Administracinė byla Nr. A-1153-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02109-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.2.; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. A. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, jam periodiškai teko 2,9 kv. m gyvenamojo ploto.
3. Ž. A. nurodė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos, kadangi nėra aišku, kada jis buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, o atsakovo atstovo pateikti dokumentai apie pareiškėjo supažindinimą su teisėmis ir pareigomis yra niekiniai. Ž. A. ne kartą kreipėsi dėl susipažinimo su jo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, o tai rodo, kad jos jam nebuvo aiškios.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nuo 2005 m. nebuvo suremontuotos. Kamerų tipo patalpose pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, nuteistieji lauke galėjo pasivaikščioti vos vieną valandą per parą. Be to, nebuvo duodamas tinkamas maistas, o atliekant bausmę drausmės grupėje, nebuvo skiriama pakankamai trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais.
5. Ž. A. akcentavo, kad jam atliekant bausmę nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. kovo 20 d., nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla.
6. Kalėdamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi buvo apribotas išėjimas į lauką, o tai kenkė jo sveikatai. Pažymėjo, kad įstaigoje nėra įrengta specialių patalpų rūkantiesiems su tinkamu vėdinimu.
7. Ž. A. nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – nebuvo iškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ar kiti pirmiausiai reikalingi įrankiai, kilus gaisrui. Būriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebuvo evakuacinio išėjimo, todėl nuolat kilo pavojus gyvybei.
8. Ž. A. pažymėjo, kad šiferinio stogo lakštuose yra asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas kalinamų asmenų neaprūpina darbinėmis pajamomis, nemoka pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišduoda pagrindinių higienos priemonių – tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti. Patalpose buvo tik šaltas vanduo.
9. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo atstovas nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. jam suteikė pasenusią ir netvarkingą metalinę lovą, todėl Ž. A. negalėjo ramiai miegoti, jį kamuodavo nuovargis, jautė organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo ir nugaros skausmus. Dėl laikymo sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje Ž. A. patyrė neturtinę žalą: buvo pažeista jo teisė į orumas.
10. 2016 m. sausio 20 d. paaiškinime pareiškėjas prašė ieškinio senaties netaikyti. Nurodė, kad būdamas Pravieniškių PN-AK, į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, kadangi buvo visiškai priklausomas nuo atsakovo atstovo ir bijojo užsitraukti jo nemalonę. Pažymėjo, kad jam buvo tekę patirti tiesioginių ir netiesioginių grasinimų.
11. Teismo posėdyje pareiškėjas Ž. A. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
12. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad Ž. A., būdamas apdairus ir rūpestingas, nuo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios 2011 m. rugsėjo 30 d. turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, prašė jo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
14. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad duomenų, kiek asmenų buvo įstaigos gyvenamosiose ir miegamuosiuose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, negali pateikti, kadangi tokie duomenys nėra kaupiami. Akcentavo, kad Ž. A. nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę. Atsakovo atstovas nurodė, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Teigė, kad minimaliai vienam asmeniui tenkančio bendrabučio tipo patalpų norma praktiškai nebuvo pažeista. Atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, o nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko nebuvo ribojama. Akcentavo, kad nuteistieji darbotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos apsaugos tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan., jie miega nerakinamuose miegamuosiuose.
15. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Siekiant užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, Pravieniškių PN-AK lauke prie įėjimo į būrius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rūkyti.
16. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nors pataisos namų stogai yra dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tačiau įstaigoje nėra vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.
17. Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
18. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo teisės ir orumas, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų ar savo veiksmams Ž. A. padarė žalą. Jis taip pat neįrodė, kad dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas nesiekė sąmoningai pažeminti Ž. A. orumo ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas taip pat konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, ir savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.
19. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

20. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo Ž. A. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 8 d., padarė išvadą, kad jis praleido ieškinio senatį. Ž. A. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad nurodytų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl manė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kad nei Ž. A., nei jo atstovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ir nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalėtų atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. lapkričio 7 d. (nurodyta data iki 2011 m. spalio 6 d. laikytina rašymo apsirikimu) atmetė kaip nepagrįstą.
22. Teismas nustatė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros bei būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Nei Ž. A., nei atsakovui nepateikus objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose jis gyveno, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo skaičiuojamas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pravieniškių PN-AK 2016 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. 62-7 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.
23. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 21 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 51,58 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Ž. A. buvo paskirtas gyventi į 2 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 52,09 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 2,89 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į tai, kad patalpos buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 953 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą. Nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Ž. A. buvo paskirtas į 21 būrį, 1 brigadą, kurios plotas 51,58 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas bausmę atliko 12 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 16,78 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl jam teko 5,59 kv. m gyvenamojo ploto.
24. Teismas akcentavo, kad yra akivaizdu, jog gyvendamas perpildytoje patalpoje, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK Ž. A. buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kaip nors bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikštelėse, lankyti biblioteką, užsiimti kita leistina veikla, o buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.
25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ž. A. neginčijo, jog jam buvo sudaromos sąlygos ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti kiemelyje. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus nereguliuoja.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Informacija apie atliktus patalpų remontus pagal gyvenamųjų patalpų būrius ir brigadas nėra kaupiama, tačiau įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.
27. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, vėdinamos natūraliai per langus, o toks patalpų vėdinimas yra tinkamas.
28. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos rūkymo vietos.
29. Pareiškėjui nepateikus jokių netinkamą nuteistųjų maitinimą patvirtinančių įrodymų bei nenurodžius jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada ir kaip tai pasireiškė, teismas abstrakčius Ž. A. teiginius dėl netinkamo maitinimo atmetė.
30. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2 būryje nėra įrengto laisvalaikio kambario ir džiovyklos, todėl Pravieniškių PN-AK pažeidimą pripažino nustatytu.
31. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, kad kitose patalpose nei sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema.
32. Ž. A. nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad lovos buvo netinkamos, bei neįrodžius, jog būtent tinkamo inventoriaus nebuvimas jam sukėlė didelių nepatogumų bei pagrindą neturtinei žalai atsirasti, ir nesikreipus į būrio viršininką ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, jo argumentas dėl lovų netinkamumo buvo atmestas.
33. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemones. Esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudotis aukštesnės kokybės higienos priemonėmis, jų galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad faktinės aplinkybės dėl asmeninės higienos ir indų plovimo priemonių neišdavimo pažeidžia jo teises ir sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio, o nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nėra suimtasis, jam dantų šepetėlis, pasta bei skustuvai nepriklauso.
34. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą Ž. A. sveikatai, tai teismo posėdyje patvirtino ir jis pats. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjas nurodytų pažeidimų konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
35. Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog Ž. A. dėl socialinės pašalpos skyrimo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, byloje nėra. Jis nenurodė, kada kreipėsi dėl pašalpos skyrimo ir kokiems konkretiems būtiniausiems reikmenims įsigyti jos prašė.
36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktomis fotonuotraukomis nesirėmė, kadangi nėra aišku, ar jos iš tiesų buvo padarytos patalpose, kuriose pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo, be to, pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje.
37. Teismas nustatė, kad Ž. A. ginčui aktualiu laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl žarnyno skausmų, gerklės, galvos skausmo, miego sutrikimo ir kitų bendro pobūdžio susirgimų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 73(2)-828 nurodyta, kad Ž. A. psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 11 kartų. Nebuvo nustatytas, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ž. A. argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad jis neįrodė, jog bausmės atlikimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios Ž. A. orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinęs Ž. A. skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų ir pažeidimų trukmę bei mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
39. Vertindamas Ž. A. reikalavimų pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ribota erdvė sąlyginai buvo kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve, pažeidimų trukmę bei pobūdį, konstatavo, kad pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad Ž. A. patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti proporcinga suma yra 400 Eur, kuri jam buvo priteista iš atsakovo.

III.

40. Pareiškėjas Ž. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
41. Apeliacinį skundą Ž. A. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad atsakovo atstovo padaryti pažeidimai yra tęstiniai, ir prašo dėl svarbių priežasčių ieškinio senatį atnaujinti. Apeliantas taip pat prašo įpareigoti Pravieniškių PN-AK pateikti visus duomenis, kaip jis buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, nurodyti Ž. A. išsilavinimą, turėtą jam atvykus į įstaigą, bei įgytą vėliau.
42. Ž. A. akcentavo, kad pertekliniai baldai ir daiktai, nenurodyti teisės aktuose, kamerose yra neteisėtai, o jų užimamas plotas pareiškėjui trukdė pasinaudoti 3,1 kv. m ploto gyvenamąja zona, todėl tokių baldų ar daiktų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis savo drabužius džiovino gyvenamojoje patalpoje, kadangi skalbimo ir džiovinimo paslaugos nebuvo tinkamai teikiamos, o tai turėjo įtakos gyvenamojo ploto sumažėjimui.
43. Ž. A. nuomone, atsakovo atstovas sąmoningai blogino jo bausmės atlikimo sąlygas.
44. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno visuomenės sveikatos centro išvados dėl asbesto ir jo gaminių negali būti vertinamos kaip patikimos, kadangi šio centro atstovai nė karto neatliko reikiamų asbesto plaušelių koncentracijos ore nustatymo tyrimų, o apžiūra negali būti vertinama kaip tinkama tokios pavojingos medžiagos kaip asbesto identifikavimo priemonė. Ž. A. prašo teismo iš atsakovo išreikalauti duomenis apie atliktus specialius tyrimus dėl asbesto plaušelių koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje nustatymo.
45. Pareiškėjas teigia, kad teismo priteista 400 Eur suma nepadengia jo patirtų nepatogumų ir orumo pažeminimo.
46. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista Ž. A. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
47. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo reikalavimų pagrįstumo klausimą, tinkamai pritaikė trejų metų senaties terminą.
48. Pravieniškių PN-AK sutinka, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Ž. A. bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis. Atsakovo atstovas nesutinka su apelianto argumentais, kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo jis patyrė didelių psichologinių pergyvenimų, visiškai neturėjo privačios aplinkos, sumažėjo bendravimo galimybės su kitais nuteistaisiais ir pan.
49. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad Ž. A. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti tiek bendro naudojimo patalpose, tiek lauke. Kadangi pareiškėjas visą bausmės atlikimo laiką savo galbūt pažeidžiamų teisių neginčijo, Pravieniškių PN-AK kyla abejonė, ar jis iš viso realiai patyrė gyvenimo kokybės pablogėjimą ir neturtinę žalą. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti Ž. A. orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nėra, o esantys įrodymai nepatvirtina nei neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų.
50. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad Ž. A. argumentai, jog uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus skalbykla“ nepajėgia tinkamai suteikti skalbimo ir džiovinimo paslaugų, yra visiškai nepagrįsti, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad šalis nesilaiko sutarties sąlygų, o skalbimo paslaugų sutartyje nurodytas kiekis per metus yra preliminarus, todėl negalima teigti, kad tiekėjas visiškai negali atlikti paslaugų. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK yra įrengtos atskiros patalpos nuteistųjų drabužiams skalbti ir džiovinti bei numatytos vietos džiovintis drabužius lauke.
51. Atsakovo atstovas pažymi, kad patalpų schemos, evakuacijos planai ir kita yra viešai iškabinti. Pareiškėjas su paskyrimu į konkretų būrį buvo supažindintas. Akcentuoja, kad dalis informacijos nėra fiksuojama ir saugoma, nes to teisės aktų nuostatos nereikalauja.
52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog vėdinimo per langus galimybė pareiškėjui nebuvo sudaryta. Ž. A. neneigia, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 aukščio sienele. Jo patalpos ploto teisės aktai nedetalizuoja.
53. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta Įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Teigia, kad Ž. A. visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat ir priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų bei jam padarytos neturtinės žalos, jis nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kurios galėtų būti reikšmingos kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobūdžio ir laipsnio klausimui spręsti.
54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad Ž. A. neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su Ž. A. vertinamas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.
55. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami deklaratyviais teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pakankami neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti. Pravieniškių PN-AK mano, kad pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė, todėl jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija Ž. A. pažeistai teisei apginti, jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

56. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
57. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų sąlygų Ž. A. jo kalinimo metu Pravieniškių PN-AK nesudarymo, atlyginimo priteisimo.

58.Vertinant apelianto argumentus, kad atsakovo padaryti pažeidimai yra tęstiniai, dėl svarbių priežasčių ieškinio senatis turi būti atnaujinta; jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, prašo iš Pravieniškių PN-AK išreikalauti dokumentus apie supažindinimą, taip pat nurodyti Ž. A. išsilavinimą, turėtą jam atvykus į įstaigą, bei įgytą vėliau, teisėjų kolegija pažymi, kad:

58.1.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos, įskaitant ir kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt).

58.2.Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina, vadovaujasi CK 1.134 straipsnio 5 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

58.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-343-438/2017). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti senaties termino pradžią. Tai, kad jo neinformavo Pravieniškių PN-AK apie tai, kad jo teisės galimai yra pažeistos, kaip nurodo pareiškėjas, nelaikytina pagrįsta aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, kurią galbūt jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, buvusių už laikotarpį iki 2012 m. lapkričio 7 d. (nurodyta data iki 2011 m. spalio 6 d. laikytina rašymo apsirikimu).

58. 4. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

58. 5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

58. 6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

58. 7. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno visuomenės sveikatos centro išvados dėl asbesto ir jo gaminių negali būti vertinamos kaip patikimos, kadangi šio centro atstovai nė karto neatliko reikiamų asbesto plaušelių koncentracijos ore nustatymo tyrimų, o apžiūra negali būti vertinama kaip tinkama tokios pavojingos medžiagos kaip asbesto identifikavimo priemonė. Ž. A. prašo teismo iš atsakovo išreikalauti duomenis apie atliktus specialius tyrimus dėl asbesto plaušelių koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje nustatymo. Byloje yra duomenys paneigiantys pareiškėjo nuogąstavimus dėl asbesto pasklidimo į aplinką (2015 m. birželio 12 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas Nr. 13K-117 dėl priešgaisrinio techninio patikrinimo (I t., b. l. 21)). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-389 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo paskirtas atlikti užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.

59. Apelianto teiginys, kad atsakovo atstovas sąmoningai blogino jo bausmės atlikimo sąlygas, atmestinas, nes jis neparemtas jokiais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK Ž. A. buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kaip nors bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

              60. Pareiškėjo abstraktus teiginys, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pertekliniai baldai ir daiktai, nenurodyti teisės aktuose,  neteisėtai, nes jų užimamas plotas pareiškėjui trukdė pasinaudoti 3,1 kv. m ploto gyvenamąja zona, atmestinas, nes pareiškėjas nenurodė nei kur konkrečiai nei kuriuo metu nei kokie baldai, daiktai jo nuomone buvo neteisėtai, kada ir kam jis apie tai pranešė.

61. Pareiškėjo teiginys, kad skalbimo ir džiovinimo paslaugos nebuvo tinkamai teikiamos, o tai turėjo įtakos gyvenamojo ploto sumažėjimui, nėra tikslus, nes iš bylos medžiagoje esančio 21 būrio patalpų evakavimo  plano (I t., b. l. 158, 179) matyti, kad džiovykla buvo įrengta prie 21 būrio patalpų, o būtent šiame būryje buvo ir pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 20 d. ( I. t., b. l. 60). Džiovykla Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta prie 2 būrio, esant pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. kovo 20 d. (I t., b. l. 160), todėl šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytu. Vertinant teisinį reguliavimą dėl drabužių ir avalynės džiovyklos, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.1 punkto patvirtintas Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (2010 m. vasario 25 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. ir galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) matyti, kad nuteistiesiems buvo skiriama drabužių džiovinimo įrenginys – 1 vnt. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems pagal minėtą įsakymą, galiojusį pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., buvo 21 būrio 1 aukšto patalpose įrengtas drabužių džiovinimo įrenginys, pareiškėjo teiginys, kad nebuvo užtikrintas drabužių džiovinimas, kiek tai susiję su jo buvimu 2 būryje, yra pagrįstas, kadangi pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. kovo 20 d. būnant 2 būryje neturėjo galimybės naudotis drabužių džiovinimo įrenginiu. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai pareiškėjui neužtikrino drabužių džiovinimo paslaugų jam būnant 2 būryje.

62. 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 21 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 51,58 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Ž. A. buvo paskirtas gyventi į 2 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 52,09 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 2,89 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į tai, kad patalpos buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 834 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą. Nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Ž. A. buvo paskirtas į 21 būrį, 1 brigadą, kurios plotas 51,58 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas bausmę atliko 12 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 16,78 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl jam teko 5,59 kv. m gyvenamojo ploto. Skaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą atsižvelgtina į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir spręstina, jog jam 834 dienas teko 2,89 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. mažiau negu nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas reguliavimas. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.).

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 6672 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui Ž. A. iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 6672 (šešis tūkstančius septyniasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Teisėjai                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                Gintaras Kryževičius

                                                                                                                Ramutė Ruškytė