Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-602-222-12].docx
Bylos nr.: A-602-222-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                Administracinė byla Nr. A602-222/2012

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02925-2010-4                                          Procesinio sprendimo kategorija 9.3; 9.7; 9.10

(S)

 

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,             

dalyvaujant atsakovo atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos kalvė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos kalvė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

              Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI; Inspekcija) pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Specialiųjų užduočių skyriaus raštą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir FNTT Vilniaus apskrities Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadas atliko pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos kalvė“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Reklamos kalvė“) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-05-77-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjui papildomai priskaičiuota 208865,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 62201,15 Lt PVM delspinigių, 180948 Lt pelno mokesčio, 18466,09 Lt pelno mokesčio delspinigių, 10359 Lt socialinio mokesčio, 2276,91 socialinio mokesčio delspinigių, t. y. iš viso 483116,95 Lt į biudžetą mokėtinų mokesčių.

              Vilniaus AVMI neleido pareiškėjui į PVM atskaitą įtraukti UAB meno galerija „Siena“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB „Baltic Advertising Group“ vardu 2007–2008 m. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtos 272214 Lt pirkimo PVM sumos bei nepripažino 2007–2008 m. laikotarpio sąnaudomis 1497381 Lt išlaidų sumos, išskirtos tose pačiose PVM sąskaitose faktūrose, konstatavusi, kad patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o UAB meno galerija „Siena“ ir UAB „Baltic Advertising Group“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp bendrovės ir šių įmonių realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, Vilniaus AVMI 53290 Lt suma sumažino bendrovės deklaruotą pardavimo PVM ir 296058 Lt suma sumažino bendrovės deklaruotas pajamas, konstatavusi, jog bendrovės vardu UAB „Medicinos projektai“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota apskaitos dokumentuose, nes bendrovė nesuteikė paslaugų UAB „Medicinos projektai“.

              Vilniaus AVMI 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-54 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotą PVM, pelno ir socialinį mokesčius ir šių mokesčių delspinigius bei skyrė pareiškėjui 62659,74 Lt PVM baudą, 54284,40 Lt pelno mokesčio baudą ir 3107,70 socialinio mokesčio baudą.

              Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2009 m. gegužės 12 d. pateikė skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI), prašydamas šį sprendimą panaikinti.

              VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 69-153 „Dėl UAB „Reklamos kalvė“ (į. k. 125386436) 2010 m. gegužės 7 d. skundo“ (toliau – ir VMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimas) patvirtino Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

              Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimu, 2010 m. liepos 19 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), kuriuo prašė minėtą centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą panaikinti.

              MGK 2010 m. rugsėjo 20 sprendimu Nr. S-255 (7-203/2010) „Dėl UAB „Reklamos kalvė“ 2010 m. liepos 15 d. skundo“ (toliau – ir MGK 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas) VMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimą patvirtino.

 

II.

 

              Pareiškėjas UAB „Reklamos kalvė“ 2010 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, VMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

              Skunde paaiškino, kad mokesčių administratorius iš esmės visus pažeidimus konstatavo ikiteisminiame tyrime duotų paaiškinimų pagrindu, nevertindamas ar ginčijamuose apskaitos dokumentuose nurodyti darbai ir paslaugos buvo atliekami (suteikti). Atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės Specialisto išvados bei Patikrinimo aktas remiasi vien tik asmenų paaiškinimais, daliniu jų prisipažinimu dėl neteisėtos veiklos, taigi papildomi mokesčių apskaičiavimai paremti prielaidomis, jų pagrįstumas dar nėra patvirtintas jokiame procese. Pažymėjo ir tai, kad mokesčių administratorius painiojasi savo išvadose dėl paslaugų (darbų) realaus buvimo Patikrinimo akte teigdamas, kad ginčijami sandoriai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose (vadinasi, sandoriai yra įvykę (darbai/paslaugos atlikti/suteiktos), tačiau tik ne tomis aplinkybėmis), o vėliau tame pačiame Patikrinimo akte nurodydamas, kad ūkinės operacijos yra neįvykusios. Pabrėžė, jog realiai visi darbai ir paslaugos, nurodyti ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose, yra atlikti (suteiktos), jų rezultatai akivaizdžiai matomi PVM sąskaitose faktūrose, sutartyse, darbų priėmimo aktuose nurodytose vietose.

              Nurodė ir tai, kad mokesčių administratoriaus atliktas mokestinis patikrinimas yra paviršutiniškas, nenustatytos ir nevertintos visos tokiais atvejais nustatinėtinos bei vertintinos aplinkybės, dėl ko tokio patikrinimo išvadas laikyti pagrįstomis bei objektyviomis nėra pagrindo, mokesčių administratorius nepaneigė pačių ūkinių operacijų fakto, t. y. to kad bendrovė iš viso negavo/neatliko apmokestinamų PVM paslaugų. Teigė, jog apmokestinimo PVM požiūriu yra aktualus tik pats objektyvus paslaugų teikimo/darbų atlikimo faktas ir tai, ar šios paslaugos/darbai buvo skirti bendrovės PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, o aplinkybė, ar prekes pardavė tikrai tas asmuo, kuris yra nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje kaip pardavėjas, šiuo aspektu negali būti lemianti teisės į PVM atskaitą buvimą ar šios teisės paneigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-606/07). Pažymėjo, kad visos mokesčių administratoriaus nurodytos įmonės (UAB meno galerija „Siena“, UAB „Medicinos projektai“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB „Baltic Advertising Group“) paslaugų teikimo/darbų atlikimo metu buvo PVM mokėtojos, nebuvo priskirtos prie mokėtojų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, kad mokesčių administratorius joms nėra davęs nurodymų, susijusių su jų veikla, t. y. visi duomenys rodė, kad šios įmonės yra teisėtai įregistruotos, vykdančios veiklą.

              Pareiškėjas taip pat rėmėsi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimais (2006 m. sausio 12 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose C-354/03, C-355/03, C-484/03; 2006 m. vasario 21 d. prejudicinis sprendimas byloje C-255/02; 2006 m. liepos 6 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose C-439/04 ir C-440/04), LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A438-1097/2009, Nr. A14-1242/06, Nr. A8-297/2007, Nr. A14-449/07, Nr. A14-382/07, Nr. A14-606/07, Nr. A8-325/2007, Nr. A4-681/06, Nr. A1-355/2004.

              Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog iš mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o UAB meno galerija „Siena“ ir UAB „Baltic Advertising Group“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp bendrovės ir šių įmonių realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, be to, pati bendrovė UAB „Medicinos projektai“ medicinos technikos instaliavimo ir montavimo darbų VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje neatliko. Iš Patikrinimo akto matyti, kad vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ nevykdė jokios ekonominės veiklos ir buvo naudojamos neteisėtais tikslais, siekiant kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir sąnaudas. Vilniaus AVMI nustatė, kad UAB „Secc“ vadovas V. K. nuo 2006 m. kovo 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo buvimo vieta nežinoma, ši bendrovė PVM realiai nemokėjo, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM artimą pirkimo PVM arba grąžintiną iš biudžeto PVM. Įmonė nerandama jos nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. UAB „Secc“ nuo 2008 m. liepos 15 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų. Mokestinio tyrimo metu UAB „Secc“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų. UAB „Secc“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose „sąskaitą išrašė“ vietoje pažymėta direktorius V. K., šalia pavardės yra parašas. Bendrovė nepateikė sutarčių su UAB „Secc“ bei darbų atlikimo aktų. Pagal bendrovės pateiktus UAB „Secc“ kasos pajamų orderių kvitus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovė UAB „Secc“ sumokėjo 916892,72 Lt grynais pinigais. Nustatyta, kad FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu UAB „Reklamos kalvė“ direktorius A. P. 2009 m. sausio 15 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole ir 2009 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad iš bendrovės vyr. finansininkės I. K. gaudavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras pagal fiktyvius sandorius su UAB „Secc“ ir fiktyvius kasos pajamų orderių kvitus, parodančius atsiskaitymą su UAB „Secc“, kurio faktiškai nebuvo. A. P. paaiškino, kad jis nežino, iš kur I. K. gaudavo suklastotus dokumentus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas asmuo R. C. dėl veiklos, vykdytos panaudojant UAB „Secc“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Minėtas asmuo 2009 m. sausio 14 d. įtariamojo apklausos protokole ir 2009 m. sausio 29 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad bendravo su A. P., kuriam reikėjo suklastotų PVM sąskaitų faktūrų dėl fiktyvaus prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo jo atstovaujamai įmonei. A. P. R. C. perdavė laikmeną su duomenimis, kuriuos reikėjo įrašyti į klastojamas PVM sąskaitas faktūras. Šią laikmeną R. C. perdavė asmenims vardu A. M. arba T.. Minėti asmenys paruošdavo reikiamus dokumentus, R. C. juos perduodavo A. P., kuris R. C. sumokėdavo 6 procentus nuo sumos, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. R. C. nurodė, kad visais atvejais A. P. prekės parduotos ar paslaugos suteiktos nebuvo, o tik buvo surašyti dokumentai.

Dėl UAB „Akepus prekyba“ VMI paaiškino, kad Vilniaus AVMI nustatė, jog UAB „Akepus prekyba“ nuo 2009 m. balandžio 7 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos. Bendrovės sandoriai su UAB „Akepus prekyba“ neįvyko, o tik buvo išrašyti dokumentai. Pagal bendrovės pateiktus UAB „Akepus prekyba“ kasos pajamų orderių kvitus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovė UAB „Akepus prekyba“ sumokėjo 415991 Lt grynais pinigais. UAB „Akepus prekyba“ vadovas A. G. 2009 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2008 metais susipažino su R. G., kuris pasiūlė jam pagelbėti atidaryti įmonę, kad A. G. bus direktoriumi ir gaus atlyginimą. Paskui su R. G. ir N. nuvykus į Vilnių ir užpildžius kažkokius dokumentus Registrų centre A. G. suprato, kad tapo UAB „Akepus prekyba“ direktoriumi, tačiau vėliau jokio atlyginimo už tai, kad jis buvo direktoriumi negavo, taip pat jokių prekių ar paslaugų asmeniškai ir UAB „Akepus prekyba“ vardu niekada nesuteikė, jokių dokumentų nespausdino, nepildė ir niekur nepasirašinėjo. R. C. 2009 m. sausio 29 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad savo kaltę dėl sukčiavimo PVM srityje panaudojant UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ buhalterinės apskaitos dokumentus pripažįsta.

Pažymėjo, kad UAB meno galerija „Siena“ nevykdė jokios ekonominės veiklos ir buvo naudojama neteisėtais tikslais, siekiant kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir sąnaudas. UAB meno galerija „Siena“ realiai PVM nemokėjo, nes PVM deklaracijose deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM arba pardavimo PVM artimą pirkimo PVM. UAB meno galerija „Siena“ nuo 2008 m. sausio mėn. neteikė PVM deklaracijų, 2008 m. lapkričio 20 d. mokesčių inspekcijos sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Minėtų dokumentų įforminimo laikotarpiu UAB meno galerija „Siena“ samdomų darbuotojų neturėjo. UAB meno galerija „Siena“ direktorius M. M. 2008 m. birželio 10 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad „2007 m. G. jam pasiūlė darbą – retkarčiais į jo nurodytą vietą nuvežti dokumentus, o paskui 2007 m. liepos 17 d. G. pasiūlymu tapo UAB „Consus“ direktoriumi ir pasirašinėdavo paruoštas sutartis, PVM sąskaitas faktūras. <...> G. arba J. duodavo pasirašyti ant sutarčių bei užpildytų PVM sąskaitų faktūrų. G. nurodymu apie 10-15 kartų važiavo į bankus nuimti iš UAB meno galerija „Siena“ sąskaitų pinigų, kuriuos visada atiduodavo G. arba J., o už tai gaudavo apie 100–200 Lt“. Be to, byloje nustatyta, kad bendrovė savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „Medicinos projektai“ vardu bendrovės įformintas PVM sąskaitas faktūras, sutartis ir darbų priėmimo-perdavimo aktus, pagal kuriuos UAB „Reklamos kalvė“ UAB „Medicinos projektai“ atliko medicinos technikos instaliavimo ir montavimo darbus VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje „Santariškių klinikos“ ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. sausio 15 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole ir 2009 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokole bendrovės direktorius A. P. paaiškino, kad 2007 m. pabaigoje pažįstamas asmuo V. N. pasiūlė UAB „Reklamos kalvė“ atlikti konsolių montavimo darbus, kurių užsakovė UAB „Medicinos projektai“. A. P. pažymėjo, kad sutartis dėl darbų atlikimo atvežė V. N. ar V. G., kurie paaiškino, kad anksčiau minėtus darbus gali atlikti UAB meno galerija „Siena“. A. P. paaiškino, kad UAB „Reklamos kalvė“ su UAB meno galerija „Siena“ sudarė sutartis dėl darbų atlikimo, jose buvo nurodyti tie patys duomenys kaip ir UAB „Reklamos kalvė“ sutartyse su UAB „Medicinos projektai“, tik darbų kaina buvo 5 proc. mažesnė. Pagal tas sutartis buvo pildomos PVM sąskaitos faktūros bei darbų atlikimo aktai. <...> A. P. paaiškino, kad pagal pasirašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Medicinos projektai“ pinigus pervesdavo į UAB „Reklamos kalvė“ sąskaitą, o iš tos sąskaitos pinigai būdavo pervedami į UAB meno galerija „Siena“ sąskaitą. Nurodė, kad po darbų atlikimo aktų pasirašymo buvo nuvykęs į Kauno ir Klaipėdos ligonines ir matė, jog darbai buvo atlikti. <...> Nurodė, kad praėjus keletui dienų po atsiskaitymo V. N. ar V. G. grąžindavo pervestų pinigų dalį be atskaitytų procentų už fiktyvių dokumentų išrašymą. Teigė, kad viena iš tokių fiktyvių įmonių buvo UAB „Reklamos kalvė“. R. D. paaiškino, kad iš tikrųjų visi PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti UAB „Medicinos projektai“ darbuotojų jėgomis. Nustatyta, kad UAB „Medicinos projektai“ bankiniais pavedimais bendrovei sumokėjo 349348,44 Lt, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad sandoriai tarp UAB „Reklamos kalvė“ ir UAB „Medicinos projektai“ neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos minėtose buhalterinės apskaitos dokumentuose, PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl UAB „Reklamos kalvė“, įforminusi nerealius sandorius, padėjo UAB „Medicinos projektai“ neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir sąnaudas, padarant 349348,44 Lt (53290,44 Lt PVM ir 296058 Lt sąnaudų) žalą valstybės biudžetui. Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „Baltic Advertising Group“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, nustatyta, kad patikrinimo metu bendrovės darbuotojas G. P., kuris sandorių įforminimo metu buvo „laikinai einantis direktoriaus pareigas“, 2010 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodė, jog UAB „Baltic Advertising Group“ jam nėra žinoma, su asmeniu D. M., kuris PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas kaip UAB „Baltic Advertising Group“ direktorius, nebendravo ir jo nepažįsta. G. P. pažymėjo, kad vietoje „sąskaitą priėmė“ parašas yra jo, tačiau neprisiminė, kas jam liepė pasirašyti.

VMI rėmėsi 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir PMĮ) 11 straipsnio 1, 4 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 13 straipsniu, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsniu, LVAT praktika administracinėse bylose Nr. Nr. A1-355/2004, Nr. A442-1630/2008, Nr. A442-86/2009, Nr. A556-695/2009, Nr. A11-109/2007, Nr. A17-711/2007, Nr. A18-1040/2007, Nr. A438-1282/2008, Nr. A756-1890/2008, Nr. A6-1845/2006, Nr. A438-1335/2008, Nr. A442-871/2009, Nr. A442-1127/2009, Nr. A556-610/2010.

Pažymėjo ir tai, jog bendrovė teismui pateiktame skunde prašo panaikinti visą patikrinimo metu apskaičiuotą 208866 Lt PVM sumą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje neginčijo kitų Inspekcijos Patikrinimo akte nustatytų PVM apskaičiavimo pažeidimų, todėl bendrovės reikalavimas panaikinti visą apskaičiuotą 208866 Lt PVM sumą ir su juo susijusių delspinigių bei baudos sumą yra nepagrįstas.

 

III.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Reklamos kalvė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

              Teismas vadovavosi PVMĮ 64 ir 80 straipsnių bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir pažymėjo, jog iš šio teisinio reguliavimo seka, kad net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Pabrėžė, jog sprendžiant teisės į PVM atskaitą klausimą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Rėmėsi LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1–355/2004. Atkreipė dėmesį, jog jei mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją jis elgiasi nesąžiningai. Pridūrė, jog teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą t. y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. <...> Tuo pačiu mokesčių administratorius turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu. Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Šie įrodymai vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog mokesčių administratorius visus pažeidimus konstatavo ikiteisminiame tyrime duotų paaiškinimų pagrindu, nevertindamas ginčijamuose apskaitos dokumentuose nurodytų darbų ir paslaugų atlikimo/suteikimo, iškreipdamas specialisto išvadose pateiktą informaciją, jos nepatikrinęs. Šiuo aspektu pažymėjo, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis, 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išdėstė, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusius ūkinius sandorius su UAB meno galerija „Siena“, UAB „Medicinos projektai“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ ir UAB „Baltic Advertising Group“. UAB meno galerija „Siena“ buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, jos vardu buvo įforminti iš anksto suplanuoti realiai neįvykę sandoriai. UAB meno galerija „Siena“ samdomų darbuotojų neturėjo, realiai PVM nemokėjo, nes PVM deklaracijose deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM arba pardavimo PVM artimą pirkimo PVM. UAB meno galerija „Siena“ nuo 2008 m. sausio mėn. neteikė PVM deklaracijų, 2008 m. lapkričio 20 d. mokesčių inspekcijos sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro (asmuo nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES narių). Be to, UAB meno galerija „Siena“ 2007–2008 m. laikotarpiu neteikė ir kitų mokesčių deklaracijų: pelno mokesčio bei mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų. Pareiškėjas 2007 m. spalio mėn. UAB „Medicinos projektai“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose „sąskaitą išrašė“ ir „prekes išdavė“ vietoje pažymėta direktorius A. P., šalia pavardės yra parašas, „prekes gavau“ vietoje direktorius ar kitas atsakingas asmuo nepažymėtas; 2007 m. lapkričio mėn. įformintose PVM sąskaitose faktūrose „sąskaitą išrašė“ ir „prekes išdavė“ vietoje pažymėta vyr. buhalterė I. K., šalia pavardės yra parašas, „prekes gavau“ vietoje direktorius ar kitas atsakingas asmuo nepažymėtas. Ikiteisminio tyrimo metu bendrovės direktorius A. P. paaiškino, kad 2007 m. pabaigoje pažįstamas asmuo V. N. pasiūlė UAB „Reklamos kalvė“ atlikti konsolių montavimo darbus, kurių užsakovė UAB „Medicinos projektai“. A. P. apklausos metu nurodė, kad bendravo su minėtos bendrovės atstovu A. D.; paaiškino, kad UAB „Reklamos kalvė“ su UAB meno galerija „Siena“ sudarė sutartis dėl darbų atlikimo, jose buvo nurodyti tie patys duomenys kaip ir UAB „Reklamos kalvė“ sutartyse su UAB „Medicinos projektai“, tik darbų kaina buvo 5 proc. mažesnė. Pagal tas sutartis buvo pildomos PVM sąskaitos faktūros bei darbų atlikimo aktai. Šiuos dokumentus A. P. pasirašymui pateikdavo V. N. arba V. G.. A. P. paaiškino, kad pagal pasirašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Medicinos projektai“ pinigus pervesdavo į UAB „Reklamos kalvė“ sąskaitą, o iš tos sąskaitos pinigai būdavo pervedami į UAB meno galerija „Siena“ sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad UAB meno galerija „Siena“ UAB „Reklamos kalvė“ paslaugų neatliko, o UAB „Reklamos kalvė“ UAB „Medicinos projektai“ taip pat paslaugų neatliko. Realiai sandoriai tarp UAB meno galerija „Siena“ ir UAB „Reklamos kalvė“ nėra įvykę, o realiai sandoriai tarp UAB „Reklamos kalvė“ ir UAB „Medicinos projektai“ taip pat nėra įvykę, t. y. sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitos faktūros įformintos neįvykusioms ūkinėms operacijoms.

Pridūrė, jog Vilniaus AVMI mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatė, kad UAB „Secc“ ir UAB „Apkepus prekyba“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose „sąskaitą išrašė“ vietoje pažymėta atitinkamai direktorius V. K. (kuris nuo 2006 m. kovo 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo buvimo vieta nežinoma) ir direktorius A. G.. Pagal pareiškėjo pateiktus kasos pajamų orderių kvitus ir apskaitos registrus nustatyta, kad pareiškėja UAB „Secc“ sumokėjo 916892,72 Lt, o UAB „Akepus prekyba“ – 415991,20 Lt, bet nepateikė sutarčių su UAB „Secc“ ir su UAB „Akepus prekyba“ bei darbų atlikimo aktų. UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ realiai PVM nemokėjo, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM artimą pirkimo PVM arba grąžintiną iš biudžeto PVM; nuo 2008 m. neteikė PVM deklaracijų, 2008 m. liepos 16 d. ir 2009 m. balandžio 7 d. mokesčių inspekcijos sprendimais išregistruotos iš PVM mokėtų registro. FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu UAB „Reklamos kalvė“ direktorius A. P. paaiškino, kad iš bendrovės vyr. finansininkės I. K. gaudavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras pagal fiktyvius sandorius su UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“ ir fiktyvius kasos pajamų orderių kvitus, parodančius atsiskaitymus su UAB „Secc“ ir UAB „Akepus prekyba“, kurių faktiškai nebuvo. UAB „Akepus prekyba“ direktorius A. G. paaiškino, kad pažįstami asmenys Rolandas ir Natalija pasiūlė jam įsteigti įmonę ir tapti jos direktoriumi, jokio atlyginimo už tai negavo, jokių prekių ar paslaugų UAB „Akepus prekyba“ vardu nesuteikė. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad UAB „Baltic Advertising Group“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose „sąskaitą išrašė“ vietoje pažymėta direktorius D. M., šalia pavardės yra parašas. UAB „Baltic Advertising Group“ įformintuose kasos pajamų orderių kvituose vyr. buhalterio vietoje pažymėta R. S., šalia pavardės yra parašas. Sodros duomenų bazės duomenimis D. M. ir R. S. niekada UAB „Baltic Advertising Group“ nedirbo, UAB „Baltic Advertising Group“ 2009 m. rugpjūčio 25 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro (nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES narių), pagal minėtas sąskaitas faktūras pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. Sandoriai tarp pareiškėjos ir UAB „Baltic Advertising Group“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, surinktus faktus ir paaiškinimus padarė pagrįstas išvadas. Atkreipė dėmesį į LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį ir pažymėjo, jog PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko arba neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, be to, pareiškėjo vardu UAB „Medicinos projektai“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota pareiškėjo vardu išrašytose buhalterinės apskaitos dokumentuose, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad negalimas pareiškėjo deklaruotų 296058 Lt pajamų pripažinimas. Teismas taip pat sutiko su atsakovo vertinimu, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus pareiškėjo direktoriaus ir kitų byloje minimų asmenų paaiškinimus, kurie yra pateikti minėtuose įtariamųjų bei liudytojų apklausos protokoluose, pareiškėjo nesąžiningas elgesys savo buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant realiai neįvykusias ar neįvykusias apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ūkines operacijas su UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB meno galerija „Siena“, UAB „Baltic Advertising Group“ ir tokiu būdu nesąžiningai pretenduojant į pirkimo PVM atskaitą bei sąnaudų pripažinimą, yra įrodytas. Apibendrino, jog pareiškėjas ne tik žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahentų veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, bet ir betarpiškai joje dalyvavo.

 

IV.

                                                                                                                                                                    Pareiškėjas UAB „Reklamos kalvė“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 113 – 118), kuriuo prašo: 1) panaikinti 2011 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą; 2) panaikinti MGK 2009 m. rugsėjo 20 d. sprendimą; 3) panaikinti VMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimą; 4) panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

              Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

              1. Mokesčių administratorius išvadas padarė, remdamasis vien ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. visos išvados padarytos atsižvelgiant į FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus pateiktas specialisto išvadas (2009 m. balandžio 27 d. išvada Nr. 5-1/87 ir 2009 m. balandžio 27 d. išvada Nr. 5-1/88 (toliau – ir FNTT Specialisto išvados), nors prie patikrinimo akto šios išvados nepateikiamos. Teigia, jog mokesčių administratorius nevertino, ar iš tiesų ginčijamuose apskaitos dokumentuose nurodyti darbai ir paslaugos buvo atliekami/suteikti. Priduria, jog Specialisto išvadose, o po to ir patikrinimo akte pasinaudota tik dalimi informacijos, iškreipiant ją tyrėjams naudinga linkme. Taigi patikrinimo rezultatai faktiškai yra paremti prielaidomis. Mokesčių administratorius, pats savarankiškai netyręs įmonės veiklos, prieštaringai nurodo, kad ginčijami sandoriai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose, o vėliau tame pačiame akte nurodo, kad ūkinės operacijos yra neįvykusios.

2. Nurodo, jog realiai visi darbai ir paslaugos, nurodyti ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose yra atlikti/suteiktos, jų rezultatai akivaizdžiai matomi PVM sąskaitose faktūrose, sutartyse, darbų priėmimo aktuose nurodytose vietose – įvairiuose prekybos centruose („Norfa“, „Maxima“ ir kt.), gydymo įstaigose, pareiškėjo gamybinėse patalpose, UAB Lietuvos parodų centras „Litexpo“, kur 2008 m. vasario 7 d. įvyko NATO gynybos ministrų susitikimas, už ką pareiškėjas netgi gavo asmeninę Krašto apsaugos ministro padėką.

3. Mokesčių administratorius pats sau prieštarauja: jis nurodo, kad „patikrinimas atliktas gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą, susipažinta su bendrovės dokumentais, esančiais FNTT Specialiųjų užduočių skyriuje, paimtais kratos metu, bei susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. t., ir su įtariamųjų bei liudytojų apklausos protokolais“, o pareiškėjas pateikė MGK PVM sąskaitų faktūrų, Sutarčių ir Priėmimo perdavimo aktų kopijas, kurios patvirtintos FNTT. Taigi, visos sutartys ir aktai, kaip ir PVM sąskaitos faktūros buvo paimtos FNTT ir mokesčių administratorius esminę reikšmę bylai turinčių dokumentų išvis netyrė, dėl jų nepasisakė bei klaidina, kad tie dokumentai nebuvo pateikti.

4. Apmokestinimo PVM požiūriu yra aktualus objektyvus paslaugų teikimo/darbų atlikimo faktas ir tai, ar šios paslaugos/darbai buvo skirti bendrovės PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti. Remiasi LVAT 2003 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-953-2003, taip pat – LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004). Akcentuoja, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčių mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nurodo, jog jo pateiktos Sutartys, Priėmimo perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros, kurios, anot mokesčių administratoriaus, jam nebuvo pateiktos, akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijami sandoriai, kurie mokesčių administratoriaus įvardijami kaip neįvykę arba įvykę, tačiau ne tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra sudedamoji dalis pareiškėjo sukurtų su pridėtine verte prekių, kurios buvo realizuotos.

5. Mokesčių administratorius, apsisprendęs paneigti teisę į PVM atskaitą, turi tai pagrįsti visetu faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog mokesčių mokėtojas tokios teisės neįgijo. Šiuo atveju mokesčių administratorius, siekdamas įrodyti, kad pareiškėjas neįgijo teisės į PVM atskaitą, turėjo pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad ginčijamų sandorių įgytų prekių ir/ar paslaugų pagrindu buvo sukurtos prekės, kurios buvo realiai realizuotos ir šiuo metu daugelis sukurtų objektų materialiai egzistuoja. Pažymi, jog iš dokumentų nuorašų (Sutarčių, Priėmimo perdavimo aktų, Pareiškėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų), akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas paslaugas, darbus bei prekes sugebėjo parduoti pvz., AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Maxima LT“, UAB „Print House“, UAB Lietuvos parodų centras, kas prieštarauja mokesčių administratoriaus išvadoms, kad jis nieko neįsigijo. Taigi, mokesčių administratorius įrodinėjęs vienintelę sąlygą, kad PVM mokėtojas prekių/paslaugų realiai neįsigijo, nepaneigė pareiškėjo atsikirtimų ir pateiktų įrodymų, kad iš įsigytų prekių/paslaugų buvo sukurtos pridėtinę vertę turinčios prekės, kurios buvo realizuotos.

6. Mano, jog mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, jog jis buvo nesąžiningas ir nesidomėjo kontrahentų veikla. Remiasi LVAT sprendimu administracinėje byloje A4-681-2006. Nurodo, jog priešingai nei teigia mokesčių administratorius, jis, įforminant ūkines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis buvo pakankamai atidus, t. y. peržiūrėdavo duomenis valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame tinklalapyje www.vmi.lt arba VĮ Registrų centro internetiniame tinklalapyje www.kada.lt , šiuo metu www.registrucentras.lt , t. y. patikrindavo visą prieinamą informaciją. Visos nurodytos įmonės (UAB meno galerija „Siena“, UAB „Medicinos projektai“, UAB „Secc“ UAB „Akepus prekyba“, UAB „Baltic Advertising Group“) paslaugų teikimo/darbų atlikimo metu buvo PVM mokėtojas. Informacija, pateikta VMI internetinėje svetainėje rodė, kad šios įmonės nebuvo priskirtos prie mokėtojų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, kad mokesčių administratorius joms nėra davęs nurodymų, susijusių su jų veikla. Teigia, jog gavus šią informaciją kokio nors papildomo šių įmonių veiklos tyrimo nereikėjo, nes buvo atlikti visi protingi ir pakankami veiksmai mokestinių prievolių valstybei tinkamam vykdymui. Visi duomenys rodė, kad šios įmonės yra teisėtai įregistruotos, vykdančios veiklą įmonės. Be to, iš mokesčių administratoriaus viešai skelbiamų duomenų buvo matyti, kad ūkinių operacijų vykdymo su metu mokesčių administratorius neturėjo duomenų apie šių įmonių veiklos neteisėtumą, todėl nebūtų galėjęs suteikti pareiškėjui reikšmingos informacijos, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų į mokesčių administratorių kreipęsis. Priduria ir tai, kad iš PVM mokėtojų registro dalis šių įmonių buvo išregistruota jau po ginčijamų ūkinių operacijų atlikimo.

7. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsniu ir teigia, kad ši norma buvo pažeista, nes teismas visiškai nesigilino į mokestinio patikrinimo rezultatų priklausomybę nuo konkrečių patikrinimo akte įvardintų įrodymų, o tiksliau ikiteisminio tyrimo specialistų išvadų, kurios bus išanalizuotos ir įvertintos tik teismo nuosprendžiu, o tai reiškia, kad šio įrodymo įrodomoji galia galimai bus paneigta. Be to, pirmos instancijos teismas patvirtindamas mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo aktą, kuris paremtas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiaga (specialisto išvada, liudytojų parodymai ir t. t.) faktiškai taiko baudžiamojo proceso normas dėl įrodymų, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga – dokumentai ir duomenys, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą įrodymais tampa tik baudžiamajame procese. Pažymi, kad patikrinimo akte nurodyti fiziniai asmenys, kurių parodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, remiamasi, administracine tvarka nebuvo šaukti ir apklausti liudytojais, o tai reiškia, kad minėtų asmenų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu patikimumas mokesčių administratoriaus tirtas nebuvo ir šių asmenų parodymai nebuvo užfiksuoti jokiame pirminiame mokestinio patikrinimo procese naudotame dokumente, išskyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Reklamos kalvė“ apeliacinį skundą (b. l. 146 – 150) prašo UAB „Reklamos kalvė“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas remiasi LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 ir LVAT 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-973/2010 bei akcentuoja, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas tik jo teiginiais, kad jis buvo sąžiningas, kurie be papildomų įrodymų negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų prieštaravimų tarp UAB meno galerija „Siena“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ ir UAB „Baltic Advertising Group“ apskaitos dokumentuose atvaizduotų ūkinių operacijų turinio ir mokesčių administratoriaus nustatytos realiai buvusios faktinės padėties. Teigia, jog mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima neabejotinai teigti, jog UAB meno galerija „Siena“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ ir UAB „Baltic Advertising Group“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, arba ūkinės operacijos realiai visai neįvyko, bei sandoriuose su UAB meno galerija „Siena“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ ir UAB „Baltic Advertising Group“ pareiškėjas buvo nesąžiningas, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pagal šių įmonių vardu išrašytus apskaitos dokumentus neįgijo teisės į pirkimo PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Reklamos kalvė“ apeliacinį skundą (b. l. 145) su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Vilniaus AVMI nurodo, jog palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

 

                            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

Apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo UAB „Reklamos kalvė“ teisės į 272 214 Lt PVM atskaitą bei 1 497 381 Lt sąnaudas pagal UAB meno galerija „Siena“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB „Baltic Advertising Group“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Mokesčių administratorius, FNTT Specialiųjų užduočių skyriaus rašto apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir FNTT Vilniaus apskrities Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadų pagrindu inicijavęs mokestinį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, konstatavo, jog su minėtomis bendrovėmis sąskaitose faktūrose įformintos operacijos realiai nevyko arba vyko ne tomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, bei paskaičiavo papildomas pareiškėjo į valstybės biudžetą mokėtinas atitinkamų mokesčių sumas, su kuo jis nesutinka, iš esmės teigdamas, jog realiai visi darbai ir paslaugos, įvardytos ginčijamose PVM sąskaitose-faktūrose, yra atlikti (suteiktos), taip pat keldamas byloje surinktų duomenų įrodomosios galios bei pakankamumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su pareiškėjo teiginiais nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturėjo teisės į PVM atskaitą, kuri buvo pagrįsta byloje surinktų išsamių ir tinkamų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į PVM atskaitą, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) VII ir VIII skyrių normomis, įgyvendinimas siejamas tiek su formaliųjų įstatymo reikalavimų – tokių kaip teisės aktų reikalavimus atitinkančių PVM sąskaitų-faktūrų turėjimu (PVMĮ 64 straipsnis) ir buvimu PVM mokėtoju (PVMĮ 57 straipsnis) – vykdymu, tiek su ūkinių operacijų realumu bei su reikalavimo elgtis sąžiningai, kildintino iš mokesčių mokėtojų lygybės principo, laikymųsi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1845/2006).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nepaisant to, kad pareiškėjas įformino reklamos priemonių gamybos paslaugų įsigijimą, įrengimų įsigijimą ir jų aptarnavimo darbus bei medicinos technikos instaliavimo ir montavimo darbų atlikimą iš UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB „Baltic Advertising Group“, UAB meno galerija „Siena“, tačiau šios įmonės realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė ir pareiškėjui minėtų paslaugų nesuteikė bei prekių nepardavė, be to, pats pareiškėjas UAB „Medicinos projektai“ medicinos technikos instaliavimo ir montavimo darbų neatliko, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pateiktų dokumentų nelaikė ūkinės operacijos realumą įrodančiais ir juridinę galią turinčiais dokumentais. Teisėjų kolegija mokestinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms pritaria ir jų detaliai nekartoja. Be to, nepaisant to, jog pareiškėjas ir tvirtino, kad visi sąskaitose faktūrose įvardyti darbai ir paslaugos jam buvo suteikti, jis jokių įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą ir paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytą faktinę padėtį, nepateikė. Pažymėtina, jog bylos duomenimis taip pat buvo visiškai įrodytas ir kito teisės į PVM atskaitą kriterijaus sine qua non – sąžiningumo – nebuvimas pareiškėjo veiksmuose. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog tai, kad pareiškėjas žinojo, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, neabejotinai įrodo pareiškėjo direktoriaus, kuris pripažino, jog žinojo, kad PVM sąskaitos faktūros būdavo klastojamos pagal fiktyvius sandorius, ir kitų asmenų paaiškinimai, gauti ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu. Atsižvelgus į tai, atmestini yra tie pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi paaiškinimai, jog jis buvo pakankamai atidus ir domėjosi kontrahentų veikla, t. y. ėmėsi protingų veiksmų bei patikrindavo visą jam prieinamą informaciją internetiniuose tinklalapiuose ir pan., nes iš minėto pareiškėjo direktoriaus paaiškinimo akivaizdu, kad jis nesąžiningoje pirkimo PVM atskaitos schemoje dalyvavo sąmoningais veiksmais, pasirašinėdamas suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pan.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl byloje esančių duomenų, kurių pagrindu mokesčių administratorius, be kita ko, paneigė jo teisę į PVM atskaitą, nepakankamumo ir įrodomosios galios neturėjimo. Kaip minėta, mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą atliko pagal FNTT Specialiųjų užduočių skyriaus raštą ir Specialisto išvadas, gavęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą susipažinti su bendrovės dokumentais, esančiais FNTT ir paimtais kratos metu bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau, pareiškėjo nuomone, rėmimasis išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga (įtariamųjų ir liudytojų apklausos protokolais) nėra pakankamas, nes mokesčių administratorius savarankiškai esminę reikšmę turinčių dokumentų išvis netyrė, bei neleistinas, t. y. pažeidžiantis ABTĮ 57 straipsnį, nes ikiteisminio tyrimo specialisto išvadų teisingumas nebuvo patvirtintas galutiniu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šiuo bylos aspektu pasakytina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad FNTT pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, bei pripažinęs, kad pagal MAĮ 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius turi teisę, remtis šios tarnybos dokumentais, apskaičiuoti pareiškėjo nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jam baudas (žr. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-388/2009; taip pat žr. 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1507/2008). Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl mokesčių administratoriaus teisės remtis FNTT surinktais duomenimis, tarp jų – ir įtariamųjų bei liudytojų apklausos protokolais, nustatant ūkinių operacijų realumo bei sąžiningumo kriterijų nebuvimą pareiškėjo veiksmuose. Pridurtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog mokestinėje byloje nėra būtina laukti baudžiamosios bylos baigties, jei mokestinio ginčo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia išspręsti ginčą iš esmės (žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-635/2010), todėl pareiškėjo teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys turėjo būti patvirtinti galutiniu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra pagrįstas. Pasakytina ir tai, jog pareiškėjas argumentuoja, jog FNTT Specialisto išvadose, o po to ir Patikrinimo akte buvo pasinaudota tik dalimi informacijos, vertinant ją tyrėjams naudinga linkme, tačiau šio savo teiginio jis nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kaipgi ir kurias būtent aplinkybes mokesčių administratorius iškreipia.

Apibendrinus akcentuotina, jog nustačius, kad pareiškėjas pirkimo PVM į PVM atskaitą įtraukė nepagrįstai, atvaizduodamas realiai neįvykusias ar neįvykusias apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ūkines operacijas su UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“, UAB meno galerija „Siena“, UAB „Baltic Advertising Group“, t. y. nesąžiningai pretendavo į pirkimo PVM atskaitą bei sąnaudų pripažinimą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas PVMĮ 58, 62 ir 64 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi pagrįstai už tikrintąjį mokestinį laikotarpį apskaičiavo jam papildomai mokėtinas PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias delspinigių bei baudų sumas. Be to, konstatavus, jog pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje sąnaudas apskaitė pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, tokiu būdu jas padidindamas bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 56 straipsniais, jam taip pat buvo pagrįstai apskaičiuotos atitinkamos pelno mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusios delspinigių bei baudų sumos. Pridurtina, jog konstatavus pareiškėjo prievolę mokėti PM bei jo atžvilgiu apskaičiavus papildomai mokėtinas PM sumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, pagrįstai buvo apskaičiuotas ir išvestinis socialinis mokestis bei su juo susiję delspinigiai ir bauda. Nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjui papildomai paskaičiuotų mokėtinų mokesčių sumų teisingumo abejonių nekyla (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

 

              Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

 

n u t a r i a :

 

              Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos kalvė“ apeliacinį skundą atmesti.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                                                           Stasys Gagys

 

 

                                                                                                                                           Romanas Klišauskas

 

 

                                                                                                                                            Veslava Ruskan