Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2SA-104-340-2008].doc
Bylos nr.: 2SA-104-340/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2SA-104-340/08

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,

kolegijos teisėjų R.Gudžiūnienės, V.Volskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.M. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria skundas tenkintas dalinai civilinėje byloje pagal pareiškėjos R.M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Janė Jakimavičienė, skolininkas S.M., išieškotojos P.B. ir A.V.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2008-01-29 antstolio turto arešto aktą vykdomosiose bylose Nr. 0052/07/00202 ir Nr. 0052/07/00210. Nurodė, kad 2008-01-29 jos sutuoktiniui S.M. įteiktu 2008-01-29 turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Dalį gyvenamojo namo pareiškėja yra įgijusi 1996-05-30 paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarčių 2005-03-17, 2005-11-02 ir 2006-08-04 pagrindu. Antstolio padėjėjas neteisėtai apribojo pareiškėjos, kaip turto savininkės teises disponuoti turtu visa apimtimi, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Turto areštas atliktas pažeidžiant CPK normų reikalavimus, nes 2007-01-04. Druskininkų miesto apylinkės teismas sprendimu už akių priteisė iš S.M. 12 860 Lt A.V. ir 21 100 Lt J.J.B. naudai negražintos skolos. Ieškovių pateiktose paskolų sutartyse pareiškėja nebuvo sandorio šalimi ir neatliko jokių prievolinių teisinių santykių su ieškovėmis. Apie sutuoktinio skolas jinai nieko nežinojo, tai yra jo asmeninės skolos, todėl jis privalo prievolę išieškotojoms atlyginti savo turtu ir lėšomis.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-04-30 nutartimi skundą tenkino dalinai; panaikino 2008-01-29 turto arešto aktą vykdomosiose bylose Nr. 0052/07/00202 ir Nr. 0052/07/00210 137 600 Lt dalyje, o likusioje 37 400 Lt dalyje paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0052/07/00202 ir Nr. 0052/07/00210 2008-01-29 antstolės padėjėjas E.Balčius turto arešto aktu areštavo dalį R.M. priklausančio gyvenamojo namo, 124,67 kv.m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė 175 000 Lt, turto arešto mastas 37 400 Lt. Teismas konstatavo, jog tai, ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų; vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais; jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu. Teismas nustatė, jog nors gyvenamojo namo dalis priklauso pareiškėjai R.M. asmeninės nuosavybės teise, tačiau vyksta šio namo rekonstrukcijos darbai, yra pakeisti langai ir stogas, dalis namo yra apšiltinta, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad namo rekonstrukcija vyksta vien tik jos lėšomis, o ji gyvena santuokoje su S.M. 30 metų, kokioje apimtyje atlikti rekonstrukcijos darbai pareiškėja įrodymų nepateikė, todėl siekiant apsaugoti išieškotojų teisėtus interesus 2008-01-29 turto arešto aktas paliktas nepakeistu išieškojimo ribose, t.y. 37 400 Lt sumoje, o likusioje dalyje turto arešto aktas panaikintas.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Druskininkų m. apylinkės teismo 2008-04-30 nutartį dalyje dėl turto arešto vykdomosiose bylose Nr. 0052/07/00202 ir Nr. 0052/07/00210 37 400 Lt palikimo panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė pakartoja skundo dėl antstolio veiksmų argumentus. Nurodo, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad 2/3 dalys nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas netinkamai pritaikė CK 3.88 str. nuostatas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai, remdamasis tik išieškotojų ir antstolės parodymais, konstatavo, jog yra atliekami namo rekonstrukcijos darbai, nors buvo atliekami minimalūs darbai buities sąlygoms pagerinti, kuriems buvo gauta tikslinė banko paskola, įrodymų apie kurią teismas nepareikalavo, todėl pateikiami dabar ir prašoma juos prijungti prie bylos. Apeliantės nuomone, nagrinėjant bylą teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės, teismas turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai apsaugotos apeliantės, kaip nesančios skolininke, teisės, kadangi tik teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Apeliantė nurodo, jog antstolis pažeidė Antstolių įstatymo 2 ir 3 str. nuostatas, CPK 675, 690 str.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista, kas sudaro pagrindą  perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( CPK 337 str. 3 d.).

Pareiškėjos kreipimosi į teismą pagrindiniai argumentai buvo, jog turto arešto aktu neteisėtai apribota pareiškėjos, kaip turto savininkės teisė disponuoti turtu visa apimtimi, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise bei tai, kad apie sutuoktinio skolas jinai nieko nežinojo, tai yra jo asmeninės skolos, todėl jis privalo prievolę išieškotojoms atlyginti savo turtu ir lėšomis. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio veiksmus nepasisakė dėl jų pagrįstumo iš esmės. Kolegijos vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą bei sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles. Teismas tik konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies; sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais; jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu. Kolegijos vertinimu, šias išvadas teismas padarė neįsigilinęs į bylos esmę. Teismas nenustatė atsiradusios prievolės, pagal kurią vykdant išieškojimą taikytas areštas, prigimties, nenustatė, ar prievolė vykdytina iš sutuoktinių bendro turto, yra solidari, ar prievolė yra asmeninė. Iš vykdomosiose bylose esančių vykdomųjų raštų matyti, jog civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus išduoti šie vykdomieji raštai, atsakovais buvo patraukti abu sutuoktiniai R.M. ir S.M., o pinigų suma priteista tik iš S.M., tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių; teismo sprendimas, kurio pagrindu išduoti minėtieji vykdomieji raštai nebuvo pateiktas į bylą, todėl nenustatyta prievolės prigimtis, tai, ar prievolė yra solidari, ar asmeninė.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl turto, į kurį nukreiptas išieškojimas ir uždėtas areštas, teisinio režimo, tik konstatavo, jog gyvenamojo namo dalis priklauso pareiškėjai R.M. asmeninės nuosavybės teise ir, kad vyksta šio namo rekonstrukcijos darbai, bei paliko turto arešto aktą nepakeistu išieškojimo ribose. Teismas neišsiaiškino, ar antstolis tinkamai įvykdė CPK 690 str. reikalavimus. Kolegija sutinka tik su teismo išvada dėl areštuotino turto apimties.

Atsižvelgiant į tai, ar prievolė yra sutuoktinių solidarioji, ar asmeninė, taip pat atsižvelgiant į turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, teisinį režimą, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3 knygos normomis, turėjo išsiaiškinti, ar išieškojimas galėjo būti nukreiptas būtent į tą turtą, tik tuomet pagrįstai galima spręsti dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir atitikimo įstatymų keliamiems reikalavimams vykdant išieškojimo veiksmus civilinėje byloje.

Civilinio proceso kodekso bei civilinio kodekso teisės normų netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 T.Žukauskienė

 

Teisėjos                                                                                                                               R.Gudžiūnienė

 

V.Volskienė