Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-25][nuasmeninta nutartis byloje][2A-239-464-2017].docx
Bylos nr.: 2A-239-464/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus miesto savivaldybės administracija 188706935 atsakovas
Kaminta 234029740 Ieškovas
Problematika 120721845 trečiasis asmuo
Stamita 153701266 trečiasis asmuo
Medstatyba 122603589 trečiasis asmuo
Kategorijos:
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Viešasis pirkimas-pardavimas
Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
Prievolių teisė
Sutarčių teisė
Sutarčių vykdymas
Pirkimas-pardavimas
Ranga
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl rangos
dėl statybos rangos
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje

Civilinė byla Nr. 2A-239-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00098-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9.; 2.6.11.4.5.; 2.6.18.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-839-254/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stamita“, uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, akcinė bendrovė „Problematika“.

             

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „Kaminta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–7), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 286 147,01 Eur skolą, 1 141,06 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl 2012-11-07 statybos rangos sutarties Nr. SR-1480 įvykdymo ir atsiskaitymo už Didžiosios Dailidės ežero aplinkos sutvarkymo ir pritaikymo rekreacijai atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė: 2014 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 11, kuriame nurodytos atliktų darbų kainos šalių buvo suderintos, tačiau atsakovė 67 120,79 Eur dalį mokėtinos sumos sulaikė dėl nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių; 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu Nr. 12, pagal kurį už darbus atsakovė nesumokėjo 109 826,97 Eur; 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu Nr. 13, pagal kurį atsakovė už papildomus darbus nesumokėjo 10 347,74 Eur; 2015 m. birželio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 14, kuriame nurodyta atliktų darbų kaina už 98 851,52 Eur. Pagal šiuos atliktų darbų aktus ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo.
  3. Dėl atsakovės suskaičiuotų ir į mokėtiną už darbus kainą netesybų nurodė, kad skaičiuojamos netesybos per mėnesį sudaro daugiau nei 5 000 Eur, taigi tokia suma yra neprotingai didelė ir lupikiška, netesybos turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant ir į sutrumpintą ieškinio senaties terminą joms skaičiuoti. Be to, pati atsakovė nebuvo sutvarkiusi sklypo nuosavybės dokumentų, nes pagal techninį projektą reikėjo atlikti darbus ne atsakovei priklausančiame žemės sklype (miškų urėdijos valdomoje žemėje). Todėl projektuotojai ilgai nenorėjo rengti darbo projekto, juolab kad Alytaus miškų urėdija net ir 2014-11-18 raštu Nr. V1-630 (728) atsakovei tebetvirtino, kad jokių darbų šiai nepriklausančiame žemės sklype urėdija neleido ir ateityje neleis atlikti. Vadinasi, darbai negalėjo būti atlikti dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, todėl šalys 2014-04-30 ir pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties dėl termino pratęsimo iki 2014-10-07. Tačiau dėl nesutvarkytų žemės nuosavybės dokumentų, sudariusių trikdžius vykdyti rangos sutartį, pratęsus rangos sutarties vykdymo terminą, kartu nebuvo pratęsta atsakovės ir AB “Problematika“ sutartis dėl objekto techninės priežiūros paslaugų teikimo, kuri pratęsta tik 2014-10-26. Kadangi atsakovė neužtikrino, kad ieškovė galėtų dirbti objekte, nesutvarkė reikiamų dokumentų ir nepaskyrė techninio prižiūrėtojo, ji neturi ir niekada neturėjo teisės reikalauti mokėti netesybas. Ieškovės teigimu, sutartis iš esmės buvo įvykdyta laiku, t. y. iki 2014-10-07, o po šios datos iki 2014-12-15 vykę darbai buvo sutarties vykdymo trūkumų šalinimas. 
  4. Dėl kitų nesumokėtų jai sumų pažymėjo, kad techninis projektas neatitiko faktinės situacijos ir buvo su klaidomis, todėl buvo būtina atlikti papildomus darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 13, kurie nors ir nebuvo numatyti techniniame projekte, tačiau  buvo būtini pasiekti techninio projekto tikslą ir išsaugoti darbų rezultatą. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovė prašo priteisti dalį ieškinio sumos už papildomai atliktus drenažo ir pralaidos įrengimo darbus (10 347,74 Eur), dėl kurių atlikimo atsakovė pritarė, tik nesudarė sutarties priedo. Ieškovė, 2015-06-08 išrašydama atliktų darbų aktą Nr. 14 ir PVM sąskaitą faktūrą bendrai 98 851,52 Eur sumai, ją suskaičiavo pagal sutarties kainos ir ankstesnių sąskaitų skirtumą, nes vis darbai pagal sutartį buvo atlikti.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2016-06-29 sprendimu (t. 6, b. l. 53–64) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Kaminta“ 267 857,64 Eur skolą, 708,90 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (268 289,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 365,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „Stamita“ 579,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą pagal ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus Nr. 12, Nr. 13 ir Nr. 14. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, kai darbų rezultatas jau yra naudojamas. Ieškovė atliktų darbų aktus Nr. 12 ir Nr. 13 siuntė atsakovei net du kartus: 2015-04-10 ir 2015-04-27. Gavo atsakovės 2015-04-30  raštą, kad šių atliktų darbų aktų negali priimti, nes jie nepasirašyti techninio prižiūrėtojo. Teismo vertinimu, nors sutartyje buvo numatyta, kad darbų pridavimo aktus pasirašo techninis prižiūrėtojas ir užsakovas, tačiau joje nenurodyta, kad užsakovui turi būti pateikiami techninės priežiūros vadovo jau pasirašyti atliktų darbų aktai. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pagal sutartį atliktų darbų aktuose turėtų pasirašyti ir šis asmuo, savaime nešalina atsakovės pareigos organizuoti darbų priėmimą.
  3. Ieškovė 2015-06-08 taip pat vienašališkai pasirašė ir 2015-04-03  objekto užbaigimo darbų perdavimopriėmimo aktą Nr. 14, atsakovei 2015-04-30 savo rašte nurodžius, kad jo taip pat nepasirašys trūkstant dokumentacijos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovė dar 2015-02-27 gavo ieškovės jai perduotus dokumentus. Atsakovės 2015-04-16 rašto turinys leido teismui padaryti išvadą, kad būtent atsakovė nesutvarkė žemės dokumentų, o ieškovė jų sutvarkyti negalėjo. Tokiu atveju atsakovės atsisakyme pasirašyti dokumentus nurodytas priežastis teismas vertino kaip nesusijusias su ieškove.
  4. Dėl atsakovės prievolės apmokėti už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 sprendime nurodyta, kad atsakovė nesutiko su šiame akte nurodytų darbų apimtimi bei 10.2 punkte nurodytų darbų kaina. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės  2016-03-07 akto išvada, atsakant į 1 klausimą, bei liudytojo N. L. paaiškinimais teismo posėdyje, sprendė, kad pačios šalys, sudarydamos sutartį, šių darbų kainos nesiejo su darbų kiekiu. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo nukrypta nuo techninio projekto. Be to, atsakovė ginčija esminę sutarties sąlygą – darbų kainą, nors pagal sutarties 47 punktą šalys galėjo keisti tik neesmines sutarties sąlygas. Atsakovė, įrodinėdama sumažėjusią darbų apimtį bei siekdama sumažinti darbų kainą dėl pasikeitusio ežero vandens lygio ir dėl to nuo 30 813 m3 iki 16 483,33 m3 sumažėjusio tvarkomo teritorijos ploto, turėjo laikytis sutarties 47 ir 48 punktuose numatytos sutarties sąlygų pakeitimo tvarkos, ko ji nepadarė.  Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, pripažindama pagal aptariamą atliktų darbų aktą Nr. 12 83 794,62 Eur skolą ieškovei, vis tik jos nesumokėjo. Tokiu atveju ieškinio reikalavimą dalyje dėl 109 826,97 Eur skolos priteisimo iš atsakovės teismas pripažino pagrįstu (CK 6.681 str. 1 d., 6.687 str. 1 d.).
  5. Dėl atsakovės pareigos sumokėti už papildomus statybos rangos darbus pagal darbų perdavimo– priėmimo aktą Nr. 13 teismas nurodė, kad tokių papildomų darbų atlikimo būtinybė objekte konstatuota ekspertizės 2016-03-07 akto išvadoje. Atsakovė šių išvadų ir neginčijo, savo atsikirtimo poziciją teisme pagrįsdama vien tuo, kad rangovė šiuos darbus galėjo atlikti ekonomiškiau, be to, ji pati turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą. Atsakovės atsikirtimo argumentus,   kad tai ne ji turėjo inicijuoti papildomų darbų pirkimą ar kad nežinojo apie tokių darbų poreikį, teismas įvertino kaip neatitinkančius sutarties sąlygų ir faktinių šio ginčo aplinkybių. Tokie atsakovės argumentai, kad ieškovė neekonomiškai atliko papildomus darbus, paneigiami ekspertizės akto išvada atsakant į 3 klausimą. Atsakovės atsikirtimus, kad ji negali apmokėti už papildomus darbus, nes jie nebuvo nupirkti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka, teismas taip pat pripažino nepagrįstais, juolab kad už tinkamą VPĮ vykdymą atsakinga pati atsakovė, turi prisiimti ir neigiamus padarinius, atsiradusius iš jos neteisėtų veiksmų.
  6. Dėl atsakovės pareigos sumokėti pagal darbų priėmimo aktą Nr. 14 teismas nurodė, kad nesama jokių galimybių nustatyti, ar šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti ir kada jie buvo atlikti. Tačiau vertino, kad ieškovė turi teisę reikalauti 2015-06-08 PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, nors šis reikalavimas ir neatitinka sutarties 15 punkte nustatytos atsiskaitymų tvarkos, o jame nenurodyta, kad ieškovė jį pasirašė vienašališkai, kaip tai reglamentuota CK 6.694 straipsnio 4 dalyje. Tokią teismo išvadą dėl privalomo apmokėjimo už šiame akte nurodytus darbus lėmė sutarties objektas, t. y. bendra 832 575,52 Eur joje nustatyta darbų kaina, apimanti visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Atsižvelgdamas į atsakovės jau apmokėtus darbus (556 776,25 Eur), taip pat į sumas, kurias prašoma šioje byloje priteisti pagal kitus darbų priėmimo aktus,  į sutartyje nurodytą darbų kainos nekeitimo principą (sutarties 5, 9 punktai) bei darbų kainos ekonomijos paskirstymo joje nesureglamentavimą,  teismas konstatavo, kad 98 851,52 Eur priteisimo atveju ieškovė ir gautų  sutartyje numatytą visą atlyginimą už objekte pagal sutartį atliktus darbus. Kadangi darbai atlikti, priduoti ir objektas eksploatuojamas,  šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat įvertino kaip pagrįstą ir jį patenkino.   
  7. Dėl atsakovės pareigos sumokėti skolą pagal darbų priėmimo aktą Nr. 11 teismas nurodė, kad ieškinyje įvardintos ir ekspertizės akte patvirtintos kliūtys rangovei atlikti darbus tikrai egzistavo. Tačiau negalima nustatyti, kokių konkrečiai darbų ir kokia apimtimi per ekspertizės akte minimą laikotarpį  ieškovė dėl šių priežasčių (ne)galėjo atlikti. Atsakovė teisme tokių aplinkybių neįrodinėjo, jos 2015-02-09 rašte dėl baudos skaičiavimo tokių aplinkybių taip pat nėra nurodyta. Teismas pagal byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad kliūtis darbų vykdymui lėmė pačios atsakovės neveikimas, techninio projekto trūkumai arba nuo abiejų šalių nepriklausančios aplinkybės, be to, šalys tarpusavio susitarimu koregavo ir darbų atlikimo grafiką. Todėl konstatavo, kad atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybas (baudą) iki 2014-10-07. Be to, apie priskaičiuotą baudą nuo 2013-11-01 ieškovei atsakovė pranešė tik 2015-02-09 raštu Nr. SD-991(6.14). Teismas pritarė ir ieškovės argumentams, kad atsakovė, skaičiuodama baudą, nesilaikė ieškinio senaties termino, todėl turi patirti CK 1.131 straipsnyje numatytas teisines pasekmes.
  8. Pagal sutarties 36 punktą, atsakovė, nepagrįstai uždelsusi už atliktus darbus atsiskaityti su ieškove, turi mokėti delspinigius. Teismas, kitaip nei ieškovė apskaičiavęs atsakovės pareigos atsiskaityti su ja momentą, priteisė iš atsakovės 708,90 Eur už pavėluotas atsiskaityti 72 dienas, skaičiuojant nuo 48 554,66 Eur sumos.  
  9. Teismas taip pat paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė byloje patyrė iš viso 16 751,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 12 720,37 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, įrodymų rinkimas bei atstovavimas) ir 4 031,02 Eur žyminis mokestis. Ieškovės atstovas civilinėje byloje teisme atstovavo ieškovės interesus iš viso 18 val., todėl šioje dalyje pagrįstomis teismas pripažino 1 346,4 Eur (0,1 x 18 x 748 (8.19, 9, 10 punktai) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas konsultavo iš viso 54 val., todėl šioje dalyje pagrįstos 4 039,2 Eur (0,1 x 54 x 748 (8.19, 9, 10 punktai) bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos įrodymų rinkimui pagrįstos dėl 14,96 Eur (2 x 0,01 x 748 (8.18 punktas). Procesinių dokumentų rengimo išlaidos pagrįstos dėl 1 756,7 Eur ((23 x 0,4 (8.16 punktas)) + (2,5 x 699). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turėtos 12 720,37 Eur išlaidos advokato (jo padėjėjo) pagalbai apmokėti viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, teismas jas sumažinom, atsižvelgęs taip pat ir į patenkintų reikalavimų proporciją (93,39 proc.). Taip pat priteisė iš atsakovės atitinkamą dalį (3 841 Eur) žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteisė 10 525,17 Eur (6 684,17 Eur + 3841 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
  10. Atsakovė byloje patyrė 2 420 Eur ekspertizės išlaidų. Pagal proporcingai atmestų reikalavimų dalį teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 159,96 Eur ekspertizės išlaidų (2 420 Eur x 6,61 proc. / 100).
  11. Taip pat teismas nurodė, kad trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Stamita“ byloje turėjo iš viso 620 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 270 Eur išlaidos už atsiliepimo surašymą (maksimali suma 1 749,5 Eur (2,5 x 699,8 (8.2. punktas) ir 350 Eur advokato atstovavimo išlaidos (maksimali suma 1 346,4 Eur (0,1 x 18 x 748 (8.19, 9, 10 punktai). Išlaidas avokado pagalbai apmokėti trečiasis asmuo pagrindė byloje pateiktomis sąskaitomis ir jų apmokėjimais, todėl, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo dalį, iš atsakovės šiam trečiajam asmeniui teismas priteisė 579,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  12. Kauno apygardos teismas 2016-09-02 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui AB „Problematika“ 350,21 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 105–107).

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

  1. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (t.6, b. l. 66–72) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovė nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus ir viso objekto užbaigimo perdavimo-priėmimo aktą. Šalys sutartyje pačios buvo nustačiusios darbų priėmimo ir perdavimo tvarką (CK 6.694 str. 1 d.), t. y. kad atsakovei (užsakovei) pateikiami tik techninio prižiūrėtojo pasirašyti atliktų darbų aktai, todėl kitokia teismo išvada yra nepagrįsta. Sutarties vykdymo metu buvo dingę statybos darbų žurnalai, atitikties deklaracijos ir kita išpildomoji dokumentacija. Šių aplinkybių ieškovė neneigė, nors jai yra numatyta pareiga saugoti statybos žurnalą, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai visiškai sprendime nepasisakė. Todėl neaišku, ar statybos žurnalų dingimas turėjo įtakos užsakovės galimybei objektyviai patikrinti atliktų darbų kiekius, kai šių kiekių nepatikrino ir aktų nepasirašė darbų techninis prižiūrėtojas.
    2. Ieškovė per sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą (iki 2014-08-07) sutartyje numatytų darbų neatliko ir jų taip, kaip buvo numatyta sutartyje, atsakovei neperdavė, t. y. ištaisiusi atsakovės nurodytus trūkumus dar kartą aktų pasirašyti jai neteikė.  Be to, šalims susitarus, kad darbų pabaiga laikomas momentas, kai užbaigti visi sutartyje darbai, pasirašytas darbų perdavimo aktas, atlikta statybos užbaigimo procedūra bei perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai įvardyti sutartyje, teismas nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju darbai buvo baigti rangovei vienašališkai pasirašius atliktų darbų aktus. Teismas nepasisakė dėl statybos užbaigimo deklaracijos reikšmės, nes tik įregistravus deklaraciją yra patvirtinama statybos darbų pabaiga ir tik tada nelieka kliūčių  naudotis statybos rangos sutarties objektu pagal paskirtį.
    3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sutarties 24 punktas numatė rangovės teisę pasitelkti subrangovus ir kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks statybos darbus objekto statybos aikštelėse. Teismas neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar ieškovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, subrangovus buvo nurodžiusi pirkimo pasiūlyme, kadangi galėjo pasitelkti tik tuos subrangovus (subtiekėjus), kurie nurodyti pirkimo pasiūlyme, kitu atveju reikia atskiro užsakovės sutikimo.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad techniniame projekte nebuvo numatyta ežerų šlaitų aplinkos sutvarkymo ir įrengimo darbų kiekių, nustatant šių darbų kainą, nes ieškovė įsipareigojo vadovautis ne tik sutartimi, bet ir techninėmis specifikacijomis, projekto brėžiniais bei aiškinamuoju raštu (sutarties 23.24 p.). Pati ieškovė, rengdama darbo projektą pagal esamą techninį projektą, nepagrįstai sumažino darbų apimtis (tvarkomas plotas sumažėjo 46,5 proc.), o vėliau nepagrįstai ėmė reikalauti sumokėti daugiau kaip už papildomus darbus. Ieškovė 2016-05-10 pažymoje dėl 2015 kovo mėnesio atliktų darbų akto „papildomi darbai“, pralaidos įrengimas“ pateikė savo skaičiavimus, atsižvelgiant į normatyvines kainas, iš kurių matyti, kad bendra akte darbų suma padidinta 2 848,34 Eur.
    5. Teismas neįvertino, kad aktuose įvardijami „papildomi“ darbai savo esme iš tikrųjų yra rangos sutartimi sulygti darbai, kurių atlikimui nebuvo reikalingas atskiras rašytinis šalių susitarimas, juolab kad ieškovė buvo informuota, jog už papildomus darbus nebus mokama.
    6. Teismas sprendime nurodė, kad neturi jokių galimybių nustatyti akte Nr. 14 nurodytų darbų atlikimo, pripažino ir ieškovės išrašytos 2015-06-08 PVM sąskaitos faktūros neatitikimą sutarties 15 punkte nustatytai atsiskaitymų tvarkai, tačiau padarė šiai išvadai prieštaraujančią kitą išvadą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal šį suvestinį aktą, t. y.  apmokėti už darbus, kurie ieškovės buvo dirbtinai įrašyti į atliktų darbų aktą, tačiau faktiškai nebuvo atlikti. Pažymi, kad į šį suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 14 ieškovė pozicijoje 9.1. įtraukė iškirstų medžių atstatomąją vertę už 64 338,73 Eur, nors šalių atstovai (užsakovas, techninis prižiūrėtojas ir rangovas) 2014-10-22 pasirašė nevykdomų darbų aktą Nr. 1, kuriame buvo konstatuota, kad medžiai yra iškirsti dar 2013 metais, o atstatomosios vertės mokėjimų nebuvo, todėl ši sutartyje numatyta suma nebus įsisavinta ir faktinė sutarties vertė šia suma bus mažesnė. Sutarčiai pasibaigus, dėl jos sąlygų keitimo į Viešųjų pirkimų tarnybą nesikreipta ir papildomas susitarimas dėl kainos mažinimo neįformintas. Šio dokumento ieškovė neginčijo, todėl teismas ginčo kontekste nepagrįstai  nevykdomų darbų akto nevertino.   
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 91–96) ieškovė UAB „Kaminta“ prašo Kauno apygardos teismo 2016-06-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atliktų darbų aktai atsakovei buvo siųsti pasirašyti kelis kartus: 2015-04-03, 2015-04-10 ir 2015-05-20. Atsakovė 2015-04-30 nurodė, kad aktų negali priimti, nes jie nepasirašyti techninio prižiūrėtojo. Tuo tarpu į 2015-05-20 pateiktus aktus (patvirtintus techninio prižiūrėtojo) atsakovė nereagavo.
    2. Net jei ir būtų vertinama, kad statybos darbų žurnalo dingimas turėjo įtakos atsakovės galimybei patikrinti atliktų darbų kiekius, būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo teiginius (CPK 12 str., 178 str.), o ne vien teigti, kad teismas šių aplinkybių netyrė.
    3. Atsakovė nepriėmė akto Nr. 12 ir prašė teismo pripažinti jį negaliojančiu visa apimtimi, nepaisant to, kad bendra šio akto darbų suma yra 109 826,97 Eur, o atsakovė ginčija tik 10.2 punkte esančią dalį darbų už šlaitų sutvarkymą. Vadinasi, atsakovei netiko ne visi šiame akte nurodyti darbai, bet tik tie, kurie susiję su šlaitų sutvarkymu (10.2. p.). Pažymi, kad tokią nesutikimo su aktu poziciją atsakovė pareiškė tik tuomet, kai byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės.
    4. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės atlikti papildomi darbai yra sutartyje jau sulygti darbai. Ieškovė pagal 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 13 ir 2015-03-31 PVM sąskaitą faktūrą prašė priteisti iš atsakovės 10 347,74 Eur už objekte atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti net sutarties techniniame projekte.      
    5. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neturi mokėti 98 851,52 Eur sumos už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 14, kadangi akte nurodyti darbai yra neva neatlikti. Ieškovė nesutinka su tokiais teiginiais ir tvirtina atlikusi visus darbus, darbo rezultatas yra priimtas ir naudojamas, todėl atsakovė turi sumokėti visą fiksuotą sutarties kainą.
  3. Trečiasis asmuo UAB Stamita atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 97–101) prašo Kauno apygardos teismo 2016-06-29 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog egzistavo išimtinai įstatyme numatyti atvejai, suteikiantys atsakovei teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktų darbų rezultatą.
    2. Atsakovės teiginiai, kad ji negalėjo patikrinti darbų kiekių, nepagrįsti bei klaidinantys. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovei atliktų darbų aktai buvo siųsti eilę kartų pasirašyti, statybos žurnalai bei kiti dokumentai atkurti (vėliau atgauti ir originalūs), o atsakovės atstovas statybos techninis prižiūrėtojas 2015-05-20 darbus priėmė, atliktų darbų aktus pasirašė. Taigi niekas nekliudė atsakovei sutikrinti ir net pertikrinti atliktus darbus, jų kiekius, kuriuos jau patikrino jos atstovas – techninis prižiūrėtojas.
    3. Nepagrįsti ir tokie atsakovės teiginiai, kad nebuvo atlikta darbų užbaigimo procedūra. Atsakovė nenurodo, kokių gi darbų neatliko ieškovė.
    4. Atsakovė klaidingai nurodo, jog atliktų darbų akte Nr. 13 nurodyti papildomi darbai yra sutartyje sulygti darbai. Šie darbai nenumatyti nei sutartyje, nei normatyviniuose statybos dokumentuose. Atsakovė klaidingai teigia, jog apie papildomus darbus ji sužinojo po jų atlikimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir teismo posėdžio metu šią aplinkybę nurodė techninis prižiūrėtojas, jog atsakovė apie būtinus papildomus darbus buvo informuota tiek žodžiu, tiek raštu ir jie buvo vykdomi su atsakovės žinia.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau aiškiai neįvardijama, kokio gi konkrečiai teisinio rezultato siekia apeliantė, t. y. ar apeliantė pripažįsta kurią nors šiuo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ar prašo atmesti ieškinį visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis bylos nagrinėjimas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma, skirta pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui, kuri, be kita ko, yra įgyvendinama ir pagal specialias CPK nustatytas taisykles, nustatančias teisminio nagrinėjimo šios instancijos teisme ribas (CPK 320 str.), pirmiausia būtina identifikuoti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindą).
  2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė jame kelia tokius klausimus: dėl statybos rangos sutarties įvykdymo termino, darbų perdavimo tvarkos pažeidimo ir dėl rangovės (ieškovės) vienašališkai pasirašytų rangos darbų perdavimo aktų teisėtumo bei dėl visų šių aplinkybių įtakos apeliantės pareigai atsiskaityti už darbus; dėl teismo pripažintų nenumatytais normatyviniuose statybos dokumentuose ir dėl šios priežasties kvalifikuotais kaip papildomi darbai įforminimo, jų įskaitymo į visos sutarties kainą bei apmokėjimo; dėl rangovės (ieškovės) teisės gauti sutartyje numatytą atlygį ir už neįvykdytus darbus; dėl ieškovės teisės pasitelkti rangos darbams vykdyti subrangovus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl netesybų kiekvienai iš šalių skaičiavimo, dėl teismo nustatyto dydžio, dėl sprendime konstatuoto fakto, susijusio su atsakovės pripažįstama, bet nesumokama skolos dalimi, apeliaciniu skundu nekvestionuojamos, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas šias aspektais nevertinamas. 

Dėl sutarties įvykdymo kainos ir terminų

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė Alytaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) su rangove UAB „Kamintabei A. Ž. ir Ko UAB (pagal jungtinę veiklą), kurias atstovavo ieškovė UAB „Kaminta“,  2012-11-07 sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR-1480. Šios sutarties 1 punkte rangovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti Didžiosios Dailidės ežero aplinkos sutvarkymo ir pritaikymo rekreacijai (toliau – ir objektas) darbus. Sutarties II dalyje „Statybos darbų kaina“ 5 punkte nurodyta, kad bendra rangovės atliekamų statybos darbų kaina yra 832 575,52 Eur (2 874 716,75 Lt), o 6 punkte aptarta, kad ši kaina yra galutinė, apimanti visas tiesiogines bei netiesiogines rangovės išlaidas, susijusiais su objekto įrengimo darbais (t. y. nedidintina). Pasiūlymo rengimo metu rangovės negalėtų numatyti ir todėl papildomai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pirktinų darbų poreikis gali būti konstatuotas tik užsakovės, rangovės, techninio prižiūrėtojo, projekto vykdymo priežiūros vadovo bendrai pasirašytu dokumentu (aktu) (sutarties 8 p., 14 p.).
  2. Kita vertus, pagal šios rangos sutarties nuostatas rangovės atliekamų darbų kaina gali būti mažinama, jeigu darbai neatitinka šioje sutartyje ar jos prieduose nustatytų reikalavimų, nukrypstama nuo projekto ar kitų objekto statyboms taikytinų reikalavimų (sutarties 7 p.). Taip pat sutarties 10 punkte atskirai yra aptarti du atvejai, kuriuos sutarties šalys laiko darbų pakeitimu, būtinų darbams užbaigti, vienas jų – bet kurio atskiro darbo atsisakymas arba darbo apimties sumažinimas. Pažymėtina, kad nors šioje sąlygoje nurodyti pakeitimai tiesiogiai nesiejami su darbų kainos mažinimo galimybe, apie užsakovės teisę dėl objektyvių priežasčių keisti darbų apimtis, apie tai iki tų darbų pradžios informavus rangovę, ir apmokėti tik už faktiškai atliktus darbus pasisakyta kitame, 25.4 sutarties punkte.  
  3. Kainos, kuri, kaip sutartyje nurodyta, sutarties galiojimo metu nekeičiama, padidėjimą arba sumažėjimą taip pat gali lemti ir dar dvi objektyvios, nuo pačių šalių veiksmų ar jų elgesio nepriklausančios sąlygos, t. y. mokestinės valstybės politikos arba infliacijos pokyčiai (sutarties 9 p.).
  4. Sutarties 19 punkte yra nustatyta, kad darbų atlikimo terminas – 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos, kuri pagal sutarties 51 punktą įsigalioja rangovei pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą  ir galioja 12 mėnesių. Darbų atlikimo terminas pagal sutartį galėjo būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieną kartą ir ne ilgiau kaip 4 mėnesiams, jeigu tokį poreikį sąlygojo nuo rangovo veiksmų nepriklausančios aplinkybės (sutarties 20 p.).  Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2013-09-06 sudarė papildomą susitarimą prie sutarties dėl darbų atlikimo termino pratęsimo Nr. SR-903, kuriuo pradinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 4 mėnesiams, tai yra iki 2014-01-07 (t. 1, b. l. 84). Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-03-27 sutikimą, kad būtų pakeistos sutarties vykdymo ir sutarties galiojimo terminus nustatančios sąlygos, šalys 2014-04-30 papildomu susitarimu Nr. SR-574 rangos darbų atlikimo terminą  pratęsė dar 7 mėnesiams, t. y. iki 2014-08-07, o sutarties galiojimo terminą iki 2014-10-07 (t. 1, b. l. 85).

Dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų ir vėlavimo atlikti darbus

  1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nepriėmė rangos darbų rezultato, kadangi ieškovė jai nepateikė darbų perdavimo aktų su darbų techninio prižiūrėtojo parašais, nepateikė statybos darbų žurnalų ir kitų rangos dokumentų, dėl ko apeliantė neturėjo galimybės patikrinti perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų darbų kokybės ir kiekybės, be to, darbai atlikti vėluojant, pasibaigus sutarties vykdymo pratęsimui. Dėl to, apeliantės vertinimu, jai nekyla pareiga įvykdyti sutartį ir už darbus, nepagrįstai perduotus vienašaliais rangovės pasirašytais darbų aktais, sumokėti. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
  2. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantė iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog statybos rangos sutartis realiai jau įvykdyta ir visi jos objektu buvę darbai jau yra užbaigti / atlikti. Apeliantė neneigia ir fakto, kad ginčo darbų perdavimo aktus (išskyrus suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 14; t. 1, b. l. 87-89) galiausiai pasirašė ir statybos techninis prižiūrėtojas N. L., įskaitytinai ir aktą Nr. 13 dėl papildomų darbų  (t. 1, b. l. 91-95, 97-108, 110), pripažindamas jų turinio dėl darbų faktinio atlikimo bei jų kiekio teisingumą, tačiau ir tuomet pati apeliantė į šiuos aktus neatsižvelgė, už darbus nesumokėjo net ir pagal jos pačios pasirašytą aktą Nr. 11 (t. 1, b. l. 110-112), iš kurio taip pat yra kildinami reikalavimai nagrinėjamoje byloje. Apeliantė nepaneigė ir tokių ieškovės nurodytų aplinkybių, kad statybos darbų rezultatas jau yra naudojamas pagal paskirtį, o darbų kokybės klausimas buvo iškeltas tik iniciavus šią civilinę bylą. Apeliantė neįrodinėjo ir to, kad jos veiksmus, nepasirašant darbų perdavimo aktų, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir kuriuos rangovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 str. 6 d.). Taip pat byloje ji nėra pateikusi ir jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų ieškovei, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe.
  3. Įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte)  priimti nustato būtent užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). Taip pat yra numatyti ir teisiniai padariniai, jeigu kuri nors sutartinių santykių šalis atsisako pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, tokiu atveju daroma žyma apie antrosios šalies atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo antroji sutarties šalis, o toks aktas turį tokią pačią teisinę galią, kaip ir abiejų sutarties šalių pasirašytas, iki bus nuginčytas įstatymų  nustatyta tvarka – pareiškiant byloje dėl reikalavimo atsiskaityti pagal tokius aktus priešieškinį dėl vienašalio  akto nuginčijimo, arba savarankiškus tokio paties pobūdžio reikalavimus atskiroje civilinėje byloje.     
  4. Tokia pati pareiga priimti iš rangovės kokybiškai atliktus, techninio prižiūrėtojo jau patvirtintus statybos darbus ir pasirašyti ant atliktų statybos darbų aktų, arba šiuose aktuose raštu nurodyti savo pretenzijas dėl jų kiekio ir kokybės, taip pat laiku už darbus atsiskaityti užsakovei (apeliantei) įtvirtinta ir sutartyje (25.5. p.). Atsiskaitymo sulaikymą galėtų lemti tik po akto pasirašymo ar objekto techninio įvertinimo dienos paaiškėję atliktų darbų trūkumai, dėl rangovės kaltės padaryti nuostoliai (sutarties 18 p.). Tačiau net ir tokios aplinkybės ar, juo labiau, vėlavimas atlikti darbus negali eliminuoti užsakovės bendros pareigos atsiskaityti už darbus. Už šalių priešpriešinių prievolių, susijusių su sutarties vykdymo terminų pažeidimu, buvo numatytas netesybų (delspinigių, baudų) skaičiavimas bei mokėjimas, tame tarpe ir už darbų atlikimo grafiko terminų pažeidimą. Netesybos buvo taikytos, o  apeliaciniu skundu, kaip minėta, ši teismo sprendimo dalis neskundžiama.
  5. Pažymėtina, kad ieškovės prievolių vykdymui užtikrinti sutartyje buvo nustatytas ir garantas (sutarties 26 p., 28 p.). Apeliantė 2014-06-20 pranešime ieškovei (t.1, b. l. 57), taip pat pasitarimų protokoluose dėl rangos sutarties vykdymo buvo pareiškusi apie ketinimus nutraukti sutartį dėl vėluojamų atlikti darbų ir pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantu.
  6. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsisakymas pasirašyti darbų perdavimo aktus, nei vėlavimas atlikti darbus, priešingai nei savo skunde tvirtina apeliantė, neteikė jai pagrindo neatsiskaityti už realiai atliktus darbus, taigi šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.           
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str., 6.694 str.). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
  8. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformulavęs taisyklę, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
  9. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties 15 punktą sutarties šalys susitarė, kad mokėjimai atliekami pagal atliktų statybos darbų aktus ir rangovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Rangovė pateikia užsakovei atliktų statybos darbų aktus iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos pasirašytus techninio prižiūrėtojo. Rangovės atliktų statybos darbų aktus pasirašo rangovė, techninis prižiūrėtojas ir užsakovė. Atliktų statybos darbų aktą rengia rangovė. Užsakovei ar techniniam prižiūrėtojui pareikalavus rangovė privalo detalizuoti darbų rūšis ir kiekius, pateikdamas brėžinius ir sprendinius. Šalių pasirašytas atitinkamas atliktų statybos darbų aktas suteikia rangovui teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 76).
  10. Kaip buvo šioje nutartyje nurodyta, ieškovė mėgino inicijuoti darbų, o taip pat statybos dokumentų perdavimo procedūras (t. 1, b. l. 15). Bylos duomenys liudija, kad ji ne kartą siuntė ginčo aktus apeliantei, antai perdavimo–priėmimo aktus Nr. 12 ir Nr. 13 ieškovė išsiuntė apeliantei pasirašyti ir perimti darbų rezultatą 2015-04-10 (t. 1, b. l. 23), 2015-04-27 (t. 1, b. l. 21), o rangos darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 12 buvo pateiktas apeliantei ir dar anksčiau, 2015-03-31 susitikimo objekte metu. Tačiau apeliantė aktų nepasirašė, nepasirašymo priežasčių pačiuose aktuose neįvardijo, o 2015-04-30 rašte (t. 1, b. l. 19), adresuotame ieškovei, nurodė, kad pateiktų perdavimo–priėmimo aktų pasirašyti negali, nes pateikti atliktų darbų aktai nėra patikrinti ir pasirašyti techninio prižiūrėtojo. Tačiau apeliantė nepareikalavo patikslinti darbų rūšies bei kiekių, juos atitinkamai pagrindžiant dokumentais, nors tokią teisę turėjo ne tik darbų techninis prižiūrėtojas, bet ir ji pati tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą (CK 6.689 str., 6.691 str.). Tokia atveju vien abstrakčiai nurodyti ieškovei adresuotame 2015-04-30 rašte apie tai, kad ieškovė dar nėra pateikusi tinkamai įformintų paskutinių jos atliktų darbų aktų bei nėra perdavusi objekto įrengimo dokumentacijos, todėl užsakovė negali pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktų Nr. 12 ir Nr. 13, aiškiai nepakanka. To nepakanka ir išvadai padaryti, kad sutarties 15 punkte nustatyta diskrecijos teise pareikalauti iš rangovės darbus detalizuojančios informacijos apeliantė yra tinkamai pasinaudojusi.
  11. Todėl su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė be pagrindo nepasirašė techninio prižiūrėtojo N. L. ir pačios ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų Nr. 12 ir Nr. 13, kadangi juose nebuvo klaidingų duomenų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.  Apeliantės atsikirtimai, kad ji negalėjo pasirašyti atliktų darbų aktų Nr. 12 ir Nr. 13, kadangi jie nebuvo pasirašyti techninio prižiūrėtojo N. L., savaime dar nereiškia, kad rangos darbai buvo atlikti su defektais ar nekokybiškai ir todėl ji negalėjo priimti atliktų darbų rezultato bei už jį sumokėti, juolab kad apeliantė nuo 2015-06-07 objektą eksploatavo ir šį faktą buvo išviešinusi (t. 3, b. l. 51). Pažymėtina, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009;2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
  12. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad  vienintelis apeliantės prieštaravimas dėl atliktų darbų trūkumų įformintas 2015-07-13 kokybės patikrinimo aktu Nr. 01/35 (t. 3, b. l. 50), o apie šį prieštaravimą ieškovė sužinojo 2015-07-20 (t. 3, b. l. 49), t. y, kai ieškovė darbų aktus Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14 jau buvo vienašališkai pasirašiusi. Be to, kokybės patikrinimo 2015-07-13 akte yra užfiksuotas techninio prižiūrėtojo pastaba, kad rangovė į pastabas atsižvelgė (pašalino trūkumus) (t. 3, b.l.50).
  13. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė vengė priimti atliktus statybos rangos darbus ir už juos sumokėti sutarties kainą. Remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliantė, nesutikdama su atliktų darbų kiekiais, kokybe ir (ar) apimtimi, turėjo galimybę šiuos aktus ginčyti teisme (prieš)ieškiniu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl tik atsiliepime į ieškovės reikalavimus nurodytų atsikirtimų dėl vienašalių aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo tokioje situacijoje nepakanka.    

Dėl papildomų darbų atlikimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 13 ir eksperto išvadų

  1. Apeliantė savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir tokią, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo klaidingai įvertin aplinkybę, kad atliktų darbų akte Nr. 13 kaip papildomi darbai nurodyti 10 347,74 Eur vertės darbai (t. 1, b. l. 91, 92-93) yra sutartyje sulygti darbai, kurių atlikimo kaštų apeliantei pareiga kompensuoti neatsiranda. Ieškovė su tuo nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šių darbų negalima buvo numatyti iš anksto, jų nebuvo numatyta net ir apeliantės rengtame techniniame projekte, be to, ieškovė buvo priversta atlikti papildomus rangos darbus objekte, kadangi be atlikimo ji nebūtų galėjusi įvykdyti sutarties sąlygų. Su tokia ieškovės bei pirmosios instancijos teismo pozicija, kvalifikuojant darbus kaip papildomus ir sprendžiant dėl pareigos juos apmokėti atskirai nuo bendros sutartyje nustatytos sutarties įvykdymo kainos, apeliacinės instancijos teismas sutinka.
  2. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.), o  statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.
  3. Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 4 d. ir 5 d.).
  4. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties 10 punktas nustatyta, kad darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, gali būti atliekami tik dėl iki sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių ir gali apimti bet kurios techniniame projekte numatytos darbų dalies montavimo ar įrengimo vietos ar padėties keitimą (sutarties 10.1. papunktis); bet kurio atskiro darbo atsisakymą arba darbo apimties sumažinimą (sutarties 10.2. papunktis). Pagal sutarties 13 punktą, jeigu rangovė, atlikdama darbus, susiduria su sąlygomis statybvietėje, kurių ji iki sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti, tai rangovė apie tai privalo nedelsdama – ne vėliau kaip per 5 dienas – pranešti užsakovei, detaliai nurodydama aplinkybes. Jeigu rangovė dėl šiame punkte minimų priežasčių uždelsia baigti darbus laiku ir (arba) turi papildomų išlaidų, tai rangovė turi teisę reikalauti darbų atlikimo termino pratęsimo ir tokių papildomų išlaidų apmokėjimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir sutarties 12 punkte,  kuriame pasisakyta apie egzistuojančią techninio projekto klaidos ir jo pakeitimų įforminimo galimybę.
  5. Teismo ekspertizės 2016-03-07 akte Nr. 16-07, atsakant į antrąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą Kokios techninės ar kitos aplinkybės sąlygojo akte Nr. 13 (Didžiosios Dailidės ežero aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai. Papildomi darbai – keičiami darbai) nurodytų papildomų darbų atlikimą? Ar jų neatlikus būtų įgyvendinti techninio projekto sprendiniai ir ar jie buvo būtini išsaugoti atliktų darbų rezultatą? bei šio akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pralaidos įrengimo poreikis paaiškėjo būtent statybos darbų vykdymo metu. Pralaida buvo būtina, siekiant užtikrinti vandens nutekėjimą nuo šlaito į ežerą. Neįrengus pralaidos, vanduo apsemtų taką, todėl jos įrengimas buvo būtinas. Drenažo įrengimo poreikis taip pat paaiškėjo statybos darbų vykdymo metu: nuo būsimo tako nuėmus augalinį sluoksnį atsivėrė šaltiniai. Dėl atsivėrusių šaltinių nebuvo galimybės vykdyti kitų statybos darbų. Todėl daroma išvada, kad drenažo įrengimas buvo būtinas, siekiant atlikti kitus techniniame projekte numatytus statybos darbus.  Į trečiąjį ekspertizei pateiktą klausimą Ar dėl 2015 m. kovo mėnesio atliktų darbų akte Nr. 13 nurodytų atliktų darbų ieškovės pasirinkti sprendiniai dėl drenažo ir pralaidos buvo ekonomiškai naudingi? Jeigu buvo ekonomiškai nenaudingi, tai kokia apimtimi padidėjo darbų kaina? nurodyta, kad siekiant užtikrinti vandens nutekėjimą, vandens lygio palaikymą, įprastai gali būti ir yra įrengiamos pralaidos, drenažas. Todėl ekspertizės akte daroma išvada, kad 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų akte Nr. 13 nurodyti ir ieškovės pasirinkti sprendiniai dėl drenažo ir pralaidos įrengimo buvo ekonomiškai pagrįsti.  
  6. Pažymėtina, kad atsakydamas į šeštąjį jam pateiktą klausimą, ekspertas įvardijo ir techninio projekto klaidas bei netikslumus, paaiškėjusius tik pradėjusi vykdyti statybos darbus (nenurodyta ežero vandens lygio altitudė, iš dalies netinkamai suprojektuota mažoji architektūra ir pėsčiųjų–dviračių takas), padaręs išvadą, jog faktiškai techninio projekto apimtis ir detalumas neatitiko STR 1.05.06.:2010 „Statinio projektavimas“  reikalavimų ir nebuvo pakankami darbo projektui parengti  (statybos darbams atlikti).
  7. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, ekspertizės išvada, teismui nors ir  neprivaloma, tačiau tampa bene patikimiausia tam tikrų faktų įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 2 d., 183 str., 185 str., 212 str., 218 str.). Todėl teismo, atitinkamai – ir šalies, nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas ir grindžiamas itin svariais argumentais, pavyzdžiui, eksperto kvalifikacijos netinkamumu ar turimų žinių nepakankamumu, parinktos tyrimo metodikos ydingumu, šališkumu, ekspertinio tyrimo / procedūrų netinkamumu ir pan., juolab kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos.
  8. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados vertinimo turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). 
  9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti eksperto išvadų patikimumu ir jomis vadovavosi, jokių abejonių dėl teismo eksperto išvados patikimumo neišsakė ir apeliantė. Todėl apeliantės deklaruojamas nesutikimas su eksperto bei teismo pozicija, kad darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 13, statybos rangos sutarties sudarymo metu rangovė objektyviai negalėjo numatyti, taigi ir jų apmokėjimo rizikos neprisiėmė, sutartyje susitarus juos atitinkamai įforminti bei apmokėti papildomai (sutarties 8 p.), yra aiškiai nepakankamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl darbų kvalifikavimo papildomais darbais paneigti.
  10. Pagal sutarties 25.1. punktą apeliantė įsipareigojo laiku pateikti rangovei suderintą su reikiamomis institucijomis techninį projektą. Apie šio dokumento klaidas bei netikslumus, jo turinio neišsamumą bei nepakankamumą, įskaitytinai <...statytojo sumanymui suprasti...>, <...statinio statybos apskaičiuojamai kainai nustatyti...>, <..darbo projektui parengti...> ir <...statybos darbams atlikti...>, išsamiai pasisakyta eksperto, o abejoti teismo ekspertizės išvadomis, kaip minėta, prielaidų nesama.
  11. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad techninio projekto duomenys neatitiko vėliau išaiškėjusios faktinio darbų poreikio, ieškovė apie tokių papildomų darbų objekte atlikimo poreikį informavo apeliantę 2013-12-20 raštu Nr. 1-13/247 (t. 1, b. l. 67), 2013-12-27 raštu Nr. 1-13/250 (t. 1, b. l. 49) ir 2014-04-30 raštu Nr. 1-14/104 (t. 1, b. l. 63), todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad apie papildomų darbų atlikimą objekte jai tapo žinoma tik po šių darbų atlikimo (darbai atlikti 2015 kovo mėn.).
  12. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ekspertizės akte buvo konstatuota, kad papildomų rangos darbų poreikis objekte paaiškėjo tik pradėjus atlikti statybos rangos darbus. Apie tokių rangos darbų tikėtinumą, prieš sudarant sutartį, negalėjo būti žinoma nei ieškovei, nei apeliantei, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad papildomai atlikti rangos darbai yra rangos sutartimi sulygti darbai, kurių kaina įtraukta į bendrą sutarties vykdymo kainą, yra nepagrįsti. Konstatavus, kad rangos darbai, perduoti apeliantei pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 13, yra rangos sutartimi šalių nesulygti darbai, kurių atlikimo poreikis bei faktinis atlikimas apeliantės ir nėra ginčijami, tokių darbų atlikimo būtinumą (reikalingumą), vykdant rangos sutartį, nustačius ir ekspertui, taip pat pripažinus, kad ieškovė yra atlikusi apeliantės (t. y. užsakovės) informavimo apie tokius darbus pareigą CK 6.684 straipsnio 4 dalies aiškinimo bei taikymo kontekste, ieškovė įgijo teisę į atliktų papildomų darbų kainos kompensavimą.
  13. Tokios jos teisės nepaneigia apeliantės neveikimas ir reikiamų suprastintų viešojo pirkimo procedūrų neorganizavimas bei neatlikimas. Neabejotina, kad neatlikus specialiajame viešuosius pirkimus reglamentuojančiame įstatyme (VPĮ) aptartų papildomų darbų pirkimo procedūrų, negalimas toks vertinimas, kad buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl papildomų darbų vien dėl pačių darbų faktinio atlikimo. Tokioje situacijoje dėl ieškovės naudai vykdytinos prievolės spręstina taikant kitą kreditoriaus pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 str.).
  14. Kasacinio teismo praktikoje dėl atsiskaitymo panašiose situacijose (nesudarius naujos viešojo paslaugų teikimo sutarties arba pasibaigus sudarytai sutarčiai) buvo pasisakyta, kad kai faktinis paslaugų teikimas / darbų atlikimas jau yra įvykęs, o tiekėjui nesumokėtas atlygis už darbą ar paslaugas, atlyginimo tiekėjui dydis už suteiktas paslaugas, nesant galiojančios sutarties, turi būti nustatomas pagal perkančiosios organizacijos nepagrįsto sutaupymo vertę, apskaičiuota pagal analogiško sandorio vertės kriterijų (ar kitus teisingo atlyginimo metodus). Pažymima, kad tiekėjas turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo; šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011-07-08  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016;2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016).
  15. Nagrinėjamu atveju atliktų darbų akte Nr. 13 išvardintų darbų vertė nenuginčyta, juolab kad apeliantė turėjo galimybę su pačia rangove suderinti 2016-05-10 jos parengtoje pažymoje išvardintus netikslumus (t.6, b. l. 5), ginčo dėl papildomų darbų sumos dydžio prieštaravimo imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms taip pat nekilo, apeliantei  savo atsikirtimus grindžiant vien aplinkybe, kad šie darbai įskaitomi į bendrą sutarties kainą, tačiau tokios jos pozicijos nepagrįstumas jau yra aptartas. Teismo ekspertas savo išvadoje į trečiąjį teismo užduotą klausimą konstatavo šių darbų atlikimo sprendinių ekonominį pagrįstumą. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią ginčo sumą iš apeliantės. 

l ieškovės teisės į darbų perdavimo akte Nr. 14 užfiksuotos sumos apmokėjimą

  1. Darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 14, kurio pagrindu ieškovė prašė priteisti 98 851,52 Eur sumą iš apeliantės (t. 1, b. l. 87, 88-89), ieškovės reikalavimai grindžiami apibendrinta suma už rangos sutartyje numatytus darbus per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Dėl šio skirtumo ieškovė surašė 2015-06-08 pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 14, 2015 m. birželio mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę ir 2015-06-08 išrašė PVM sąskaitą faktūrą KAN 0002912 (81 695,47 Eur sumai).
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė į šį atliktų darbų aktą Nr. 14 nepagrįstai įtraukė iškirstų medžių atstatomąją vertę už 64 338,73 Eur (be PVM) (pozicija 9.1.) ir reikalauja už tai apmokėti, nors užsakovė, techninis prižiūrėtojas ir rangovė 2014-10-22 pasirašė nevykdomų darbų aktą Nr. 1, kuriame šalys pripažino tokius faktus: 2012-11-07 statybos rangos sutarties Nr. SR-1480 1 priede „Objektinės ir lokalinės sąmatos“ yra nustatyta medžių atstatomoji vertė – 268 800 Lt (t. y. 77 849,86 Eur su PVM); projekto įgyvendinimo metu pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui trukdę medžiai yra iškirsti dar 2013 metais ir atstatomosios vertės mokėjimų nebuvo. Todėl, apeliantės teigimu, faktinė sutarties vykdymo vertė turėjo būti šia suma mažesnė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokio dokumento buvimą neatsižvelgė.
  3. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais. Į bylą pateiktas apeliantės įvardijamas aktas Nr. 1 ir jo priedas – nevykdomų darbų lokalinė sąmata (t. 2, b. l. 180-181) akivaizdžiai patvirtina rangos sutarties šalių susitarimą dėl faktinės sutarties vertės sumažinimo konkrečia suma (268 800 Lt), nurodant ir aplinkybes, dėl kurių pagrindo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutarties sąlygų pakeitimo jau nėra (pasibaigęs darbų vykdymo terminas).    
  4. Šios nutarties 23 punkte buvo aptartos sutarties nuostatos, įtvirtinančios galimybę modifikuoti bendrą, galutine šalių laikomą statybos darbų kainą. Vienas iš tokių atvejų, nurodytas 25.4 punkte,  yra darbų apimties sumažėjimas, lemiantis apmokėjimą tik už faktiškai atliktus rangovės darbus. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir susiklostė, o kainos sumažinimo 77 849,86 Eur suma reikalingumas šiuo atveju buvo patvirtintas ir abiejų šalių atstovų parašais. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo tokių darbų faktinio atlikimo, savo teisę į visą sutartyje numatytą darbų kainą grįsdama neteisingu sutarties nuostatų aiškinimu dėl absoliutaus draudimo keisti (mažinti) sutartyje sulygtą kainą. Apeliantės interesai, nesant įgyvendintos viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo procedūros, bet šalims raštu susitarus dėl apmokėjimo kainos sumažinimo, taip pat gali ginami taikant analogišką, kaip ir ieškovės interesų gynimo būdą, t.y. nepagrįstą praturtėjimą, jeigu tokia suma būtų iš apeliantės priteista  (CK 6.242 str.).
  5. Tai konstatavus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, sumažinant priteistą iš apeliantės 267 857,64 Eur skolos sumą iki 190 007,78 Eur (267 857,64 Eur – 77 849,86 Eur) (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Delspinigiai teismo iš apeliantės priteisti už prievolės neįvykdymą pagal akte Nr. 11 išvardintus darbus, todėl ši sprendimo dalis nekeistina.        
  6. Kiatliktų darbų akte Nr. 14 išvardintų pozicijų apeliantė nekritikuoja. Ir nors šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumas motyvuojamas prieštaringų pirmosios instancijos teismo išvadų padarymu, o tam teisėjų kolegija iš esmės pritaria, vien netinkamo teismo pozicijos motyvavimo nepakanka teisingoms teismo išvadoms, padarytoms vadovaujantis ir kainos nemažinimo sutartiniu principu, paneigti (CPK 328 str.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad visi sutartiniai darbai jau užbaigti, objektas atiduotas eksploatuoti ir yra pateikta 2015-12-21 deklaracija apie statybos užbaigimą (t. 6, b. l. 6-10), kad šalys kitaip, nei įstatyme (CK 6.654 str.), nėra susitarusios dėl ekonomijos paskirstymo, padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės teisės gauti visą sutartyje sulygtą kainą (išskyrus teisėjų kolegijos pirmiau aptartą epizodą dėl faktiškai neatliktų darbų apmokėjimo), net nepaisant duomenų apie konkrečių darbų atlikimo   momentą nebuvimo. Byloje įrodymų, kad kiti, išskyrus šio akto 9.1 punkte nurodyti darbai nebuvo atlikti, nėra, to netvirtina ir apeliantė. 

Dėl ieškovės teisės darbus vykdyti pasitelkiant subrangovą

  1. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino rangos              sutarties 24 punktą kaip numatantį rangovės teisę pasitelkti subrangovus ir kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks statybos darbus objekto statybos aikštelėse. Šiuo aspektu pirmiausiai pažymėtina, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
  2. Ieškovės ir apeliantės sudarytos sutarties 24 punkte matyti, kad objekto statybos darbams rangovė turi teisę pasitelkti subrangovus (subteikėjus) (kurie nurodyti pirkimo pasiūlyme) ir (arba) kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks statybos darbus objekto statybos aikštelėje. Už subrangovų (subteikėjų) ir kitų trečiųjų asmenų atliktus darbus arba padarytą žalą visapusiškai atsako rangovė. Rangovė privalo raštu informuoti užsakovę apie objekte dirbančius subrangovus. Subrangovų keitimo procedūra detalizuota sutarties 49 punkte, kartu aptariant, kad ši sutarties sąlyga taikoma tuomet, jei pasiūlyme rangovė nurodo, jog ketina pasitelkti subrangovus (subteikėjus). Atsižvelgiant į tai, pati apeliantė laisva savo valia prisiėmė sutarties sąlygas, kurių pagrindu ieškovė turėjo teisę rangos darbams objekte atlikti pasitelkti ne tik subrangovus, bet ir kitus trečiuosius asmenis.    
  3. Kaip matyt iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Kaminta“, kaip generalinė rangovė, su trečiuoju asmeniu UAB „Stamita“ (rangove) 2012-11-15 sudarė statybos rangos sutartį Nr. S12-51 dėl rangos darbų tame pačiame objekte už tą pačią galutinę statybos darbų kainą atlikimo (t. 1, b. l. 150–159).
  4. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar ieškovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, savo pirkimo pasiūlyme iš viso buvo nurodžiusi subrangovus, kadangi subrangovus galėjo pasitelkti tik tuos, kurie buvo nurodyti pirkimo pasiūlymuose, nepagrįsti dėl kelių priežasčių. 
  5. Viena vertus, pati apeliantė į bylą nėra pateikusi ieškovės pasiūlymo pirkimui ar kitų viešojo pirkimo dokumentų, taigi pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl to, ko byloje nėra. Dar daugiau, apeliantės 2013-05-03 rašto Nr. SD-3141(6.18.), adresuoto ieškovei, turinys leidžia vertinti, kad ieškovė savo konkursiniame pasiūlyme nebuvo nurodžiusi subrangovų (t. 2, b. l. 39), atitinkamai, pagrindo spręsti dėl jų keitimo poreikio ar sutarties 49 punkte nustatytų procedūrų įgyvendinimo neatsiranda. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl apeliantės iki sutarties sudarymo vykdytų viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo ir / ar dokumentų (pasiūlymų) tinkamumo, dėl jų atitikties VPĮ nuostatoms, nebuvo keliamas, taigi ir apeliacinės instancijos teisme dėl to nepasisakytina.   
  6. Antra vertus, kaip nurodyta nutarties 61 punkte, rangovės teisė pasitelkti subrangovus sutartyje buvo suformuluota alternatyviai, t. y. galėjo būti pasitelkti arba pasiūlyme nurodyti asmenys, arba kiti asmenys, kurie atlik statybos darbus objekto statybos aikštelėje.
  7. Analizuojami apeliacinio skundo argumentai, susiję su subrangovų dalyvavimu statybos procese,  nepagrįsti dar ir tuo aspektu, kad apeliantei apie subrangovės pasirinkimą buvo žinoma nuo sutarties vykdymo pradžios, kadangi UAB „Stamita“ atstovai jau 2012-11-28 dalyvavo pasitarime dėl rangos darbų atlikimo objekte (pasitarimo protokolas Nr. 2; t. 2, b. l. 152). Kadangi ši aplinkybė netapo kliūtimi sutarties vykdymui (darbų atlikimui), vadinasi, ji negali lemti ir priešpriešinės apeliantės pareigos atsiskaityti už šiuos darbus (ne)buvimo.
  8. Apibendrinant tai, kas pasakyta, pripažintina, kad vien apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisės pasirinkti subrangovą egzistavimo, neįrodinėjant, kad rangos darbus ieškovė atliko netinkamai, ir,  juo labiau, jau priėmus atliktų rangos darbų rezultatą, nepaneigia apeliantės pareigos atlyginti ieškovei už tinkamai atliktus rangos darbus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016-06-29 sprendimo, teismas nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (93,39 proc.), pagrįstomis pripažino 7 157,26 Eur ieškovės turėtų  su atstovavimu susijusių išlaidų dalį, priteisdamas iš apeliantės 6 684,17 Eur (t.y. 93,39 proc.), taip pat priteisė atitinkamą procentinę dalį  ieškovės sumokėto iš viso 4 031,02 Eur, t. y. 504,02 Eur (t. 1, b l. 163) ir 3 527 Eur (t. 2, b. l. 5) žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad teismas suklydo skaičiuodamas, nes 93,39 proc. žyminio mokesčio sudaro 3 764,57 Eur sumą, o ne teismo nustatytą 3 841 Eur šio mokesčio sumą.  
  2. Taip pat teismas sprendė, kad 6,61 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis kompensuotina ir apeliantei (atsakovei), turėjusiai 2 420 Eur ekspertizės išlaidų (t. 5, b. l. 22), bei priteisė iš ieškovės 159,96 Eur. Teismas atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, priteisdamas ieškovei 10 365,21 Eur bylinėjimosi išlaidų
  3. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies keičiant teismo sprendimą ir sumažinant iš apeliantės ieškovei priteistą sumą nuo 267 857,64 Eur iki 190 007,78 Eur (šios nutarties 58 p.), pripažintina, kad yra patenkinta 29 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, o 71 proc. apeliacinio skundo reikalavimų nepatenkinta (190 007,78 Eur x 100 : 267 857,64 Eur.).
  4. Tokiu atveju atsiranda teisinės prielaidos CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas (ar kasacinis teismas), neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia buvusį teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. To nepadarius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
  5. Nurodyto teisinio reglamentavimo bei bylos apeliacinės instancijos teisme baigties kontekste iš naujo nustatytina kiekvienai iš šalių kompensuotina turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dalis. Iš apeliantės ieškovei priteistina 7 418,61 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, ištaisius skaičiavimo klaidas bei atsižvelgus į atmestus apeliacinio skundo reikalavimus (71 proc.) ([6 684,17 Eur+3 764,57 Eur] x 71 : 100). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų dalis ieškovei sumažėja dar 29 proc. (atsižvelgiant ir į klaidos ištaisymą apeliacinės instancijos teisme), t. y. būtent tokia dalimi, kuria apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu.
  6. Atitinkamai, apeliantės patirtų ekspertizės atlikimui išlaidų dalis nuo pirmosios instancijos teismo priteistos pagal šio teismo nustatytas proporcijas 159,96 Eur sumos padidėja 29 proc., t. y. iki 206,35 Eur sumos ([159,96 Eur x 29 proc.] + 159,96 Eur).
  7. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (7 418,61 Eur – 206,35 Eur), ieškovei iš apeliantės priteisiama 7 212,26 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.   
  8. Skundžiamu teismo sprendimu trečiajam asmeniui ieškovės pusėje UAB „Stamita“, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, taip pat buvo priteistos 579,02 Eur (iš turėtų 620 Eur)  bylinėjimosi išlaidos. Vertinant pagal tas pačias taisykles trečiajam asmeniui taip pat galėtų būti kompensuojama tik 71 proc. dalis nuo teismo priteistos išlaidų sumos, nes beveik trečdalis apeliantės reikalavimų apeliacinės instancijos teisme buvo pripažinti pagrįstais. Tokiu atveju iš apeliantės trečiajam asmeniui UAB „Stamita“ priteistina 411,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ([579,02 Eur x 71 : 100).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Stamita“ apeliacinės instancijos teismui 2017-04-25 pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 114). Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015-03-20 redakcija). Kadangi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, o nepatenkinta 71 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, trečiajam asmeniui, prašiusiam šį skundą atmesti, gali būti kompensuota  142  Eur, t. y. 71 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
  2. CPK 98 straipsnis imperatyviai numato, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė UAB „Kaminta“ prašymą priteisti jai 1 582,08 Eur su atstovavimu susijusias bylinėjimosi išlaidas per EPP sistemą pateikė tik 2017-04-26 (t. 6, b. l. 117–118). Civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka 2017-04-25 9 val. Vadinasi, prašymą priteisti šios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė pateikė aiškiai pavėluotai, jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos jai neatlygintinos.
  3. Prašymo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo paskelbimas buvo atidėtas, taigi šiuo prašymu nepažeidžiami proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, teisiškai neaktualūs ir nepaneigia imperatyvių reikalavimų, nustatytų tokiam prašymui pateikti. Tik nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai galėtų būti netaikomi. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos, juolab kad už advokato paslaugas sumokėta dar 2016-11-09.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 190 007,78 Eur skolą, 708,90 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą bendrą 190 716,68  Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, ir  7 212,26 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) trečiajam asmeniui UAB „Stamita“ (juridinio asmens kodas 153701266) 411,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ (juridinio asmens kodas 153701266) 142 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

 

 

Teisėjos                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

Virginija Čekanauskaitė

 

Dalia Kačinskienė