Civilinė byla Nr. B2-1299-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01001-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.2; 3.4.3.3; 3.4.3.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios UAB „Skirnuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje dėl L. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB „Skirnuva“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujino terminą kreditoriui L. K. kreditoriniam reikalavimui pateikti BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, patvirtino BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditoriaus L. K. 59 911,08 Eur kreditorinį reikalavimą.
Atsakovė BUAB „Skirnuva“ 2020 m. kovo 18 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – L. K. prašymą dėl 59 911,08 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atmesti ir priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nagrinėjo ir patenkino BUAB „Skirnuva“ buvusio vadovo, įmonę tyčia privedusio prie bankroto ir baudžiamojoje byloje kaltinamo dėl žalos įmonei padarymo, po daugiau kaip ketverių su puse metų nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo paduotą prašymą dėl 59 911,08 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patenkinimo. Taip pat teismas, spręsdamas dėl L. K. 2020-01-21 prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą įmonės, kuriai bankroto byla iškelta 2015-06-23, be kita ko turėjo remtis ne ĮBĮ, o JANĮ 41 ir 42 straipsnių normomis. Šie teismo padaryti procesinio pobūdžio teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimai taip pat turėjo teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Be to, sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turi būti nustatoma, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorę su finansiniu reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1315-798/2019). Tačiau teismas netinkamai įvertino aukščiau išdėstytus kriterijus, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, priežastis, galimus teisinius padarinius dėl termino (ne)atnaujinimo. Pareiškėjas kreditorinį reikalavimą pareiškė praėjus daugiau kaip ketveriems metams po teismo nustatyto termino pasibaigimo. Itin žymiai praleisto termino atnaujinimui priežasčių svarbą turi įrodyti išimtinai pareiškėjas, o ne bankroto administratorius ar kiti kreditoriai, t. y. jam priskirta ši įrodinėjimo našta (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjas teismui nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis nežinojo ar negalėjo/neturėjo žinoti apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir egzistavo realios kliūtys tokį reikalavimą pareikšti. Priešingai – įmonės bankroto byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie pareiškėjo itin aktyvų ir sistemingą vaidmenį tiek įmonės valdyme, tiek ir pačiame bankroto procese. Jokių duomenų, dėl kurių nesąžiningai įmonės atžvilgiu veikęs pareiškėjas objektyviai negalėjo per daugiau kaip ketverius metus pareikšti jo nurodyto kreditorinio reikalavimo, t. y. jog egzistavo realios kliūtys įgyvendinti savo kaip potencialaus įmonės kreditoriaus teises, byloje nėra. Todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti priešingai įmonės interesams veikusiam pareiškėjui itin žymiai praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams reikšti (CPK 78 str.). Pareiškėjas ne tik neturi teisės įmonės bankroto procese reikšti tokio reikalavimo, nes yra itin žymiai praleistas terminas šiai teisei įgyvendinti, bet ir pats reikalavimas turinio prasme yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas yra įmonės buvęs vadovas, kuris savo veiksmais privedė įmonę tyčia prie bankroto. Tai nustatyta Kauno apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-351-390/2017. Šios nutarties motyvuojamoje dalyje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos 2013-11-07 sutarties pagrindu pareiškėjas už neva suteiktas paslaugas turėjo gauti 30 procentų sėkmės mokestį, kurį jis ir pasisavino (kaip įrodinėjama baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-919/2020). Minėtoje nutartyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas konstatavo, jog tokio sandorio sudarymas nebuvo naudingas įmonei. Teismas netinkamai taikė termino prašymui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo paduoti atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje padavimą ir tvirtinimą, todėl iš esmės neteisingai išsprendė nagrinėtą klausimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentacija dėl termino kreditoriui kreiptis su finansiniu reikalavimu nemokumo byloje atnaujinimo nepagrįstumo ir sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą 2020 m kovo 9 d. nutartį panaikinti (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. K. prašymą dėl 59 911,08 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Skirnuva“ nemokumo byloje atmesti.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
Nagrinėjamu atveju UAB „Skirnuva“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau pareiškėjas kreditorinį reikalavimą teismui pateikė 2020-01-22 ir klausimas dėl jo tvirtinimo, t. y. dėl asmens teisių ir pareigų atsiradimo, sprendžiamas galiojant JANĮ, todėl taikomos JANĮ nuostatos.
Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po kelerių metų, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas, nes dėl pasyvaus pareiškėjo elgesio nukentėtų kitų kreditorių teisėti lūkesčiai gauti maksimaliai galimą savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš įmonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1315-798/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis nežinojo ar negalėjo/neturėjo žinoti apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir egzistavo realios kliūtys tokį reikalavimą pareikšti. BUAB „Skirnuva“ nemokumo bylos duomenys patvirtina pareiškėjo aktyvų dalyvavimą pačiame bankroto procese, todėl darytina išvada, kad jis žinojo apie įmonės bankroto procesą ir jo eigą, be to, ir pats pareiškėjas pripažįsta, jog jam visuomet buvo žinoma apie tariamą reikalavimo teisę į įmonę, kurią jis kildina iš 2013-11-07 sutarties ir teismo įsakymų. Pareiškėjo nurodytas teisinis faktas – baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu pareikšti kaltinimai bei su tuo susijusi kaltinimų apimtis neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino reikšti patį kreditorinį reikalavimą (ne)atnaujinimo. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, dėl kurių pareiškėjas objektyviai negalėjo per daugiau kaip ketverius metus pareikšti jo nurodyto kreditorinio reikalavimo, t. y. jog egzistavo realios kliūtys įgyvendinti savo kaip potencialaus įmonės kreditoriaus teises. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui itin žymiai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CPK 78 str.). Neatnaujinus praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismas nepriima tvirtinti kreditorinio reikalavimo (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
BUAB „Skirnuva“ atskiruoju skundu prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių duomenų, todėl prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. K. prašymą dėl 59 911,08 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Skirnuva“ nemokumo byloje atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti L. K. bei bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ atstovui advokatui Dariui Bolzanui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algimantas Kukalis