Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-468/2019

      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02638-2018-1

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo (toliau – Institucijos atstovo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo, kuriuo L. M. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Giedrius Kriūnas 2018-11-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą L. M. atžvilgiu dėl to, kad jis, būdamas UAB „B(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, laikotarpiu nuo 2018-08-12 iki 2018-08-23 leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotojo darbą, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie H. B. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios bei negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-21 nutarimu L. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą.

3.       Institucijos atstovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą pripažįstant L. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant ne mažesnę, kaip 1 000 Eur dydžio baudą.

3.1.       Institucijos atstovo manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino ir pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus. Institucijos atstovo teigimu, iš byloje esančio L. M. paaiškinimo matyti, kad H. B. iš Lietuvos į Rusiją atliko du reisus, todėl laikyti, kad pažeidimas buvo atsitiktinis ar padarytas dėl skubos, negalima. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu L. M. nurodė, jog įmonėje dirba 19 darbuotojų, o tai, Institucijos atstovo nuomone, sudaro pakankamas galimybes įmonės vadovui atitinkamai paskirstyti krovinių gabenimo srautus bei atitinkamai paskirstyti darbus legaliai dirbantiems darbuotojams.

3.2.       Institucijos atstovo nuomone, teismas, skirdamas nuobaudą ir motyvuodamas baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, tačiau detalesnės teisės pažeidimo pobūdžio analizės neatliko, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismams, nagrinėjantiems nelegalaus darbo bylas, yra rekomendavęs analizuoti padaryto pažeidimo pobūdį, pagrindinį dėmesį skiriant teisės pažeidimo trukmei, padarytos žalos dydžiui valstybei ir nelegaliai dirbusiems asmenims, jų vykdytų funkcijų pobūdžiui, taip pat kitoms aplinkybėms. Institucijos atstovo įsitikinimu, nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių darbo teisės pažeidimų. Šiuo atveju pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką, nebuvo pašalintas, t. y. H. B. nebuvo oficialiai įdarbintas, todėl valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų, o H. B. dirbo neturėdamas jokių socialinių garantijų. Pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių.

3.3.       Institucijos atstovo teigimu, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos plačios baudos ribos teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą (parinkti baudos dydį) kiekvienu konkrečiu atveju, todėl mažesnės ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta ANK 95 straipsnio sankcijoje skyrimas arba jos neskyrimas, gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, o išskirtiniai ir išimtiniai atvejai, leidžiantys pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, arba visai jos neskirti, konstatuotini tik įvertinus ANK 34 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumą.

4.       Atsiliepimų į Institucijos atstovo skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos atstovas sutinka su L. M. veiksmų kvalifikavimu, tačiau kelia klausimą dėl pastarojo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo ir paskirtos nuobaudos – baudos dydžio, nes L. M. padarė vieną iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų, iškreipiantį rinką ir pažeidžiantį sąžiningos konkurencijos principus. Todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo L. M. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6.       Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą baudžiama bauda nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

7.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8.       Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. asmenybę, tai, kad jis anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus nebuvo baustas, dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog, esant pagrindui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, L. M. skirtina mažesnė bauda, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

9.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie L. M. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, jog apie įmonėje įdarbintą darbuotoją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė dėl žmogiškos klaidos – didelio darbo krūvio (b. l. 4, 17-18). Jis augina mažametį vaiką, vienintelis šeimoje dirba. L. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aptartos aplinkybės ir tai, kad L. M. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jį charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją.

10.       Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, paskirdamas nuobaudą L. M., tinkamai išanalizavo padaryto nusižengimo pobūdį. L. M. paaiškino, kad, susirgus įmonės vairuotojui, buvo skubiai ieškomas kitas asmuo, galintis skubiai nuvežti pakrautą krovinį. Su H. B. buvo atsiskaityta, jis jokių pretenzijų bendrovei neturi (b. l. 4). Duomenų apie tai, kad H. B. ar kuris nors kitas asmuo dirbo įmonėje apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius darbo sutarties ne pirmą kartą, nėra. Nors iš tiesų iš L. M. byloje esančio 2018-10-24 rašytinio paaiškinimo matyti, kad H. B. maršrutu Lietuva-Rusija viso galimai atliko du reisus, tačiau nėra aišku, kiek laiko kiekvienu atveju kelionė galėjo užtrukti, ar buvo vežamas tas pats krovinys, ir/ar krovinys buvo vežamas vieno susitarimo pagrindu. Todėl laikyti, kad H. B. įdarbinimas UAB „B(duomenys neskelbtini)“ apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, buvo ne vienkartinio pobūdžio, nėra pagrindo.

11.       Taigi, nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto nusižengimo trukmę, nepranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui priežastis, L. M. asmenybę, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog net minimalios sankcijoje paskirtos nuobaudos paskyrimas, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju L. M. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta, nebuvo pažeisti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Tačiau apylinkės teismas, skirdamas švelnesnę, nei numato ANK 95 straipsnio 1 dalis, nuobaudą, nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog L. M. atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo rezoliucinė dalis tikslintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – 400 Eur bauda paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 5 dalimi.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja                                                                 Daiva Kazlauskienė