Civilinė byla Nr. 2A-1753-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11390-2017-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.10.5.2.3.; 2.6.26.; 2.6.39.2.5.4.; 3.3.1.14.;

       3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Aurenukas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės MB „Aurenukas“ 7 900,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 26-32).

2.       Nurodė, kad iš Belgijos piliečio už 7 900,00 Eur sumą nusipirko lengvąjį krovininį automobilį Fiat Ducato. Įsigyto automobilio pargabenimui ieškovas su atsakove 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo automobilį pervežti į Lietuvą ir 2016 m. gruodžio 27 d. iškrauti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Sudarydamos šią sutartį, šalys sulygo ir dėl papildomų jos sąlygų, kurios apibrėžė vežėjo atsakomybę už gabenamą krovinį. Dėl šių papildomų sutarties sąlygų krovinio pervežimo kaina padidėjo nuo 500,00 Eur (plius PVM) iki 700,00 Eur (plius PVM), tačiau ieškovą tokia pervežimo paslaugos kaina tenkino, nes užtikrino saugų krovinio atgabenimą. Pagal papildomas sąlygas pagal krovinio pervežimo užsakymo 2 punktą vežėja, t .y. atsakovė, krovinio praradimo, sugadinimo atveju buvo atsakinga už krovinio praradimą ar sugadinimus ir privalėjo padengti visus atsiradusios nuostolius. Todėl šalių pasirašytos sutarties pagrindu visa atsakomybė už krovinį teko vežėjui. 2016 m. gruodžio 24 d. telefonu susisiekus su atsakovės MB „Aurenukas“ direktoriumi, jis nurodė, kad automobilis Fiat Ducato sudegė stovėdamas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovė MB „Aurenukas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b.l. 48-52).

4.       Nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Jo pateiktame transporto priemonės pardavimo pažymėjime nėra nurodyta, kad tokią sumą jis sumokėjo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad pardavėjas tokią pinigų sumą gavo. Abejonių kelia ir pažymėjimo surašymo data. Nors pirkimo pažymėjimo data įvardijama 2016 m. gruodžio 14 d., tačiau pažymėjimo viršuje yra nurodyta 2016 m. gruodžio 26 d. Ieškovas nėra pateikęs nei kvito, nei pavedimo kopijos, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį, todėl ieškovo prašoma priteisti žala neįrodyta. Be to, atsakovė, remiantis CMR 17 straipsniu, turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės dėl to, kad gaisro kilimų priežasčių ji negalėjo kontroliuoti, t. y. gaisras kilo arba dėl padegimo, arba krovinys buvo su defektu ir pats užsidegė.

5.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės MB „Aurenukas“ 7 900,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 697,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei 24,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (T.2, b.l. 53-56).

7.       Teismas vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 7 900,00 Eur žalos priteisimo, rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 konstatuotomis aplinkybėmis, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomo valdomų transporto priemonių, autovežio „Renault Midlum“ ir ant jo pakrauto krovininio automobilio „Fiat Ducato“, priekinėse dalyse ir išplito, dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus. Atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu: atsakovė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras, nors protingas ir rūpestingas asmuo turėjo imtis tokių veiksmų, atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklą, žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo „Fiat Ducato“ akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo „Fiat Ducato“ akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu. Teismas, remdamasis šioje byloje nustatyta aplinkybe, kad dėl atsakovo veiksmų buvo prarasti teisminės ekspertizės tyrimui būtini objektai ir nėra galimybės ją paskirti, bei remdamasis kitais aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog gaisrą sukėlė atsakovo valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos darbo režimas.

8.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-599-264/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklą, žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo gali kilti gaisras. Šios nutarties ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo „Fiat Ducato“ akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo „Fiat Ducato" akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu. Todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ėmėsi visų tiek autovežio „Renault Midlum  180“, tiek juo gabenamo automobilio „Fiat Ducato“ techninę būklę taip, kad ji nesukeltų gaisro ir kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jos elgesio.

9.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje, nes abiejose bylose yra nustatinėjamos tos pačios atsakingo už kilusį gaisrą asmens bei dėl to kilusios žalos atlyginimo aplinkybės. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis atsakovės baigiamojoje kalboje nurodytas aplinkybes, kad teismas turėtų remtis Gaisro tyrimo ekspertizės aktu Nr. GP/GT-2017/04/20, techninės apžiūros rezultatų kortelėmis, kuriose nustatyta, kad nesant byloje duomenų, kad gaisras kilo dėl avarinio darbo rėžimo jo vilkike, atsakovės kaltė nėra įrodyta ir žalą priteisti iš atsakovės nėra teisinio pagrindo. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių pripažinti pagrįstomis teismas negali remdamasis jau nurodytomis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 punkto nuostatomis, nes, priešingu atveju, vertinant tas pačias gaisro kilimo priežastis, egzistuotų du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. Atsakovės kaltės, žalos ir priežastinio ryšio faktai šioje byloje yra įrodyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018.

10.       Pripažintinos pagrįstomis ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pardavimo pažymėjimas, sudarytas tarp J. B. ir R. K., pagal kurį lengvasis krovininis automobilis Fiat Ducato, VTN: (duomenys neskelbtini), parduotas už 7 900,00 Eur kainą, yra pakankamas įrodymas jo patirtos žalos dydžiui pagrįsti, nes šiame pažymėjime yra nurodyta šalių sutarta automobilio pardavimo kaina – 7 900,00 Eur.

11.       Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atleidimo nuo atsakomybės dėl to, kad gaisro kilimų priežasčių ji negalėjo kontroliuoti, negali būti taikomos šioje byloje, nes įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 konstatuota, jog protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo „Fiat Ducato“ akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012 nustatyta, kad gabenamas krovinys – automobilis „VW Touran“ turėjo paslėptų defektų, tuo tarpu šioje byloje jokių transportuojamo „Fiat Ducato“ automobilio defektų nenustatyta. Atsižvelgus, jog šioje byloje nustatyta, kad elgdamasi protingai ir rūpestingai, atsakovė galėjo išvengti kilusio gaisro ir tokiu būdu galėjo kontroliuoti gaisro kilimo priežastis, CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies punktas negali būti taikomas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 7 900,00 Eur žalos priteisimo yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

12.       Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 7 900,00 Eur žalos priteisimo, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 65-68). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose. Ieškovas su atsakove sudarė tarptautinio krovinių vežimo sutartį/užsakymą, kuriai taikoma CMR konvencija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas su atsakove būtų sudaręs sutartį ir dėl krovinio paruošimo pervežti bei jo pakrovimo, todėl vežėjas, priimdamas veržti krovinį, turėjo tiek ir tokių pareigų, kurios numatytos CMR konvencijoje. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad atsakovė pažeidė bent vieną iš CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nurodytų pareigų. Teismo išvada, kad atsakovė, kaip protinga ir apdairi vežėja, turėjo atjungti transportuojamo Fiat Ducato akumuliatorių ir taip galėjo išvengti gaisro, prieštarauja CMR konvencijai.

1.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 turi prejudicinę galią. ADB „Gjensidige“ byloje nedalyvavo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 aplinkybe, kad atsakovė nebuvo protinga ir rūpestinga bei neatjungė Fiat Ducato akumuliatoriaus. Nurodytame teismo sprendime pateikti išaiškinimai negali būti vertinami, kaip prejudinciniai faktai šioje byloje, kurioje dalyvauja atsakovės CMR draudikas ir kurios pagrindu CMR draudikui galėtų kilti draudikui pareigos pagal CMR civilinės atsakomybės draudimo sutartį. 

1.3.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas patyrė 7 900,00 Eur išlaidas, kadangi ieškovas neįrodė žalos dydžio. Vien tik prarasto Fiat Ducato pardavimo pažymėjimas ir jame įrašyta suma nelaikytini tinkamais įrodymais apie žalos dydį. Sutarties kairiajame viršutiniame kampe nurodyta gerokai vėlesnė data – 2016 m. gruodžio 26 d., kas leidžia spręsti, kad sutartis tarp šalių, galimai, buvo sudaryta jau po to, kai įvyko gaisras. Negalima atmesti ir galimybės, kad sutartyje buvo nurodyta ir neteisinga transporto priemonės kaina.

14.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b. l. 72-76).

2.1.                      Kadangi ieškovas ir atsakovė laisva valia sulygo dėl sutarties sąlygų, pagal kurias visa atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą tenka atsakovei, o ši sutartis yra galiojanti ir neprieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl vadovaujantis sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principu atsakovė privalo vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atlyginti ieškovui 7 900,00 Eur žalą už krovinio praradimą. Teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė 7 900,00 Eur žalą, o ieškovui nereikėjo įrodinėti, kad atsakovė pažeidė CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nurodytų pareigas.

2.2.                      Tarp bylos Nr. e2-1674-886/2018, kurioje pripažinta, kad atsakovė nebuvo protinga ir rūpestinga bei neatjungė Fiat Ducato akumuliatoriaus, padarė procesinės tesės normų pažeidimą ir šios civilinės bylos Nr. 2-517-920/2019 buvo teisinis ryšys, nes nustatyti faktai civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui šioje civilinėje byloje. Būtent dėl šių aplinkybių civilinės bylos Nr. 2-517-920/2019 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1674-886/2018 ir sprendimas joje įsiteisės. Civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 nustatyta aplinkybė, kad atsakovė neužtikrino pakankamai geros autovežio „Renault Midlum“ techninės būklės, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo transporto priemonėje nekiltų gaisras, gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje transporto priemonėje – autovežyje, ant kurio ir buvo pakrautas ieškovo automobilis, todėl civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniu faktu.

2.3.                      Šiuo atveju sudegė krovinys – automobilis, jo kaina buvo 7 900,00 Eur, taigi, ieškovas patyrė būtent tokio dydžio žalą. 7 900,00 Eur yra reali šio automobilio rinkos vertė, todėl atsakovė, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, privalo ją visą atlyginti. Ieškovas mokėjimo negali pagrįsti bankiniu pavedimu, nes mokėjo grynaisiais pinigais, o mokėjimo faktą pirkėjas ir pardavėjas patvirtino 14/12/2016 pardavimo pažymėjimu. Atliekant automobilio registraciją VĮ „Regitra“ pakanka automobilio pardavimo pažymėjimo, todėl šis įrodymas pagrindžia, kad automobilis Fiat Ducato kainavo 7 900,00 Eur.

15.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė MB „Aurenukas“ prašė apeliacinį skundą tenkinti (T.2, b.l. 79-80). 

16.       Atsiliepime nurodė, teismas nepagrįstai nesivadovavo CMR konvencijos nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Gaisro (tikėtino padegimo) atvejis yra laikytinas aplinkybe, kurios pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, todėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu turėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Krovinys buvo be jokių pastebimų defektų, palikdamas sąstatą su kroviniu vairuotojas juos apžiūrėjo. Jokių įtartinų gedimų ar kvapų nepastebėjo. Vežėjas šiuo atveju turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, nes krovinio žuvimą sąlygojo galimas paties krovinio defektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovas R. K. įsigijo lengvąjį krovininį automobilį Fiat Ducato, VTN: (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 35). Ieškovas ir atsakovė MB „Aurenukas“ 2016 m. gruodžio 20 d. sudarytą krovinio pervežimo sutartį – krovinio pervežimo užsakymą Nr. 2016.12.20-2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2016 m. gruodžio 21 d. dieną (duomenys neskelbtini) mieste Belgijoje pasikrauti krovinį – lengvąjį krovininį automobilį Fiat Ducato, VTN: (duomenys neskelbtini) ir šį krovinį pervežti į Lietuvą bei 2016 m. gruodžio 27 d. dieną iškrauti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 39). Automobilis buvo parvežtas į Lietuvą ir pastatytas aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje stovėdamas sudegė.   

Dėl prejudicinių faktų ir teismų procesinių sprendimų vertinimo

19.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl žalos atlyginimo rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 konstatuotomis aplinkybėmis, kur nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomo valdomų transporto priemonių, autovežio „Renault Midlum“ ir ant jo pakrauto krovininio automobilio „Fiat Ducato“, priekinėse dalyse ir išplito, dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė ir sprendė, jog šiuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje.

20.       Apeliantė ADB „Gjensidige“ nesutikdama su teismo sprendimu teigė, jog ji nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2-1674-886/2018 nagrinėjime, todėl joje nustatytos aplinkybės negali turėti prejudicinės galios šioje byloje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

21.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.).

23.       Kaip matyti iš pateikto teismo sprendimo, nurodytoje civilinėje byloje apeliantė nebuvo šalimi ir nedalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-599-264/2019 nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši civilinė byla Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1674-886/2018 (T.1, b.l. 195-196). Nutartyje nurodyta, jog tarp šios nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1674-886/2018 yra tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei buvo žinoma apie civilinėje byloje nagrinėjamą ginčą, nustatinėjamas aplinkybes ir ji turėjo galimybes ir galėjo įstoti į bylą, jeigu manė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

24.       Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau teismo sprendimas ir jame konstatuotos aplinkybės, bei jas pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami remiantis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir toks konstatavimas nereikalauja jokių papildomų argumentų (CPK 185 str.).

25.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus konstatavo, jog gaisro buvo atliktos net trys ekspertizės: UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė, atlikta trijų draudikų „If & Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu (T.1, b. l. 43-79), UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizė, atlikta atsakovo 2017 m. vasario 7 d. užsakymu (T.1, b. l. 116-155) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizė, atlikta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu (T.2, b. l. 25-35). 

26.       Pažymėtina, jog UAB „Gaisriniai projektai“ atliktos ekspertizės Gaisro tyrimo ekspertizės akte Nr. GP/GT-2017/04/20 konstatuota, jog gaisro židinio zona buvo ties autovežio Renault Midlum (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, kas iš esmės sutapo su ant jo pakrauto krovininio automobilio „Fiat Ducato“ priekine dalimi. Pačios apeliantės kartu su kitais draudikais užsakymu UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos ekspertizės „Gaisro, kilusio 2016 m. gruodžio 24 d. saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte nurodyta, jog negali būti atmesta versija dėl autovežio „Renault Midlum 180“ elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo ir autovežio „Renault Midlum  180“ krovinio „Fiat Ducato“ elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo. Versija dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių būti gaisro priežastimi. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr.11-2460 (17); 11-2461 (17) nurodyta, jog neatmetama padegimo versija, o transporto priemonių Fiat Ducato ir autovežio Renault Midlum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo požymių nustatyti negali, kadangi nėra pateikti tyrimui reikalingi objektai – Renault Midlum ir Fiat Ducato laidai, kuriuose galėjo kilti trumpas jungimas sukėlęs gaisrą.  

27.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime padarytoms išvadoms, jog ekspertizės aktuose nepaneigus fakto, jog gaisro priežastimi galėjo būti transportuojamo „Fiat Ducato“ akumuliatoriaus neatjungimas, galima spręsti, jog atsakovė, kaip protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdama užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo „Fiat Ducato“, ir šiuo atveju, jos kaltė pasireiškė nerūpestingumu (CK 6.248 str.). Įrodymų, paneigiančių šias teismo išvadas ir leidžiančių kitaip vertinti atliktų ekspertizių išvadas nei atsakovė, nei apeliantė nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Vien tas faktas, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 konstatuotomis aplinkybėmis.

Dėl CMR nuostatų netaikymo??? ???

28.       Apeliantė skunde teigia, jog netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose.

29.       Vertinant apeliacinio skundo argumentų, kad dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėja negalėjo išvengti, egzistuoja pagrindas apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti kompensacijos dydį, pagrįstumą būtina nustatyti, ar atsakovė, veždama krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, sudarydama realias kliūtis krovinio praradimui (sunaikinimui), ir tik kurias įveikus krovinio sunaikinimas galėtų būti pripažintas neišvengiama aplinkybe, šalinančia didelį vežėjo neatsargumą.

30.       CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17 str., 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, pasireiškiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu (CMR konvencijos 23 str. 1–3 p., 28 str.). Tačiau taisyklės, kuriomis remdamasis vežėjas gali tikėtis ribotos atsakomybės taikymo, turi išimtį, kai vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai.

31.       Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos nuostatų taikymo, nes ieškovas neįrodė, jog atsakovė pažeidė bent vieną iš CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nurodytų pareigų, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 str. 1 d.), ir tik tuo atveju vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytu dydžiu, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (grubiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str. 1 d.). Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Byloje padarytos teismo išvados dėl atsakovė, pradėjusi vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą, kaip savo srities profesionalė, nuolat užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo (sugadinimo) rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja jokių ypatingų krovinio praradimo (sugadinimo) aplinkybių, kurių atsakovė, būdama verslininke ir profesionalia vežėja, bent minimaliai apdairiai ir rūpestingai nebūtų galėjusi numatyti ir išvengti. Paprastai krovinio vežėjui keliamų atidumo, rūpestingumo bei krovinio apsaugos reikalavimų laikymosi ir atitinkamų saugumo priemonių ėmimosi būtų pakakę tam, jog tokio įvykio bei pasekmių kilimo būtų išvengta. Dėl to apeliantei neįrodžius, kad atsakovė krovinio praradimo (sugadinimo) aplinkybių ji negalėjo išvengti ir jų kilimas nuo jos nepriklausė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vežėjo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.

32.       Vežėja negali remtis aplinkybe, kad galbūt transportuojamas automobilis „Fiat Ducato“ turėjo defektų (neužsivedė), todėl netikrino ar atjungtas jos akumuliatorius, nes, būdama profesionalė, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu. Pažymėtina, kad vežėja, kaip komercinis subjektas ir vežimo sutarties šalis, neturi būti tapatinama su vairuotoju. Taigi, atsiradę užsakovo (ieškovo) nuostoliai dėl sudegusio automobilio yra tiesiogiai susiję su netinkamu vežėjos sutartinių pareigų vykdymu, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). ??? ???

Dėl žalos dydžio

33.       Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nėra pateikta įrodymų, jog tokią pinigų sumą ieškovas sumokėjo pardavėjui už transporto priemonę.

34.       Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, rėmėsi pardavimo pažymėjimu, sudarytu tarp J. B. ir R. K., pagal kurį lengvasis krovininis automobilis Fiat Ducato, VTN: (duomenys neskelbtini) buvo parduotas ieškovui už 7 900,00 Eur (T.1, b. l. 34-35), ir sprendė kad tai yra pakankamas įrodymas ieškovo patirtos žalos dydžiui pagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria šiai teismo išvadai.

35.       Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

36.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

38.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas R. K. patyrė 150,00 Eur atstovavimo išlaidų (T.2, b. l. 77-76), todėl apeliacinį skundą atmetus šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika