Civilinė byla Nr. e2-762-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00933-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;
3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NT paslaugos“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Makroportas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-252-567/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtinti neginčijami bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „NT paslaugos“ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir UAB „Ludesa“ (toliau – ir kreditorė, pareiškėja) 501 315,03 Eur finansinis reikalavimas (I etapas – 497 409,28 Eur, II etapas – 3 905,75 Eur); ginčijami kreditorių reikalavimai išskirti nagrinėti į atskiras bylas.
3. Nemokumo administratorė UAB „Makroportas“ prašė netvirtinti kreditorės UAB „Ludesa“ papildomo 827 418 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Nurodė, kad kreditorė 2025 m. kovo 20 d. pareiškė prašymą patvirtinti 827 418 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o 2025 m. kovo 21 d. – 497 409,28 Eur reikalavimą. Pastarasis reikalavimas yra grindžiamas vykdomuoju dokumentu, dėl to jis neginčijamas, tačiau 2025 m. kovo 20 d. pareikštas reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes jis nėra pagrįstas pirminiais dokumentais, įrodančiais realų skolos egzistavimą.
4. Pažymėjo, kad sutartyje dėl skolos perleidimo, pasirašytoje buvusios bendrovės vadovės D. V., nurodyta, jog skola (575 498 Eur pagrindinė skolos dalis) atsirado dėl 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo, taip pat, kaip reikalavimą patvirtinantis dokumentas, pridedamas tos dienos banko išrašas, kuriame matosi atliktas ne 575 498 Eur, o 675 498 Eur dydžio mokėjimas, atliktas pagal tos pačios dienos pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavėjo pareiškimą. Iš pateiktų dokumentų, pirma, nėra aišku, kam atliktas mokėjimas, kuris skiriasi nuo reikalavimo sumos 100 000 Eur dydžio suma, antra, nepateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikti šie mokėjimai, trečia, dėl šių priežasčių, net ir esant buvusios vadovės parašui, nėra galimybių patvirtinti neabejotiną skolos egzistavimą. Nemokumo administratorė akcentavo, kad D. V. (bendrovės akcininkė ir buvusi vadovė) yra nusikalstamame pasaulyje gerai žinomo S. R. bendrininkė, todėl tikėtina, jog ir ši bendrovė yra minėto asmens neoficialiai valdoma, o teikiamas finansinis reikalavimas yra fiktyvus. Iš banko sąskaitos išrašo yra aišku, kad šios tarpusavyje susijusios bendrovės turėjo tam tikrų finansinių ryšių, tačiau būtent BUAB „NT paslaugos“ vien 2022 metais iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko esančios sąskaitos pirminei kreditorei UAB „Samagis“ sumokėjo 95 085 Eur, kaip pinigų grąžinimą, ir gavo iš UAB „Samagis“ 3 030 Eur, kaip avansą ar mokėjimą pagal sutartį, dėl to minėtai bendrovei yra sumokėjusi daugiau, nei pati yra gavusi.
5. Kreditorė UAB „Ludesa“ su nemokumo administratorės prieštaravimais nesutiko. Paaiškino, kad 575 498 Eur dydžio skola atsirado iš BUAB „NT paslaugos“ susitarimo su UAB „Samagis“. Pagal susitarimą BUAB „NT paslaugos“ turėjo grąžinti UAB „Samagis“ 575 948 Eur iki 2020 m. kovo 23 d. Vėliau, UAB „Samagis“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Ludesa“ ir nupirko šią skolą. BUAB „NT paslaugos“ ir toliau nemokėjo skolos. Skolos dydį patvirtina ir 2019 m. sausio 10 d. susitarimas dėl skolos sumokėjimo, kuris buvo sudarytas tarp UAB „Samagis“ ir BUAB „NT paslaugos“. Kreditorė pažymėjo, kad ji prašo patvirtinti mažesnį reikalavimą nei nurodo nemokumo administratorė, kadangi 575 498 Eur reikalavimas kilo iš kitos bendrovės ir buvo perduotas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Kreditorė neturi duomenų, kodėl reikalavimas yra būtent tokio dydžio, koks nurodytas susitarime bei reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, ji nedalyvavo toje stadijoje, kai reikalavimas į BUAB „NT paslaugos“ buvo galimai sumažintas 100 000 Eur. Tikėtina, kad dalis pinigų buvo grąžinta ar kitokiu būdu užskaityta.
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi įpareigojo kreditorę UAB „Ludesa“: 1) pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą, nurodydamas, kad nėra pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria reikalavimo teises įgijo UAB „Ludesa“; 2) pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kokiu pagrindu buvo išduotas 2022 m. birželio 2 d. vekselis; 3) pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus, kokios konkrečios prievolės pagrindu susidarė BUAB „NT paslaugos“ skola UAB „Samagis“.
7. Kreditorė UAB „Ludesa“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji nedalyvavo toje stadijoje, kai reikalavimas į BUAB „NT paslaugos“ buvo suderintas, todėl ji šių aplinkybių nežino, tačiau turi visus skolą patvirtinančius įrodymus, kuriuos papildomai pateikia su paaiškinimais. Pažymėjo, kad nesuprantamas teismo prašymas pateikti vekselį, patvirtinantį skolos faktą, kai skolos egzistavimą jau pavirtino ir notaras, ir antstolis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti kreditorės UAB „Ludesa“ papildomą 827 418 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje.
9. Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Ludesa“ 2025 m. kovo 21 d. pateikė prašymą dėl 497 409,28 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, grindžiamą notaro vykdomuoju įrašu. Šis UAB „Ludesa“ finansinis reikalavimas (iš viso – 501 315,03 Eur (I etapas – 497 409,28 Eur, II etapas – 3 905,75 Eur) patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi. Be to, kreditorė 2025 m. kovo 20 d. pateikė prašymą dėl 827 418 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydama, jog reikalavimą sudaro skola, kuri atsirado iš BUAB „NT paslaugos“ susitarimo su UAB „Samagis“. Pagal susitarimą UAB „NT paslaugos“ turėjo grąžinti UAB „Samagis“ 575 948 Eur iki 2020 m. kovo 23 d. Vėliau UAB „Samagis“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Ludesa“ ir nupirko šią skolą. BUAB „NT paslaugos“ ir toliau nemokėjo skolos. Skolą sudaro: 575 948 Eur skola pagal padarytą mokėjimą; 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., – 151 637,06 Eur; 0,09 proc. delspinigiai, skaičiuojami už 6 mėn. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2025 m. vasario 20 d.) – 99 832,94 Eur.
10. Teismas iš 2018 m. gruodžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pradinė kreditorė), UAB „Samagis“ (naujoji kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (skolininkė), nustatė, kad UAB „Samagis“ įgijo 575 948 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „NT paslaugos“ pagal 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimą. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo (iš pateikto dokumento nėra aišku, kurios įmonės sąskaitos išrašas pateiktas) paskirtyje nurodyta, jog 675 948 Eur mokėjimas atliktas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavėjo pareiškimą. 2019 m. sausio 10 d. susitarimu, sudarytu tarp UAB „Samagis“ ir UAB „NT paslaugos“, šalys susitarė, kad UAB „NT paslaugos“ visą 575 948 Eur skolą sumokės iki 2020 m. kovo 23 d. 2022 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Samagis“ (pradinė kreditorė), UAB „Ludesa“ (naujoji kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (skolininkė), perleistas 575 948 Eur dydžio reikalavimas. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2022 m. birželio 2 d. vekselį BUAB „NT paslaugos“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ludesa“ 495 000 Eur iki 2024 m. lapkričio 21 d. Šio vekselio pagrindu notaras 2024 m. lapkričio 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 495 000 Eur skolos išieškojimo. Vykdomoji byla 2025 m. vasario 26 d. antstolio patvarkymu sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal BUAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos išrašą už 2022 metus, BUAB „NT paslaugos“ pervedė iš viso UAB „Samagis“ 98 085 Eur.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2025 m. birželio 11 d. nutartimi kreditorė UAB „Ludesa“ buvo įpareigota pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, pažymėdamas, jog vien tik susitarimas dėl skolos sumokėjimo savaime neįrodo reikalavimo pagrįstumo. Be kita ko, teismas prašė pateikti paaiškinimus dėl išduoto vekselio. Teismas nurodė, kad nors kreditorė pateikė savo samprotavimus dėl teismo įpareigojimų nepagrįstumo, tačiau papildomų faktinių duomenų, leidžiančių teismui įsitikinti reikalavimo pagrįstumu, nepateikė. Teismas akcentavo, kad pareiga pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą tenka būtent kreditorei, bet ne nemokumo administratorei.
12. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog 675 948 Eur mokėjimas atliktas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavėjo pareiškimą. Iš vėlesnio 2019 m. sausio 10 d. susitarimo, sudaryto tarp UAB „Samagis“ ir UAB „NT paslaugos“, pagal kurį šalys susitarė, kad UAB „NT paslaugos“ visą 575 948 Eur skolą sumokės iki 2020 m. kovo 23 d., teismo vertinimu, galima spręsti, jog UAB „NT paslaugos“ turėjo grąžinti pagal sandorį gautas lėšas. Nemokumo administratorė iš esmės neginčijo, kad pagal aptariamą mokėjimą nurodyta suma buvo gauta ir (ar) prievolės aptariamą sumą grąžinti.
13. Iš UAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad 2022 metais iki 2022 m. birželio 21 d. buvo atlikti daliniai mokėjimai UAB „Samagis“, paskirtyje nurodant „pinigų grąžinimas“, bendra suma – 95 085 Eur. Taip pat nustatyta, kad UAB „Samagis“ atliko pavedimus UAB „NT paslaugos“, paskirtyje nurodant „mokėjimas pagal sutartį“, „avansas“. Šie įrodymai ir kiti ginčijami finansiniai reikalavimai taip pat grindžiami prievolėmis, atsiradusiomis iš sutartinių santykių su UAB „Samagis“ (civilinės bylos Nr. eB2-2305-866/2025, eB2-2306-866/2025), teismui leido padaryti išvadą, kad tarp UAB „NT paslaugos“ ir UAB „Samagis“ buvo įvairių tarpusavio įsipareigojimų. Todėl teismas ir prašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, nes kreditorės pateikti duomenys nepakankami objektyvioms išvadoms padaryti.
14. Teismo vertinimu, padarius išvadą, kad tarp UAB „NT paslaugos“ ir UAB „Samagis“ buvo tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų, galima manyti, jog iki sudarant 2019 m. sausio 10 d. susitarimą dalis sumos (100 000 Eur) buvo grąžinta. Teismas laikė, kad pateiktas banko sąskaitos išrašas už 2022 metus neturi sąsajų su šalių sulygta skolos suma 2019 m. sausio 10 d.
15. Teismas nurodė, kad reikalavimo teises UAB „Ludesa“ perėmė 2022 m. kovo 3 d. sutartimi, o 2022 m. birželio 2 d. vekseliu UAB „NT paslaugos“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ludesa“ 495 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2022 m. birželio 21 d., kaip pinigų grąžinimas, buvo pervesti 95 085 Eur, teismas laikė, jog vekselyje nurodyta suma buvo susijusi su ta pačia prievole grąžinti 2019 m. sausio 10 d. susitarime nurodytą sumą, atitinkamai sumažinant įsiskolinimą padengta suma. Todėl teismas ir prašė kreditorės pateikti paaiškinimus, kokiu pagrindu UAB „Ludesa“ buvo išduotas vekselis, nes byloje nėra duomenų, kad reikalavimas būtų siejamas su kokiais nors kitais teisiniais santykiais.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nepritarė kreditorės argumentams, kad ji tinkamai pagrindė finansinį reikalavimą. Priešingai, teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės pakankamos padaryti išvadą, kad reikalavimas, kylantis iš 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo ir 2019 m. sausio 10 d. susitarimo, buvo užtikrintas vekseliu ir ši finansinio reikalavimo dalis jau yra patvirtinta. Teismas pažymėjo, kad šaliai atsisakant pateikti įrodymus (šiuo atveju – paaiškinimus, kokios prievolės pagrindu buvo išduotas vekselis), taikytina contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, t. y. laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Kreditorė UAB „Ludesa“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės 827 418 Eur finansinį reikalavimą BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo. Teismas detaliai nenurodė, kokių įrodymų trūksta reikalavimui patvirtinti, be to, nepagrįstai prašė pateikti įrodymus, kurie nėra susiję su šia byla.
