LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko),
susipažinusi su 2022 m. birželio 21 d. paduotu ieškovės A. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vartotojo teisių gynimo. Civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją, arba, netenkinus šių reikalavimų, pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai; atleisti ieškovę nuo 11 169,98 Eur pelno palūkanų pagal sutartį mokėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, restitucijos taikymo bei ieškovės atleidimo nuo 11 169,98 Eur pelno palūkanų pagal sutartį mokėjimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei priteisti ieškovei iš atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai, panaikino ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – paskolos sutarties sąlygą dėl 0,2 proc. delspinigių pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai, grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais ir dėl tų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją, taip pat nuspręsta atmesti alternatyvų reikalavimą atleisti ieškovę nuo 11 169,98 Eur pelno palūkanų mokėjimo.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismų sprendimai neatitinka teismų praktikos išaiškinimų dėl teisės normų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolę bei atsakingą skolinimą; teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė šiuos aspektus reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovės teigimu, paskolos sutarties sąlygos nebuvo šalių individualiai aptartos, todėl ieškovei nebuvo išaiškintos galimos neigiamos pasekmės, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiksmų nekvalifikavo kaip kredito davėjo pareigų pažeidimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, paskolos sutarties sąlyga dėl palūkanų turėjo būti kvalifikuota kaip nesąžininga ieškovės atžvilgiu, t. y. ši sąlyga negali būti ieškovei taikoma nuo paskolos sutarties sudarymo momento.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas