Administracinė byla Nr. A-604-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02983-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. įmonės „Napoleonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. įmonės „Napoleonas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. J. įmonė „Napoleonas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (4.14)3B-2952; 2) įpareigoti Muitinės departamentą tęsti A. J. įmonės „Napoleonas“ 2015 m. kovo 10 d. skundo „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“ nagrinėjimą.

Paaiškino, kad informacijos iš Muitinės laboratorijos prašė būtent todėl, kad siekė tą informaciją panaudoti mokestiniame ginče, tačiau neišnagrinėjus ginčo dėl teisės gauti informaciją, buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas ir pareiškėjas negalėjo tinkamai apsiginti. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu dėl Muitinės laboratorijos atsakymo pagrįstumo ir teisėtumo sustabdė pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. skundo nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas, sustabdęs pareiškėjo skundą dėl laboratorijos neveikimo, akivaizdžiai vilkina Muitinės departamentui priskirtų funkcijų vykdymą ir sprendimų priėmimą.

Muitinės departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. raštas Nr. (4.14)3B-2952 nėra individualus teisės aktas, nes jis nenustato jokių pareigų pareiškėjui dėl kokios nors teisės taikymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė 2015 m. kovo 10 d. skundą Muitinės departamentui, įvertinęs kurį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo netenkino gautas laboratorijos atsakymas, pareiškėjas prašė, kad Muitinės departamentas įpareigotų Muitinės laboratoriją atsakyti į tuos pačius klausimus, kuriuos jau kėlė Muitinės laboratorijai – pareiškėjas prašė, kad Muitinės departamentas įpareigotų Muitinės laboratoriją atlikti skunde nurodytus veiksmus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Muitinės laboratorijos (valstybės įstaigos) prašė pateikti informaciją, informacija pareiškėjui buvo pateikta, tačiau jo netenkino, todėl pareiškėjas Muitinės laboratorijos raštą skundė Muitinės departamentui, pasinaudodamas teisės aktuose nenumatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas darė išvadą, kad ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjo manymu, Muitinės departamentas sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

Įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas sprendė, kad skundžiamu raštu Muitinės departamentas pareiškėjo skundo nagrinėjimo dėl informacijos gavimo iš Muitinės laboratorijos nesustabdė, o skundą išnagrinėjo iš esmės ir atsisakė atlikti prašomus veiksmus – įpareigoti laboratoriją teikti pareiškėjo nurodytą informaciją. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl informacijos gavimo iš valstybės įstaigos galėjo vykti tik tarp Muitinės laboratorijos ir pareiškėjo, todėl pareiškėjas nepagrįstai padavė skundą su prašymu įpareigoti laboratoriją teikti informaciją Muitinės departamentui.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, jog ginčijamame akte nebuvo nurodyta šio akto apskundimo tvarka nelaikytina esmine, kadangi pareiškėjas pasinaudojo teismine gynyba.

Atsižvelgęs į tai, jog Muitinės departamentas pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. skundą išnagrinėjo, šio skundo nagrinėjimo nestabdė, antrąjį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog, teikdamas skundą atsakovui, nenurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, neapriboja pareiškėjo teisės šią informaciją gauti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Muitinės laboratorijos, tiek Muitinės departamento sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas nėra esminis pažeidimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašoma informacija vis dar nėra pateikta.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kartoja tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Akcentuoja, kad pareiškėjui prašoma informacija buvo pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-963-552/2016 2015 m. balandžio 8 d. raštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo A. J. įmonės ,,Napoleonas“ skundą dalykas – atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (4.14)3B-2952 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas 2015 m. kovo 10 d. skundu „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“ (b. l. 57–59) kreipėsi į atsakovą, prašydamas įpareigoti Muitinės laboratoriją pakartotinai ir išsamiai atsakyti į pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. prašyme Muitinės laboratorijai pateiktus klausimus – pareiškėjas nesutinka su Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. atsakymu Nr. (1.5)2B-93.

Ginčijamu raštu atsakovas Muitinės departamentas pasisako dėl A. J. įmonės „Napoleonas“ Muitinės departamentui pateikto 2015 m. kovo 10 d. skundo „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“. Atsakovas ginčijamame rašte atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad skundžiamas laboratorijos raštas nėra sprendimas, o tėra Muitinės laboratorijos pozicija dėl 2015 m. sausio 21 d. tyrimo protokolo Nr. 15MLT0229, pareiškėjo prašymą Muitinės laboratorijai atsakovas traktuoja kaip prašymą išaiškinti šį Tyrimo protokolą, kas ir buvo aiškiai nurodyta pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. prašymo Muitinės laboratorijai pavadinime. Toliau skundžiamame rašte aiškinama vykstančio mokestinio ginčo eiga, nurodant kokią įtaką Tyrimo protokolas turėjo surašant 2015 m. sausio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5SM190040S, nurodoma, kad pareiškėjas šią ataskaitą jau apskundė Muitinės departamentui, kuris 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1A-94 sustabdė mokestinio ginčo tolimesnį nagrinėjimą iki įsiteisės ankstesnis Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 1A-562. T. y. pateikiama informacija apie vykstantį mokestinį ginčą, kuriam įtakos turėjo 2015 m. sausio 21 d. Tyrimo protokolas. Paskutinėje rašto pastraipoje sakoma, kad galutinai į pareiškėjo keliamus klausimus bus atsakyta pasibaigus mokestiniams ginčams.

Taigi, kaip galima spręsti iš susidariusios situacijos, pareiškėjas iš esmės siekė gauti tam tikros informacijos iš Muitinės laboratorijos, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, jam nebuvo suteikta 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. (1.5)2B-93.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojusi 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.), įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 3 str. 1 d.). Pažymėtina, jog be kita ko, įstaiga turi teikti tokią informaciją, kuria disponuoja (Įstatymo 2 str. 2 d., 4 str. 2 p.).

Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjui esant įsitikinusiam, kad Muitinės laboratorija 2015 m. vasario 25 d. raštu jam suteikė ne visą informaciją (dalį informacijos teikti atsisakė), pareiškėjas turi teisę tokį Muitinės laboratorijos atsakymą skųsti informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų gavimo teisinius santykius reguliuojančio teisės akto nustatyta tvarka, būtent – Įstatymo.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį, pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, viena vertus, Įstatymas konkrečiai nenustato subjekto, nagrinėjančio ginčus tarp pareiškėjo ir informaciją teikiančios įstaigos (institucijos). Toks neišsamus teisinis reguliavimas sukliudė pareiškėjui tinkamai pasirinkti subjektą, kuriam galėjo būti skundžiamas Muitinės departamento 2015 m. vasario 25 d. raštas: pareiškėjas kreipėsi tiek į Mokestinę ginčų komisiją prie Lietuvos respublikos Vyriausybės, tiek į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir į Muitinės departamentą.

Antra vertus, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais gali būti pažeidžiamos asmenų Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintos teisės, ši administracinių teismų teisė kildinama iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 bei 5 straipsnių nuostatų, administracinių teismų kompetencijos, įtvirtintos ABTĮ 17 straipsnyje.

Pareiškėjas, manydamas, kad atsisakymas (neišsamus informacijos suteikimas) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai (žr., pvz., 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje AS-1300-438/2015, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje AS-976-662/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje AS-927-438/2015, 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-756/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Muitinės laboratorijos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam suteikė neišsamią informaciją. Todėl šiuo atveju turėjo būti ginčijamas Muitinės laboratorijos atsisakymas teikti informaciją (neišsamus informacijos suteikimas), su skundu dėl tokio Muitinės laboratorijos akto kreipiantis į administracinį teismą.

Darytina išvada, kad Muitinės departamentas nėra kompetentingas spręsti ginčų, kylančių dėl jam pavaldžių įstaigų padarytų Įstatymo pažeidimų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas skundą pateikė netinkamam subjektui, todėl pareiškėjo skundas dėl Muitinės departamento 2015m.  ovo 19 d. rašto panaikinimo pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas – Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. rašto panaikinimas savo esme neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms, garantuojamoms Įstatymo.

Analogiškai, negali būti laikomas pagrįstu ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti Muitinės departamentą tęsti A. J. įmonės „Napoleonas“ 2015 m. kovo 10 d. skundo „Dėl Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.5)2B-93“ nagrinėjimą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į kelias svarbias aplinkybes. Pirma, ginčijamu Muitinės departamento 2015 m. kovo 19 d. raštu nėra stabdomas pareiškėjo skundo nagrinėjimas – pareiškėjui išdėstoma, kad Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. raštas yra informacinio pobūdžio, o kito pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu yra sustabdęs, kol baigsis kitas identiškas mokestinis ginčas – t. y. buvo sustabdytas ankstesnio pareiškėjo skundo nagrinėjimas.

Antra, kaip matyti iš Muitinės departamento ginčijamo rašto, kito pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas kilus mokestiniam ginčui. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas siekia gauti informaciją iš Muitinės laboratorijos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka – tai savo esme nėra mokestinis ginčas, ką teisingai akcentuoja ir pats pareiškėjas. Todėl, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus motyvus, Muitinės departamentas neturėtų įgaliojimų stabdyti tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo, ko iš esmės ginčijamame rašte ir nepadarė, pažymėjęs, jog Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame išreikšta laboratorijos pozicija. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad tokio pobūdžio Muitinės laboratorijos atsakymas pareiškėjui gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šioje byloje pareiškėjas Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 25 d. rašto neskundė ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tikrinti tokio administracinio akto teisėtumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai nustatė, kad ginčas byloje kilęs tarp netinkamų subjektu, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. įmonės „Napoleonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas