Civilinė byla Nr. 2-386-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstoliai V. P. ir N. A.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, orumo žeminančio elgesio patyrimą ir diskriminacijos uždraudimą, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlyginusi padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu; 2) pripažinti, kad tretieji asmenys antstoliai V. P.ir N. A., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos Respublikos teismai neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos padarė turtinę ir neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovės 500 025,12 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą – pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, orumo žeminančio elgesio patyrimą ir diskriminacijos uždraudimą, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlyginusi padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu; ir antrą reikalavimą – pripažinti, kad tretieji asmenys antstoliai V. P. ir N. A., Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos teismai neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos padarė turtinę ir neturtinę žalą kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka. Nustatė ieškovui A. B. septynių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3.       Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2024 m. sausio 2 d. Ieškovas 2024 m. sausio 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, bei pateikė prašymą pratęsti teismo nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4.       Ieškovo prašymas pratęsti terminą buvo tenkintas ir pratęstas septyniomis dienomis, šį terminą pradedant skaičiuoti po apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo, t. y. taip, kaip ir nurodyta teisėjos rezoliucijoje.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, 2024 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-105-516/2024).

6.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis išsiųsta 2024 m. kovo 14 d.

7.       Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ 2024 m. kovo 27 d. rašte dėl informacijos dėl duomenų apie procesinį dokumentą įteikimą Kauno apygardos teismui nurodė, jog paprastosios korespondencijos siuntos nėra registruojamos, jų duomenų neprivaloma įrašyti į AB „Lietuvos paštas“ duomenų bazę arba jų fiksavimas bei sekimas gali būti matomas iš dalies ir jos pristatomos į gavėjų gaunamų laiškų dėžutę. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, paprastoji korespondencijos siunta, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis, atsakovui A. B., adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntimui buvo pateikta 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d. pristatyta gavėjo adresu į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduoti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją, laikoma, jog ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. įteikta 2024 m. kovo 15 d., todėl trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2024 m. kovo 22 d. 24:00 val. Trūkumai iki nurodyto termino pabaigos nepašalinti, prašymas pratęsti terminą nepateiktas, todėl procesinį dokumentą teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat ieškovui išaiškinta teisė pateikti naują procesinį dokumentą, atitinkantį proceso įstatyme nustatytus reikalavimus.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti naują septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, priimti atskirąją nutartį bei pranešti prokurorui apie Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo organizuotus veiksmus klastojant faktus ir aplinkybes bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ieškovas nesutinka, kad jam Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis įteikta 2024 m. kovo 15 d.

10.2.                      Ieškovas nesupranta, kodėl jam nurodyta nutartis buvo siųsta neregistruotu paštu. Prieš tai visa korespondencija siųsta registruotu paštu. Buvo trukdoma trūkumus pašalinti, nes siunčiant dokumentus neregistruotu paštu neįmanoma nustatyti įteikimo datos.

10.3.                      Bylą nagrinėjo šališkos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos R. G. ir Kauno apygardos teismo teisėja A. S.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pripažinus ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžinus jį padavusiam asmeniui.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, nepriėmimo

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

15.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pakartotinai į bylą pateikė keturis prašymus pratęsti jam terminą trūkumams pašalinti ir Kauno apygardos teismo jam siųstus pranešimus bei AB „Lietuvos paštas“ atsakymą į paklausimą dėl gautos neregistruotos pašto siuntos.

16.       Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas nesuformulavo teismui prašymo priimti į bylą pateikiamus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti jų priėmimo klausimo. Antra, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės, todėl atsisako priimti su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus (naujus įrodymus).

Dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir jo grąžinimo jį padavusiam asmeniui

17.       Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį bei nustatė ieškovui A. B. septynių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Apeliantas teismui teikė prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti keturis kartu, kol jam buvo paaiškinta, kad teisėjos rezoliucija trūkumų šalinimo terminas pratęstas septyniomis dienomis, šį terminą pradedant skaičiuoti po apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo, t. y. taip, kaip ir nurodyta teisėjos rezoliucijoje.

20.       Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, 2024 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-105-516/2024). Ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis išsiųsta 2024 m. kovo 14 d. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, paprastoji korespondencijos siunta, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis, atsakovui A. B., adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntimui buvo pateikta 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d. pristatyta gavėjo adresu į gavėjo gaunamų laiškų pašto dėžutę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad terminas pašalinti ieškinio trūkumus baigėsi 2024 m. kovo 22 d. 24:00 val.

21.       Apeliantas skunde nurodė, kad jam yra nesuprantama, kodėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis jam buvo siųsta neregistruotu paštu, nors prieš tai siųsta korespondencija jam išsiųsta registruotu paštu. Dėl to, apelianto teigimu, buvo trukdoma trūkumus pašalinti, nes siunčiant dokumentus neregistruotu paštu neįmanoma nustatyti įteikimo datos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

23.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantas būtų pareiškęs pageidavimą teismo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija apie Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties įteikimą paliekant siuntą gavėjo gaunamų laiškų pašto dėžutėje bei konstatuoti, kad nurodyta nutartis galėjo būti išsiųsta apeliantui pažeidžiant civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.

24.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl atskirosios nutarties nepriėmimo

25.       Apeliantas atskirajame skunde prašė priimti atskirąją nutartį bei pranešti prokurorui apie Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo organizuotus veiksmus klastojant faktus ir aplinkybes bei pradėti ikiteisminį tyrimą.

26.       Pagal CPK 332 straipsnį apeliacinės instancijos teismas CPK 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atsiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu apelianto vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią apelianto poziciją, todėl nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį.

Dėl teisėjų (ne)šališkumo

27.       Apeliantas taip pat nurodė, kad šią bylą nagrinėjo šališki teisėjai.

28.       CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42095/98) EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

30.       Kadangi tiek Kauno apygardos, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantui, negali būti laikomi jų šališkumo įrodymu, apelianto argumentai dėl teisėjų šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė prašymo nušalinti teisėją, o ir duomenų, jog apie nurodomą nušalinimo pagrindą jis sužinojo bylą išnagrinėjus iš esmės, nepateikė. Be to, apeliantas nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjų šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų nušalinimas gali būti grindžiamas pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais.

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad remiantis apelianto nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.