Byla Nr. T-1297-946/ 2018

                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                         2.5.14; 2.1.10.1.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

  2018 m. birželio 6 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 93-325 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

              Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. priimtu nutarimu Nr. 93-325 nutarta taikyti nuteistajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 1 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 iki 12 balų. Nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą dvidešimt kartų buvo paskatintas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Pataisos namuose įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ pagalbiniu darbininku. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose laisvu darbo metu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

              Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas pateikė skundą dėl Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 93-325 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, jog nors šiuo metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atsižvelgtina ir tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą. Taip pat išlieka aktualus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis veiksnys – mąstymas ir elgesys, kurio nuteistasis, atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nepašalino.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6  punktus 12 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nors Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarime taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nurodyta, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis spręsdamas savo problemas elgėsi nusikalstamai, o dėl nusikaltimo linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes ir alkoholio poveikį, mano, kad neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač susijusių su jo nusikalstamumu, didžiausia problema yra ta, kad yra pataisos namuose, nors susidūręs su problemomis ne visada pasirenka konstruktyvius būdus joms išspręsti, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes ir tai rodo, jog nuteistasis iki galo nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie pasekmes, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat, kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, išliekantys aktualūs Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu impulsyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas) taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-325 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-325 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                           Arūnas Purvainis