Civilinė byla Nr. 2VP-232-991/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03133-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant B.Ž.,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui P.V.J. ir jo atstovui advokatui N.Š.,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui T.B.,

suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G.Č.,

suinteresuoto asmens A.B. atstovui advokatui N.J.,

viešame teismo posėdyje (nuotolių telekomunikacijų būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A.R.Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A.B., J.K., P.V.J., S.V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama leisti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento; A.B., S.V., P.V.J., J.K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atsakovams A.B., S.V., P.V.J., J.K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. balandžio 4 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkams neįvykdžius teismo įpareigojimo 2017 m. birželio 30 d. kreiptasi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymas, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, skolininko A.B. prašymu, buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo 2018 m. sausio 24 nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotojas 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkai teismo sprendimo neįvykdė, todėl taikytinos teismo sprendime numatytos pasekmės bei skirtina CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo. Nurodė, kad Aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas ir antstolės prašymas dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nagrinėjamoje byloje yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ išaiškinimu bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civiline byla pagal pareiškėjo A.B. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjimo vykdymo, prašė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą atidėti iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-NN14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį.

Suinteresuotas asmuo P.V.J. atsiliepime nurodė, kad su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nesutinka. Pažymėjo, kad antstolė pakartotinai teikia tapatų pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (prašymo dėl baudų skyrimo dalyje), kuris neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme, o jį priėmus nagrinėti – tokia byla turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prašo civilinės bylos dalį pagal antstolės prašymo dalį skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nutraukti; antstolės prašymo dalies leisti inspekcijai pačiai nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius statinius nagrinėjimą sustabdyti arba atidėti iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas dėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo A.B. prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą; civilinę bylą nagrinėjant iš esmės – antstolės prašymą atmesti.

Suinteresuotas asmuo P.V.J. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad antstolės pareiškime prašoma leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teismo sprendimą vykdyti, t. y. privačių asmenų būstą nugriauti, tam reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, tačiau formalus tokio pareiškimo tenkinimas neišspręs kitos privačių asmenų patirtos žalos dėl nuosavybės teises ir būsto praradimo atlyginimo klausimo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuluota vienareikšmiška pozicija, kad įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo sąžiningas pastato savininkas yra įpareigojamas nugriauti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytą pastatą, tokio turto savininkui turi būti atlyginama prarasto turto vertė (2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Pateikė 2020 m. birželio 22 d. nepriklausomo turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią P.V.J. ir J.K. priklausančio pastato, įpareigoto nugriauti teismo sprendimu, rinkos vertė vertinimo dieną sudaro (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas, spręsdamas dėl antstolės prašymo dalies leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai vykdyti teismo sprendimą, toje pačioje byloje turėtų spręsti ne tik dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų, tačiau taip pat ir dėl privatiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Taip pat paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje ir prejudicinę reikšmę turinčioje nutartyje konstatavo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, rekreacinės paskirties pastatų buvimas urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, nepažeidžia šiuo metu galiojančių saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentų, o tolimesnis teismo sprendimo vykdymas nėra niekaip susijęs viešojo intereso (susijusio su saugomų teritorijų apsauga) gynimu. Aplinkybė, kad valstybės institucijos, padariusios teisės pažeidimus, konstatuotus teismo sprendime, šiuo metu, nesant jokio teisinio pagrindo, siekia plečiamai taikyti Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas taip pat ir toms teritorijoms ir tiems teisiniams santykiams, kurie nebuvo bylos Konstituciniame teisme nagrinėjimo dalyku, patvirtina kompetencijos ribas peržengiantį valstybės institucijų veikimą, sąmoningai siekia sukelti privatiems ginčo statinių savininkams papildomą žalą. Pažymėjo, kad ginčo pastatų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pasiūlymus (prieštaravimus) derinamai Kurčių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrai, kuriuose išreiškė aiškų nepritarimą tiek neteisėtoms teritorijų planavimo procedūroms, tiek jų metu be jokio specialistų vertinimo ir be jokio faktinio pagrindo nustatomiems papildomiems veiklos ribojimams, šiuo metu galioja saugomos teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai, numatantys ginčo pastatų buvimą ir eksploatavimą ginčo teritorijoje, o valstybės institucijų neteisėtai inicijuotas šių sprendinių pakeitimo procesas nėra baigtas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje remtis nebaigtų teritorijų planavimo procedūrų faktu. Suinteresuotas asmuo prašė civilinės bylos dalį pagal antstolės prašymo dalį skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nutraukti; antstolės prašymo dalį dėl leidimo inspekcijai pačiai nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius statinius atmesti, o tuo atveju, jei jis bus tenkinamas – išspręsti žalos dėl atsakovams priklausančių statinių praradimo atlyginimo klausimą.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo P.V.J. nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, jog jis, kaip sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, patyrė žalą, kadangi turtas yra areštuotas, jau 15 metų negali disponuoti turtu, jo parduoti, teisminis procesas trunka daug metų, todėl akivaizdu, kad žala yra patiriama. Niekada nevengė vykdyti teismo sprendimo, visada aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus. Statinių griovimo klausimu kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijos architektą, tačiau gavo žodinį atsakymą, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, jokių projektų rengti nėra galimybės. Pastatų griovimas numatytas valstybės lėšomis, todėl nesuprantama kokiu pagrindu prašoma jam, kaip fiziniam asmeniui, skirti baudą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėtų būti įpareigota atlikti visus veiksmus su projektų parengimu, konkursu rengimu ir pačiu pastatų nugriovimo procesu. Pažymi, kad žalos atlyginimas taip pat turėtų būti šios bylos dalis, o nesuponuotų naujo proceso pradėjimą. Kol nebus patvirtinta galutinė Kuršių nerijos tvarkymo plano redakcija, mano, kad yra neišsemtos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens P.V.J. atstovas advokatas N.Š. nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad šiai dienai akivaizdžiai yra galimybės šio klausimo vykdymą išspręsti taikiai, valstybinių įstaigų pozicijos išdėstytos gana nenuosekliai tolimesnio teismo sprendimo vykdymo bei atsakomybės klausimais. Pažymėjo, kad įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus statinius, taip pat turėtų būti išspręstas sąžiningų savininkų žalos atlyginimo klausimas. Be to, sąžiningiems pastatų savininkams negali būti taikomos sankcijos už teismo sprendimo vykdymo procesą, kuris iš esmės užsitęsė dėl nenuoseklių valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų. Teismo sprendimas nebuvo vykdomas su valstybinių institucijų pritarimu tiek teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atveju, tiek inicijuojant veiksmus, kurie galėtų leisti įvykdyti teismo sprendimą, t.y. inicijuotas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pateikimas, inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį teismą ir kt. Pažymėjo, kad teismo sprendime nustatytas įpareigojimas ne savininkų, o valstybinių institucijų lėšomis nugriauti statinius, tačiau neaišku, ar valstybės institucijos yra sudariusios sąlygas teismo sprendimo įvykdymui, ar yra numatytos lėšos savininkams teismo sprendime numatytų pasekmių taikymui. Prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti.      

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo  nagrinėjamas vieno iš suinteresuotų asmenų (atsakovo) A.B. prašymas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, sprendimo vykdymo atidėjimas yra siejamas su įvykiu – iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-NN14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų, kuris jau yra įvykęs, t. y. Vyriausybės nariai apsisprendė į Konstitucinį teismą dėl jo nutarimo nuostatų išaiškinimo nebesikreipti. Be to, Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. (65)-D8(E)-2954 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano įgyvendinimo ir vykstančių teisminių procesų“ pateikė nuomonę, kad inspekcija, gavusi statytojų prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus ar sudaryti taikos sutartis paminėtiems statiniams Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų įvertinti, ar nebus sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai. <...> vadovaujantis aukščiau minėtomis Konstitucinio teismo Nutarimo 40 punkto ir kitų punktų nuostatomis, negali būti sudaromi tokie susitarimai, įskaitant ir taikos sutartis, kuriais būtų įteisinti neteisėtų statybų padariniai. Šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir pareiškėjos prašymą tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas T.B. su pareiškėjos reikalavimu sutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas yra neįvykdytas, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas, negali būti sudaromi tokie susitarimai, įskaitant ir taikos sutartis, kuriais būtų įteisinti neteisėtų statybų padariniai, aplinkybių dar kartą atidėti sprendimo vykdymą nėra, duomenų, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl lėšų skyrimo nugriovimo darbams, byloje nepateikti, šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl statybos teisėtumo, be to, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo vykdymo procese, todėl suinteresuoto asmens P.V.J. prašymas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju, antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą leisti taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes ir skirti baudą. Prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A.B. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nesąžiningai pateikė pareiškimą su identiškais argumentais dėl baudų skyrimo ir pasekmių taikymo, jau įsiteisėjusioje 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje motyvuotai nurodyta, kad nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų pareiškėjos prašomų baudų skyrimui ir pasekmių taikymui. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas. Pagal šį projektą Konstitucinio teismo bus prašoma išaiškinti ir (duomenys neskelbtini) pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimą į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų bei sudarančio galimybę atitinkamai įteisinti šiuos pastatus. Gavusi Konstitucinio teismo išaiškinimą nagrinėjamu klausimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė galės priimti nutarimo nuostatas atitinkantį sprendimą, reikalingą nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujantį teisinį Kuršių nerijos nacionalinio parko atitinkamų teritorijų ir jose esančių statinių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, pakeičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano atitinkamus sprendinius. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą yra derinimo ir svarstymo stadijoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo sprendimo šioje byloje vykdymui, A.B. pakartotinai kreipėsi į teismą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti, skirti pareiškėjai baudą bei priteisti A.B. bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A.B. atstovas advokatas N.J. nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos visiškai neprisidėjo prie nagrinėjamos situacijos sureguliavimo, kita vertus, ginčo pastatų savininkai dėjo visas pastangas, siekiant įteisinti savavališkas statybas bei taikiai išspręsti susidariusią situaciją, juo labiau, kad teisinės prielaidos sudaryti taikos sutartį egzistuoja. Akivaizdu, kad nugriovus pastatus dėl valstybinės institucijų klaidingų priimtų sprendimų ar neveikimo, finansinė našta ir atsakomybė negali būti perkeliama suinteresuotiems asmenims. Šiuo atveju, antstolės prašymas leisti taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes ir skirti baudą laikytinas neteisėtu, todėl turi būti atmestas. Prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skirti baudą bei priteisti suinteresuotam asmeniui A.B. bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo porcesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė G.Č. nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka. Pažymėjo, kad šiai dienai sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tačiau pastatai iki šiol nėra nugriauti, t. y. sprendimas nėra įvykdytas. Palaikė suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovo T.B. teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad antstolės pareiškimas dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo laikytinas pagrįstu, todėl turi būti tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad sutinka su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo bei prašo teismo jį tenkinti. Pažymėjo, jog tarnyba laikosi pozicijos, kad nėra galimos tokios taikos sutartys, kuriomis būtų sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai, todėl pritaria Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 23 d. rašte išdėstytai pozicijai dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose, baudos turi būti mokamos į valstybės biudžetą, bet ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Prašo pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys J.K., S.V., Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant teisme negauta, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Pareiškėja A.R.Ž., suinteresuoti asmenys A.B. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant teisme negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Suinteresuoti asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismo, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai. Byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A.R.Ž. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atsakovams A.B., S.V., P.V.J., J.K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkams neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymas, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, skolininko A.B. prašymu, buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo 2018 m. sausio 24 nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų antstolė 2020 m. balandžio 30 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jei neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys P.V.J., A.B. bei jų atstovai nesutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, nurodė, kad niekada nevengė vykdyti teismo sprendimo, visada aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, taikiai išspręsti susidariusią situaciją, kai tuo tarpu, valstybinės institucijos visiškai neprisidėjo prie nagrinėjamos situacijos sureguliavimo, juo labiau, kad teisinės prielaidos sudaryti taikos sutartį egzistuoja. Šią suinteresuotų asmenų ir jų atstovų poziciją palaiko Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos savo atsiliepime. Suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutinka su tokia suinteresuotų asmenų ir jų atstovų pateikta pozicija ir palaiko pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas yra neįvykdytas, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas, negali būti sudaromi tokie susitarimai, įskaitant ir taikos sutartis, kuriais būtų įteisinti neteisėtų statybų padariniai, aplinkybių dar kartą atidėti sprendimo vykdymą nėra, tokiu būdu, egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skirti baudą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo: 1) atsakovus P.V.J. ir J.K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovą S.V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovą A.B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovams P.V.J., J.K., S.V. ir A.B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d. Įsiteisėjus 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui, suinteresuoti asmenys (atsakovai) privalėjo iki 2015 m. balandžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumą, o CPK 583 straipsnio blanketinė norma nustato vykdymo proceso teisinio reglamentavimo šaltinius. Normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tinkamas taikymas yra svarbus priimtų sprendimų efektyviam vykdymui ir asmenų civilinių teisių apsaugai, nes šiame procese yra itin svarbi tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 94 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, pratęstas terminas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimui iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Suinteresuotas asmuo A.B. 2018 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą atidėti iki bus pabaigtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pradėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) procedūros ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį, t.y. iki 2018 m. spalio 1 d. 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi suinteresuoto asmens A.B. prašymas tenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, pratęstas terminas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimui iki 2019 m. spalio 31 d. Suinteresuotas asmuo A.B. 2018 m. gruodžio 13 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą atidėti iki bus pabaigtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pradėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) procedūros ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį, t.y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi suinteresuoto asmens A.B. prašymas tenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, buvo patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijos, konkrečiai, pagal plano 9.4.2.26. punktą: (duomenys neskelbtini) – urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, sklype (duomenys neskelbtini), esančių trijų pastatų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų; Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. KT52-N14/2019, pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019 m. lapkričio 5 d., Nr. 17602) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams; Aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas suinteresuotas asmuo A.B. 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą atidėti iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl (duomenys neskelbtini), pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (atsakovai) nevengė vykdyti teismo sprendimo, visada aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ne kartą kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir teismas prašymus tenkino, minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo P.V.J. bei A.B. atstovas. Nurodytos aplinkybės taip pat buvo aptartos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytas nuostatas bei teismui įvertinus suinteresuoto asmens (atsakovo) argumentus dėl galimybės atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, konstatuojant, kad suinteresuotiems asmenims (atsakovams) neegzistuoja tolimesnės teisinės prielaidos įteisinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), darytina pagrįsta išvada, kad dar kartą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl (duomenys neskelbtini), pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo ir įgyvendinimo, suinteresuotiems asmenims (atsakovams) galimybių nėra.

