PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-452/2020 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams V. D., T. J., L. K., trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo, 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr.3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 3-1 20,28 kv.m, 3-2 8,72 kv.m, 4-3 4,71 kv.m, 4-1 7,96 kv.m, 4-2 14,89 kv.m, 2-3 14,12 kv.m, ½ dalimi patalpos 2-2 6,96 kv.m, iš viso 77,64 kv.m; atsakovė V. D. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 2-1 10,23 kv.m., 2-4 2,86 kv.m., 2-5 2,29 kv.m.,1/2 dalimi 2-2 6,96 kv.m., iš viso 22,34 kv.m.; atsakovas L. K. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 1-2 26,33 kv.m., 1-1 8,52 kv.m., 1-6 4,67 kv.m., mansardos patalpa 5-1 14,14 kv.m., iš viso 53,66 kv.m.; atsakovas T. J. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr.3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 1-5 12,21 kv.m, 1-3 18,43 kv.m, 1-7 3,53 kv.m, 1-4 11,02 kv.m, 1-9 4,82 kv.m, 1-8 3,94 kv.m, iš viso 53,95 kv.m; 2) ieškovui iš atsakovų už jiems tenkančią didesnę gyvenamojo namo ploto dalį priteisti: iš atsakovo T. J. už 6,20 kv.m - 1081,15 Eur kompensaciją, iš L. K. už 12,14 kv.m - 2116,97 Eur kompensaciją, iš V. D. už 1,58 kv.m. priteisti 275,52 Eur kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas su atsakove V. D. bendrai valdo patalpą pažymėtą indeksu 2-2, 13,92 kv.m ploto, todėl atidalinimas iš bendrosios nuosavybės negalimas. Tarp bendraturčių yra kilęs nesutarimas dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo valdymo ir naudojimo, todėl reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktą pasiūlymą. Ieškovo manymu atsakovai faktiškai naudojasi didesne dalimi gyvenamojo namo nei jiems priklauso nuosavybės teise.

3.        Atsakovei V. D. nuosavybės teise priklauso 10/100 dalių gyvenamojo namo ir ji faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 2-1 10,23 kv.m., 2-4 2,86 kv.m., 2-5 2,29 kv.m.,1/2 dalimi 2-2 6,96 kv.m., iš viso 22,34 kv.m. dydžio patalpomis, nors pagal turimą idealiąją nuosavybės dalį jai priklauso 20,76 kv.m.

4.       Atsakovas L. K. faktiškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 26,33 kv.m., 1-1 8,52 kv.m., 1-6 4,67 kv.m., mansardos patalpa 5-1 14,14 kv.m., iš viso 53,66 kv.m. patalpomis, nors jam nuosavybės teisėmis priklauso tik 41,52 kv.m.

5.       T. J. faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 12,21 kv.m, 1-3 18,43 kv.m, 1-7 3,53 kv.m, 1-4 11,02 kv.m, 1-9 4,82 kv.m, 1-8 3,94 kv.m, iš viso 53,95 kv.m. Atsakovui T. J. pagal turimą idealiąją nuosavybės dalį priklauso 47,75 kv.m. gyvenamojo namo ir jo naudojamas plotas 6,20 kv.m. daugiau nei priklauso.

6.        Tuo tarpu ieškovas naudojasi patalpomis pažymėtomis indeksais 3-1 20,28 kv.m, 3-2 8,72 kv.m, 4-3 4,71 kv.m, 4-1 7,96 kv.m, 4-2 14,89 kv.m, 2-3 14,12 kv.m, ½ dalimi patalpos 2-2 6,96 kv.m, Ieškovo naudojamas bendras plotas 77,64 kv.m., nors pagal turimą idealiąją dalį turėtų priklausyti 97,57 kv.m. Už tai, kad negali naudotis ir įgyvendinti nuosavybės teisių į 19,93 kv.m. gyvenamojo namo patalpų, ieškovas reikalauja kompensacijos, skaičiuojamos pagal VĮ Registrų centro paskaičiuotą rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, kur vieno kv.m. kaina yra 174,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš T. J. priteistina 1081,15 Eur kompensacija, iš L. K. – 2116,97 Eur, iš V. D. – 275,52 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo G. M. ieškinys, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį patalpų išplanavimą, paskirta G. M., V. D., L. K., T. J., naudotis ieškinyje nurodytomis namo patalpomis, jų dalimis, priteista iš V. D., L. K., T. J. po 275,52 Eur kompensacija G. M.. Teismo 2020 m. vasario 21 d. papildomu sprendimu iš atsakovų V. D., L. K., T. J. priteista po 420,98 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų G. M., taip pat priteista iš L. K., V. D. po 15,12 Eur iš kiekvieno, o iš T. J. - 6,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendime, sprendimo nurodant, kad iš L. K. priteisiama ieškovui 2116,97 Eur kompensacija, o iš T. J. - 1081,15 Eur kompensacija G. M..

8.       Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatė, kad ieškovas 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo- pardavimo sutartimi yra įsigijęs 7/20 dalį gyvenamojo namo su tokio pat dydžio dalimi kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal vėliau pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninėn nuosavybėn ieškovas įsigijo dar 12/100 dalis gyvenamojo namo ir su 114/1183 dalimi žemės sklypo su dalimi kitų pastatų. Ieškovo faktiškai naudojamos patalpos pažymėtomis indeksais 3-1 20,28 kv.m, 3-2 8,72 kv.m, 4-3 4,71 kv.m, 4-1 7,96 kv.m, 4-2 14,89 kv.m, 2-3 14,12 kv.m. Patalpa, kurios indeksas 2-2 naudojasi po ½ dalį su V. D..

9.        Atsakovas T. J. 23/100 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 207,59 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), yra įgijęs 2015 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė O. D. 10/100 dalių ginčo namo yra paveldėjusi 2010 m. rugsėjo 16 d. 1999 m. birželio 1 d. paveldėjimo būdu nuosavybę į 20/100 dalis bendrojoje nuosavybėje esančio gyvenamo namo yra įgijęs ir atsakovas L. K..

10.        Vertino, kad šalys patvirtino, jog naudojasi gyvenamuoju namu pagal paveldėjimo ar įsigijimo metu buvusią ir faktiškai nusistovėjusią tvarką ir nėra patvirtinto susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas projektinio pasiūlymo, pagal kurį būtų naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, o tam tikra nekilnojamojo daikto dalis naudojama bendrai, nepateikė, tačiau atsakovai realiai to neginčijo, priešieškinio nereiškė.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė V. D. ieškinį pripažino, atsakovas L. K. sutiko su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nors išreiškė abejonę dėl prašomos priteisti kompensacijos pagrįstumo, tačiau kompensacijos dydžio neginčijo, atsakovas T. J. neginčijo, kad faktiškai naudojasi tam tikromis patalpomis, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos ieškovui, naudojamo dydžio patalpas yra paveldėjęs ir ieškovui nėra skolingas.

12.        Teismas pripažino, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią ir šiuo metu esamą tvarką, yra racionali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, minimalizuoja ginčų ir konfliktų kilimą ateityje, nes teisminių ginčų tarp šalių iki šiol nekilo, du iš trijų atsakovų su ieškiniu sutiko, atsakovo T. J. naudojama nuosavybė nesiriboja su ieškovo turima.

13.        Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, jog kiekvieno jų faktiškai naudojama gyvenamojo namo dalis (realioji dalis) atitinka idealiąją dalį. Nustatė, kad atsakovė V. D. naudojasi iš viso 22,34 kv.m., nors pagal idealiąją nuosavybės dalį jai priklauso 20,76 kv.m., L. K. naudojasi 53,66 kv.m. namo dalimi, nors pagal turimas nuosavybės dalis priklauso 20/100, kas sudaro 41,52 kv.m., T. J. faktinė naudojama gyvenamojo namo dalis sudaro 53,95 kv.m., nors pagal turimą nuosavybės dalį jam priklauso 47,75 kv.m. Tuo tarpu ieškovui pagal idealiąją nuosavybės dalį priklauso 97,57 kv.m., tačiau faktiškai naudojama yra 77,64 kv.m. dydžio, jam ribojama galimybė naudotis 19,93 kv.m. nuosavybės priklausančio namo dalimi.

14.       Teismas sprendė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovo pasiūlymą yra racionalus, tarnaujantis geresniam nuosavybės valdymui bei nepažeis V. D., G. M., kurie bendrai naudosi viena patalpa, bei kitų bendraturčių interesų, nes nėra pagrindo išvadai, kad dėl tokios tvarkos būtų užprogramuota konfliktinė situacija ateityje. Teismas prašomą nustatyti tvarką pripažino teisinga, nedarančia neproporcingos žalos daiktui, įvertino kiekvieno iš bendraturčių interesus, vadovavosi proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

15.        Teismas pažymėjo, kad kito asmens nuosavybės teisės ribojimas siejamas su būtinybe tinkamai atlyginti už prarastą galimybę naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl pripažinus pagrindą nustatyti naudojimosi tvarką, kai atsakovui T. J. tenka 6,20 kv.m. didesnė namo dalis, atsakovui L. K. – 12,14 kv.m. daugiau, V. D. – 1,58 kv.m. daugiau, dėl ieškovui taikomo nuosavybė teisės apribojimo taikomas atlygintinumas. Teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, reikalavimą priteisti kompensaciją pagal ginčijamo namo rinkos kainą - 36200 Eur, kur vieno kv.m. kaina – 174,38 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas T. J. turėjo galimybę teikti įrodymus dėl rinkos vertės dydžio, tačiau jų nepateikė. Teismas nurodė, kad  kompensacijos už ieškovo patiriamus praradimus priteisiamos pagal turto rinkos kainą: iš T. J. - 1081,15 Eur (174,38 Eur x 6,20 kv.m.), iš L. K. – 2116,97 Eur (174,38 Eur x 12,14 kv.m.), iš V. D. 275,52 Eur (174,38 Eur x 1,58 kv.m).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovas T. J. prašo panaikinti 2020 m. vasario 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Nurodo, kad teismo sprendimas prieštaringas, be aiškių motyvų, nesuprantamas, neteisingas ir nepagrįstas. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, t.y. kad ieškovas siekia valdyti namo pastogę, kurios patalpos neįrengtos, neatlikti matavimai. Tarp šalių nėra jokio ginčo (netgi menkiausio nesutarimo) dėl naudojimosi gyvenamojo namo faktiškai naudojamomis patalpomis, žemės sklypu. Faktiškai naudojamos patalpos atitinka kadastro bylos Nr.3463 duomenis. Nei vienas iš atsakovų neginčijo, kad naudojasi kitomis patalpomis, nenurodytomis kadastrinių matavimų byloje ir kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi patalpomis, kuriomis atsakovai faktiškai naudojasi daugelį metų pagal nusistovėjusią tvarką.

18.        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo pasiūlytos taikos sutarties netvirtino. Dėl šios nutarties teisėtumo pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-725-544/2019, turinčia prejudicinę galią, kurioje pažymėta, jog negalima perleisti priklausančios teisės į neįteisintas gyvenamojo namo palėpės (pastogės) patalpas.

19.        Ieškovui priteisus kompensaciją apelianto bendrosios nuosavybės teise valdomos dalys, nei realios, nei idealios, nepasikeitė, procentine išraiška taip ir liko ta pati 23/100. Kompensacijos už tenkančią didesnę nuosavybės dalį (idealiąją) perleidimas iš esmės prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties motyvams.

20.        Atsakovui nesuprantama, kokią nuosavybės dalį jis įgis (ar praras) ir kaip pasikeis turto dalių santykis, sumokėjus ieškovui kompensaciją, ar nuosavybės dalys viešajame registre pasikeis. Priverstinis kompensacijos mokėjimas, kai atsakovas nepažeidžia ieškovo teisių, neteisingas.

21.       Pažymi, kad, nors teismas nurodė, jog ieškovas projektinio pasiūlymo nepateikė, tačiau sprendė esant pagrindą pripažinti nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą. Nenurodžius motyvų, kodėl taip vertinama, teismas sprendė dėl kompensacijos priteisimo. Teismas pasisakė, kad iš atsakovų priteisia kompensaciją už ieškovo patiriamus praradimus pagal turto rinkos kainą: iš T. J. 1081,15 Eur, iš L. K. - 2116,97 Eur, iš V. D. 275,52 Eur, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje iš visų atsakovų priteisė jau kitokias sumas (po 275,52 Eur.). Apeliantui neaišku, kokiu pagrindu, kokiais kriterijais, kokiais motyvais teismas sprendė pakeisdamas sumas, apie kurias pasisakė kitaip.

22.       Nurodo, kad ieškovo kaip gyvenamojo namo vieno iš bendrasavininkų reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką, dėl kurios naudojimosi daugelį metų nebuvo ir nėra ginčų - nelaikytinas siūlymu nustatyti naudojimosi tvarką, nes tai nėra jokia tvarka. Pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas esant bendraturčių nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, tokia tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju tarp bendraturčių nėra nesutarimo.

23.        Ieškovas iš apelianto reikalauja kompensacijos remdamasis idealiųjų dalių paskaičiavimu, kas sudaro 6,20 kv.m. daugiau. Kasacinio teismo išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Teigia, kad 6,20 kv.m. neatitikimas (realiai ir idealiai dalims), vertinant, kad nagrinėjamos bylos atveju kadastro matavimai atlikti 2000-06-16, kai šiuo metu matavimo prietaisai (techninės galimybės) yra ženkliai patobulėjusios (o ieškovas inicijavęs procesą naujų kadastro matavimų duomenų nepateikė) yra labai nežymus nukrypimas (dalį tokio nukrypimo gali sudaryti krosnies kaminas apeliantui tenkančioje gyvenamojoje patalpoje Nr.1-5, kas dar labiau sumažintų neatitikimą). Atlikus naujus (šiuolaikinius) matavimus, idealiosios dalies skirtumo gali ir nebūti. Tačiau dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė, nors aiškinosi, iš ko susidaro realių ir idealių dalių skirtumas. Realioji dalis praktikoje dažnai nesutampa, todėl, jeigu neatitikimas yra menkas (neženklus), protinga ir teisinga vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kriterijais ir rekomendacijomis.

24.       Mano, kad formaliai tenkindamas ieškinį teismas pažeidė apelianto teises, neįvertino, kad bus pažeisti jo interesai. Apeliantas įgijo ir valdo turtą teisėtai, nepažeidžia ieškovo ir kitų bendrasavininkų teisių. Teismas nebuvo objektyvus apelianto atžvilgiu, o atsižvelgė tik į ieškovo poziciją.

25.       Ieškovas G. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, sutinka su teismo sprendimu. Nurodo, kad jis ieškiniu įgyvendino savo kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio teisę nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Nors tam tikra faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka egzistuoja, tačiau ji neturi juridinio pagrindo, gyvenamojo namo bendraturčiai nėra pasiekę susitarimo, jo nėra patvirtinę notariškai ir įregistravę VĮ “Registrų centras”.

26.       Faktinė naudojimosi tvarka pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą pasižymi realiu pastato patalpų naudojimu, tačiau teisinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra pasirašyta ir įregistruota, kas sukelia bendraturčiui kliūtis atlikti gyvenamojo namo patalpų rekonstrukciją, rengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, įgyvendinti kitas bendraturčio teises į nekilnojamąjį daiktą, nesusijusias vien tik su faktiniu daikto naudojimu. Tretieji asmenys, valstybės institucijos reikalauja ieškovo pateikti konkretų juridinį konkrečių patalpų naudojimo pagrindą, kaip vieną iš teisėto patalpų valdymo dokumentų. Nesant nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ieškovas susidūrė su faktiniu ir teisiniu patalpų valdymo apsunkinimu.

27.        Ieškovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka iš esmės atitiko faktinį patalpų naudojimą, su ja sutiko atsakovai, tame tarpe ir apeliantas. Jokios kitos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos T. J. nepasiūlė, pageidavo naudotis ieškovo ieškinyje nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis. T. J. pagal turimą idealiąją dalį 23/100 priklauso naudotis 47,75 kv.m., jis naudojasi ir pageidauja naudotis 53,95 kv.m. t.y. 6,20 kv.m. daugiau, nei jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas T. J. neteikė pasiūlymų, dalyje dėl 6,20 kv.m. patalpos dalies perdavimo naudotis ieškovui, norėdamas naudotis daugiau nei nuosavybės teisė jam priklauso, nesutinka kompensuoti ieškovui.

28.       Nurodo, kad nustačius naudojimosi tvarką, ieškovas netenka 19,93 kv.m. bendro ploto (priklauso 97,57 kv.m. tenka faktiškai naudotis 77,64 kv.m.), kas sudaro 20,42 proc. viso ieškovo turimo nuosavybės teise bendro ploto (97,57 kv.m.) arba 9,6 proc. viso gyvenamojo namo ploto 207,59 kv.m. Šis ieškovui priklausančios idealiosios dalies neatitikimas ir realiosios dalies neatitikimas pripažintinas itin dideliu, sukeliantis ieškovui didelius turtinius praradimus, o atsakovams - turtinį pranašumą.

29.       Klaidingai apeliantas teigia, kad jo nei idealiosios, nei realiosios dalys nuosavybėje nepasikeitė priteisus iš jo kompensaciją. Nustačius naudojimosi tvarką patalpomis, kuriomis T. J. naudojasi 53,95 kv.m. ploto gyvenamojo namo, kai faktiškai priklauso tik 47,75 kv.m., realiosios atsakovo dalys gyvenamajame name padidėjo, t.y. padidėjo jo valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo plotas, o nustatyta teismo sprendimu ir įregistruota viešame registre naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka tampa privaloma ne tik atsakovui, bet ir asmeniui, kuris vėliau įgys jo nuosavybės dalį. Taigi, nors turto idealiųjų dalių santykis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, atsakovas T. J. gauna didesnę realią nuosavybės dalį.

30.       Nesutinka, kad priverstinis kompensacijos mokėjimas už tai, kuo atsakovas realiai nesinaudoja yra neteisingas. Apeliantas naudojasi didesne namo dalimi ir atsisakyti esamo perteklinio naudojimo nesutinka, kitų racionalių pasiūlymų šiuo klausimu neteikė. Apeliantas yra vienas iš keturių bendraturčių, todėl savo valią dėl bendro turto turi derinti su kitais bendraturčiais, kuriems ieškovo pasiūlyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, sumokant kompensaciją, yra priimtina.

31.       Nurodo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo pateikta ieškinyje, remiantis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 35/48210 duomenimis, gautais iš VĮ „Registrų centras“ archyvo. Atskiras projektas nebuvo rengiamas, nes naudojimosi tvarka nustatoma pagal konkrečias kadastro duomenų byloje nurodytas patalpas. Naudojimosi tvarkos pasiūlymas yra suprantamas kaip ieškovo ieškinio dalykas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, nerengiant atskiro grafinio šios tvarkos varianto.

32.       Nurodo, kad T. J. su ieškovo ieškiniu nustatyti naudojimosi tvarką nesutiko, taip pat nesutiko neteismine tvarka susitarti ir notarine tvarka patvirtinus naudojimosi tvarką ją viešai įregistruoti, faktiškai nesutiko ir naudotis gyvenamojo namo dalimi, kuri jam priklauso kaip idealiosios dalies savininkui, t.y. naudotis 47,75 kv.m. Nesutikimas su naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra motyvuotas, jis neparemtas kitais galimai naudojimosi tvarkos variantais.

33.       Nurodo, kad gyvenamojo namo kadastro duomenys paskutinį kartą buvo fiksuojami 2000-06-16, po šių kadastrinių matavimų jokių pakitimų nebuvo, todėl nauji matavimai nebuvo atliekami. T. J. turėjo teisę teikti ir naujų matavimų duomenis, tačiau to neatliko. Nors apeliantas vertina, kad 6,20 kv.m. neatitikimas yra laikytinas nežymiu, pažymėtina, kad ieškovo ploto neatitikimas yra 19,93 kv.m., t.y. ieškovas netenka net 20,42 proc. viso turimo savo ploto dalies arba 9,6 proc. viso namo ploto. Neatitikimas turi būti vertinamas ne vieno apelianto, bet visų bendraturčių plotų neatitikimo atžvilgiu ir tik tuomet vertinama ar šis neatitikimas yra nežymus ar ženklus. Teismas teisingai įvertino, kad bendraturčių plotų neatitikimai yra ženklūs ir be kompensacijos išmokėjimo, naudojimosi tvarkos nustatymas nebūtų teisingas ieškovo atžvilgiu.

34.       Pažymi, kad teismas nenagrinėjo neįrengtų ir neįteisintų mansardos patalpų naudojimo klausimo, tokio reikalavimo nereiškė ieškovas, todėl dėl neįteisintų mansardos patalpų teismas sprendime nepasisakė ir neturėjo to daryti. Taikaus ginčo sprendimo atveju, kaip viena iš kompensacijos formų buvo siūloma ieškovui teisė į palėpės patalpas, tačiau teismui nepatvirtinus taikos sutarties šis klausimas daugiau nebuvo svarstomas. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis prejudicinės galios šioje civilinėje byloje neturi, nes buvo sprendžiamas ne naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu, bet taikos sutarties atitikimo įstatymų reikalavimams klausimas, nutartyje pasisakyta ne dėl sprendime nagrinėjamo objekto - gyvenamojo namo patalpų, o dėl neįteisintų palėpės patalpų.

35.       Atsakovas L. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti, sutinka su teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, sumokant kompensaciją ieškovui už prarastą galimybę naudotis gyvenamojo namo 12,14 kv.m. Nurodo, kad naudojimosi namu tvarka būtina siekiant užtikrinti bendraturčių teisėtą bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimą, užkirsti kelią bendraturčių ginčams ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 

37.       Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei kompensacijos už atsakovo faktiškai naudojamą didesnę, nei jam priklauso nuosavybės teise, patalpų dalį, priteisimo.

38.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, kadangi tai nėra reikalinga, šalys ir taip faktiškai naudojasi patalpomis kaip prašo nustatyti ieškovas, tarp šalių ginčo tuo klausimu nėra. Taip pat apeliantas nesutinka, kad iš jo būtų priteista piniginė kompensacija ieškovui, kadangi, jo nuomone, 6,20 kv.m. neatitikimas yra labai nežymus nukrypimas, galimai jis yra dar mažesnis, kadangi kadastriniai matavimai atlikti seniai.

39.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo- pardavimo sutartimi yra įsigijęs 7/20 dalį gyvenamojo namo su tokio pat dydžio dalimi kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 32/169 dalį žemės sklypo. Pagal vėliau pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninėn nuosavybėn ieškovas įsigijo dar 12/100 dalių gyvenamojo namo, kitų pastatų ir 114/1183 dalį žemės sklypo. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 207,59 kv.m. Atsakovas T. J. 23/100 dalis gyvenamojo namo yra įgijęs 2015 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė V. D. 10/100 dalių ginčo namo yra paveldėjusi 2010 m. rugsėjo 16 d. 1999 m. birželio 1 d. paveldėjimo būdu nuosavybę į 20/100 dalis bendrojoje nuosavybėje esančio gyvenamo namo yra įgijęs ir atsakovas L. K..

40.       Ieškovo faktiškai naudojamos patalpos pažymėtos indeksais 3-1 20,28 kv.m, 3-2 8,72 kv.m, 4-3 4,71 kv.m, 4-1 7,96 kv.m, 4-2 14,89 kv.m, 2-3 14,12 kv.m. Patalpa, kurios indeksas 2-2 naudojasi po ½ dalį su V. D.. Ieškovui pagal idealiąją nuosavybės dalį priklauso 97,57 kv.m., tačiau faktiškai naudojama yra 77,64 kv.m. dydžio, jam ribojama galimybė naudotis 19,93 kv.m. nuosavybės priklausančio namo dalimi. Atsakovė V. D. naudojasi iš viso 22,34 kv.m., nors pagal idealiąją nuosavybės dalį jai priklauso 20,76 kv.m., L. K. naudojasi 53,66 kv.m. namo dalimi, nors pagal turimas nuosavybės dalis priklauso 20/100, kas sudaro 41,52 kv.m., T. J. faktinė naudojama gyvenamojo namo dalis sudaro 53,95 kv.m., nors pagal turimą nuosavybės dalį jam priklauso 47,75 kv.m. Atsakovui T. J. faktiškai tenka 6,20 kv.m. didesnė namo dalis, atsakovui L. K. – 12,14 kv.m. daugiau, V. D. – 1,58 kv.m. daugiau. Byloje nekilo ginčas, kad būtent tokiomis patalpomis šalys naudojasi.

41.       Nors apeliantas T. J. skunde išreiškia abejones, ar atlikus naujus kadastrinius matavimus (seni atlikti dar 2000-06-16), esant šiuolaikiniams prietaisams, įvertinus krosnies kamino buvimą, nebūtų nustatyta, kad jam faktiškai tenkanti bei naudojama (reali) turto dalis iš esmės atitinka idealiąją dalį, jis apsiriboja tik deklaratyviais pasvarstymais, pats jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, naujų kadastrinių matavimų atlikimo neinicijavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog apeliantas faktiškai naudoja 6,20 kv.m. didesne, nei jam priklauso nuosavybės teise, namo dalimi. Nusistovėjusios naudojimo tvarkos keisti neprašo.

42.       Ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką nurodydamas konkrečias patalpas, užfiksuotas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 3463, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paskutinius kadastrinius matavimus, atliktus 2000-06-16, t.y. vadovavosi viešais, iš Registrų centro duomenų/įrašų duomenimis. 

43.       Nors pirmosios instancijos teismui ir nebuvo pateiktas atskirai paruoštas namo patalpų naudojimo projektas, tačiau pripažintina, kad nagrinėjamu atveju buvo galimas naudojimosi namo atskiromis patalpomis tvarkos nustatymas pagal Nekilnojamojo daiktų kadastrinių matavimų bylos duomenis. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi daiktu tvarką bendrasavininkių faktiškai naudojamas plotas nesikeičia bei atitinka faktinę naudojimosi namo patalpomis padėtį. Kitokių naudojimosi turtu variantų apeliantas ir nepateikia, tik teigia, jog nėra būtinybės naudojimosi turtu tvarkos nustatinėti.  

44.       Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas ir įgyvendino savo, kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio, teisę, kadangi bendraturčiai dėl naudojimo namu tvarkos nustatymo nėra galutinai pasiekę susitarimo, jo nėra patvirtinę notariškai ir įregistravę registre. Teismas šiuo atveju tik įteisino nusistovėjusią naudojimo tvarką.

45.       Ieškovas nurodė susidūręs su sunkumais valstybės institucijose dėl to, kad neįteisinta naudojimo turtu tvarka, jis negali atlikti namo patalpų rekonstrukcijos, rengti projektą, gauti statybą leidžianti dokumentą bei įgyvendinti savo, kaip bendraturčio ,teises į nekilnojamąjį daiktą, nesusijusias vien tik su faktiniu daikto naudojimo. Tokius ieškovo teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip logiškus bei savaime suprantamus, nesutinka, kad šiuo atveju nebuvo galima nustatyti naudojimo namu tvarkos.

46.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.  Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktą). 

47.       Ieškovas byloje tik įrodinėjo ir tai nebuvo ginčijama, kad jam faktiškai tenka mažesnė turto dalis, nei jam priklausytų bei ieškiniu reikalavo, kad toks nukrypimas atsakovų būtų kompensuojamas.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

49.        Parenkant atlyginimo formą, teismas atsižvelgia į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių interesus bei faktinę situaciją atitinkančią naudojimosi namu tvarką, taip pat sprendė klausimą dėl kompensacijos ieškovui priteisimo.

50.       Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčijamu sprendimu ieškovui priteista iš atsakovų po 275,52 Eur kompensacijos, tačiau teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas sprendime, nurodant, kad iš L. K. priteisiama ieškovui 2116,97 Eur kompensacija, o iš T. J. - 1081,15 Eur kompensacija. Pastebėtina, kad tokios sumos buvo įvardintos ir ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Todėl ištaisius rašymo apsirikimo klaidą pašalinti sprendime buvę prieštaravimai ir yra aiškiai nustatytas iš apelianto priteistinos kompensacijos dydis (1081,15 Eur).

51.        Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, reikalavimą priteisti kompensaciją pagal ginčijamo namo rinkos kainą - 36200 Eur, kur vieno kv.m. kaina – 174,38 Eur, iš apelianto priteisė 1081,15 Eur kompensaciją už ieškovo patiriamus praradimus pagal turto rinkos kainą (174,38 Eur x 6,20 kv.m.). Teismas atkreipė dėmesį, kad T. J. kitokių įrodymų dėl kompensacijos būdo ir  dydžio nepateikė. Pastebėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai ar paskaičiavimai nebuvo pateikti.  Jis tik išreiškė nesutikimą kompensuoti už faktiškai naudojamą didesnę turto dalį, nei priklauso nuosavybės teisėmis. Pagal  išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes kompensacija turi būti priteisiama.

52.       Ginčuose, kuriuose kyla bendraturčių turto vertės klausimas, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

53.        Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo argumentų, kaip turėtų būti apskaičiuojamas  kompensacijos dydis, teigia neginčijantys, jog idealiosios dalys yra skaičiuojamos pagal vertę, paskaičiuotą VĮ Registrų centro, tačiau jis iš esmės nesutinka, kad kompensacija iš jo būtų priteisiama. Įvertinus, kad ieškovui dėl  visų atsakovų realiai naudojamų patalpų ribojama galimybė naudotis net 19,93 kv.m. nuosavybės priklausančio namo dalimi (iš jų apeliantui tenka 6,20 kv.m.), negalima pripažinti, kad tokie nukrypimai yra menkaverčiai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustatant kompensacijos už ieškovo patiriamus praradimus dydį, atsižvelgtina  ir į turto rinkos kainą.  Visi kiti atsakovai su tokiu kompensavimo būdu sutinka.

54.       Apeliantui keliant klausimą, kokią jis nuosavybės dalį įgis (ar praras) ir kaip pasikeis turto dalių santykis sumokėjus ieškovui kompensaciją, ar apeliantui tenkanti nuosavybės dalis viešajame registre pasikeis, pažymėtina, kad atsakovas T. J. byloje priešieškinio nereiškė ir byla buvo nagrinėjama pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus.

55.        Atsakovas, sumokėjęs ieškovui jo nurodytą ir priteistą kompensaciją, kuri prilygsta turto dalies vertei, turi galimybę reikšti reikalavimą dėl nuosavybės (idealiųjų) dalių perskaičiavimo atskiroje byloje tuo pagrindu  kad atsakovas yra įpareigotas išmokėti kompensaciją, paskaičiuotą pagal rinkos kainą, kai jo faktiškai naudojama (reali) namo dalis yra didesnė ir faktiškai  bus  išpirkta, nei įregistruota ideali dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia.  Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo ne į kokios apimties turto dalį bendraturtis turi nuosavybės teisę, o kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai šiuo atveju suformuoti nebuvo ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigė, taip pat  pagal išnagrinėtus reikalavimus nepasikeitė ir apeliantui tenkanti nuosavybės dalis. 

56.       Nors apeliantas nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino ieškovo siekio valdyti gyvenamojo namo pastogę, kurioje patalpos neįrengtos, pažymėtina, kad dėl palėpėje esančių patalpų ginčas  byloje nebuvo  keliamas ir sprendžiamas, nes palėpėje esančios  visos patalpos nėra įteisintos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovai V. D., L. K. siekė sudaryti taikos sutartį, kur viena iš kompensacijos formų buvo ieškovo įgyjama nuosavybės teisė į palėpės patalpas, tačiau tokios taikos sutarties, kai patalpos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu nesuformuotos, teismas netvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatant naudojimo gyvenamuoju namu tvarką sprendime dėl neįregistruotų palėpės patalpų nėra pasisakyta, toks klausimas šalių gali būti sprendžiamas ateityje teisiškai įregistravus  palėpėje įrengtas patalpas.

57.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl nagrinėto ginčo esmės, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

58.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Ieškovas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš apelianto priteisiamos ieškovo patirtos išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą, dėl jo priimtą 2020 m. vasario 21 d. papildomą sprendimą bei 2020 m. balandžio14 d. nutartį dėl klaidų sprendime ištaisymo  palikti nepakeistus.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai                                                                          Vygintas Mažuika

                                                                                                                    Laimantas Misiūnas

                                                                                                                 Laimutė Sankauskaitė