Civilinė byla Nr. e2A-519-661/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02816-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.20.3; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių O. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ieškinį atsakovėms O. V. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar ieškovė (kelionės organizatorė) pagrįstai reikalauja atlyginti iš atsakovių (turizmo paslaugų pirkėjų) žalą, numatytą turizmo paslaugų sutartyse, atsakovėms atsisakius kelionės.
2. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės O. V. 457,55 Eur nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61 nutraukimo, iš atsakovės V. V. priteisti 493,55 Eur nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69 nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas iš kiekvienos atsakovės, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
2.1. Tarp šalių 2020 m. vasario 3 d. buvo sudarytos sutartys dėl kelionės į Islandiją (toliau – ir sutartys) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir už kelionę abi atsakovės sumokėjo po 300 Eur dydžio avansą. Be to, su ieškove turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl kelionės į Islandiją tomis pačiomis datomis sudarė dar dvi atsakovių draugės – E. E. S. ir B. A., tokiu būdu sudarant didžiąją dalį keliautojų į Islandiją grupės.
2.2. Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į ieškovę su prašymais nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus už kelionę avansus, sutarčių nutraukimo priežastimi nurodydamos blogėjančią situaciją dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje ir Islandijoje bei apeliuodamos į priklausomybę aukštos rizikos grupei dėl garbaus amžiaus.
2.3. Vadovaudamasi sutarčių 2.1.1. punktu, numatančiu, kad „Turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento”, ieškovė nutraukė sutartis su atsakovėmis nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau pareikalavo laikytis sutarčių sąlygų (2.1.2. punktas) ir sumokėti kelionių organizatoriui sutarties nutraukimo mokestį – 40 proc. nuo kelionės kainos, nes sutartys buvo nutrauktos likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę, bei apmokėti atsakovėms įgytų lėktuvo bilietų į Islandiją kainą, kas, vadovaujantis sutarčių 2.1.2. punktu ir specialiosios dalies sąlygomis, nėra grąžinama ir/ar keičiama bei neįeina į sutarčių kainą. Be to, kaip ieškovė pažymėjo savo atsakyme atsakovėms, jų nurodytos sutarčių nutraukimo priežastys dėl COVID19 pandemijos negali būti priskirtos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, atleidžiančių jas nuo sutarties nutraukimo mokesčio ir kitų tiesioginių ieškovės nuostolių atlyginimo.
2.4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo atsakovių skundą dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimo pasekmių ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė atsakovių reikalavimą nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtus avansus (po 300 Eur), kaip nepagrįstą. Tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu konstatavo: „[...] Vartotojų rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų/apribojimų sutarčių vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, daro išvadą, kad vartotojos turi teisę nutraukti sutartis CK 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusios kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį“.
2.5. Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakoves, ragindama įvykdyti sutarčių sąlygas ir atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovės į prašymą nereagavo.
2.6. Atsakovės per Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 28 d.
2.7. Sutarčių 2.1.2. punkte nurodyta, jog „Turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 dienų – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 dienų – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau – 100 proc.“. Atsakovės, pasirašydamos sutartis, su nurodytu sutarties nutraukimo mokesčiu sutiko. Atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovą 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Turistui nutraukus sutartį iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos.
2.8. Sutartyje Nr. 20-61, kurią su ieškove sudarė atsakovė O. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui yra 1 200 Eur plius lėktuvo bilietai, o sutartyje Nr. 20-69, kurią su ieškove sudarė atsakovė V. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui – 1 290 Eur plius lėktuvo bilietai. Tokiu būdu, atsakovei V. V. pagal sutartį Nr. 20-69 taikomas 516 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis ((1 290 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (774 Eur) = 516 Eur (40 proc.)), o atsakovei O. V. pagal sutartį Nr. 20-61 - 480 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis (1 200 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (720 Eur) = 480 Eur (40 proc.).
2.9. Be to, ieškovė nupirko atsakovėms lėktuvo bilietus į Islandiją, kurie neįeina į sutarčių kainą bei, vadovaujantis sutarties 2.1.2. punkto ir specialiosios dalies sąlygomis, yra nekeičiami ir negrąžinami. Dėl lėktuvo bilieto atsakovei O. V. įsigijimo ieškovė patyrė 204,89 Eur išlaidas, tokio paties dydžio išlaidas – 204,89 Eur, ieškovė patyrė ir dėl atsakovės V. V. lėktuvo bilieto įsigijimo. Atsakovės privalo atlyginti ieškovei išlaidas dėl jų vardu įsigytų lėktuvo bilietų.
2.10. Ieškovė taip pat patyrė papildomus nuostolius, tiesiogiai susijusius su grupės keliautojų – O. V., E. E. S., B. A., V. V. turizmo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimu, nes ieškovei nesurinkus keliautojų grupės, teko atšaukti kelionę į Islandiją dviem kartu su jomis turėjusiems vykti turistams, kas lėmė ieškovei 290,64 Eur nuostolį dėl dviejų turistų lėktuvų bilietų atšaukimo, t. y. tarpininkė UAB „Guliverio kelionės“ pareikalavo žalos atlyginimo už atšauktus lėktuvo bilietus. Atsakovėms tenkanti ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dalis yra po 72,66 Eur (290,64 Eur / 4 turistai = 72,66 Eur).
2.11. Iš viso ieškovės nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61, sudarytos su atsakove O. V., nutraukimo, bendra suma yra 757,55 Eur (480 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 757,55 Eur), o atėmus atsakovės O. V. ieškovei sumokėtą 300 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 457,55 Eur nuostolių atlyginimo suma.
2.12. Ieškovės nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69, sudarytos su atsakove V. V., nutraukimo, bendra suma yra 793,55 Eur (516 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 793,55 Eur), o atėmus atsakovės V. V. ieškovui sumokėtą 300 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 493,55 Eur nuostolių atlyginimo suma.
3. Atsakovės atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:
3.1. Ginčui nagrinėti yra aktuali nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjusi galioti 2015 m. lapkričio 25 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių. Su atsakovėmis sudarytos turistinės kelionės sutartys turi būti vertinamos vadovaujantis nuo 2019 m. vasario 11 d. patvirtintomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 patvirtintomis Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad prieš pasirašant sutartį turistams privalomai turi būti įteikta informacija apie kelionę Tarnybos patvirtinta standartine informacijos forma. Tokia informacija nurodyta forma atsakovėms suteikta nebuvo. Tai iš esmės pažeidė atsakovių kaip vartotojų teises bei interesus, nes tokiu būdu negavo įstatymu užtikrinamų esminių sutarties sąlygų ir specialios formos bei buvo suklaidintos dėl sutarties nutraukimo sąlygų dėl turisčių iniciatyvos.
3.2. Ieškovė pakeitė sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais, kas iš esmės pažeidė atsakovių poreikius. Prieš pasirašant sutartį atsakovės buvo patikintos, kad skrydis į Islandiją bus organizuojamas su tarpiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susikalbėti rusų kalba, nes anglų kalba atsakovės nekalba. Po sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams ir šalims susitikus aptarti tolimesnius kelionės planus, atsakovės buvo informuotos, kad skrydis vyks su tarpiniu nusileidimu ne Rygoje, o Osle. Be to, paaiškėjo, kad prieš išskrendant bei kelionės metu reikės užpildyti anketą anglų kalba, nors atsakovės nesinaudoja nei išmaniaisiais telefonais, nei moka anglų kalbą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė privalėjo apie pasikeitusias sąlygas informuoti atsakoves ir nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Jų 2020 m. liepos 13 d. sutarties nutraukimas vertintinas kaip CK 6.752 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės realizavimas, o tai laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Pasisakydamos dėl nuostolių atlyginimo, atsakovės pažymėjo, kad ieškovė neįrodo visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes įstatymas numato, kad turisto reikalavimu, jam turi būti pateiktas turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio pagrindimas. Kita vertus, jei ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovių sutarčių nutraukimo, jie yra padengti atsakovėms negrąžinto avanso sumomis (po 300 Eur). Tokią išvadą atsakovės darė įvertinusios ieškovės pateiktus įrodymus, kurie nepatvirtina prašomų priteisti nuostolių dydžio – nepateikti įrodymai apie turistinės kelionės paketą sudarančias paslaugas (apgyvendinimo, pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal).
3.3. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovėms įgytų skrydžio bilietų patyrė 204,89 Eur nuostolius, tačiau nepateikė informacijos dėl tolimesnio įsigytų bilietų administravimo ir piniginių lėšų susigrąžinimo, kadangi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1818 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo“ Islandija buvo įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, kas turėjo suponuoti kelionės, turėjusios vykti 2020 m. rugpjūčio 9 d., atšaukimą.
3.4. Sutartyje nėra aptarta dėl nuostolių atlyginimo nesurinkus grupės, nepaisant to, kad kelionė ir taip būtų buvus atšaukta dėl aukščiau nurodyto ministro įsakymo, todėl atsakovės negali būti atsakingos už dėl to susidariusius nuostolius.
3.5. Atsakovės taip pat prašė teismo ex officio įvertinti tarp šalių sudarytos sutarties vartojimo sąlygas sąžiningumo aspektu. Nurodė, kad organizuotos turistinės kelionės sutartims nėra taikomos visos vartojimo sutarčių nuostatos, tačiau CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Įstatyme įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individuliai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė – pripažino ex officio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-61, pasirašytą tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės O. V. ir 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-69, pasirašytą tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės V. V.; taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovėms po 300 Eur sumokėtą avansą; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 20,52 Eur pašto išlaidas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą gražino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei UAB „Mundus Mirabilis“ iš atsakovės O. V. priteista 206,04 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei UAB „Mundus Mirabilis“ iš atsakovės V. V. priteista 234,84 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta. Teismas nurodė, kad:
6.1. Atsakovės 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), prašydamos pripažinti ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį nepagrįstu. VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė kaip nepagrįstus atsakovių reikalavimus nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti jų sumokėtus avansus (po 300 Eur kiekvienai). Teismas sprendė, kad VVTAT komisijos nutarime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl sutarties nutraukimo priežasčių ir pasekmių laikomos prejudicinėmis aplinkybėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovės nustatytais terminais nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės, VVTAT komisijos nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytinas kaip turintis prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui.
6.2. COVID-19 atsiradimą ir plitimą iš esmės galima vertinti kaip neišvengiamas, nepaprastas aplinkybes, kurios daro didelę įtaką kelionių vykdymui, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad bet kuriuo metu būtų galima nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio. CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktui taikyti nepakanka tik turisto nerimo ir netikrumo jausmo. Taip pat vėlesni įvykiai ir aplinkybės neturėtų pakeisti sutarties nutraukimo metu buvusio CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo vertinimo.
6.3. Kelionė turėjo prasidėti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. V-1603, įsigaliojusio 2020 liepos 6 d, 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. V1641 „Dėl valstybių sąrašo nustatymo“, įsigaliojusio 2020 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog sutarčių nutraukimo metu (2020 m. liepos 13 d.), asmenims, atvykstantiems iš Islandijos Respublikos izoliacija nebuvo taikoma. VVTAT komisija nutarime, konstatavo, jog Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt numatytomis kelionės datomis (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) buvo nustatyta rekomendacija dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją ir minėta šalis numatytomis kelionės datomis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą paveiktų šalių sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo), o tai reiškia, kad atsakovėms grįžus iš kelionės būtų reikėję laikytis saviizoliacijos, tačiau atsakovių rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, kai turėjo įvykti kelionė. Taigi, pagal turimus įrodymus nebuvo jokio pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimo metu, o ne vėliau, Islandijoje buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės.
6.4. Kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsisakė nutraukti atsakovių sutartis sudarytas su ieškove, grąžinant joms sumokėtą avansą, nes nenustatė, kad butų buvę pagrindai numatyti CK 6.750 straipsnio 4 dalyje, todėl yra pagrindas spręsti dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį.
6.5. Byloje nustatyta, kad atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovę UAB „Mundus Mirabilis“ 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Todėl atsakovėms nutraukus sutartis iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40,00 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje Nr. 20-61 (su atsakove O. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 200 Eur + aviabilietai. Sutartyje Nr. 20-69 (su atsakove V. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 290 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 990 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 290 Eur + aviabilietai.
6.6. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nesielgiant atidžiai ir rūpestingai, savalaikiai nesistengiant sumažinti patirtų nuostolių dėl sutarčių nutraukimo, yra pakankamas pagrindas taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti ieškovės prašomus atlyginti nuostolius, t. y. atsakovei O. V. iki 366,04 Eur, atsakovei V. V. iki 394,84 Eur, lėktuvo bilietų – 140 Eur. Bendra atsakovės O. V. nuostolių suma – 506,04 Eur, atsakovės V. V. nuostolių suma – 534,84 Eur (CK 6.246–6.249 straipsniai 6.750 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovės yra sumokėjusios po 300 Eur avansą, todėl ši suma įskaitytina ir iš atsakovės O. V. ieškovei priteistina 206,04 Eur nuostolių, iš atsakovės V. V. – 234,84 Eur nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovės apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti iš priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
7.1. Teismas neanalizavo ir nevertino argumentų, susijusių su kelionės kainos nuo kurios turi būti skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis, dydžiu, t. y. nenustatė maksimalaus sutartinių nuostolių dydžio, todėl teismo išvados, susijusios su nuostolių mažinimu, vertintinos kaip klaidingos suminių išraiškų kontekste. Teismas, konstatuodamas ir ieškovės kaltę dėl patirtų nuostolių, susijusių su apgyvendinimo paslauga bei lėktuvo bilietais, neįvertino kaltės laipsnio ir jos dydžio.
7.2. Visų nuostolių, susijusių su skrydžio paslauga, buvo galima išvengti ir tik dėl pasyvaus bei neprofesionalaus ieškovės elgesio, skrydžio čekis nebuvo panaudotas. Todėl dėl šių nuostolių atsiradimo atsakovės turėjo būti atleistos nuo civilinės atsakomybės.
7.3. Nors atsakovėms nutraukus Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo prašyti nuostolių atlyginimo pagal Sutarties 2.1.2 punktą, tačiau ieškovei nesielgiant atidžiai ir rūpestingai, nesistengiant sumažinti patirtus nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, spręsti klausimo dėl namelio nuomos, taip pat nesant konkrečių įrodymų dėl automobilio transportavimo į Islandiją, bei ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų dėl skrydžio kupono panaudojimo, darytina išvada, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl nuostolių nesumažėjimo.
7.4. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuostolių mažinimo, nesutiktina su pritaikyta materialiąją teisės norma – CK 6.251 str. 2 d. Šios normos taikymo paskirtis – nuostolių mažinimas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, bet ne į paties ieškovo kaltus veiksmus, suponuojančius nuostolių mažinimą proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininko atleidimą nuo civilinės atsakomybės.
7.5. Teismas, pasisakydamas apie konkrečių paslaugų (skrydžio bilietų) nuostolių atlyginimą nurodė, jog jie turi būti mažinami pagal CK 6.249 str. 5 d. (sprendimo 40 p.), todėl nurodyta materialioji teisės norma (CK 6.251 str. 2 d.) pritaikyta netinkamai.
7.6. Teismas nepateikia jokių argumentų, kodėl nuostoliai O. V. yra mažinami iki 366,04 Eur, o V. V. iki 394,84 Eur. Taip pat nėra aišku, kodėl nuostoliai susiję su lėktuvo bilietais mažinami iki 140 Eur (įgijimo kaina 204,89 Eur), nors sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas konstatuoja, kad dėl gauto bilietų čekio nepanaudojimo kalta yra ieškovė.
7.7. Maksimali ieškovės reikalaujamų nuostolių suma iš kiekvienos atsakovės negali viršyti 261,95 Eur (561,95 Eur- 300 Eur)(O. V.) ir 297,95 Eur (597,95 Eur- 300 Eur) (V. V.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodoma, jog ieškinys tenkintas 48 proc. (sprendimo 48 p.), tačiau jokių argumentų ir paskaičiavimų, kaip gauta nurodyta suma, nėra pateikta. Todėl teismui nusprendus mažinti nuostolius, bazinis dydis, kuris ir turėjo būti mažinamas, yra maksimali ieškovės reikalaujamų nuostolių suma, t. y. 261,95 Eur ir 297,95 Eur. Visgi, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, ieškinys turėjo būti atmestas visiškai dėl pačios ieškovės kaltės, atleidžiant jas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.).
7.8. Nors teismas konstatavo, jog ieškovė arba neįrodė patirtų nuostolių arba pati prisidėjo prie jų atsiradimo, o tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, priteisė dalį nuostolių, kurių apskaičiavimas nėra suprantamas. Atsakovės įsigijo kelionės paketą, todėl neaišku kodėl sudėtinė paketo dalis – transporto paslauga skaičiuojama atskirai, nors 40 proc. apibrėžti kaip kelionės (o ne tik apgyvendinimo paslaugos) nutraukimo mokestis.
7.9. Šioje byloje egzistavo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių jas mažinant, kadangi analogišką ieškinį kitai atsakovių bendrakeleivei ieškovė jau buvo pateikusi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (civ. byla Nr. e2-5879-840/2021), kur ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei priteista 504,01 bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės reikalaujama suma iš atsakovių nuolat kito; 2020 m. liepos 31 d. – po 815 Eur, 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu – po 683,75 Eur, 2021 m. sausio 6 d. raštu – po 490,88 Eur (O. V.) ir 526,88 Eur (V. V.), ieškinyje – 457,55 Eur (O. V.) ir 493,55 Eur (V. V.). Nurodyto pobūdžio elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, todėl atsakovės pagrįstai abejojo dėl ieškovės sąžiningumo ir nuostolių realumo.
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
8.1. Visi esminiai elementai – sutarties šalys, dalykas, šalių įsipareigojimai, sutarties sąlygų keitimas, nutraukimas/atsisakymas, kelionės organizatoriaus atsakomybė, bendrosios sąlygos, buvo numatyti sutartyse. Tai, kad informacija atsakovėms tiek dėl kelionės, tiek ir dėl lėktuvo bilietų keitimo, grąžinimo, pinigų sumokėtų už bilietus negrąžinimo buvo pateikta ir išdėstyta aiškia ir suprantama vidutinio vartotojo kalba taip pat konstatavo VVTAT 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime. Atsižvelgiant į tai, atsakovės neturi jokio pagrindo apeliuoti į ieškovės nesąžiningą elgesį, todėl apeliacine tvarka nagrinėtinas tik klausimas dėl ieškovės naudai priteisto Turizmo paslaugų sutarčių (toliau – sutartys) nutraukimo mokesčio dydžio.
8.2. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės nuostolius, ir tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies dėl jų apskaičiavimo. Nesutikdamos su teismo priteista nuostolių suma, apeliantės jokių skaičiavimų dėl patirtų nuostolių nepateikė, savo samprotavimus dėl nuostolių dydžio grįsdamos deklaratyviais argumentais dėl neaiškaus nuostolių apskaičiavimo dydžio, neatskleistos bylos esmės ir pan.
8.3. Apeliantės teigia, kad teismas nenustatė maksimalaus sutartinių nuostolių dydžio, todėl teismo išvados, susijusios su nuostolių mažinimu, yra klaidingos. Tokie apeliančių teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovės naudai priteistų nuostolių dydis neviršija jų pačių nurodytos maksimalios ieškovės reikalaujamų nuostolių sumos. Teismas analizavo ieškovės nuostolius ir jų susidarymo priežastis, kas lėmė teismo išvadas dėl sutarčių nutraukimo mokesčio dydžio mažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu.
