ir tai, kad pareiškėjo integravimosi lygis į Lietuvos visuomenę nėra pakankamai aukštas. Nors pareiškėjas pateikė pažymėjimą, patvirtinantį, kad išlaikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, tačiau 2024 m. gruodžio 6 d. apklausos metu jis net nebandė kalbėti be vertėjo, teikdavo atsakymus į klausimus tik išklausęs vertimą į rusų kalbą. Aptartų aplinkybių visuma pagrindžia pareiškėjo išsiuntimo pagrįstumą ir proporcingumą.
4.11. Sprendimu buvo pagrįstai nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių. Sprendime yra pateikti ne tik individualūs duomenys apie pareiškėją, bet ir atliktas jų vertinimas, pareiškėjo gyvenimo trukmė, jo paties integravimosi lygis į Lietuvos visuomenę, šeimos narių ryšiai ir ryšys su Lietuva, taip pat įvertinta tai, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skunde prašė atmesti jį.
6. VSD nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį buvo nulemtas ne pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl jo politinių įsitikinimų, o siekiu „įteisinti“ savo buvimą Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui priėmus 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. VSD pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo proceso metu VSD teikė Migracijos departamentui vertinimą, kuriame nurodė, kad VSD laikosi pirminėje išvadoje (Migracijos departamentui 2023 m. birželio 20 d. pateiktame rašte) išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
8. VSD pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 konstatavo, jog pareiškėjo elgesys, jo veikla ir veiklos pobūdis kelia grėsmę valstybės saugumui.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu V. K. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.
10. Teismas nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
10.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena Lietuvoje kartu su žmona ir 3 vaikais, iš kurių vienas yra nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97143, konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
10.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023, panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, atmetė pareiškėjo V. K. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti minėtą Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97143 dėl leidimo panaikinimo.
10.3. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 18 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2404-AS-0012per Lietuvos migracijos informacinę sistemą „Migris“. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes 22 metus turi verslą, (duomenys neskelbtini) metais dalyvavo mitinge „(duomenys neskelbtini)“, kuriame galimai galėjo būti užfiksuotas, bijo, jog gali būti sulaikytas (duomenys neskelbtini). Kartu pateiktame ranka pasirašytame prašyme pareiškėjas nurodė, kad dėl turimo pelningo verslo bijo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), jo demokratinius įsitikinimus patvirtina faktai, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) bei teikė paramą (duomenys neskelbtini)pabėgėliams.
10.4. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. buvo apklaustas Migracijos departamento specialistės. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jau 1,5 metų nevažinėja į (duomenys neskelbtini), integravosi Lietuvoje, teikė prašymą suteikti jam Lietuvos pilietybę. Pareiškėjas akcentavo, kad padėdavo (duomenys neskelbtini), dalyvavo protesto akcijoje.
10.5. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
11. Teismas, remdamasis Įstatymo nuostatomis (83 str., 86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 88 str., 126 str. 1 d. 3 p., 128 str. 1 d., 133 str. 5 d.), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatais (37 p.), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija, toliau – ir NAS taisyklės) nuostatomis (15 p.), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – SIS reglamentas) nuostatomis (24 str. 1 d. a p., 2 d. c p.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) nuostatomis (105.4 p.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (16 str. 1 d., 57 str. 2 d.), nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nagrinėjamos bylos kontekste neįrodinėtina ir laikoma nustatyta, teismas nevertino iš naujo pareiškėjo skundo argumentų, kuriais jis nesutinka dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.
12. Teismas akcentavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo aktyvią pilietinę veiklą, priešingai, Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas viešai nekritikavo valdžios, neragino imtis veiksmų, nesireiškė socialiniuose tinkluose, nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį iki išvykimo iš kilmės valstybės, iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl dalyvavimo vienoje (duomenys neskelbtini) opozicijos organizuotoje akcijoje (duomenys neskelbtini) metais ir pagalbos (duomenys neskelbtini) teikimas savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Teismas taip pat pabrėžė, kad, nors pareiškėjas teigė, jog jo seseriai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais skambino iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų ir klausinėjo, kur yra pareiškėjas, tačiau pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad teisėsaugos pareigūnai domisi pareiškėju (pvz., šaukimų atvykti į skyrių ir pan.).
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis turi verslą Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) vyrauja praktika persekioti nepriklausomus nuo režimo verslininkus, šantažuoti juos, atimant laisvę, vykdant neapgrįstą baudžiamąjį persekiojimą, nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas verslą, ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl turimo verslo buvo patekęs į kilmės valstybės teisėsaugos institucijų, mokesčių inspekcijos akiratį.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (ilga gyvenimo Lietuvoje trukmė, pilietybės prašymas ir ypač tamprūs šeiminiai, ekonominiai ryšiai su Lietuva), kurios, pareiškėjo teigimu, sukeltų įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams, yra subjektyvios prielaidos, savaime nepagrindžiančios nei potencialios, nei realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemiančios pabėgėlio statuso jam suteikimo.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje, todėl teisėtai nesuteikė jam pabėgėlio statuso, atsakovas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
16. Teismas akcentavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją, yra priimta, vadovaujantis tuo, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, netaikė maksimalaus teisės aktuose nustatyto laikotarpio ir nustatė 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad toks sprendimas yra proporcingas.
17. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS, nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Grėsmės valstybės saugumui vertinimas prieglobsčio procese yra kitoks negu procese dėl leidimo gyventi panaikinimo. Pareiškėjo byloje dėl prieglobsčio jam nesuteikimo dėl to, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, aktualios sąvokos bei ESTT jurisprudencijos suformuoti vertinimo kriterijai, taip užtikrinant, kad visoje Europos Sąjungoje prieglobsčio procedūrą reglamentuojančios nuostatos būtų aiškinamos vienodai.
19.2. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių nuorodų ir faktų, rodančių, kad pareiškėjas savo veiksmais keltų pavojų Lietuvos saugumui. ESTT išnagrinėtose bylose, susijusiose su grėsme nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, aiškiai akcentuojami būtinumo ir proporcingumo reikalavimai.
19.3. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pareiškėjui gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini) dėl jo politinių įsitikinimų, ir toliau laikant, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jam turėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi negrąžinimo pagrindais.
19.4. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas netinkamai atliko persekiojimo dėl politinių įsitikinimų bei priklausymo persekiojamai asmenų grupei (nepriklausomų verslininkų) tyrimą. Pareiškėjas prieglobsčio prašyme nurodė, kad jam gresia persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų, ir nurodė visą kompleksą aplinkybių, dėl kurių jam gresia pavojus kilmės šalyje.
19.5. Pareiškėjas turi verslą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) vyrauja praktika persekioti nepriklausomus nuo (duomenys neskelbtini) verslininkus, šantažuoti juos, atimant laisvę, vykdant neapgrįstą baudžiamąjį persekiojimą, tačiau Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas, vertindami šiuos pagrindus, išnagrinėjo juos atskirai ir izoliuotai. Toks persekiojimo dėl politinių įsitikinimų tyrimas prieštarauja prieglobsčio teisėje nustatytoms taisyklėms ir yra klaidingas.
19.6. Prieglobsčio teisėje yra nustatyta, kad nėra aktualu, ar prieglobsčio prašytojas, prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, viešai deklaravo savo įsitikinimus ir ar jie apskritai kam nors buvo / yra žinomi. Svarbiausias vertinimo momentas yra tai, kas atsitiktų, jeigu prieglobsčio prašytojas sugrįžęs pareikštų šiuos savo politinius įsitikinimus.
19.7. Praeities persekiojimo faktas nėra lemiamas faktorius, sprendžiant, ar yra pagrįsta persekiojimo rizika. Prieglobsčio procedūros objektas yra ateities grėsmės.
19.8. Yra kelios aplinkybės, kurios aiškiai išskiria ir individualizuoją pareiškėją iš kitų (duomenys neskelbtini) piliečių. Todėl pareiškėjas pritrauktų padidintą dėmesį iš paprastų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie įdėmiai stebėtų jo elgesį ir pasisakymus.
19.9. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo kilmės šalies informaciją. Netinkamą kilmės šalies informacijos vertinimą rodo ir tai, kad Sprendimo išvados prieštarauja paties atsakovo surinktai kilmės šalies informacijai. Pareiškėjas bijo, kad, išsiųstas į (duomenys neskelbtini), jis bus verčiamas susimokėti menamus mokesčius už tą laikotarpį, kol vykdė verslą, gyvendamas Lietuvoje, t. y. už daugiau nei 20 metų, naudojant baudžiamąjį persekiojimą ir laisvės atėmimą. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, verslo buvimas (duomenys neskelbtini) nėra būtinas persekiojimo kriterijus. Pagal kilmės šalies informaciją akivaizdu, jog, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teisėsaugai nesvarbu, iš kurioje šalyje verslo uždirbtų pinigų pareiškėjas bus verčiamas sumokėti menamus „mokesčius“ ar kitas „rinkliavas“. Svarbiausias pavojaus tokiam asmeniui kriterijus yra jo buvimas kilmės šalyje ir režimo įtarimas, kad asmuo yra pasiturintis, nelojalus (vien tik todėl, kad 20 metų gyveno užsienyje, priešiškoje valstybėje) bei galima pasipelnyti iš jo.
19.10. Atsakovo surinkta informacija patvirtina (duomenys neskelbtini) saugumo institucijų padidintą dėmesį iš užsienio grįžtantiems žmonėms bei asmenims, turintiems užsienio šalių migracinius statusus. Įvertinus ilgą pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, siekį gauti Lietuvos pilietybę bei priešiškus (duomenys neskelbtini) režimui įsitikinimus, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) institucijos atkreips ypatingą dėmesį į pareiškėją.
19.11. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas tinkamai neištyrė pareiškėjui gresiančio persekiojimo dėl politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjui gresiančio persekiojimo jį individualizuojančių ir persekiojimo riziką didinančių aplinkybių ir kilmės valstybės kontekste. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas neįvertino, kad politiniai įsitikinimai sudaro esminę asmenybės dalį ir pareiškėjas negalėtų apsimetinėti (duomenys neskelbtini), o pareikštų savo politinius įsitikinimus
19.12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 buvo panaikintas sprendimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. klausimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
19.13. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 23S215277 nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą panaikinti šį atsakovo sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą priimti naują sprendimą.
19.14. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatliko kompleksinio ir visapusiško su pareiškėju susijusios informacijos vertinimo. Lietuva yra pareiškėjo ir visos jo šeimos socialinių, ekonominių ir profesinių interesų centras. Šeimos nariai gauna pajamas pragyvenimui Lietuvoje, čia turi nekilnojamą turtą, vysto verslą, moka mokesčius. Lietuvoje yra sutelktas visas ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių gyvenimas. Šeimos ryšį rodo pavyzdys, kad pareiškėjo duktė sudarė santuoką Lietuvoje, taip pat planuoja gimdyti Lietuvoje. Todėl pareiškėjo išsiuntimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė tiek pareiškėjo, tiek visos Lietuvos piliečių grupės atžvilgiu. Ilgalaikiai ir tamprūs ryšiai su Lietuva yra svarbiau nei valstybės deklaruojamas interesas išsiųsti tokį asmenį iš šalies. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą.
21. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui jau yra pasisakyta administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo keliamą grėsmę. Pareiškėjas nepateikia jokių naujų duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų jau nustatytą jo galimą grėsmę valstybės saugumui.
21.2. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
21.3. Sprendime buvo įvertintas prieglobsčio prašytojo profilis kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyti tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtini motyvai ir tikslai siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti dėl dalyvavimo vienintelėje akcijoje Lietuvoje.
21.4. Pareiškėjas nėra žinomas aktyvistas, opozicijos atstovas, disidentas ar žmogaus teisių gynėjas, t. y. jo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, mažai tikėtina, kad jo dalyvavimas vienintelėje akcijoje Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. (t. y. beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus) patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei nulemtų represinius veiksmus jo atžvilgiu. Prieglobsčio prašytojo aprašytos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ieško jo, siekia sulaikyti, domisi jo buvimo vieta.
21.5. Sprendime buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija ir pateikta motyvuota išvada, kad pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, leido konstatuoti, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
21.6. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes, grįžus į kilmės valstybę. Tyrimo metu nerasta informacijos, patvirtinančios, kad dėl jo veiklos Lietuvoje (dalyvavo vienoje akcijoje, apgyvendino (duomenys neskelbtini) pabėgėlius, turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo) jam gresia persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės.
21.7. Specifinė valstybės biudžeto papildymo schema, nulemta (duomenys neskelbtini) galiojančiais teisės aktais bei jų taikymo praktika, taikoma specifinei verslininkų grupei – tiems, kurie vysto verslą tiek (duomenys neskelbtini) (t. y. jiems taikytinas (duomenys neskelbtini) mokestinis reglamentavimas), tiek užsienyje, bei naudoja jiems pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms, tačiau pareiškėjas neatitinka šio profilio.
21.8. Pareiškėjo dukra yra pilnametė, jos santuokos sudarymas ir vaiko laukimas yra svarbi šeimai aplinkybė, tačiau ji nepaneigia pareiškėjo išsiuntimo proporcingumo, įvertinus pareiškėjo galimybes vykti į kitas šalis, susisiekti su šeima informacinių technologijų pagalba ir jo šeimos galimybes keliauti, ir net esant pačios šeimos narių norui vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Sprendime įvertinta ir tai, kad pareiškėjo integravimosi lygis į Lietuvos visuomenę nėra pakankamai aukštas.
21.9. VSD nustatė, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, tiesiogiai atsakingas (duomenys neskelbtini) kontroliuoja pareiškėjo vykdomą veiklą, sankcionuotų prekių eksportą, pareiškėjo įmonės filiale (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) sekretoriaus padėjėjas. VSD, surinkęs informaciją, neatmetė, kad pareiškėjas sudaro galimybes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti reikalingus kontaktus su Lietuvos piliečiais, įtraukti Lietuvos verslo subjektus į neteisėtą veiklą užsienyje, pasinaudoti jo disponuojamais ginklais organizuojant diversinius aktus Lietuvoje ir panaudoti tai, veikiant prieš Lietuvos interesus.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
23. VSD nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualią geopolitinę situaciją, įvertino kaip proporcingą ir atitinkantį teisės aktus, byloje esančias aplinkybes, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų įrodymų, kad priimant sprendimą buvo pažeisti teisės aktai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę, pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis (papildoma apsauga), pareiškėjas pagrįstai buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjui pagrįstai buvo taikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažino šią Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, tačiau panaikino Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas tinkamai neatliko tyrimo, neįvertino pareiškėjo individualios situacijos, neatsižvelgė į pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą
28. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo grįžti į ją, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
29. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
30. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATT-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).
31. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
32. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
33. Tvarkos aprašo 97.1 punktas numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
34. Pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį tuo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) akcijoje Lietuvoje, padėjo (duomenys neskelbtini), turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, turi verslą Lietuvoje. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nėra žinomas aktyvistas, opozicijos atstovas, disidentas ar žmogaus teisių ginėjas, t. y. jo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, mažai tikėtina, kad jo dalyvavimas vienintelėje akcijoje Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. (t. y. beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus) patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus jo atžvilgiu. Prieglobsčio prašytojo aprašytos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ieško jo, siekia sulaikyti jį, domisi jo buvimo vieta.
35. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo veikla (dalyvavimas vienintelėje akcijoje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) apgyvendinimas) nėra tokios apimties bei tokio nuoseklumo, svarbumo ir matomumo, kad savaime būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog (duomenys neskelbtini)teisėsaugos aparatas sieks imtis prieš prieglobsčio prašytoją nukreiptų veiksmų. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) valdžia / teisėsauga) priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir / ar identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo.
36. Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjui galimai kilsiančios grėsmės dėl jo turimo verslo Lietuvoje, nurodė, kad pareiškėjas nevykdo verslo (duomenys neskelbtini), įmonė (duomenys neskelbtini) buvo / yra registruota Lietuvoje, todėl jai taikomas Lietuvos, o ne (duomenys neskelbtini) mokestinis reglamentavimas, t. y. pareiškėjas neatitinka profilio (asmenys, kurie vysto verslą tiek (duomenys neskelbtini) (t. y. jiems taikytinas (duomenys neskelbtini) mokestinis reglamentavimas), tiek užsienyje bei naudoja jiems pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms).
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).
38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Kadangi pareiškėjas grindė prašymą dėl papildomos apsaugos tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų reali ir individuali persekiojimo grėsmė. Taigi nenustatyta ir pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija.
39. Pažymėtina, kad tiek Migracijos departamentas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendime argumentuotai ir detaliai įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo nagrinėjimu, visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu ir papildomai nekartoja jų. Taigi šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nei jų teisinio įvertinimo.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento Sprendime aiškiai nurodytos aplinkybės, kodėl pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, pareiškėjo informacija yra individualiai įvertinta pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.
41. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesio iki (duomenys neskelbtini) m. daugiau nei 40 kartų kirto sieną su (duomenys neskelbtini), t. y. pats pareiškėjas nevertino, kad jam gali kilti grėsmė patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog turėjo būti iš naujo nustatoma jo grėsmė valstybės saugumui, yra nepagrįsti, nes šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023, be to, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą nė dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o dėl to, jog jis neatitinka kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.
Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę
42. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (Įstatymo 130 str. 1 d.). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.).
43. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93). EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00); 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr.46410/99)).
44. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94)).
45. Migracijos departamentas, atlikęs individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. išsamiai įvertinęs pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika) sprendė, kad pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamentas nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1–2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, aktualių teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką aptariamu aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali turėti įtakos jo šeimos gyvenimui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši aplinkybė laikoma proporcinga priemone, siekiant užtikrinti valstybės saugumą. Pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisinamas vien tik aplinkybe, jog Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir vaikai (vienas iš vaikų Sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų), jis gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvažiuodavo atostogoms, pilnametė dukra Sprendimo priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini)), t. y. pareiškėjo asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau už Lietuvos valstybės saugumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta.
Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką
47. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
48. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą, nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 p.), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 p.).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 23S98382, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neturi teisės vertinti, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, priimant kitą sprendimą.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 buvo konstatuota, kad Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir, tik sistemiškai įvertinęs jas, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuris turi būti argumentuotas, motyvuotas ir proporcingas.
51. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas, ar yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendime nevertino pareiškėjo ryšių, o tik nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai, ir, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 ir 39 punktus, nustatė pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Migracijos departamento Sprendimo dalis yra neargumentuota (Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo situacijos (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.). Taigi šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių – nelaikytinas proporcingu. Todėl Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikinama.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, netenkinta, tenkinant šią skundo dalį, panaikinant Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
54. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
55. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 800 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis (2025m. rugsėjo 11 d. Grynųjų pinigų paėmimo kvitą Nr. 1233223), taip pat pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį (tenkintas 1 iš 3 pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų), daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 270,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma.
56. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinta 2 iš 4 pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui priteisiama 661,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
57. Taigi pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma iš viso sudaro 931,66 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S137248 dalį, kuria uždrausta V. K. (V. K.) atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu V. K. (V. K.) išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. K. (V. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 931,66 Eur (devynis šimtus trisdešimti vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis