Civilinė byla Nr. e2A-502-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir atsakovo A. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. (sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyti 2018 metai) rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl netesybų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas) 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. Č. (toliau – ir atsakovas) priteisti 2 mln. Eur netesybų ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovas paaiškino, kad atsakovas per Estijoje registruotą holdingo bendrovę Demir Holding OU (toliau – Holdingas) valdo 2 624 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų, suteikiančių 52,48 proc. balsų Bendrovės akcininkų susirinkime. Atsakovas yra vienintelis Holdingo dalyvis, turintis 2 500 Holdingo dalių.

3.       Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2014 m. gruodžio 15 d. sudarė Demir Holding OU dalių preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri buvo parengta atsakovo iniciatyva. Sutarties 2.1 ir 3.1 punktais atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybės teises į 715 vnt. Holdingo akcinio kapitalo dalių, o ieškovas įgijo teisę nupirkti ir priimti Holdingo dalis (715 vnt.) už 45 000 Eur. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad jei Holdingo dalių pardavimo-perdavimo dokumentai iki 2018 m. gegužės 20 d. nebus pasirašyti, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 mln. Eur baudą. Toks baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į Bendrovės verslo vertę, į tai, kad Holdingo vertė artima 5 mln. Eur. Atsakovas minėtą Sutartį bandė teisme pripažinti negaliojančia, bet toks jo reikalavimas Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 buvo atmestas.

4.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ne kartą naudojo prieš atsakovą grasinimus ir psichologinį spaudimą. Be to, ieškovas buvo teistas už nusikalstamas veikas ir yra siejamas su Kauno Daškinių organizuota nusikalstama grupuote. Pasak atsakovo, tai reikšminga vertinant ieškinio tikslus ir Sutarties galiojimą.

5.       Atsakovas nurodė, kad ieškinio pareiškimo metu nėra suėjęs terminas įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti, todėl nėra sąlygų, kurios yra būtinos baudai pagal šią Sutartį reikalauti. Be to, ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų apie iki 2017 m. gruodžio 4 d. atliktą sutartos sumos sumokėjimą pagal Sutartį. Tik po šio ieškovui išimtinai priklausančio veiksmo atlikimo, atsakovui kyla pareiga perleisti Holdingo akcijas. Atsakovas pats neatliko Sutarties vykdymui būtinų veiksmų ir tokiu būdu nesudarė galimybių vykdyti šią sutartį, o dabar reikalauja atsakovo atsakomybės (baudos).

6.       Pasak atsakovo, Sutartyje nustatytos baudinės netesybos, todėl šios Sutarties nuostatos negali būti vykdomos. Be to, pati Sutartis yra apsimestinė, todėl negalioja. Papildomai atsakovas pažymėjo, kad Sutartis sudaryta įtvirtinant esminę šalių nelygybę, todėl atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsniu, turi teisę šios sutarties 4.5 punkte nustatytos sąlygos nevykdyti. Sutartis įtvirtina, kad dėl sandorio, kurio kaina 45 000 Eur, neįvykdymo, atsakovui kyla maždaug 44 kartus didesnė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. D. iš atsakovo A. Č. 0,5 mln. Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 2 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo teismas priteisė valstybei 6,84 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu.

8.       Teismas nustatė, kad Holdingas yra vienas iš Bendrovės akcininkų, o atsakovas yra Holdingo dalininkas, kuriam priklauso visas Holdingo akcinis kapitalas, t. y. 2 500 vnt. Holdingo akcinio kapitalo dalių. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovas Sutarties 4.4 punktu susitarė, jog nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 dienų po Sutarties kainos įskaitymo į atsakovo sąskaitą banke, Estijos notarų biure pasirašys Holdingo dalių pardavimo-perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti atsakovą atpirkti dalis už 1,5 mln. Eur, jeigu ieškovas pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas 2015 m. balandžio 14 d. raštu pranešė atsakovui apie savo pageidavimą nupirkti 715 vnt. Holdingo akcinio kapitalo dalių pagal Sutartyje nurodytą dalių kainą, kurią įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2017 m. gruodžio 4 d. (Sutarties 4.1 p., 4.3 p.), tačiau iki 2017 m. gruodžio 4 d. sutartos 45 000 Eur kainos ieškovas nesumokėjo. Pagrindinė sutartis nustatytais terminais nebuvo sudaryta, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė.

10.       Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr.e2-1599-259/2017 pagal A. Č. ir UAB „Ketonas“ ieškinį R. D. ir I. B. dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kitų reikalavimų. Vienas iš ieškinio reikalavimų – pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio (nuo pradžių), netaikant restitucijos; o tuo atveju, jeigu teismas nepripažintų nurodytų sandorių negaliojančiais – pripažinti, kad iš apsimestinių sutarčių kylančios prievolės yra iš pagrindinės prievolės apmokėti vekselį kylančios šalutinės akcesorinės prievolės, skirtos užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, bei pripažinti jas pasibaigusiomis dėl to, kad A. Č. įvykdė pagrindinę prievolę apmokėti vekselį. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-1599-259/2017 yra išnagrinėta, joje priimtas Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškinys (išskyrus reikalavimą dėl iškeldinimo) bei atsakovų priešieškinys atmesti. Teismas nustatė, kad šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-516/2018) bei kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje bylos Nr. e3K-3-197-916/2019). Skundai netenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti ir yra įsiteisėjęs.

11.       Teismas nurodė, kad minėtame Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime

12.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pasisako dėl esminės šalių nelygybės, sandorio apsimestinumo, psichologinio smurto ir spaudimo, tačiau išnagrinėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės

13.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas gavo ieškovo pranešimą apie pastarojo siekį įsigyti 715 vnt. Holdingo akcinio kapitalo dalių pagal Sutartyje nurodytą Holdingo dalių kainą. Teismas konstatavo, kad taip Sutartis buvo pradėti vykdyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia 2017 m. sausio 6 d. (civ. byla Nr. e2-1599-259/2017), t. y. iki Sutartyje įtvirtinto kainos sumokėjimo termino. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas tokiu būdu aiškiai išreiškė savo atsisakymą vykdyti Sutartį, tuo pažeidė šios Sutarties 5.1.2 punkte įtvirtintą įsipareigojimą neatlikti veiksmų, ribojančių pirkėjo (ieškovo) galimybę įsigyti parduodamas Holdingo dalis ir jomis disponuoti, todėl ieškovas turėjo teisę sustabdyti įsipareigojimo pagal Sutarties 4.3 punktą vykdymą (kainos mokėjimą). Teismas vertino, kad toks atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pripažintinas nepagrįstu.

14.       Teismas konstatavo, jog atsakovui nepagrįstai atsisakius pagrindinės sutarties sudarymo, ieškovas Sutarties kainos nesumokėjo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 mln. Eur priteisimo. Nors vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų (principų) yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau pagal Sutarties 4.5 punktą, pagrindinės sutarties sudarymo atsisakymo atveju pardavėjas įsipareigojo mokėti baudą. Teismas konstatavo, kad preliminariojoje sutartyje įtvirtinti netesybas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nedraudžiama.

15.       Teismas nurodė, kad CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Įvertinęs sandorio vertę, taip pat aplinkybes, kad atsakovas yra verslininkas, kuris derybų dėl Sutarties sąlygų metu buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų bei tai, jog byloje nenustatyta, kad ieškovas ateityje patirtų didelių nuostolių dėl atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindę sutartį, teismas sprendė, kad Sutarties 4.5 punkte įtvirtintas netesybų dydis, lyginant su šioje Sutartyje nustatyta kaina, laikytinas aiškiai per dideliu, todėl yra pagrindas sumažinti Sutartyje numatytas netesybas iki 0,5 mln. Eur dydžio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovas R. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino netesybų sumą. Sutartį pasiūlė sudaryti pats atsakovas, kuris ir parengė šios Sutarties projektą. Atsakovas turi didelę patirtį verslo ir derybų srityje, jis aiškiai suprato Holdingo dalių neperleidimo pasekmes ir pats pasiūlė tokią netesybų sumą, kuri buvo numatyta Sutartyje. Minėtos sutarties rengime ir derinime atsakovui atstovavo profesionalūs teisininkai. Teismo atliktas netesybų mažinimas pažeidžia sutarties privalomumo ir civilinių santykių stabilumo principus.

16.2.                      Teismas nepagrįstai sandorio vertę siejo su Sutartyje numatyta Holdingo dalių kaina, nes visi Bendrovės akcijų pardavimo sandoriai buvo sudaromi pagal nominalią Bendrovės akcijų kainą, todėl ieškovo mokėtina kaina už Holdingo dalis nesutapo ir neprivalėjo sutapti su jų rinkos verte.

16.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas patirs nuostolių. Ieškovas prarado galimybę gauti turtą ir kartu su atsakovu netiesiogiai (per Holdingą) dalyvauti Bendrovės valdyme. Sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia.

16.4.                      Teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, nes atsakovas byloje nereiškė reikalavimo sumažinti netesybas, o teismas sprendime praktiškai be jokių motyvų, netesybas sumažino net 4 kartus. Toks netesybų mažinimas sprendime niekaip nepaaiškintas. 

16.5.                      Teismas nepagrįstai ignoravo kitoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, t. y. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime konstatuotą aplinkybę, kad Sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas sąlygas.

17.       Atsakovas A. Č. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį. Baudinio pobūdžio netesybos Lietuvos teisėje nėra numatytos, todėl yra neteisėtos. Atsakovas prašė iš viso nepriteisti netesybų ir neturėjo pareigos prašyti teismo priteisti dalį netesybų.

17.2.                      Sutartis yra dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje. Teismas buvo teisus laikydamas 2 mln. Eur netesybas aiškiai per didelėmis. Teismas taip pat buvo teisus lygindamas šioje Sutartyje nustatytą kainą su netesybų dydžiu. 

17.3.                      Teismas atsižvelgė į kitoje byloje nustatytus prejudicinius faktus. Atsakovas kitoje byloje laikėsi pozicijos, kad Sutartis buvo pasirašyta kaip 2013 m. gruodžio 15 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodyto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimas. Būtent tai ir nagrinėjo teismai kitoje civilinėje byloje. Tai, kad buvo pripažinta, jog Sutartis yra galiojanti ir vykdytina, nereiškia, kad teismai pripažino 2 mln. Eur netesybų dydį. Poreikis vertinti netesybų dydį iškilo tik šioje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

18.       Atsakovas A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Joks protingas asmuo nebūtų sutikęs mokėti baudos, kuri beveik 45 kartus viršija sandorio vertę. Baudos sąlyga buvo pasiūlyta ieškovo ir tik dėl ieškovo atsakovui daryto psichologinio spaudimo tokia Sutartis buvo sudaryta.

18.2.                      Net ir sumažintos netesybos ne kompensuoja ieškovo neva patirtą žalą, o turi akivaizdų nubaudimo poveikį, nes netesybos daugiau kaip 10 kartų viršija realią sandorio kainą. Teismo priteistas netesybų dydis nepagrįstai leidžia ieškovui praturtėti atsakovo sąskaita.

18.3.                      Teismas nevertino ieškovo elgesio ir Sutarties nevykdymo fakto. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Taip pat CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Ieškovas pagal Sutartį turėjo iki 2017 m. gruodžio 4 d. sumokėti atsakovui 45 000 Eur, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovas iki 2018 m. gegužės 20 d. neinicijavo pagrindinės sutarties pasirašymo notarų biure, neteikė atsakovui jokių pranešimų, kad šis atvyktų pasirašyti sutarties. Ta aplinkybė, kad atsakovas buvo pareiškęs ieškinį dėl Sutarties pripažinimo niekine nereiškia, kad ieškovas buvo atleistas nuo Sutarties vykdymo (sutartis laikoma galiojančia ir vykdytina tol, kol nėra nuginčyta teisme įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Nors atsakovas ir pareiškė ieškinį, tačiau neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Sutarties vykdymui nebuvo kliūčių. Pagal CK 6.56 straipsnį, ieškovas galėjo sumokėti akcijų kainą į depozitinę sąskaitą ir toks kainos sumokėjimas būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, pagrindinė sutartis nustatytais terminais nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo veiksmų. Atsakovas neturėjo pareigos perleisti akcijas tol, kol savo pareigų neįvykdė ieškovas.

18.4.                      Teismas, pasirinkęs mažinti netesybas, turėjo įvertinti ir realiai patirtų ar galimų nuostolių dydį, nes netesybų viena iš pagrindinių funkcijų yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius. Ieškovas jokių nuostolių nėra patyręs ir byloje nenustatyta, kad ieškovas ateityje patirtų didelių nuostolių. Tokių aplinkybių ieškovas byloje net neįrodinėjo. Esant tokiai situacijai, teismo priteista 0,5 mln. Eur netesybų suma įteisino baudines netesybas atsakovo atžvilgiu.

19.       Ieškovas R. D. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Bet kuris logiškai mąstantis žmogus atsisakytų planų įsigyti akcijas ir dalyvauti verslo valdyme su asmeniu, kuris ginčija savo sudarytą sutartį teisme bei melagingai įskundžia teisėsaugos institucijoms dėl psichologinio spaudimo ir turto prievartavimo (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55301-17 nutrauktas). Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus apie jam darytą psichologinį spaudimą. Ieškinio prieš ieškovą pareiškimu atsakovas išreiškė savo valią neperleisti nuosavybės teisių į Holdingo dalis ir taip pažeidė Sutartį (jos 5.1.2 punktą).

19.2.                      Sutartis nėra tipinė preliminarioji sutartis. Joje nėra numatytas terminas pagrindinės sutarties sudarymui. Sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo su ieškovu tvarka ir sąlygos. Be to, sandorio vertė negali būti prilyginta kainai. Pats atsakovas kitoje byloje tvirtino, kad Holdingo dalių, kurias jis įsipareigojo perleisti ieškovui, vertė yra didesnė nei 2 mln. Eur. Atsakovo užsakyti vertintojai nustatė, kad Holdingo 100 proc. kapitalo dalių vertė 2017 m. vasario 28 d. sudarė beveik 5 mln. Eur.

19.3.                      Preliminariosios sutarties sąlygas siūlė pats atsakovas, todėl atsakovo argumentai neva sąlygos jam buvo primestos atmestini. Pats pasiūlęs tokį netesybų dydį, atsakovas negali gintis tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės. Atsakovas sąmoningai pasiūlė ieškovui sutartyje numatyti kainą, atitinkančią nominalią Holdingo dalių kainą, siekiant išvengti mokesčių. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad sutartyje numatyta kaina neatitinka jų rinkos vertės, todėl netesybų dydis negalėjo būti lyginamas su Sutarties kaina. 

19.4.                      Jei asmuo jau sudarydamas sutartį žino, kad ginčys savo paties pasiūlytas sutarties sąlygas, jis elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai jau ikisutartiniuose santykiuose ir tokio asmens interesai neturėtų būti teismo ginami. Atsakovas klaidina teismą teiginiais, kad ieškovas pirmas pažeidė Sutartį. Ieškovas nesumokėjo Sutartyje numatytos kainos tik po to, kai atsakovas užginčijo Sutartį teisme ir inicijavo prieš ieškovą ikiteisminį tyrimą.

19.5.                      Atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė patyręs nuostolius, atmestini. Dalies Holdingo kapitalo negavimas nuosavybėn už 45 000 Eur pats savaime yra ieškovo nuostolis (praradimas). Dar daugiau, ieškovas prarado galimybę už nominalią vertę įsigytas vertingo Holdingo kapitalo dalis pateikti atsakovui atpirkimui už 1,5 mln. Eur. Be to, ieškovas neprivalėjo įrodinėti savo realių nuostolių, nes dėl jų dydžio byloje ginčo nebuvo (atsakovas neprašė teismo sumažinti netesybas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21.       Byloje ginčas kilo dėl netesybų priteisimo. Ieškovas teismo prašė priteisti Sutarties 4.5 punkte numatytą 2 mln. Eur netesybų sumą (baudą), o pirmosios instancijos teismas netesybų sumą sumažino, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 0,5 mln. Eur. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Ieškovo nuomone, teismas turėjo priteisti visą Sutartyje numatytą netesybų sumą (2 mln. Eur). Atsakovo nuomone, teismas ieškovo ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų

22.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 9 d. kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėjo tai, jog atsakovas, įsipareigodamas mokėti 2 mln. Eur netesybas ieškovui, puikiai suprato sudaromos Sutarties pasekmes. 2020 m. birželio 20 d. ieškovas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus.

23.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, kad ieškovo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. J. Š. apklausos protokolas negalėjo būti pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme, šį įrodymą priima, o kitus ieškovo pateiktus naujus įrodymus, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsisako priimti.

Dėl Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių

24.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo ieškinį, nes Sutarties sąlyga, numatanti 45 kartus sandorio vertę viršijantį baudos dydį, buvo pasiūlyta ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta dėl ieškovo atsakovui daryto psichologinio spaudimo.

25.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-1599-259/2017 pagal A. Č. ir UAB „Ketonas“ ieškinį R. D. ir I. B.) atmetė ieškovų argumentus, kuriais Sutartis buvo ginčijama dėl jos apsimestinumo, sudarymo dėl apgaulės ir psichologinio spaudimo. Teismas minėtoje byloje įvertino, kad dėl visų Sutarties sąlygų buvo pasiektas abiejų šalių susitarimas, taip pat konstatavo, jog Sutartis neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nevertino atsakovo argumentų, susijusių su jo valios neatitinkančia Sutarties 4.5 punkto sąlyga. 

26.       Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo veiksmų – iki preliminarioje Sutartyje nurodyto termino (2017 m. gruodžio 4 d.) nesumokėtos Sutarties kainos – 45 000 Eur. Atsakovo nuomone, jis neturėjo pareigos perleisti akcijas tol, kol šios savo pareigos neįvykdė ieškovas. Taigi, atsakovas savo prievolę sumokėti Sutartyje numatyto dydžio netesybas (2 mln. Eur baudą) dėl Holdingo dalių pardavimo-perdavimo dokumentų iki 2018 m. gegužės 20 d. nepasirašymo ginčija, remdamasis tuo, jog ieškovas pirmas pažeidė Sutartį, nes iki nustatyto termino nesumokėjo Sutarties kainos.

27.       Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, vertinusiu, kad atsakovas negali remtis ieškovo Sutarties neįvykdymo aplinkybe, pažymi, kad atsakovas negali remtis tuo, jog ieškovas iki 2017 m. gruodžio 4 d. nesumokėjo 45 000 Eur, nes ieškovas šios Sutarties sąlygos neįvykdė dėl paties atsakovo ankstesnių veiksmų (atsakovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia iki sutarties vykdymo termino). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas į teismą kreipėsi dar 2017 m. sausio 6 d., t. y. iki ieškovo pareigos sumokėti atsakovui Sutarties kainą. Atsakovo inicijuotas Sutarties ginčijimas teisme, prašant ją pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžios), lėmė tai, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimo mokėti Sutarties kainą, todėl atsakovas nebegali remtis tuo, kad ieškovas pirmas pažeidė Sutarties sąlygas.

Dėl netesybų dydžio mažinimo

28.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

29.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Bauda yra netesybų rūšis ir jos dydis kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl jų dydžio įrodinėti nereikia. 

30.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

31.       Taigi, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant.  Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

32.       Iš aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, kad sutartines netesybas galima mažinti tik tuo atveju, jeigu teismas konkrečioje byloje nustatė, jog šalių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) nėra sukonkretintos, todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažino Sutartimi sulygtas netesybas nuo 2 mln. Eur iki 0,5 mln. Eur. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl netesybų dydis sumažinamas 4 kartus.

33.       Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). 

34.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sumažino netesybų dydį atsižvelgęs išimtinai į Sutarties kainą, t. y. į kainą, kurią įsipareigojo sumokėti ieškovas atsakovui už 715 vnt. (iš 2 500 vnt.) Holdingo dalių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties kaina nebūtinai turi sutapti su sandorio verte. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 konstatuota, jog 28,60 proc. Holdingo akcinio kapitalo dalių rinkos vertė yra 1 371 942 Eur, tačiau į šią aplinkybę, spręsdamas dėl to, ar 2 mln. Eur netesybų dydis nėra neprotingai didelis, neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į kitas Sutarties sąlygas, kurios reikšmingos nustatant, kokius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo patyrė ieškovas, pavyzdžiui, Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, jog Holdingo dalių pardavimo-perdavimo dokumentuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti pardavėją (atsakovą) atpirkti Holdingo dalis už 1,5 mln. Eur, jei pirkėjas (ieškovas) pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Ši Sutarties sąlyga papildomai patvirtina aplinkybę, nustatytą byloje Nr. e2-1599-259/2017, kad nagrinėjamu atveju Sutarties kaina nėra lygi sandorio vertei ir kad dėl Sutarties neįvykdymo ieškovas patyrė nuostolių negautų pajamų forma, kadangi negalėjo įgyvendinti Sutarties 4.4 punktu nustatytos teisės reikalauti iš atsakovo atpirkti akcijas už 1,5 mln. Eur. 

35.       Nagrinėjamu atveju, iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad Sutartyje numatytos netesybos sudaro daugiau kaip ketvirtadalį realios sandorio vertės. Sutiktina, kad tokia netesybų suma neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, net ir įvertinus konkrečių sutartinių santykių pobūdį, kad Sutartį sudarė asmenys, turintys patirties verslo ir derybų srityse, galintys įvertinti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir nuspręsti, ar sudaryti sutartį vienomis ar kitomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, netesybos mažintinos iki realiai ieškovo patirtų nuostolių dėl Sutarties nevykdymo – iki 1 455 000 Eur (1,5 mln. Eur (negautos pajamos) – 45 000 Eur (Sutarties kaina)).

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta. Teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 455 000 Eur baudą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 2 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovui priteisė 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo turėtos 5 389,96 Eur išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 11 287,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 16 677,46 Eur (5 389,96 Eur + 11 287,50 Eur) priteistinos jam iš antrosios šalies (atsakovo) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (73 proc.). Taigi, ieškovui priteistina iš atsakovo 12 174,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovo valstybei priteistina 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovo prašomas priteisti 12 617,54 Eur   atstovavimo išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintino atsakovo turėtas 5 900  Eur išlaidas už teisines paslaugas. Šios teismo išvados atsakovas apeliaciniame skunde neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovo išlaidos priteistinos iš ieškovo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (27 proc.). Taigi, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 593 Eur (5 900 Eur X 27 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo atsakovui priteistina 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovui priteistina 12 174,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 10 581,55 Eur (12 174,55 Eur – 1 593 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

42.       Ieškovas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymus, kad už apeliacinį skundą 2019 m. spalio 15 d. sumokėjo 11 250 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma (11 250 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (64 proc.). Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Dokumentų, patvirtinančių kokias nors kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas teismui nepateikė.

43.       Atsakovas 2020 m. birželio 29 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priteisti iš ieškovo 5 532,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis bei 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovo R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 455 000 Eur (vieną milijoną keturis šimtus penkiasdešimt penkis tūkstančius eurų) baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10 581,55 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti ieškovui R. D. iš atsakovo A. Č. 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                   Dalia Kačinskienė

          Agnė Tikniūtė

          Aldona Tilindienė