8.4. Ieškovė nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovių visą mokestį, sumokėtą už namelio rezervaciją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., taip pat automobilio transportavimo išlaidas, bet kėlė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir lėktuvo bilietų kainos atlyginimo.
8.5. Teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
8.6. Be to, Kauno apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5879-840/2021 dėl iš esmės analogiško turinio turizmo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos dėl tos pačios kelionės į Islandiją, dėl ko minėta civiline byla turi būti remiamasi kaip precedentine šioje civilinėje byloje. Vadovaujantis prejudicinę galią turinčio Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo išvadomis, atsakovėms visa informacija, susijusi su turizmo paslaugų teikimo sutarčių sudarymu, buvo atskleista tinkamai ir laiku, ją jos suprato ir turėjo galimybę apsispręsti tiek dėl sutarčių sudarymo, tiek dėl jų nutraukimo, nepatiriant nepagrįstų nuostolių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Dėl prejudicinę galią turinčių sprendimų
10. Ši byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama antrą kartą, nes Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-918-854/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą šioje byloje panaikino ir bylą gražino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, šiuo atveju yra būtina vadovautis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atliktais išaiškinimais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą.
11. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020, 32 punktas).
13. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).
14. Atsakovės 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamos pripažinti ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį nepagrįstu. VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė atsakovių reikalavimus nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti jų sumokėtus avansus (po 300 Eur kiekvienai). Atsakovės nustatytais terminais nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės, VVTAT komisijos nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytinas kaip turintis prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5879-840/2021, kurioje ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės E. E. S. 457,55 Eur nuostolių atlyginimą. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, minėtoje byloje dalyvavo ir šioje byloje atsakove esanti O. V.. Civilinė byla Nr. e2-5879-840/2021 buvo nagrinėjama dėl tos pačios kelionės į Islandiją ir analogiško turinio tik su kitu asmeniu (atsakovių drauge) sudarytos turizmo paslaugų sutarties sąlygų. Minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei UAB „Mundus Mirabilis“ iš atsakovės E. E. S. priteista 240 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 504,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-657/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi minėtose civilinėse bylose vyko ginčas dėl to paties dalyko ir dalyvavo tie patys asmenys ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ bei šioje byloje atsakove esanti O. V., darytina išvada, kad minėtos bylos taip pat turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl skundžiamos nutarties
16. Byloje yra kilęs ginčas ar atsakovės turi ieškovei atlyginti žalą, numatytą turizmo paslaugų sutartyse, atsakovėms atsisakius kelionės, o jeigu atsakovės ir turi atlyginti žalą, tai kokio dydžio yra žala.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinys turėjo būti atmestas visiškai dėl pačios ieškovės kaltės, atleidžiant jas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.), tačiau jokie išsamesni motyvai nenurodyti, jokie įrodymai nepateikiami. Taigi, šis teiginys yra niekuo nepagrįstas. Apie tai teismas pasisakys išsamiau.
18. CK 6.750 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.
19. Sutarčių 2.1.2. punkte buvo nurodyta, jog turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100 proc.
20. Vilniaus apygardos teismas, šią bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka pirmą kartą, 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-918-854/2022, nurodė, jog: „įvertinus tai, kad atsakovėms, kurios apskritai su kelionėmis į užsienio šalis susiduria ne pirmą kartą (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), tinkamai ir laiku buvo atskleistos sutarčių sąlygos, nėra pagrindo teigti, kad sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo, dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (sutarties 2.1.2. punktas) ar kitos sąlygos būtų buvusios neaiškios ar neskaidrios, dėl ko būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojų (atsakovių) nenaudai. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių sąlygos buvo aptartos individualiai (keliavimo laikas, būdas, apgyvendinimo sąlygos, informacijos pateikimas, kt.) ir jos atsakovėms buvo žinomos ir aiškiai suprantamos, o sutarties 2.1.2 punktas taip pat atitinka ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl nenustatyta pagrindų, kuriems esant, būtų galima spręsti ginčo sutarčių sąlygas esant nesąžiningomis atsakovių, kaip vartotojų, atžvilgiu“.
21. Taigi, šioje byloje jau buvo konstatuota, jog sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos nėra nesąžiningos, o sutarčių 2.1.2 punktas atitinka ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo pripažinti sutarčių ar jų nuostatų negaliojančiomis.
22. Tai, kad informacija atsakovėms tiek dėl kelionės, tiek ir dėl lėktuvo bilietų keitimo, grąžinimo, pinigų sumokėtų už bilietus negrąžinimo buvo pateikta ir išdėstyta aiškia ir suprantama vidutinio vartotojo kalba taip pat konstatavo VVTAT 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime.
23. Dėl išvardintų priežasčių atmetami atsakovų argumentai dėl ieškovės nesąžiningo elgesio sudarant sutartis. Taigi, sutarčių 2.1.2 punktas yra galiojantis, ir jis turi būti vykdomas. Todėl šiuo atveju yra būtina nustatyti ar atsakovės turi mokėti sutarčių nutraukimo mokestį, o jeigu turi mokėti, tai koks jo dydis.
24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Antra, kelionė turėjo prasidėti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. V-1603, įsigaliojusio 2020 liepos 6 d, 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. V1641 „Dėl valstybių sąrašo nustatymo“, įsigaliojusio 2020 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog sutarčių nutraukimo metu (2020 m. liepos 13 d.), asmenims, atvykstantiems iš Islandijos Respublikos izoliacija nebuvo taikoma. VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime konstatavo, jog Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt numatytomis kelionės datomis (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) buvo nustatyta rekomendacija dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją ir minėta šalis numatytomis kelionės datomis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą paveiktų šalių sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo), kas reiškia, kad vartotojoms (nagrinėjamu atveju atsakovėms) grįžus iš kelionės reikėtų laikytis saviizoliacijos, tačiau vartotojų rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, kai turėjo įvykti kelionė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimo metu, o ne vėliau, Islandijoje buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės (CK 6.212 straipsnis, 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-918-854/2022, nurodė, jog „įvertinus atsakovių el. laiškuose, prašyme VVTAT nurodytus argumentus, nuogąstavimus dėl koronaviruso, darytina išvada, kad sutarčių nutraukimą iš esmės lėmė būtent COVID-19 pandemija ir dėl to atsiradę papildomi reikalavimai (pasunkinimai) asmenims, norintiems keliauti į užsienio valstybę (laiškuose matyti atsakovių susirūpinimas dėl sergamumo masto, kaukių dėvėjimo, draudimo, anketų pildymo, kt.), kurie atsakovėms kėlė stresą ir dėl ko, labiausiai tikėtina, atsakovės pakeitė nuomonę dėl kelionės – jos atsisakė, išreikšdamos ieškovei norą nutraukti turizmo paslaugų teikimo sutartis“.
26. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovės atsisakė kelionės dėl to, kad joms kilo nerimas dėl COVID-19 pandemijos ir dėl jos atsiradusių papildomų reikalavimų keliaujantiems asmenims, o ne dėl kokių nors nesąžiningų ieškovės veiksmų ar dėl kokių nors kitų aplinkybių. Todėl atsakovės turi ieškovei mokėti sutarčių 2.1.2 pukte nurodytą sutarčių nutraukimo mokestį.
27. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
28. Taigi, teismas turi teisę, bet ne pareigą sumažinti nuostolių dydį, bet tik tuo atveju jeigu yra pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog yra pagrindas mažinti ieškovės patirtų nuostolių dydį ar visai jų nepriteisti.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovę UAB „Mundus Mirabilis“ 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Todėl atsakovėms nutraukus sutartis iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje Nr. 20-61 šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 200 Eur + aviabilietai. Sutartyje Nr. 20-69 šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 290 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 990 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 290 Eur + aviabilietai.
30. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino nuo kurios kelionės kainos turi būti skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis, t. y. nenustatė maksimalaus sutartinių nuostolių dydžio, dėl to pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su nuostolių mažinimu, yra klaidingos suminių išraiškų kontekste. Tokie apeliančių teiginiai yra nepagrįsti.
31. Pačios apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad O. V. kelionės kaina yra 1404,89 Eur (1200 Eur +204,89 Eur skrydžio bilieto kaina), o V. V. kelionės kaina yra 1494,89 Eur (1290 Eur + 204,89 Eur skrydžio bilieto kaina), todėl maksimalūs sutartiniai nuostoliai, kurių ieškovė gali reikalauti iš atsakovių yra 561,95 Eur (1404,89x40 proc.)(O. V.) ir 597,95 Eur (1494,89x40 proc.) (V. V.).
32. Kaip minėta atsakovės ieškovei yra sumokėjusios po 300 Eur avanso, kuris joms nebuvo grąžintas. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės O. V. ieškovei priteista 206,04 Eur žalos atlyginimo, o iš atsakovės V. V. ieškovei priteista 234,84 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi, ieškovei priteistų nuostolių dydis net neviršija pačių atsakovių apeliaciniame skunde nurodytos maksimalios ieškovės reikalaujamų nuostolių sumos: 261,95 Eur (561,95 Eur - 300 Eur)(O. V.) ir 297,95 Eur (597,95 Eur - 300 Eur) (V. V.).
33. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovės nuostolius ir jų susidarymo priežastis, todėl ir nebuvo priteistas maksimalus pagal sutarčių 2.1.2 punktą mokėtinas sutarčių nutraukimo mokestis, o jis buvo sumažintas CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu.
34. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės nuostolius, ir tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies dėl jų apskaičiavimo. Pažymėtina, kad nesutikdamos su teismo priteista nuostolių suma, apeliantės jokių skaičiavimų dėl patirtų nuostolių nepateikė, savo teiginius dėl nuostolių dydžio grindė tik deklaratyviais argumentais dėl neaiškaus nuostolių apskaičiavimo dydžio, neatskleistos bylos esmės ir kt. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo nuostolių paskaičiavimo atmetami kaip nepagrįsti.
35. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus sprendžia, kad atsakovėms iš esmės dėl asmeninių priežasčių atsisakius kelionės į Islandiją, ieškovė pagrįstai, remdamasi sutarčių 2.1.2 punktu (kuris yra galiojantis), reikalavo iš atsakovių sumokėti žalos atlyginimą, sudarantį 40 proc. kelionės kainos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, šalių elgesį tiek po sutarčių sudarymo, tiek po kelionės atsisakymo, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sumažino ieškovei priteistinų nuostolių sumą, o atsakovės apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ir paskaičiavimų, pagrindžiančių jų teiginius, kad nuostolių suma turėjo būti dar labiau sumažinta ar apskritai nepriteista. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinio materialinius reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje egzistavo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju atsakovės taip pat nepateikė paskaičiavimų, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš jų.
37. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų elgęsis nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad buvo patenkinta 48 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovių ieškovei iš viso priteisė 650,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 325,38 Eur. Pažymėtina, kad ieškovei iš atsakovių priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už advokato suteiktas paslaugas. Be to pažymėtina, kad ši byla buvo naginėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir vėl grąžinta pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgus į visą proceso trukmę ir apimtį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė.
38. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo dar labiau mažinti iš atsakovių priteistų ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas taip pat atmetamas.
Dėl bylos baigties
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl teismas ją laiko pagrįsta. Esant šioms aplinkybėms teismas ieškovei iš atsakovių priteisia 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 175 Eur iš kiekvienos atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mundus Mirabilis“ (juridinio asmens kodas 304168824) iš atsakovės O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Alvydas Barkauskas