17.2. Apeliantė pateikė teismui visus turimus dokumentus, kuriuos gavo, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, ir kurie pagrindžia jos finansinį reikalavimą. Visi kiti dokumentai, kuriuos siekė gauti teismas, gali būti tik pas nemokumo administratorę. Be to, apeliantė procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstė savo poziciją dėl reikalavimo atsiradimo pagrindo.
17.3. Apeliantė neturi duomenų, kodėl pareikštas finansinis reikalavimas yra 100 000 Eur mažesnis nei pateiktame banko išraše, ji nedalyvavo toje stadijoje, kai reikalavimas į BUAB „NT paslaugos“ buvo galimai sumažintas 100 000 Eur. Tikėtina, kad dalis pinigų buvo grąžinta ar kitokiu būdu užskaityta.
17.4. Kreditorė tiesiogiai nedalyvavo skolos atsiradimo sandoryje. Banko išrašas buvo gautas iš šalių, pasirašant reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Akivaizdu, kad banko išrašas yra iš BUAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos. Nesuprantama, kodėl nemokumo administratorė negali prisijungti prie BUAB „NT paslaugos“ banko ir pažiūrėti visus padarytus pavedimus, kadangi apeliantė neturi tokių įgaliojimų. Be to, tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl finansinio reikalavimo realumo, teismas turėjo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti visus banko išrašus iš BUAB „NT paslaugos“ banko sąskaitų.
17.5. Nesuprantamas teismo prašymas pateikti vekselį, patvirtinantį skolos faktą, kai skolos egzistavimą jau patvirtino ir notaras, ir antstolis. Vykdomoji byla, kurioje vykdomas 2022 m. birželio 2 d. vekselio pagrindu 2024 m. lapkričio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 495 000 Eur skolos išieškojimo, 2025 m. vasario 26 d. antstolio patvarkymu sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi visi dokumentai dėl šio reikalavimo yra byloje. Be to, teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi jau patvirtino su tuo susijusį finansinį reikalavimą ir dėl jo ginčo nėra. Reikalavimas, kuris yra patvirtintas teisėtu ir galiojančiu notaro vykdomuoju įrašu, negali būti ginčijamas ar jo nagrinėjimas nukreiptas į kitą bylą.
17.6. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomojo įrašo pagrindu patvirtintas finansinis reikalavimas (iš viso – 501 315,03 Eur) ir šioje byloje prašomas patvirtinti 827 418 Eur reikalavimas tarpusavyje nėra susiję, nesutampa net skolos sumos. Pagrindimo, kad ginčijamas reikalavimas kilo tuo pačiu pagrindu, kaip ir jau patvirtintas finansinis reikalavimas, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo tapatinti dviejų skirtingų reikalavimų ir nepagrįstai netvirtinti esamos skolos.
18. Atsakovė BUAB „NT paslaugos“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Makroportas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritarė kreditorės argumentams, kad ji tinkamai pagrindė savo finansinį reikalavimą. Teismas taip pat pagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė contra spoliatorem prezumpciją.
18.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimą perleidęs kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, įskaitant teisę į palūkanas ir delspinigius. Taigi tokius dokumentus apeliantė turėjo perimti iš UAB „Samagis”, o ši – iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas”. Apeliantė pateikė tik reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir, kaip ji pati nurodo, skolininkės BUAB „NT paslaugos” sąskaitos išrašą, kuriuo neva patvirtinamas skolos atsiradimo pagrindas, nors mokėjimo paskirtyje nurodoma, jog tai yra „mokėjimas pagal 2018-11-21 pirkimo–pardavimo sutartį“. Šie dokumentai nėra pakankami, kad pagrįstų menamų prievolių pagrindus, juolab disponavimas šiais dokumentais, darant prielaidą, jog tai yra skolininkės sąskaitos išrašas, kelia tik dar daugiau abejonių, nes nėra aišku, kodėl pradinė kreditorė perduoda ne savo sąskaitos išrašą, galintį patvirtinti mokėjimą, o skolininkės sąskaitos išrašą apie neva gautą mokėjimą.
