Byla Nr. TS-133-610/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28468-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.2; 2.1.10.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 8 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-899 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Teismas
n u s t a t ė :
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-899 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus. Įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, mokykloje baigė 12 klasę, mokėsi tekintojo specialybės, aktyviai dalyvauja įstaigos rengiamuose turnyruose ar renginiuose. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (82 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-899 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmenybės, jo elgesio prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, teistumų, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, kitas svarbias aplinkybes, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas. Pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisę įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Komisija teigiamai vertino nuteistojo pastangas siekti pozityvių elgesio pokyčių (dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, mokėsi), tačiau tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir dalyvaudamas programose, bei mokydamasis teigiama linkme koreguoja savo elgesį tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Pastebimi teigiami D. D. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Būtina pažymėti, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą būtina įvertinti ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 82 balai (40 taškų sudaro statiniai nekintantys veiksniai ir net 42 taškai dinaminiai veiksniai, galintys kisti). Taigi, nors matoma pažanga, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kadangi egzistuoja nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys kriminogeniniai veiksniai - nestabili finansinė padėtis ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir pokalbio metu gautą informaciją galima manyti, kad stresinėse situacijose savitvarda silpnoka. Nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis geba atpažinti problemas, tačiau siekiant jas įveikti, teigia norintis pagalbos. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija neįvertino, kad D. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau jis teistas 5 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką (2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams 4 mėnesiams, taikytas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. rugpjūčio 26 d. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.). Jis šiuo metu ir anksčiau yra teistas už vagystes, smurtinius nusikaltimus, sukčiavimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teisme gautas ir nuteistojo D. D. atsiliepimas(įvardijamas kaip skundas), kuriuo jis prašo prokuroro skundo netenkinti ir patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-899 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad prokuroras neteisingai vertina jo elgesį, tai geriausiai galėjo įvertinti pataisos namų administracija, aktyviai dalyvavo socialinėje reabilitacijoje, elgesys absoliučiai nepriekaištingas, svarbesnės aplinkybės rodančios teigiamus elgesio pokyčius. Komisija tinkamai įvertino aplinkybes.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. nutarimas 81/04-899 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.
Nuteistasis D. D. nuteistas 2017-10-31 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. (2 epizodai), 198' str. 1 d., 215 str. 1 d. (2 epizodai), 182 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str. 1, 2, 4 d. 5 d. 1 p. - 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2018-06-13 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinti 2017-09-21 ir 2017-10-31 nuosprendžiai ir skirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Užskaityta 1 diena. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 8 mėnesiai ir 2 dienos. Bausmės pradžia: 2018-04-30. Bausmės pabaiga: 2022-04-29.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau jis teistas 5 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Jis šiuo metu ir anksčiau yra teistas už vagystes, smurtinius nusikaltimus, sukčiavimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Pagal „OASys“ metodiką D. D. nustatyta vidutinė 82 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų dinaminiai veiksniai sudaro 42 svertinus taškus, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Neatliktos bausmės dydis (1 metai 8 mėnesiai ir 2 dienos iš paskirtų 4 metų) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vertinant, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra artimesnė aukštai, yra galimybė ją mažinti, vertinant nuteistojo elgesį nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-899 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-899 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Nerijus Brinevičius