Suinteresuotų asmenų P.V.J., A.B. bei jų atstovų teigimu, egzistuoja teisinės prielaidos sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Suinteresuoto asmens A.B. atstovas advokatas N.J. 2019 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydami pateikti poziciją dėl pastatų sklype (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir įteisinimo, atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080, konkrečiai, pagal plano 9.4.2.26. punktą: (duomenys neskelbtini) – urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, sklype (duomenys neskelbtini), esančių trijų pastatų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad teisminis atvejis ((duomenys neskelbtini)), turės būti vertinamas viso Konstitucinio teismo nutarimo kontekste ir įvertinus tai, kad Konstitucinis teismas savo nutarime LR Vyriausybės patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7 ir 9.2.3.2 punktus pripažino prieštaraujančiais LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, mano, kad tikslinga sulaukti sprendimo iš LR Vyriausybės ir (ar) Aplinkos ministerijos ir tada svarstyti tolesnį civilinės bylos nagrinėjimą, ar tikslinti ieškinį, ar sudaryti taikos sutartį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. (65)-D8-380 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas“ projekto, parengto Aplinkos ministerijos kartu su Teisingumo ministerija, pateikimo.

Suinteresuotas asmuo P.V.J. 2020 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kraštotvarka ir teritorijų planavimas teikiant pasiūlymus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros sprendinių. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad siūlymai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko korektūros sprendinių yra teisiškai nepagrįsti, pažymėjo, jog Konstitucinis teismas nutarime išaiškino, kad Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, kuris būtinas siekiant užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą, kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, įgyvendinimas, inter alia reikalavimas atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio apribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės, specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 straipsnis). CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamu atveju yra išreikšta aiški vienos iš šalių, t. y. ieškovės (šiuo atveju suinteresuoto asmens) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valia tiek dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tiek dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) aiškiai nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimu ir teigia, kad nėra ir nebus galimybių ateityje sudaryti taikos sutartį (25 punktas). Sudarydamos taikos sutartį dėl sprendimo vykdymo, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės (suinteresuoto asmens) valia dėl taikos sutarties sudarymo ateityje keisis (26 punktas).

Iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakymo į suinteresuotų P.V.J. ir J.K/ atstovo advokato N.Š. ir A.B. atstovo advokato N.J. 2020 m. spalio 15 d. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje dėl teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)) vykdymo, matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepritaria siūlomos taikos sutarties sąlygoms ir nesutinka su tuo, kad šiuo metu egzistuoja pagrįstos teisinės prielaidos neteisėtų statybų Kuršių nerijoje įteisinimui. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-89 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“, pradėtas KNNP tvarkymo plano koregavimo (specialiojo planavimo) procesas, kurio tikslas – pakoreguoti KNNP tvarkymo planą pagal įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. KT52-N14/2019 bei skirtas užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl neteisėtų statybų vykdymą, ir nėra nukreiptas į teisinių prielaidų neteisėtų statinių įteisinimui Kuršių nerijoje sudarymą. Pažymėjo, kad Konstitucinio teismo nutarimo 40 punkte kaip tik įtvirtinta aiški nuostata teismų sprendimais jau sureguliuotų neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimu, numatant, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą <...> reiškia, kad <...> nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti <...> imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus“. Todėl nėra galimos tokios taikos sutartys, kuriomis būtų sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nemato galimybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo klausimą sureguliuoti taikos sutartimi suinteresuotų asmenų siūlomomis sąlygomis. Šią poziciją teismo posėdyje palaikė suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas T.B. Tos pačios pozicijos, kad nėra galimos tokios taikos sutartys, kuriomis būtų sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai, taip pat laikosi ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio mėn. raštuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas nėra galimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms, vykdymo proceso dalyviai su prašymu gali kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens A.B. atstovas advokatas N.J. 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu inicijuoti: vykdomosios bylos dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal to paties teismo 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą; bei taikos derybas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog šiai dienai suinteresuoti asmenys (atsakovai) teismo sprendimo neįvykdė – t. y. neįvykdė įpareigojimų per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime yra nurodytos CPK 273 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. suinteresuotiems asmenims (atsakovams) P.V.J., J.K., S.V. ir A.B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjos reikalavimas taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes pagrįstas, todėl tenkintinas, taikytinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytos pasekmės (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo A.B., S.V., P.V.J., J.K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad dėl tapataus antstolės prašymo suinteresuotiems asmenims A.B., S.V., P.V.J., J.K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną yra pasisakęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusioje 2018 m. balandžio 20 d.,  kurioje konstatuota, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalyje numatyta, kad atsakovams P.V.J., J.K., S.V. ir A.B., neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leidžiama ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti statybos inspekcija),  dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Šiuo atveju, nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo. Šioje nutartyje, taip pat pasisakyta dėl suinteresuotų asmenų (atsakovų) aktyvių veiksmų, bendradarbiavimo ir dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių suinteresuoti asmenys negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, t.y. atsakingų institucijų nepagrįstai ilgai užsitęsusio projekto derinimo procedūrų ir veiksmų, kurie aktualūs ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl teismas sutinka su minėtoje nutartyje išdėstytais motyvais, dėl jų nesikartoja ir plačiau nepasisako. Be to, pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims A.B., S.V., P.V.J., J.K., papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų skyrimo bei žalos atlyginimo

Suinteresuotas asmuo P.V.J. nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuluota vienareikšmiška pozicija, kad įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo sąžiningas pastato savininkas yra įpareigojamas nugriauti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytą pastatą, tokio turto savininkui turi būti atlyginama prarasto turto vertė (2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015), todėl sprendžiant  dėl antstolės prašymo dalies leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai vykdyti teismo sprendimą, toje pačioje byloje turėtų būti sprendžiama ne tik dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų skyrimo, tačiau taip pat ir dėl privatiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Byloje pateikta 2020 m. birželio 22 d. nepriklausomo turto vertintojo „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas parengta turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suinteresuotiems asmenims P.V.J. ir J.K. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-273/2012). Skolininkui vykdytino sprendimo nevykdant savanoriškai, jis vykdomas priverstinai. CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, kurias patiria išieškotojas apmokėdamas už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas, yra faktinės vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-29 nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010).

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 42 punkte nustatyta, jog teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją. SVI 43 punktas numato, jog vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, antstolis, gavęs preliminarią darbų sąmatą, surašo vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir priima patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Šios SVI 42 punkte nurodytiems išieškotojo parinktiems asmenims už atliktus darbus, vykdant sprendimus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimą ir (ar) statybvietės sutvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas. Šios išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje duomenų, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų skyrimo, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei esant numatytam teisiniam reglamentavimui šiuo klausimu plačiau nepasisako, kadangi minėtų lėšų skyrimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo proceso eigoje.

Suinteresuotas asmuo P.V.J. taip pat nurodo, kad sprendžiant dėl antstolės prašymo dalies leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai vykdyti teismo sprendimą, toje pačioje byloje turėtų būti dėl privatiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Byloje pateikta 2020 m. birželio 22 d. nepriklausomo turto vertintojo „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas parengta turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suinteresuotiems asmenims P.V.J. ir J.K. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną sudaro (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). 

CPK XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Tačiau tuo atveju, kai vienoje byloje pareiškiama keletas reikalavimų, kurių dalis nagrinėtina ypatingosios, o dalis – ginčo teisenos tvarka, absorbcijos principas nulemia tokios bylos nagrinėjimą būtent pagal ginčo teisenos taisykles. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens P.V.J. pateiktame prašyme dėl žalos atlyginimo suformuluotas reikalavimas yra materialus teisinis reikalavimas, todėl toks prašymas turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Taigi, ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą, ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skyrimo

Suinteresuotas asmuo A.B. prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skirti baudą, kadangi antstolės prašymas leisti taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes ir skirti baudą laikytinas neteisėtu, pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Teismo vertinimu, antstoliui suteikta teisė vykdyti vykdomuosius dokumentus, o kartu ir imtis proceso įstatyme numatytų veiksmų, vykdant vykdomuosius dokumentus, skolininkams nevykdant teismo sprendimo, antstolis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog antstolės piktnaudžiavimo procesu aplinkybės nenustatytos. Kita vertus, pažymėtina, jog antstolė, kreipdamasi į teismą dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes ir baudos skyrimo, pasinaudojo jai proceso įstatyme numatyta teise, skolininkams nevykdant teismo sprendimo, o toks antstolės teisėtas procesinis veiksmas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens A.B. prašymo ir CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo A.B. prašė teismo priteisti 580 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas iš pareiškėjos, pateikė patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo proceso klausimų, tai yra dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkams nevykdant teismo sprendimo. Antstolės prašymas šioje byloje pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose, teismo vertinimu, taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-542-730/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei A.R.Ž..

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                          Neringa Ruibytė-Karimžanova