Civilinė byla Nr. eB2-397-618/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00312-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.1; 3.4.4.2.2; 3.4.5.8 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tramera“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas Nr. 08.20. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano Nr. 08.20 pakeitimo projektas Nr. 02.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Tramera“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą ir atsakovei RUAB „Tramera“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė G. I..

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ iškelta bankroto byla, panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo restruktūrizuojamai UAB „Tramera“ paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 18 d. 13 val. Teismas taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims nustatė terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir (ar) įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimą UAB „Tramera“.

7.       Teisme 2025 m. balandžio 10 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tramera“. Nurodė, jog 2025 m. balandžio 10 d. duomenimis UAB „Tramera“ mokestinės nepriemokos, kuriai suėjęs mokestinis terminas, neturi, pelno mokesčio avanso 594 Eur prievolei mokėjimo terminas sueis 2025 m. birželio 16 d. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8.       Teisme 2025 m. balandžio 11 d. gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tramera“. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025 m. balandžio 10 d. duomenimis, UAB „Tramera“ Fondo biudžetui neskolinga. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9.       Teisme 2025 m. balandžio 14 d. gautas UAB „Eurobankrotas“ atsiliepimas, kuriuo prašoma priimti sprendimą baigti UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą.

10.       Teisme 2025 m. balandžio 14 d. gautas UAB ,,Tramera“ prašymas dėl duomenų prijungimo. Nurodyta, jog atsiskaityta su visais kreditoriais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl pagrindų iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą

11.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartyje pažymėjo, jog atsakovės pateikti ir apeliacinės instancijos teismo į bylą priimti papildomi įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla generuoja pajamas. Atsakovė 2025 m. kovo 18 d. gavo 350 000 Eur pajamų, iš kurių atsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo vertinti atsakovės (ne)mokumą. Akcentavo, jog teisinis reguliavimas ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas ir nemokumo bylos iškėlimo klausimas yra sprendžiami ta pačia nutartimi. Konstatavo, jog dėl nutarties dalies, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, atskirasis skundas nebuvo pateiktas, tačiau šioje situacijoje, kai duomenys apie atsakovės atliktus ir priimtus darbus bei gautą atsiskaitymą už atliktus darbus buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui dėl jų gavimo momento, bei atsakovei atsiskaičius su kreditoriais (ir VMI bei VSDFV), šios aplinkybės neturi likti neįvertintos visų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, betarpiškai įvertinant byloje pakitusią faktinę situaciją, kuri turi reikšmę priimant teisingą bei pagrįstą sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog tik įvertinus į bylą priimtus papildomus rašytinius įrodymus kartu su visa bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) galės visapusiškai spręsti bendrovės gyvybingumą restruktūrizavimo plano vykdymo apimtimi bei iš naujo vertinti jos (ne)mokumo būklę.

12.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

13.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos – teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).

14.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti ir į bylą priimti papildomi įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla generuoja pajamas. Atsakovė 2025 m. kovo 18 d. gavo 350 000 Eur pajamų, iš kurių atsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su VMI bei VSDFV. Įvardytos aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo vertinti atsakovės (ne)mokumą.

15.       Remiantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Minėta teisės norma numato iš esmės analogišką atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindą, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl šios normos aiškinimui taikytina teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018). Vis dėlto reikalavimo patenkinimo ar jo atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės priklauso nuo to, ar šie juridiniai faktai įvyko iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po to (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).

17.       Iš atsakovės RUAB „Tramera“ pateiktų naujų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1) 2025 m. vasario 17 d. AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą „dėl darbų užbaigimo“; 2) 2025 m. vasario 18 d. Atliktų darbų aktą Nr. 01; 3) 2025 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02092, 2025 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 02093. Taip pat RUAB „Tramera“ pateikė: 1) 2025 m. kovo 18 d. banko sąskaitos išrašą; 2) 2025 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimus, kuriais atklikti mokėjimai kreditoriams VMI ir VSDFV; 3) UAB „Griovimo darbai“ 2025 m. kovo 17 d. pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovę perleidimą bei kreditoriaus pasikeitimą; 4) 2024 m. gruodžio 31 d. dalies reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Narų servisas“ perleidžia naujajai kreditorei UAB „Griovimo darbai“ reikalavimo teisę į atsakovės RUAB „Tramera“ 8 381 Eur skolą pradinei kreditorei. 

18.       Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Taigi, net nevertinant fakto, ar kreditorius tinkamai įvykdė prievolę pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės ir įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant to, kad atsakovė pateikė duomenis apie atsiskaitymą su ieškove (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

19.       Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog panaikinama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties dalis, kuria restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ iškelta bankroto byla, tačiau visą bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgiant į nutarties 11 punkte nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo teisinius argumentus, nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamas atsakovės (ne)mokumas bei restruktūrizavimo plano (ne)vykdymas, įvertinus byloje pakitusias aplinkybes po Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo.

Dėl atsakovės RUAB „Tramera“ (ne)mokumo

20.       Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

24.       Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

25.       Nagrinėjamu atveju iš RUAB „Tramera“ 2025 m. kovo 31 d. balanso nustatyta, jog atsakovės turtas iš viso sudarė 439 829 Eur (ilgalaikis turtas – 209 566 Eur, trumpalaikis turtas – 230 263 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 112 417 Eur. Iš 2025 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo grynojo pelno 300 290 Eur. 2025 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršija turimo turto vertės (112 417 Eur – 439 829 Eur). 2025 m. vasario 7 d. balanso duomenimis žemkasė „KISEL“ priskirta ilgalaikiam materialiam turtui – transporto priemonėms, šio turto vertė, kurią nurodo atsakovė yra apie 130 000 Eur, šis turtas buvo eksploatuojamas, atsakovei generavo pajamas. Atsakovė 2025 m. kovo 18 d. gavo 350 000 Eur pajamų. Taigi, atsakovės vykdoma veikla generuoja pajamas.

26.       Iš RUAB „Tramera“ pateiktų duomenų teismui nustatyta, jog RUAB „Tramera“ gavusi lėšas už darbą pagal sutartį su UAB „Griovimo ekspertai“, lėšas už laivo žemkasės „KISEL“ nuomą padengė visus vėluojančius mokėjimus kreditoriams, pateiktas kreditorių priskaičiuotas delspinigių sumas, taip pat padengė vėluojančius einamuosius mokėjimus VMI ir Sodrai. Teismas pažymi, jog liko nepadengtas tik vienas finansinis reikalavimas buvusiam darbuotojui S. K. 145,10 Eur, kadangi, kai nurodo atsakovė, šio žmogaus rasti nepavyko, o suma bus deponuojama atsakovės banko sąskaitoje ir bus atsiskaityta su S. K..

27.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė šios nutarties priėmimo dieną nei ieškovės (kreditorės), nei atsakovės (skolininkės) statusu neturi jokių aktyvių civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28.       Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą, kadangi atsakovė iš esmės atsiskaitė su kreditoriais, taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra tikrai nemoki ir jai būtina kelti bankroto bylą. Teismas nusprendžia atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Teismo manymu, prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas siekiui išsaugoti gyvybingą Bendrovę.

Dėl restruktūrizavimo bylos užbaigimo

29.       Restruktūrizavimo pabaiga reglamentuojama JANĮ IV skyriaus Trečiojo skirsnio nuostatomis. Vadovaujantis JANĮ 117 straipsniu, teismas priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

30.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos (2021 m. spalio 5 d.). Termino pabaiga – 2025 m. spalio 5 d. Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintas patikslintas atsakovės kreditorių sąrašas. Atsakovės nemokumo administratorei įrodymus, iš kurių nustatyta, kad atsakovė kreditoriams 2025 m. kovo 18 d.– 2025 m. kovo 19 d. atliko mokėjimo pavedimus, kurių metu kreditoriams pervestos piniginės sumos. Kreditoriaus S. K. reikalavimo tenkinimui skirtinos 145,10 Eur lėšos yra deponuojamos atsakovės sąskaitoje ir kreditoriui bus išmokėtos nedelsiant gavus mokėjimo pavedimui būtinus duomenis. Taigi, atsakovė yra visiškai įvykdžiusi teismo nutartimi patvirtintus įsipareigojimus kreditoriams, išskyrus dėl objektyvių aplinkybių neįvykdytą 145,10 Eur įsipareigojimą kreditoriui S. K., kurio įvykdymui būtinos lėšos yra deponuojamos atsakovės sąskaitoje. Atsakovė neturi neįvykdytų įsipareigojimų VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriui.

31.       Nemokumo administratorės UAB „Eurobankrotas“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad RUAB „Tramera“ yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylos pabaigos (JANĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32.       Nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso (JANĮ 117 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

priimti sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“, juridinio asmens kodas (duomenys nevieši), restruktūrizavimo bylos pabaigos.

Atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ iškelti bankroto bylą.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovei ir nemokumo administratorei, įpareigojant ją ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos šio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė