Pranešėjas Viktoras Preikšas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-881-327-2014

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė              Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00130-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.11.;

1.2.14.3.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, se­kre­to­riau­jant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiosios teisių perėmėjai A. J., jos atstovui advokatui Valerijui Karpovui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės P. K., jo gy­nė­jai ad­vo­katei M. V., viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal nukentėjusiosios teisių perėmėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­linkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., P. K. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Nukentėjusiosios teisių perėmėjos bei civilinės ieškovės A. J. civilinis ieškinys ten­kintas dalinai, priteista jos naudai 1011,74 Lt iš P. K., o pastarajam neturint turto ar už­darbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių ats­tovų (civilinių atsakovų) – J. K. ir V. K., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pil­na­me­tystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys at­mestas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteista 240,57 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų 57 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai iš P. K., o pas­ta­ra­jam neturint turto ar už­darbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kal­ti­namojo įstatyminių ats­to­vų (civilinių atsakovų) – J. K. ir V. K., nus­ta­tant, kad šių įstatyminių ats­tovų pareiga pasibaigia, kai P. K. sulaukia pilna­me­tystės, taip pat, kai jis prieš pil­na­metystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

n u s t a t ė :

Kauno apy­linkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nustatė, kad P. K. 2013 m. vasario 11 d., apie 20.15 val., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs nukentėjusiajai A. J. už rankinės ir stipriai pastumdamas nu­ken­tėjusiąją, nuo ko A. J. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kas ati­tin­ka nežymų sveikatos sutrikdymą, iš gulinčios A. J. rankų ištraukė rankinę su joje buvusiais daiktais: rankinę, 25 Lt vertės, 800 litų, 3 JAV do­le­rius, kurių vertė 7,74 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, 200 Lt vertės, akinius nuo saulės, 30 Lt vertės, darbui su kompiuteriu skirtus akinius, 30 Lt vertės, skaitymui skirtus akinius, 10 Lt vertės, su dėklu, 12 Lt vertės, 3 vnt. šratinukų, bendros 10 Lt vertės, laikrodį, 37 Lt vertės, t .y. iš viso pagrobė A. J. turto už 1161,74 Lt.

Nukentėjusiosios teisių perėmėja A. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apy­linkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuos­pren­dį pakeisti ir paskirti kaltinamajam P. K. laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę bei vykdymo sąlygas paliekant spręsti teismo nuožiūrai. Ape­liaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė teisingumo principą bei nesivadovavo BK 54 str. nuostatomis. Apeliantė mano, kad P. K. ir būdamas nepilnametis veikė savanaudiškais tikslais norėdamas užvaldyti svetimą turtą, tai padarė įžūliai ir ciniškai, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš senyvą nukentėjusiąją A. J.. Dėl smurto nukentėjusioji ne tik sirgo dėl patirtų sužalojimų, bet ir dėl kraujosruvų veide ilgą laiką negalėjo dirbti, nes jos darbas susijęs su asmenų aptarnavimu. P. K. nukentėjusiosios neatsiprašė, per visą tyrimo ir bylos nagrinėjimo laiką nesugebėjo nors iš dalies grąžinti pagrobtus pinigus. Apeliantė mano, kad tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios teisių perėmėja A. J. ir jos atstovas advokatas V. Karpovas prašė apeliacinį skundą ten­kin­ti,

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. K. ir jo gy­nė­ja ad­vo­katė M. V. pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Pro­ku­roras O. Stadalius pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios teisių perėmėjos A. J. apeliacinis skundas atme­tamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Nukentėjusiosios teisių perėmėja prašo paskirti nuteistajam įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir atleisdamas P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, laikėsi BK XI skyriuje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į visas nepilnamečio baudžiamajai atsakomybei spręsti būtinas sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs teismų praktiką sprendžiant nepilnamečio at­lei­dimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir šio atleidimo sąlygas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296-2012). Joje nurodoma, kad pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo bau­džia­mosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuo­nio­li­kos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teis­mas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vie­ną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepil­na­metis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. nusikalto būdamas nepilnametis – septyniolikos metų amžiaus, pa­da­rė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Taigi, šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos pagal BK 93 str. Be to nagrinėjamu atveju yra ir viena iš alternatyvių rei­ka­lingų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės – P. K. pripažino savo kaltę ir gai­lisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, apylinkės teismas įvertino ir kitas aplinkybes, teikiančias pa­grindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų –  jo atsa­ko­my­bę sunkinančių aplinkybių nėra, socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje nere­gis­truo­tas, ad­mi­nistracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro pedagogų ir (duomenys neskelbtini) mokykloje charakterizuojamas teigiamai, kaip gerai besimokantis, gerai lankantis pa­mo­kas, aktyviai dalyvaujantis mokyklos renginiuose ir kt. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pir­mos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra visos sąlygos atleisti P. K. nuo baudžia­mo­sios atsakomybės, taikant auklėjimo poveikio priemones.

Apeliantės teiginiai, kad P. K. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nė iš dalies negrąžino pagrobtų pinigų, pats į policiją neatvyko, nukentėjusiosios neatsiprašė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog BK 93 str. yra pritaikytas netinkamai. Padarytos žalos atlyginimas, nukentėjusiojo asmens atsiprašymas, yra viena iš alternatyvių nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nesant šios sąlygos, bet esant bent vienai iš kitų alter­na­ty­vių sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Aplinkybė, kad pats kaltininkas neatvyko į policiją, negali esmingai įtakoti teismo sprendimo, nes vertinama tik aplinkybė, kad pateikus įta­ri­mą ir vėliau jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Nėra paneigtas P. K. aiškinimas, kad pinigus iš nukentėjusiosios pagrobė siekdamas atstatyti pamestus mamos duotus pinigus – 100 Lt, kurie buvo paskutiniai šei­mos pinigai. Nors nusikalstama veika padaryta prieš senyvą moterį, tačiau kryptingo smurto prieš nukentėjusiąją nebuvo panaudota – kaltininkas pagriebė nukentėjusiosios rankinę, tempė ją, pas­tū­mė nukentėjusiąją, kai ji rankinės nepaleido, ir nukentėjusioji patyrė sužalojimus griūdama. Byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų iš anksto suplanuota ir parengta. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, užpuolimas vyko spontaniškai. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės suteikė pagrindo apylinkės teismui spręsti, kad nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsi­tiktinis, nėra nu­lemtas susi­for­mavusių neigiamų P. K. dorovinių ir vertybinių nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad po inkriminuoto nusikaltimo padarymo iki šiol P. K. nebuvo nusižengęs.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pir­mosios instancijos teismas, atleisdamas P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų neįsi­gi­linęs į fak­­tines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Taiky­damas šį baudžiamosios teisės institutą teismas BK 93 str. reikalavimų nepažeidė.

Visos nukentėjusiosios teisių perėmėjos apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išna­grinėtos ir įvertintos pir­mo­sios instan­ci­jos teis­me ir jos nesudaro pagrindo taikyti P. K. baudžiamąją atsakomybę skiriant bausmę.

Baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti realizuoti ir atleidžiant kaltininką nuo bau­džia­mosios atsakomybės. Priėmus tokį sprendimą P. K. buvo paskirtos dvi auklėjamojo po­veikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, kurios taip pat skirtos padėti realizuoti nepil­na­me­čių baudžiamosios atsakomybės tikslus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikius P. K. BK 93 str. nuostatas bus pasiekta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, numatyta BK 80 str., tarp jų ir riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo ir didinti auklėjamojo po­vei­kio prie­monių taikymo nepilnamečiams galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą, sulaikyti nuo naujų nu­si­kalstamų veikų.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos proceso da­lyvių tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas nuosprendyje savo išva­das dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieš­ki­nių pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keis­tas, o nukentėjusiosios teisių perėmėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauta Kauno vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-16 pažy­ma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės tei­si­nės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai A. J., išlaidas iki 2014-12-16 sudaro 60 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltininko išieškoti nuken­tė­jusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato tokių išlaidų priteisimo, kai jas patyrė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikusi institucija. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo neten­kintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios teisių perėmėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai              Viktoras Preikšas

              Kęstutis Dargužis

              Danutė Giačaitė