18.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti BUAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos išrašus. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį, nemokumo administratorius tikrina kreditoriaus pateiktus dokumentus ir pateikia savo nuomonę dėl jų pagrįstumo, tačiau pareiga pagrįsti reikalavimą tenka kreditoriui, o ne administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Be to, BUAB „NT paslaugos“ dokumentai, įskaitant apskaitos dokumentus, nemokumo administratorei nebuvo perduoti, o tai riboja galimybes pateikti detalius įrodymus. Apeliantė nepagrįstai perkelia jai tenkančią įrodinėjimo pareigą nemokumo administratorei.
18.4. Kyla pagrįstos abejonės dėl apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir skolos kilmės skaidrumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad skolininkės vardu pasirašanti D. V. (bendrovės akcininkė ir buvusi vadovė) yra nusikalstamame pasaulyje gerai žinomo S. R. bendrininkė, vykdanti jo nurodymus sukčiauti ir klastoti dokumentus (ši aplinkybė nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Tikėtina, kad ir šioje byloje prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra susijusių asmenų bandymas, pasitvirtinus reikalavimus, balsuojant daryti įtaką bankroto proceso metu priimamiems sprendimams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti UAB „Ludesa“ 827 418 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
21. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „NT paslaugos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Makroportas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-252-567/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
22. BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje UAB „Ludesa” pateikė prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus: 1) 2025 m. kovo 20 d. prašymu prašė patvirtinti 827 418 Eur dydžio reikalavimą, o 2025 m. kovo 21 d. prašymu – 497 409,28 Eur reikalavimą (t. 3, b. l. 7–8).
23. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino neginčijamus BUAB „NT paslaugos“ kreditorių reikalavimus, tarp jų ir UAB „Ludesa“ 501 315,03 Eur finansinį reikalavimą (I etapas – 497 409,28 Eur, II etapas – 3 905,75 Eur), grindžiamą Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2024 m. lapkričio 27 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamo UAB „Ludesa“ 827 418 Eur dydžio finansinio reikalavimo nagrinėjimą teismas išskyrė į atskirą bylą.
24. Kreditorė UAB „Ludesa“ paaiškino, kad 827 418 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 1) 575 948 Eur skola pagal padarytą mokėjimą; 2) 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., – 151 637,06 Eur; 3) 0,09 proc. delspinigiai, skaičiuojami už 6 mėn. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2025 m. vasario 20 d.), – 99 832,94 Eur (t. 3, b. l. 8).
25. Kreditorė UAB „Ludesa“ prašomą patvirtinti 827 418 Eur finansinį reikalavimą grindė šiais rašytiniais įrodymais:
25.1. 2018 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” (pradinė kreditorė), UAB „Samagis” (naujoji kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (skolininkė), kuria, atsižvelgiant į tai, kad pradinė kreditorė pripažino turinti neabejotiną reikalavimo teisę į skolininkę pagal padarytą mokėjimą 2018 m. lapkričio 21 d., pradinė kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei, o naujoji kreditorė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, kuri sudaro 575 948 Eur, bei visas iš jos kylančias ir su ja susijusias papildomas teises į skolininkę UAB ,,NT paslaugos” (sutarties 1 punktas, I dalis ,,Sutarties objektas”) (t. 3, b. l. 12–14).
25.2. banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 iki 2018 m. lapkričio 22 d., iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. atliktas 675 948 Eur dydžio mokėjimo pavedimas; operacijos duomenys: „pagal 2018-11-21 pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavėjo 2018-11-21 pareiškimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini); kita šalis: notaras E. N., Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lithuanian branch, AGBLLT2XXXX” (t. 3, b. l. 9).
25.3. 2019 m. sausio 10 d. susitarimu dėl skolos sumokėjimo, sudarytu tarp UAB „Samagis” (kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (skolininkė), kuriuo šalys susitarė, kad skolininkė geranoriškai iki 2020 m. kovo 23 d. įsipareigoja grąžinti visą skolos sumą – 575 948 Eur (susitarimo 1 punktas). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą skolininkei nustatyti delspinigiai po 0,09 proc., skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną (susitarimo 4 punktas). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą skolininkei nustatytos 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 24 d. (susitarimo 5 punktas) (t. 3, b. l. 10–11).
25.4. 2022 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Samagis” (pradinė kreditorė), UAB „Ludesa“ (naujoji kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (skolininkė), kuria, atsižvelgiant į tai, kad pradinė kreditorė pripažino turinti neabejotiną reikalavimo teisę į skolininkę pagal 2019 m. sausio 10 d. sudarytą susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuris buvo perleistas 2018 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinei kreditorei, pradinė kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei, o naujoji kreditorė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, kuri sudaro 575 948 Eur, bei visas iš jos kylančias ir su ja susijusias papildomas teises į skolininkę UAB ,,NT paslaugos” (sutarties 1 punktas, I dalis ,,Sutarties objektas”) (t. 3, b. l. 155–157).
25.5. UAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad UAB „Samagis” 2022 m. kovo 8 d.–2022 m. birželio 21 d. buvo pervesta iš viso 95 085 Eur (mokėjimo paskirtis: pinigų grąžinimas), o iš UAB „Samagis” gauta iš viso 3 030 Eur (mokėjimo paskirtys: mokėjimas pagal sutartį ir avansas) (t. 3, b. l. 5–6).
26. Iš BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal 2022 m. birželio 2 d. vekselį UAB „NT paslaugos“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ludesa“ 495 000 Eur iki 2024 m. lapkričio 21 d. Šio vekselio pagrindu Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2024 m. lapkričio 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 495 000 Eur skolos su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis nuo vekselio sumos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo, išieškojimo. Vykdomoji byla Nr. 0178/24/02446, kurioje vykdomas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio D. Š. 2025 m. vasario 26 d. patvarkymu sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (DOK-7701).
Dėl UAB „Ludesa“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
27. Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
28. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
29. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
30. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
31. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009). Taigi ir šiuo atveju būtent kreditorei (pareiškėjai) UAB „Ludesa”, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,NT paslaugos” bankroto byloje, teko pareiga nurodyti teismui visas reikšmingas aplinkybes ir pateikti visus įrodymus, galinčius pagrįsti jos finansinį reikalavimą (jo dydį) bendrovės atžvilgiu.
32. Nagrinėjamu atveju BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorė, pateikusi prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo, nesutiko su pareiškėjos UAB „Ludesa” prašymu patvirtinti jos 827 418 Eur reikalavimą, nes, nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų – pirminių dokumentų, pagrindžiančių realų skolos egzistavimą.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sutiko su nemokumo administratorės pozicija ir konstatavo, kad, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi teismas, siekdamas išsamiai ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą (2025 m. birželio 11 d. nutartimi kreditorė buvo įpareigota pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl ginčijamo finansinio reikalavimo), pareiškėjos UAB „Ludesa” 827 418 Eur finansinis reikalavimas BUAB „NT paslaugos“ atžvilgiu nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Be to, teismui kilo abejonių, kad šioje byloje prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas buvo užtikrintas 2022 m. birželio 2 d. vekseliu ir ši reikalavimo dalis jau yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos prašymą patvirtinti jos 827 418 Eur finansinį reikalavimą atmetė.
34. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad jos 827 418 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti patvirtintas BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje. Apeliantė pažymi, kad ji teismui pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius skolos egzistavimą, o papildomų įrodymų pateikti negali, nes jų neturi – jie jai nebuvo perduoti reikalavimo teisės perleidimo metu. Be to, apeliantės nuomone, tam tikros teismo akcentuotos aplinkybės ir įrodymai (pavyzdžiui, dėl 2022 m. birželio 2 d. vekselio) apskritai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad aplinkybė, jog ji tiesiogiai nedalyvavo pradiniame sandoryje, iš kurio atsirado skola, ir dėl to negali paaiškinti, kodėl 2022 m. kovo 3 d. jai perleistas reikalavimas (575 948 Eur) yra 100 000 Eur mažesnis nei suma, nurodyta 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedime (675 948 Eur), taip pat negali paaiškinti kitų su perleistu reikalavimu susijusių reikšmingų aplinkybių, atleidžia ją nuo pareigos įrodyti šioje byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindą ir jo dydį. Tokios išvados daryti neleidžia nei anksčiau aptartos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nei reikalavimo perleidimo teisiniams santykiams taikytinas reglamentavimas, nei formuojama teismų praktika.
36. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės.
37. Pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024).
38. CK 6.104 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.
39. Nurodytos teisės normos ir teismų praktikos išaiškinimai pagrindžia, kad pareiškėja UAB „Ludesa” (naujoji kreditorė), perimdama reikalavimo teisę iš UAB „Samagis“ (pradinės kreditorės), privalėjo gauti visus dokumentus, įskaitant ir pirminius, patvirtinančius šios teisės egzistavimą skolininkės BUAB „NT paslaugos“ atžvilgiu. Įvertinusi tai, kad tarp jos ir UAB „Samagis“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perleidžiama reikalavimo teisė, taip pat tai, jog skolininkė turi teisę naujajai kreditorei reikšti visus atsikirtimus, kuriuos galėjo reikšti pradinei kreditorei (žr. šios nutarties 36–37 punktus), pareiškėja, veikdama pagal atidaus ir rūpestingo asmens – bonus pater familia – elgesio standartą, turėjo pareigą ne tik perimti iš pradinės kreditorės dokumentus, pagrindžiančius perleidžiamo reikalavimo egzistavimą ir dydį, bet ir išsiaiškinti visas su pradiniu sandoriu susijusias reikšmingas aplinkybes.
40. Šią pareiškėjos pareigą dar labiau sustiprino aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo metu – 2022 m. kovo 3 d. – skolininkė BUAB „NT paslaugos“ jau beveik dvejus metus buvo praleidusi terminą 575 948 Eur skolai pagal 2019 m. sausio 10 d. susitarimą su pradine kreditore UAB „Samagis“ sumokėti (skola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. kovo 23 d.). O tai reiškia, kad perimdama reikalavimo teisę į skolininkę, pareiškėja turėjo itin atsakingai įsivertinti minėtas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog skolos išieškojimą gali tekti vykdyti teismine tvarka, jei skolininkė ir toliau nevykdys prievolės savanoriškai, ir pasirūpinti visų reikalavimą pagrindžiančių įrodymų gavimu. To nepadarydama, pareiškėja prisiėmė riziką, kad kilus ginčui jos reikalavimas gali likti neįrodytas. Todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėja, kaip reikalavimo teisę perėmusi šalis, negali remtis tuo, kad tam tikros skolos atsiradimo aplinkybės jai nėra žinomos, kai tokia situacija susiklostė išimtinai dėl jos pačios nerūpestingumo ir pasyvumo – nesiekimo reikalavimo perleidimo metu iš pradinės kreditorės gauti visų įrodymų, patvirtinančių reikalavimo teisę ir jos dydį, bei neišsiaiškinimo visų su šiuo reikalavimu susijusių aplinkybių.
41. Priešingai nei teigia apeliantė, jos pateikti įrodymai – 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartys, banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., 2019 m. sausio 10 d. susitarimas dėl skolos sumokėjimo, BUAB „NT paslaugos“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – nėra pakankami ginčijamo finansinio reikalavimo egzistavimo faktui ir dydžiui pagrįsti. Pareiškėja iš esmės nepaaiškino aplinkybių dėl skolos atsiradimo pagrindo (2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties dėl tos pačios dienos pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo), ir perleistos skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. nėra aišku, kurios bendrovės tai sąskaita, taip pat į tai, jog 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedime nurodyta suma (675 948 Eur) nesutampa su perleisto reikalavimo suma (575 948 Eur). Pažymėtina tai, kad 2022 m. kovo–birželio mėn. UAB „NT paslaugos“ atlikti mokėjimai UAB „Samagis“ bendrai 95 085 Eur sumai nepagrindžia 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedime nurodytos sumos (675 948 Eur) ir perleisto reikalavimo (575 948 Eur) skirtumo, kadangi šie mokėjimai buvo atlikti jau po to, kai buvo fiksuota 575 948 Eur dydžio skolos suma (ši suma nurodyta 2019 m. sausio 10 d. susitarime). Kitų objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti skolos faktą ir dydį, pareiškėja nepateikė nei nemokumo administratorei, teikdama prašymą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors teismas jai tokią galimybę buvo suteikęs – 2025 m. birželio 11 d. nutartimi įpareigodamas pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tada, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui vertinant pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, kilo abejonių dėl to, kad pareiškėjos šioje byloje prašomas patvirtinti 827 418 Eur finansinis reikalavimas (kurį sudaro 575 948 Eur pagrindinė skola, 151 637,06 Eur palūkanos ir 99 832,94 Eur delspinigiai), kildinamas iš 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo ir 2019 m. sausio 10 d. susitarimo, galimai buvo užtikrintas 2022 m. birželio 2 d. vekseliu ir ši pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis jau yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi BUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje (iš viso patvirtintas 501 315,03 Eur finansinis reikalavimas (I etapas – 497 409,28 Eur, II etapas – 3 905,75 Eur). Teismas, siekdamas išsiaiškinti visas ginčui reikšmingas aplinkybes, įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl to, kokiu pagrindu buvo išduotas 2022 m. birželio 2 d. vekselis. Tačiau pareiškėja, nurodžiusi, kad pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius jos 827 418 Eur reikalavimą, ir teigdama, jog kitos aplinkybės su byla nesusijusios, jokių konkrečių paaiškinimų dėl 2022 m. birželio 2 d. vekselio nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atžvilgiu taikė contra spoliatorem prezumpciją ir, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė 827 418 Eur dydžio reikalavimo į bendrovę, jo nepatvirtino. Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam faktinių aplinkybių ir įrodymų teisiniam vertinimui pritaria.
45. Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl 2022 m. birželio 2 d. vekselio išdavimo pagrindo, nepagrįstai siekė iš naujo kvestionuoti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi kitą patvirtintą pareiškėjos 501 315,03 Eur dydžio finansinį reikalavimą, grindžiamą 2024 m. lapkričio 27 d. vykdomuoju įrašu. Tokios išvados skundžiamos nutarties turinys daryti neleidžia.
46. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesprendė jau patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo iš naujo, o tik įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl 2022 m. birželio 2 d. vekselio išdavimo aplinkybių, siekdamas įvertinti šioje byloje prašomo patvirtinti reikalavimo ir anksčiau patvirtinto reikalavimo (ne)tapatumą, t. y. nustatyti, ar šioje byloje pareikštas reikalavimas (575 948 Eur pagrindinė skola, vėliau galimai dalį jos apmokėjus) nebuvo užtikrintas 2022 m. birželio 2 d. vekseliu, dėl kurio 2024 m. lapkričio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio pagrindu teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi jau buvo patvirtintas pareiškėjos 501 315,03 Eur finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį ir viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, būtinybę užtikrinti, kad būtų patvirtinti tik pagrįsti kreditorių reikalavimai, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įpareigoti pareiškėją pateikti tokius paaiškinimus. Šie paaiškinimai buvo būtini siekiant objektyviai įvertinti faktines aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones dėl pareiškėjos šioje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Tačiau pareiškėja paaiškinimų, susijusių su 2022 m. birželio 2 d. vekseliu, nepateikė ir neatskleidė teismui jokių su jo išdavimu susijusių aplinkybių.
47. Jau minėta, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, jog kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Kadangi pareiškėja šios pareigos neįvykdė – nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių finansinio reikalavimo atsiradimą ir jo dydį, taip pat nepašalino teismui kilusių abejonių dėl reikalavimo tapatumo (sąsajumo) su jau anksčiau patvirtintu reikalavimu – jai taikytinas neigiamas įrodinėjimo naštos aspektas – neįrodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjos, kuriai priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (CPK 42 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami pagrįstam įsitikinimui dėl pareiškėjos 827 418 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo susiformuoti, pagrįstai atsisakė šį reikalavimą patvirtinti. Apeliantės atskirojo skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialines teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
49. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
50. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Bendrovei nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
51. Apeliantė už atskirojo skundo padavimą sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, žyminį mokestį moka bankrutuojančio asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022, 15 punktas). Kadangi apeliantė šioje byloje apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti jos pačios finansinį reikalavimą, ji neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Todėl sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintinas, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Ludesa“, juridinio asmens kodas 305944818, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. liepos 4 d. „Perlas” terminale (operacija įskaityta 2025 m. liepos 7 d.), žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZO58403, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Žilvinas Terebeiza
Vigintas Višinskis