Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-268-462/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00608-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-22 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

nustatė:

1. Institucijos tyrėjas Ž. S. R. J. 2018-03-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-10061-2018 už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. Taikos pr. ir Sausio 15-osios gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes-Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.
2. Institucijos specialistas E. R. 2018-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą.
3. R. J. Institucijos 2018-05-10 nutarimą apskundė.
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundą, 2018-06-22 nutartimi jį tenkino, Institucijos 2018-05-10 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
5. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-22 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2018-05-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio kilimą lėmė R. J. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu apklausti ne tik eismo įvykį sukėlusių automobilių vairuotojai, bet ir liudytojai, važiavę ir matę eismo įvykį, jie davė tarpusavyje sutampančius parodymus, iš kurių darytina išvada, jog R. J. sukdamas į kairę nepraleido tiesiai, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuojančios transporto priemonės. Institucija teigia, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas posėdžio metu neapklausęs eismo įvykį registravusio policijos pareigūno ir liudytojų, važiavusių ir mačiusių eismo įvykį, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Pažymi, kad matomumo eksperimentas ir eismo įvykio vietos ekspertizė nėra būtini procesiniai veiksmai, jie atliekami priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentą ir/ar ekspertizę ir gauti bylai reikšmingos informacijos. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta, visa reikalinga informacija, kiek buvo įmanoma, yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose.
6. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-22 nutartį.
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio kilimą lėmė R. J. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog nenustačius, ar automobilio „Opel“ vairuotojo M. S. veiksmai nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimų, nėra galimybės konstatuoti, jog tik R. J. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo galimus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių važiavimo greičius, nuvažiuotus atstumus, laiką, reikalingą atstumams įveikti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pagal byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiškinimų ar išvadų, patikimai konstatuoti, kad automobilio „Opel“ vairuotojas M. S. tinkamai elgėsi pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punkto reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamą automobilį sumažinti jo važiavimo greitį ir išvengti susidūrimo su R. J. vairuojamu automobiliu, nėra galimybės.
10. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog matomumo eksperimentas ir eismo įvykio vietos ekspertizė nėra būtini procesiniai veiksmai, jie atliekami priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentą ir/ar ekspertizę ir gauti bylai reikšmingos informacijos. Tačiau įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei byloje esančius prieštaravimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju matomumo eksperimentas ir (ar) eismo įvykio vietos ekspertizė byloje esančius prieštaravimus galėtų pašalinti ir tokiu atveju nekiltų absoliučiai jokių abejonių dėl kilusio eismo įvykio kaltojo asmens nustatymo ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, jog tyrimo metu apklausus ne tik eismo įvykį sukėlusių automobilių vairuotojus, bet ir liudytojus, važiavusius ir mačiusius eismo įvykį, jų parodymai tarpusavyje sutapo, iš jų darytina išvada, jog R. J. sukdamas į kairę nepraleido tiesiai, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuojančios transporto priemonės, tačiau pažymėtina, jog priešingai negu nurodo Institucija, tiek autoįvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų ir su jais važiavusių asmenų, tiek eismo įvykį mačiusio pašalinio vairuotojo parodymai išsiskiria bei prieštarauja vieni kitiems. R. J. tiek teikdamas paaiškinimą (b. l. 18), tiek duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, jog M. S. įvažiuojant į sankryžą, jau degė raudonas šviesoforo signalas. Tokią įvykio versiją patvirtina ir A. B., 2018-05-03 paaiškinime (b. l. 52) nurodydamas, jog M. S. įvažiuojant į sankryžą jau degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Tuo tarpu M. S. bei su juo važiavę asmenys nurodo (b. l. 19–22), jog automobilis „Opel“ kirto sankryžą degant ar mirksint žaliam šviesoforo signalui. Esant nurodytiems prieštaravimams nėra galimybės nustatyti Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens bei patraukti kaltąjį asmenį administracinėn atsakomybėn.
12. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių tik R. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, kyla pagrįstų abejonių ir tuo, ar M. S. veiksmai buvo tinkami ir neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, todėl nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, nėra pagrindo konstatuoti tik R. J. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Institucijos 2018-05-10 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinęs Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, padarė pagrįstą išvadą, kad reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Remigijus Preikšaitis