Civilinė byla Nr. e2A-161-567/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13726-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECOS“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TECOS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Altus LT“ (toliau – ir atsakovė) 106 253,38 Eur skolą, 14 685,56 Eur delspinigius, 242 Eur ikiteismine tvarka patirtas išlaidas už teisines paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. sudarė su atsakove pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis, sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti 130/2 pastato vėdinimo ir šildymo sistemų įrangos montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. 2024 m. kovo 1 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo ieškovė įsipareigojo už 78 650 Eur (65 000 Eur darbų vertė ir 13 650 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (21 proc.)) atlikti papildomus darbus.
2. Ieškovė atsakovei išrašė tris PVM sąskaitas faktūras už 166 253,38 Eur, tačiau atsakovė per pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą terminą neapmokėjo nė vienos sąskaitos. Atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų ar reikalavimų dėl perduotų medžiagų ir atliktų darbų, nereagavo į ieškovės raginimus apmokėti sąskaitas. Tokie atsakovės veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėti, nes atsakovė pažeidė ne tik pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies bei 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
3. Ieškovė, atsakovė ir UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2025 m. vasario 28 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio finansinių įsipareigojimų mažinimo (toliau – ir trišalis susitarimas). Atsakovė, pasirašydama šį trišalį susitarimą, pripažino ir patvirtino pradelstą finansinį įsipareigojimą bei jo dydį ir nereiškė pretenzijų dėl jo pagrįstumo. Pagal šį trišalį susitarimą UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sumokėjo ieškovei 60 000 Eur kaip dalį atsakovės įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Po šio mokėjimo likusi nepadengta skolos dalis sudaro 106 253,38 Eur. Nors šios finansinės prievolės mokėjimo terminai yra suėję, skola nėra sumokėta.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, jog tiekėjui vėluojant vykdyti sutartinius įsipareigojimus subtiekėjas turi teisę skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė vėlavo vykdyti finansinius įsipareigojimus, ieškovė už kiekvieną pradelstą dieną apskaičiavo delspinigius. Šio ieškinio pateikimo dieną ieškovės reikalaujamų delspinigių dydis sudaro 14 685,56 Eur.
5. Atsakovė, net ir pripažindama įsiskolinimą, skolos bei delspinigių nesumokėjo, todėl ieškovė 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. išdavė teismo įsakymą, tačiau, atsakovei 2025 m. birželio 9 d. pateikus prieštaravimus, šis teismo įsakymas buvo panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 106 253,38 Eur skolą, 14 685,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus – perdavė atliktus darbus ir medžiagas, o atsakovė juos priėmė be jokių pretenzijų ar išlygų, tai patvirtina šalių pasirašyti perdavimo–priėmimo aktai. Teismas nurodė, kad nors pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, 6.687 straipsnio 1 dalį ir pirkimo–pardavimo sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė privalėjo už gautas paslaugas bei medžiagas atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, nustatyti mokėjimo terminai buvo praleisti, o prievolė apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras (dėl 166 253,38 Eur) liko neįvykdyta.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl neva nekokybiškų darbų, patirto spaudimo ar vėlavimo, konstatuodamas, kad šie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir vertinami tik kaip deklaratyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti civilinės atsakomybės už pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės prievolė visiškai atsiskaityti su ieškove yra pagrįsta, kadangi atsakovė be jokių išlygų pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, taip patvirtindama jų kokybę, o vėliau trišaliu susitarimu dar kartą pripažino 166 253,38 Eur įsiskolinimą. Teismas pabrėžė, kad užsakovas, priėmęs darbus, jų nepatikrinęs ir nenurodęs akivaizdžių trūkumų priėmimo akte, praranda teisę jais remtis vėliau, ypač kai nepateikta objektyvių įrodymų. Atsakovė nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise ir nepateikė priešieškinio, prašydama sumažinti darbų kainą ar pripažinti darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atliktų darbų rezultatas yra faktiškai naudojamas.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo papildomų darbų derinimo, kadangi šalys raštu sudarė ir elektroniniais parašais patvirtino papildomą susitarimą, kuriuo suderino darbų apimtį bei kainą, o vėliau atsakovė šiuos darbus priėmė be pretenzijų. Teismo įsitikinimu, atsakovė, nepareiškusi pretenzijų dėl kokybės ir vėlesniais susitarimais pripažinusi finansinius įsipareigojimus, privalo sumokėti likusią 106 253,38 Eur skolą.
11. Teismas konstatavo, kad šalių sutarti 0,05 proc. dydžio delspinigiai yra pagrįsti ir nėra pagrindo jų mažinti, nes abi šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios sutartį laisva valia ir suprasdamos prisiimamą riziką. Teismas pabrėžė, kad delspinigių sąlygą nustatė pati atsakovė (sutarties rengėja), analogiška atsakomybė buvo numatyta ir ieškovei, o atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų ar argumentų, kodėl šis dydis turėtų būti laikomas neprotingu ar baudiniu. Teismas pažymėjo, kad netesybos atlieka kompensacinę funkciją ir užtikrina prievolės vykdymą, todėl pagal sutarčių laisvės principą jos negali būti mažinamos iki minimalių nuostolių, jei nėra akivaizdaus jų neproporcingumo.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę į procesines palūkanas, kurios atlieka skolininko vėlavimo kompensavimo funkciją bylos nagrinėjimo metu. Kadangi ginčo šalys yra verslininkės, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir konstatavo, kad nors atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau vien sunki finansinė situacija nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos. Teismas pabrėžė, kad skolininkė ne tik nepagrindė realios galimybės grąžinti skolą dalimis, bet ir neįrodė, jog jos padėtis ateityje pagerės. Sprendimo vykdymo išdėstymas taptų tik nepagrįstu atsiskaitymo vilkinimu, kuris pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „Altus LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, apsiribodamas konstatavimu, kad atsakovės dėstomos aplinkybės yra gynybinė pozicija. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino atsakovės išdėstytų argumentų dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tarp šalių egzistavo realūs ginčai dėl darbų kokybės, terminų nesilaikymo ir savavališko darbų stabdymo, tačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė.
14.2. Ieškovė piktnaudžiavo atsakovės nepatogia padėtimi santykiuose su trečiąja šalimi ir nevykdė darbų pagal sulygtas sąlygas. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina, į kurią ieškovė įsipareigojo įskaičiuoti visus galimus kaštus ir mokesčius, darbai nebuvo atlikti laiku ir kokybiškai. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad ieškovė patvirtino supratusi pirkimo–pardavimo sutarties turinį ir prisiėmė riziką dėl galutinės kainos nekintamumo, todėl vėlesni reikalavimai dėl papildomų mokėjimų prieštarauja pirkimo–pardavimo sutarties esmei.
14.3. Pagal techninę specifikaciją, turinčią pirmenybę prieš ieškovės pasiūlymą, įrangos montavimo vietų ir pamatų paruošimas jau buvo įskaičiuotas į pradinę pirkimo apimtį, todėl reikalavimai už papildomus darbus yra nepagrįsti. Teismas negalėjo vadovautis vien trišaliu susitarimu kaip absoliučiu skolos įrodymu, neanalizuodamas pirminių rangos sutarties pažeidimų, todėl toks formalus vertinimas daro sprendimą ydingu.
14.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nors pats pripažino jos finansinių sunkumų egzistavimą. Teismas selektyviai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į žodinio proceso metu pateiktus paaiškinimus apie būsimas pajamas iš dukterinės įmonės Vengrijoje vykdomų kontraktų, kurie užtikrintų realią galimybę atsiskaityti ateityje. Toks teismo elgesys, kai ignoruojama skolininkės pozicija ir neanalizuojami jos pateikti argumentai dėl mokumo atkūrimo, laikytinas ieškovės interesų gynimu bei esminiu civilinio proceso lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų pažeidimu.
14.5. Teismas nepagrįstai atsisakė mažinti delspinigius iki 0,02 procento, nes formaliai įvertino tik netesybų dydžio protingumą, tačiau neatsižvelgė į dalinį prievolės įvykdymą. Nors byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė padengė dalį įsiskolinimo (61 000 Eur), teismas šio fakto neanalizavo ir dėl jo nepasisakė, taip pažeisdamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įpareigoja teismą mažinti netesybas, kai pagrindinės prievolės dalis yra įvykdyta.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „TECOS“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos medžiagą. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti savo teiginius dėl neva nekokybiškų darbų ar patirto spaudimo. Kadangi atsakovė savo procesinės pareigos neatliko ir nepateikė objektyvių įrodymų, teismas pagrįstai jos poziciją įvertino kaip nepagrįstą gynybinę taktiką, o įrodinėjimo naštos paskirstymo išaiškinimas nereiškia teismo pareigos nurodyti šaliai, kokius konkrečius įrodymus ji turi teikti.
15.2. Skolos pagrįstumą patvirtina neginčijami rašytiniai įrodymai – pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, kurio metu atsakovė nereiškė pretenzijų dėl kokybės ar terminų, ir vėlesnis trišalis susitarimas. Šiuo trišaliu susitarimu atsakovė dar kartą patvirtino įsipareigojimų dydį ir pripažino skolą. Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnius, užsakovas, priėmęs darbus be išlygų ir faktiškai naudodamasis jų rezultatu, praranda teisę vėliau remtis akivaizdžių trūkumų faktu, todėl atsakovės bandymai kvestionuoti darbų kokybę po jų priėmimo yra teisiškai nepagrįsti.
15.3. Teismas pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, o tai, kad teismo išvados neatitiko atsakovės lūkesčių, savaime nereiškia teisės normų pažeidimo. Atsakovė nepateikė defektinių aktų ar kitų dokumentų, nepareiškė priešieškinio dėl kainos mažinimo, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad prievolė sumokėti likusius 106 253,38 Eur yra galiojanti. Kadangi darbai priimti be pastabų, o skola pripažinta, atsakovės veiksmai, teikiant apeliacinį skundą, turėtų būti vertinami kaip bandymas nepagrįstai išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo.
15.4. Atsakovės argumentas dėl netesybų mažinimo remiantis prievolės daliniu įvykdymu yra nepagrįstas, nes delspinigiai buvo skaičiuojami ne nuo visos pirkimo–pardavimo sutarties kainos, o tik nuo faktiškai pradelstos sumos už konkretų vėlavimo laikotarpį, todėl dalinis atsiskaitymas savaime nelemia poreikio koreguoti netesybų proporcingumą. Delspinigių dydis buvo nustatytas atsakovės parengtoje pirkimo–pardavimo sutartyje, yra taikomas abiem šalims ir atitinka profesionalių verslo subjektų interesų pusiausvyrą bei sutarčių laisvės principą. Nesant objektyvių įrodymų, kad netesybos yra aiškiai per didelės ar įgyja baudinį pobūdį, teismas pagrįstai atsisakė jas mažinti, užtikrindamas netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, funkciją.
15.5. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti realią galimybę ateityje padengti skolą dalimis, o vien tik sunkios finansinės padėties konstatavimas savaime nesudaro išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Teismas ne tik vertino atsakovės argumentus, bet ir savarankiškai analizavo viešai prieinamą informaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymas, nesant pagrįstų pajamų šaltinių, suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą ir sukurtų ieškovei nepriimtiną riziką dėl nepagrįsto atsiskaitymo vilkinimo. Atsakovės deklaratyvūs žodiniai paaiškinimai apie ateities pajamas nepakeičia įrodinėjimo pareigos, ypač kai atsakovė iki šiol nėra atlikusi mokėjimų skolai mažinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
17. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 130/2 pastato vėdinimo ir šildymo sistemų įrangos montavimo darbus valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Ignalinos atominėje elektrinėje, esančioje Visagino sav., Drūkšinių k., Elektrinės g. 4, K47, darbų apimtis detalizuota pirkimo–pardavimo sutarties 2 priede, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties kaina 61 000 Eur (sutarties 4.2 punktas).
18. Ieškovė ir atsakovė 2024 m. kovo 1 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir papildomas susitarimas), kuriuo ieškovė įsipareigojo už 78 650 Eur (65 000 Eur darbų vertė ir 13 650 Eur PVM (21 proc.)), atlikti papildomus darbus. Šiuo papildomu susitarimu buvo pakeista bendra pagal pirkimo–pardavimo sutartį atliekamų darbų vertė – nustatyta sutarties kaina sudaro 152 460 Eur (126 000 Eur darbų vertė ir 26 460 Eur PVM (21 proc.)).
19. 2024 m. kovo 1 d. ieškovė pardavė atsakovei papildomas medžiagas ir išrašė dėl 8 974,11 Eur PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0628, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. balandžio 1 d.
20. 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė pardavė atsakovei papildomas medžiagas ir išrašė dėl 4 819,27 Eur PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0633, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. gegužės 31 d.
21. Pagal 2024 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo aktą ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visus pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą atliktus darbus ir paslaugas, o atsakovė patvirtino, kad įvykdytos paslaugos ir darbai atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkami naudotis. Šio akto pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 2024 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0637 dėl 152 460 Eur, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2024 m. rugsėjo 26 d.
22. Ieškovė, atsakovė ir UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2025 m. vasario 28 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio finansinių įsipareigojimų mažinimo. Šio trišalio susitarimo preambulės A punkte nurodyta, kad 2025 m. vasario 28 d. atsakovė turėjo galiojančią ir vykdytiną pareigą sumokėti ieškovei 166 253,38 Eur, kylančią iš pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal šį trišalį susitarimą UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sumokėjo ieškovei 60 000 Eur kaip dalį atsakovės įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Po šio mokėjimo likusi nepadengta skolos dalis sudaro 106 253,38 Eur.
23. 2025 m. balandžio 30 d. ieškovė registruotu paštu ir elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) išsiuntė atsakovei reikalavimą, kuriuo prašė nedelsiant sumokėti 106 253,38 Eur skolą bei 14 685,56 Eur delspinigius. Tačiau atsakovė nereagavo į reikalavimą, nepadengė įsiskolinimo ir nepateikė atsakymo.
24. Pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, kad, jeigu tiekėjas vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, subtiekėjas turi teisę skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, ieškovė už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną skaičiavo delspinigius, kurių sumą reikalavo padengti. Ieškovės reikalaujamų delspinigių dydis sudaro 14 685,56 Eur.
25. Atsakovė nesumokėjo skolos ir delspinigių, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-20104-1126/2025). Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti ieškovei iš atsakovės 106 253,38 Eur skolą už pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą atliktus ir neapmokėtus darbus, 14 685,56 Eur delspinigius, 242 Eur ikiteismine tvarka patirtas išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 133 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. birželio 9 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas.
26. 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu už atsakovės apeliacinį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39-854/2026 atsakovei atidėtas dalies (1 832 Eur) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo, sumokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.
27. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovei UAB „Altus LT“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1115-1012/2026). Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-343-798/2026 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Dėl pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus
28. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalių 2023 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis teisiškai kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, todėl byloje taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios CK normos, tiek bendrosios rangos sutartis reglamentuojančios normos, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms.
29. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
30. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, ir jas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, jog užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 52 punktas). Taigi, pagal rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.
31. CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.“
32. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.3 punktu šalys susitarė, kad, jei prekės ar paslaugos atitinka sutarties reikalavimus, prekės yra tinkamai pristatytos, paslaugos yra tinkamai suteiktos ir įvykdyti kiti sutartiniai įsipareigojimai (jei tokie numatyti), pirkėjas ir (ar) tiekėjas pasirašo perdavimo–priėmimo aktą. Jei sutartyje nenustatyta kitaip, pirkėjas ir (ar) tiekėjas per 30 kalendorinių dienų nuo tiekėjo kreipimosi privalo dviem vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais (jei pasirašoma elektroniniu parašu – vienu) pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą ir vieną akto egzempliorių pateikti tiekėjui, arba atmesti prašymą, nurodydamas tokio sprendimo priežastis ir priemones, kurių, subtiekėjas privalo imtis, kad aktas būtų pasirašytas (sutarties bendrųjų sąlygų 13.4.1–13.4.2 papunkčiai). Jei dėl ypatingų aplinkybių per nustatytą laikotarpį prekių priimti neįmanoma, pirkėjas ar tiekėjas, suderinęs su subtiekėju, surašo tai patvirtinantį aktą. Jei pirkėjas ar tiekėjas per 30 kalendorinių dienų ar per kitą sutartyje nustatytą laikotarpį nepasirašo perdavimo–priėmimo akto arba nepateikia motyvuoto atsisakymo priimti prekes, laikoma, kad jis pasirašė perdavimo–priėmimo aktą paskutiniąją šio laikotarpio dieną (sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktas).
33. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktu šalys susitarė, kad mokėjimus tiekėja (atsakovė) privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašytame perdavimo–priėmimo akte nurodytos dienos, kai subtiekėja (ieškovė) tinkamai suteikė paslaugas, įvykdė kitus numatytus tiekėjo įsipareigojimus (jei buvo numatyta) bei pateikė pirkėjai (VĮ Ignalinos atominei elektrinei) ir (ar) tiekėjai (atsakovei) visus tinkamus dokumentus.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi, sprendžiant dėl užsakovo pareigos sumokėti už darbus, esminę reikšmę turi ne užsakovo subjektyvus vertinimas ar vėliau deklaruojamos abejonės, o objektyvus darbų perdavimo–priėmimo faktas.
35. Minėta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. tarp šalių taip pat buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei visus darbus ir paslaugas pagal sutartį, o atsakovė patvirtino, jog įvykdytos paslaugos ir darbai atitinka sutarties sąlygas bei yra tinkami naudotis. Taigi, pareiga atsakovei atsiskaityti už atliktus darbus ir patiektas medžiagas kilo ne tik pagal įstatymą bei sutarties nuostatas, bet ir pagal jos pačios laisva valia pasirašytą perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo buvo patvirtinta darbų kokybė bei jų tinkamumas.
36. Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pavyzdžiui, CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pavyzdžiui, CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Taigi, užsakovas gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 43 punktas).
38. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
39. Greta reikalavimo grąžinti rangovui (subrangovui) sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018, 21 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepareiškė reikalavimų ieškovei sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų. Abiejų šalių pasirašytame 2024 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo akte nėra užfiksuota pretenzijų ar pastabų dėl perduotų darbų rezultato. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei reikalavimus dėl darbų kokybės ar apimties; ieškovė savo ruožtu nebuvo gavusi pranešimų apie nustatytus trūkumus. Be to, pagal PVM sąskaitas faktūras patiektos medžiagos buvo priimtos be išlygų, atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl jų kokybės. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad tiek darbai, tiek medžiagos buvo pateikti tinkamai ir priimti, atsakovei nereiškiant prieštaravimų.
41. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė savo pareigą atsiskaityti už tinkamai atliktus bei priimtus darbus ir patiektas medžiagas patvirtino pasirašydama 2025 m. vasario 28 d. trišalį susitarimą. Šio trišalio susitarimo preambulėje atsakovė pripažino ir patvirtino, kad turi galiojančią ir vykdytiną pareigą sumokėti ieškovei 166 253,38 Eur skolą pagal 2023 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, šiuo trišaliu susitarimu atsakovė ne tik pripažino įsiskolinimo dydį, bet ir jo vykdytinumą be jokių papildomų išlygų ar pretenzijų dėl darbų kokybės.
42. Nors atsakovė nurodo, kad teikė ieškovei pretenzijas tiek dėl atliktų darbų kokybės, tiek dėl terminų, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-916/2026, 63 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigiant, kad buvo ieškovės atliktų darbų trūkumų, kurių ji ieškovei nenurodė iki ginčo šioje byloje kilimo (t. y. beveik metus), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. CK 6.658 straipsnio nuostatos numato užsakovui ne tik teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, bet ir nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir (arba) reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos normos aktualios nagrinėjamu atveju, nes atsakovė, teigdama, kad pastebėjo ieškovės atliktų darbų trūkumus, nepateikė įrodymų, jog apie juos sutartyje nustatyta tvarka pranešė ieškovei nedelsiant iki arba iš karto po darbų priėmimo, o ne kilus ginčui dėl atsiskaitymo. Taigi, atsakovė neturi teisės remtis aplinkybe, kad jos įrodinėjami ieškovės atliktų darbų trūkumai atsirado jų perdavimo metu ar vėliau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumų egzistavimo fakto nepagrindė leistinais įrodymais.
44. Dėl to atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie tariamai nekokybiškus darbus ar terminų nesilaikymą negali būti laikomi pagrįstais, nes jie nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo aktas ir 2025 m. vasario 28 d. trišalis susitarimas patvirtina, kad ieškovė sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, o atsakovė šį rezultatą priėmė be išlygų.
45. Aptarto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste, nenuginčijus atsakovės sudaryto perdavimo–priėmimo akto, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė faktinį darbų atlikimą ir tai, jog atsakovė juos priėmė, dėl to atsakovei kyla pareiga atsiskaityti. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo paties fakto, jog jos pasirašytame perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti. Atsakovės argumentai, esą papildomi darbai nebuvo suderinti CK 6.684 straipsnio nustatyta tvarka, atmetami kaip nepagrįsti.
46. CK 6.684 straipsnio 4 dalis nustato, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.
47. Ieškovė, grįsdama savo argumentus, pateikė 2024 m. sausio 17 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad ji, atsižvelgdama į išaugusią montavimo darbų apimtį ir atitinkamai padidėjusią jų kainą, informavo atsakovę, jog toliau vykdys darbus ir teiks paslaugas tik po apmokėjimo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Minėta, kad šalys 2024 m. kovo 1 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo buvo pakeista bendra pagal sutartį atliekamų darbų vertė. Taigi, pati atsakovė pripažino papildomų darbų būtinybę, sutarė dėl jų kainos ir apimties bei sutiko, jog galutinė kaina gali būti dar didesnė.
48. Kaip jau nurodyta, visi darbai, įskaitant ir papildomo susitarimo Nr. 1 prie sutarties darbus, buvo faktiškai priimti atsakovės. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo–perdavimo aktas. Nei pasirašymo metu, nei vėliau atsakovė nepareiškė pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų, įskaitant papildomus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas ir trišalis susitarimas yra galiojantys, privalomi ir sukeliantys teisinius padarinius, nes jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais ir sudaro pagrindą konstatuoti tiek faktinį darbų priėmimą, tiek skolos pripažinimą.
Dėl netesybų priteisimo
49. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
50. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu tiekėjas (atsakovė) vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, subtiekėjas (ieškovė) gali skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (etapo kainos), nurodytos sutarties vykdymo programoje.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).
52. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 28, 29 punktai).
53. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 31 punktas).
54. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
55. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).
56. Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, profesionaliai veikiančių statybos rangos sektoriuje. Be to, sutartį parengė ir jos sąlygas nustatė atsakovė (ginčo tarp šalių dėl to nėra). Delspinigių dydis – 0,05 proc. už pradelstą dieną – aiškiai įtvirtintas specialiųjų sutarties sąlygų 5.2 punkte, kurį pasiūlė ir patvirtino atsakovė. Ši sutarties sąlyga yra galiojanti ir nenuginčyta. Atsakovė, kaip profesionalus verslo subjektas, privalėjo tinkamai įvertinti prisiimtų prievolių nevykdymo riziką ir sutartyje numatytų netesybų dydį bei jų pasekmes. Pažymėtina, kad šią sąlygą nustatė atsakovė kaip sutarties rengėja, todėl dabar ji negali neigti savo pačios laisva valia suformuluotų sutartinių įsipareigojimų pagrįstumo.
57. Pažymėtina, kad netesybos pripažįstamos per didelėmis tada, kai jos yra akivaizdžiai neproporcingos prievolės pobūdžiui, jų dydis prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei sąžiningai verslo praktikai, taip sudarant galimybę vienai šaliai nepagrįstai praturtėti, o kitos šalies teisėtus interesus neproporcingai pažeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad sutartyje sulygtas netesybų dydis yra neadekvatus ar neproporcingas, nes pati atsakovė parengė sutartį, į ją įtraukė aptariamą punktą bei nustatė tokio dydžio delspinigius, kurie abiem sutarties šalims buvo nustatyti vienodi, taip užtikrinant jų tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.
58. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 685,56 Eur delspinigius už 180 pradelstų atsiskaityti dienų, taikant sutartyje numatytą 0,05 proc. tarifą. Kaip matyti iš pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, netesybos apskaičiuotos tik už faktiškai pradelstą laikotarpį, neviršijant šešių mėnesių ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl netesybų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Taigi, reikalaujamų delspinigių dydis nėra neproporcingas ar akivaizdžiai per didelis, todėl nėra teisinio pagrindo delspinigius mažinti.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
59. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
60. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
61. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
62. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).
63. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-910/2025, 48 punktas).
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė sprendimo vykdymo išdėstymui būtinų išimtinių sąlygų, nepagrindė būtinybės nukrypti nuo CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo sprendimo vykdymo privalomumo principo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo byloje susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip, negu įvertino pirmosios instancijos teismas.
65. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodė galimo savo turtinės padėties pagerėjimo ilgainiui, nes nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų galimybę įvykdyti sprendimą jį išdėsčius. Minėta, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį (po skundžiamo sprendimo priėmimo), kuri įsiteisėjo 2026 m. balandžio 16 d.
66. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų nuostatas numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.
67. Taigi, pasikeitęs atsakovės statusas dėl bankroto bylos iškėlimo lemia, kad nebėra galimybės atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi, atsakovei iškėlus bankroto bylą, jos turtas valdomas ir atsiskaitymai su kreditoriais vykdomi pagal bankroto procesą reglamentuojančias nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
69. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusį atsakovės teisinį statusą (bankrutuojanti bendrovė) ir imperatyvų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reguliavimą (draudimą skaičiuoti palūkanas, įskaitant ir procesines), skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo patikslinama, nurodant, kad ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iš atsakovės priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2026 m. balandžio 16 d.) (CPK 328 straipsnis).
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
71. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
72. 2026 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra KL Nr. 2026/62 už teisines paslaugas ir 2026 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2026 m. II ketvirtį apmokėjo 3 025 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2025 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,80 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 284,84 Eur (1,3 x 2 526,80 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Kadangi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
73. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
74. Aplinkybė, kad 2026 m. balandžio 16 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą, sudaro teisinį pagrindą pagal 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymą apeliantės sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą grąžinti, konstatuojant, kad apeliantė, kaip bankrutuojanti bendrovė, neturi mokėti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39-854/2026 atsakovei atidėtos dalies (1 832 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo.
75. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminis mokestis grąžinamas apeliantui, kaip mokesčio mokėtojui, turėjusiam pareigą sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021, 25 punktas; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-450/2023, 6 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-912/2023, 32 punktas). Taigi, 50 Eur žyminis mokestis grąžinamas apeliantei BUAB „Altus LT“ (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl palūkanų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TECOS (juridinio asmens kodas 155988797) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Altus LT“ (juridinio asmens kodas 304229113) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2026 m. balandžio 16 d.).“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TECOS“ (juridinio asmens kodas 155988797) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Altus LT“ (juridinio asmens kodas 304229113) 3 025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Altus LT“ (juridinio asmens kodas 304229113) pagal 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimą sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis