Administracinė byla Nr. eI-3953-386/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00178-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.9;
22.4.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai R. C. ir jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams Indrei Gasperei ir Tadui Daugėlai,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Anai Rynkun,
trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Žanetai Endris,
2019 m. spalio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. patikslintą skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teismas
nustatė:
Teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priimta pareiškėjos R. C. (toliau – ir pareiškėja) patikslinto skundo dalis, kuria prašoma:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimą Nr. 186 (toliau – ir Ligos liudijimas);
2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) nuo įsakymo priėmimo dienos;
3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas;
4) įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą;
5) priteisti iš Muitinės departamento pareiškėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
6) priteisti iš Muitinės departamento bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. sausio 13 d., vykdydama Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas ir nukabindama nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracinio pastato sienos Lietuvos valstybės vėliavą, nukrito ant žemės bei traumavo dešinę koją – lūžo blauzdikaulis ir šeivikaulis. Dėl šio įvykio 2018 m. sausio 26 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Ligos liudijimu, vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado (toliau – ir Sąvadas) (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-961/V-1524 redakcija) 35.1 punktu nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama tolimesnei tarnybai pagal šiame sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų I, II ir III skiltis ir kad pareiškėjos liga ar sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.
Nurodo, jog Įsakymu pareiškėja 2019 m. vasario 8 d. atleista iš Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigų kaip negalinti tarnauti dėl sveikatos būklės pagal tai patvirtinančią CMEK išvadą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą, kurio išvados – vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta pareigūno veikla, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai ir todėl pareiškėjos susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
Pareiškėja laikosi nuomonės, kad jos atleidimas iš pareigų pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra neteisėtas, nes yra neteisėtas pats Ligos liudijimas, kuriame visiškai nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos liga ar sveikatos problema yra nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Mano, kad pareiškėjos medicininis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ redakcija), taisyklių, pagal kurias nustatoma ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-138 redakcija), taip pat nesilaikant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 redakcija).
Teigia, kad specializuotoji medicininė ekspertizė atlikta tik tuo pagrindu, kad pareiškėja kaip pareigūnė dėl ligos negali atlikti pareigų, tačiau netiriant pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, nenustatinėjant priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad traumą pareiškėja patyrė tarnybos metu, t. y. konstatuota, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl Ligos liudijime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos liga ir sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Teigia, kad tokiu būdu pareiškėjai nepagrįstai užkertamas kelias įgyvendinti teisę į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta ar tarp pareigūno sveikatos ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys ir teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija, turėjo būti surašyta dar iki atliekant CMEK specializuotąją medicininę ekspertizę, o į CMEK pareiškėja turėjo būti siunčiama ne vėliau, kaip po 120 dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
Nurodo, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad priimtas neteisėto ir nepagrįsto Ligos liudijimo pagrindu, bet to, atleidimas prieštarauja Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 76 straipsnio 5 daliai, pagal kuriuos pareiškėjai turėjo būti pasiūlyta pereiti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, valstybės tarnautojo pareigas ar pareigas vykdomas darbo sutarties pagrindu.
Mano, kad 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada prieštarauja 2018 m sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui, kadangi pripažįstant, jog pareiškėja traumą patyrė darbo metu vykdydama savo tarnybines pareigas, nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos susižalojimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Teigia, kad jai, vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti mokama kompensacija, kadangi jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ir mano, kad šiuo atveju vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos laikytinas pareigūno veikla esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai. Paaiškina, jog Muitinės departamentas lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių kopėčių saugų naudojimą, neturi, todėl mano, jog nevykdo pareigos tinkamai pasirūpinti saugių darbo sąlygų pareigūnams užtikrinimu ir yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Vadovaujantis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Muitinės departamento išduotas siuntimas pareiškėjai atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką. Teigia, kad šiuo atveju CMEK, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, nesikreipė į Muitinės departamentą dėl trūkstamų duomenų pateikimo. Mano, kad minėtas siuntimas pateiktas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių teisės akto priėmimo procedūrą.
Paaiškina, jog Statuto 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad esant CMEK išvadai, jog pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu - į žemesnes pareigas. Pareiškėja su Ligos liudijimu buvo supažindinta 2019 m. vasario 4 d. ir tą pačią dieną informavo, kad nenori gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų, tai pasirašytinai nurodė Ligos liudijime. Pareiškėja buvo visiškai apsisprendusi ir išreiškė tikrą savo valią, tad šiuo atveju Muitinės departamentas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai kitų pareigų nei vadovaujantis Statuto reikalavimais, nei kitų teisės aktų pagrindu. Teigia, kad siūlyti aukštesnės kategorijos pareigų pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nustatyta, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai, pagal Sąvado I, II ir III skiltis, o pareiškėjos išvardintos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos, į kurias, jos manymu, galėjo būti perkelta, nelaikytinos lygiavertėmis bei priskirtinos pareigoms, į kurias asmuo gali pretenduoti tik konkurso būdu.
Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas nuo jo priėmimo dienos. Teigia, kad Įsakymas parengtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 77 straipsnio 1 dalimis ir atsižvelgiant į Ligos liudijimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai. Mano, kad įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Statuto nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos, darytina išvada, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir operatyvumo principais, atsižvelgdamas į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, taip pat norėdamas užtikrinti maksimalią žmogaus teisių apsaugą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo Ligos liudijimą ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas (kelionės išlaidas į teismo posėdžius).
Nurodo, jog CMEK atlieka specializuotąsias medicinos ekspertizes tik pagal jai suformuotus uždavinius ir tikslus. Ne CMEK, o statutinė įstaiga, atlikusi tarnybinį tyrimą nustato ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Teigia, kad tik po tarnybinio tyrimo atlikimo, esant teisiniam pagrindui ir tarnybinio tyrimo išvadai, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su pareigūno statusu ar tarnybinių pareigų atlikimu, išduodamas siuntimas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą.
Medicinos centras negavo duomenų, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, todėl pareiškėjai nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Teigia, kad CMEK buvo nustatytas vienintelis specializuotosios ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūnės tinkamumą tolesnei tarnybai. Ligos liudijimas yra teisėtas ir galiojantis, pagrįstas individualia pareiškėjos medicinine situacija bei medicininiais dokumentais.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nekelia reikalavimo pakeisti Ligos liudijime nurodytų ligų kodų, nekelia reikalavimo pakeisti diagnozių, taip pat pakeisti ekspertizės išvados, kad yra netinkama statutinei tarnybai. Paaiškina, kad dėl sveikatos sutrikdymo masto (jeigu statutinė įstaiga nustatytų priežastini ryšį tarp pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) būtų vykdoma nauja specializuotoji medicinos ekspertizė, kuriai reikalingas kitas siuntimas ir kad jai atlikti nebūtina naikinti ginčijamo Specializuotosios medicininės ekspertizės Ligos liudijimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimo į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nepateikė.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu.
Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepimus į pareiškėjos skundą ir prašė patikslintą skundą atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimo Nr. 186 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos R. C. grąžinimo į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro įpareigojimo atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo iš Muitinės departamento pareiškėjos naudai. Pareiškėja taip pat prašo iš Muitinės departamento priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ginčui aktualios faktinės aplinkybės
Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 2D-9 „Dėl komisijos nelaimingam atsitikimui darbe ištirti“ buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam 2018 m. sausio 13 d. su Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) vyresniąja inspektore R. C., ištirti. Šios komisijos 2018 m. sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėja, t. y. nukentėjusi darbuotoja R. C., 2018 m. sausio 13 d. ryte atvyko į darbą (Klaipėdos teritorinės muitinės administracijos pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), kur pagal darbo grafiką turėjo dirbti (atlikti Klaipėdos teritorinės muitinės MGP budėtojo funkcijas) nuo 7 val. 30 min. iki kitos dienos 7 val. 30 min. Pareiškėja, vykdydama savo tarnybines pareigas, apie 21 val. 30 min. nuėjo nukabinti nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracijos pastato ((duomenys neskelbtini)) sienos iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos. Pareiškėja, pasilipusi ant aliumininių buitinių kopėčių, ištraukė vėliavos kotą iš prie sienos pritvirtinto vėliavos laikiklio ir leisdama vėliavą su kotu žemyn, nuslydus nuo kopėčių laiptelio dešinei kojai, krito žemyn ir atsitrenkusi į įšalusią žemę (veją prie pastato) traumavo dešinę koją. Nukentėjusioji paprašė pro šalį šaligatviu ėjusio nepažįstamo asmens pagalbos, kuris telefonu iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Pareiškėja apie įvykį tarnybiniu mobiliuoju telefonu pranešė Klaipėdos mieste dirbusiam ekipažui (MGP vyriausiajam inspektoriui J. N.) ir MGP viršininkui G. F. Medicininės pagalbos automobiliu pareiškėja buvo nuvežta į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai suteikta medicininė pagalba, nustatyti dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai bei tolimesniam gydymui paguldyta į ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyrių, 2018 m. sausio 14 d jai atlikta dešinės kojos operacija. Be to, nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo aplinkoje – lauke, esant sniego dangai, pareiškėja pasilipusi ant kopėčių ir nukabindama nuo pastato valstybinę vėliavą, netikėtai nuslydus nuo kopėčių laiptelio dešinei kojai, krito žemyn ir traumavo dešinę koją. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Pagal 2019 m. sausio 21 d. pažymėjimų sąrašą matyti, jog pareiškėja buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 21 d. Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 7B-131, be kita ko, nurodyti ekspertizės uždavinys – Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 4.2 punktas, bei ekspertizės pagrindas – Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.5 punktas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimo Nr. 186 nurodytas specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos sprendimas dėl tinkamumo statutinei tarnybai: vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitų statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-961/V-1524, 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, ir III skiltis. Taip pat nurodyta, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Pareiškėja su šiuo Ligos liudijimu supažindinta 2019 m. vasario 4 d., ji pasirašytinai Ligos liudijime nurodė, kad nenori gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Statuto 77 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Ligos liudijimą, pareiškėja 2019 m. vasario 8 d. atleista iš Klaipėdos teritorinės muitinės MGP vyresniosios inspektorės pareigų (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, be kita ko, nustatyta išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222 „Dėl komisijos, siekiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar pareigūno susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sudarymo“ sudaryta Muitinės departamento komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti, siekiant nustatyti, ar Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šios komisijos 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1436 „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta pareigūno veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai ir kad Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali būti išmokama. Šiai tarnybinio patikrinimo išvadai 2019 m. balandžio 19 d. rezoliucija pritarė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas.
Dėl reikalavimų panaikinti Ligos liudijimą ir įpareigoti atlikti veiksmus
Pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimą Nr. 186 bei įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 2 dalį tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Atsižvelgiant į tai, Medicinos centro atsiliepime nurodytas teiginys, kad administracinė byla pagal teritorinį teismingumą turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, laikytinas nepagrįstu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 206-213, 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 214-220).
Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., žr., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).
Statuto (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualią 2018 m. birželio 29 d. įstatymo XIII-1381 redakciją, galiojusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d.) 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi: būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje; sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų sąvado patvirtinimo“ (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualią 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-961/V-1524 redakciją, galiojusią nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 29 d.) patvirtintas Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvadas. Kaip minėta, Ligos liudijimu nuspręsta, jog pareiškėja, vadovaujantis Sąvado 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, ir III skiltis bei kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.
Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 „Dėl Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualią 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-141 redakcija, galiojusią nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.) 2.2 punkte nustatyta, jog ekspertinis sprendimas – tai dokumentas, kuriame pateikiamas gydytojų ekspertų ekspertinių išvadų pagrindu kolegialiai parengtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą, dėl tiriamojo tinkamumo tarnybai ar priimtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, išvada dėl pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, ir buvusių pareigūnų, kurie pageidauja pasinaudoti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo. Aprašo 56 punkte nurodyta, kad ekspertiniai sprendimai įrašomi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. Aprašo 60 punkte nurodyta, kad pareigūnui, kuris pagal CMEK ekspertinį sprendimą pripažįstamas netinkamu tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, rašomas ligos liudijimas, kitiems tiriamiesiems – pažymos.
LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017, 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018). Taigi CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą. CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas klausimas. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį sprendimą, tačiau ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas
Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 7B-131, be kita ko, nurodytas ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūno, t. y. MGP vyresniosios inspektorės R. C., tinkamumą tolesnei tarnybai (Aprašo 4.2 punktas) bei ekspertizės pagrindas – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Aprašo 10.5 punktas). Aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu CMEK, atlikdama ekspertizę, nustato, kad siuntime pateiktų duomenų nepakanka, kreipiasi į įstaigą dėl trūkstamų duomenų pateikimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai nustatė duomenų trūkumą; įstaiga privalo CMEK pateikti trūkstamus duomenis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo CMEK paklausimo dėl trūkstamų duomenų pateikimo gavimo dienos. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad siunčiant ekspertizei pareigūną ar kursantą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo išvados, surašytos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 „Dėl Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“, nustatyta tvarka, patvirtinta kopija. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad nesant tarnybinio patikrinimo išvados kopijos arba jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti visi privalomi duomenys, CMEK priima sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę. Pažymėtina, jog Ligos liudijimu priimtas sprendimas atitinka Aprašo 74.4 punktą, kuriame nurodyta, kad atlikusi pareigūno, atsiųsto dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, ekspertizę, CMEK, be kita ko, gali priimti ekspertinį sprendimą – netinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I–III skiltis; liga ar sveikatos sutrikimas, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.
Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 59 straipsnio 6 dalis). Ginčui aktualiu laikotarpiu nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba tvarką nustatė Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-138 „Dėl Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 3 d.). Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba profesinio ar įvadinio mokymo šių Taisyklių nustatyta tvarka yra nustatytas priežastinis ryšys. Šių Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo. Šių Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad įstaigos vadovas, gavęs pranešimą apie pareigūno, kursanto mirtį, sveikatos sutrikdymą, paveda per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą; ypatingais atvejais įstaigos vadovas įsakymu paveda tirti įvykį trijų narių komisijai, į kurios sudėtį įeina valstybės tarnautojai, kompetentingi nustatyti visas įvykio aplinkybes. Šių Taisyklių 10.6 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodoma ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, kai ją pasirašo visi tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys. Šių Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai negalima susieti pareigūno, kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo su numanomo užkrėtimo data ir aplinkybėmis, taip pat pareigūnui dėl asmeninių motyvų atsisakius sveikatą, jos pokyčius nustatančio tyrimo, rekomenduojamo gydymo bei medicininio stebėjimo, nesilaikant nustatytų apribojimų dėl sveikatos būklės po sveikatos tikrinimo bet kuriuo etapu, darytina išvada, kad įvykis nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu. Šių Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad pareigūno, kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį bei priežastinį ryšį tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato CMEK.
Įvertinus Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 7B-131 nurodytą ekspertizės uždavinį ir pagrindą bei tai, kad nėra priimta ir Medicinos centrui ar CMEK nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, kuri patvirtintų, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jos tarnyba, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo siunčiama dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ir buvo siunčiama tik dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo. CMEK neturėjo pagrindo nei atsisakyti atlikti ekspertizę, nei reikalauti papildomų dokumentų, kadangi nustatytam uždaviniui, t. y. tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui, jų pakako. Vadovaujantis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, nei Medicinos centro, nei CMEK kompetencijai nepriskirta vertinti ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, taip pat savo iniciatyva nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą. Ligos liudijime įrašas, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu, laikytinas kaip informacija, o ne medicininės ekspertizės atlikimo metu gauti duomenys.
Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai panaikinti Ligos liudijimą bei įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti įsakymą dėl atleidimo iš pareigų ir kitų išvestinių reikalavimų
Pareiškėja prašo panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ nuo įsakymo priėmimo dienos, grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas, priteisti iš Muitinės departamento pareiškėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. vasario 1 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 186. Skundžiamo Įsakymo 1 punktu R. C., Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnioji inspektorė, 2019 m. vasario 8 d. atleista iš pareigų (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą)). Įsakymo 2 punktu nustatyta R. C. išmokėti: 1) piniginę kompensaciją už 45,85 kalendorines dienas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 24 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 4,13 darbo dienas už darbo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų iš Klaipėdos teritorinei muitinei skirtų asignavimų; 2) 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą). Statuto 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, – tris kartus.
Kaip minėta, pareiškėja su Ligos liudijimu buvo supažindinta 2019 m. vasario 4 d. ir pasirašytinai Ligos liudijime nurodė, kad nenori gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų, nors tos pačios dienos – 2019 m. vasario 4 d. prašymu, adresuotu Muitinės departamento generaliniam direktoriui, prašė suteikti galimybę priimti ją į darbą pareigose pagal darbo sutartį. Pareiškėja patikslintu skundu nurodo, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas Statuto 76 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.
Pareiškėja patikslintu skundu nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300, 6 punktu sveikatos sutrikdymo sunkumui mastui nustatyti į CMEK pareigūnas turi būti siunčiamas po to, kai jam užbaigiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) pareigūnui išdavimo. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėja į CMEK turėjo būti siunčiama ne vėliau, kaip po 120 dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, o tuo metu, pareiškėjos žiniomis, būtų buvusi galimybė perkelti pareiškėją į kitą, lengvesnį ir jos sveikatą atitinkantį darbą.
Kaip ne kartą minėta, Ligos liudijimu nuspręsta, jog pareiškėja, vadovaujantis Sąvado 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, ir III skiltis. Šios Ligos liudijimo sprendimo dalies pareiškėja neginčija, taigi iš esmės su ja sutinka. Pareiškėja nebuvo pripažinta tinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I ir (ar) II, ir (ar) III skiltį (Aprašo 74.1 punktas), o buvo pripažinta visiškai netinkama tolesnei tarnybai pagal visas skiltis. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos. Darytina išvada, kad šiuo atveju vadovaujantis Statuto 76 straipsnio 5 dalimi, pareiškėja apskritai negalėtų būti perkelta į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Ši Statuto teisės norma neįpareigoja suteikti ar ieškoti galimybių atleidžiamą pareigūną įdarbinti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį. Šios Statuto teisės normos prasme pareigos valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nelaikytinos lygiavertėmis ar žemesnėmis už vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja neskundė, jos manymu, galimo vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. siųsti pareiškėją į CMEK, todėl vien dėl to, kad CMEK išvada, jog pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai, buvo gauta vėliau, nei galėjo būti gauta, nedaro skundžiamo Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu.
Statuto 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos; šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju esant CMEK išvadai, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai, ir nesant galimybių pareiškėją perkelti į kitas pareigas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėja turėjo būti atleista iš einamų pareigų. Pareiškėja neginčija skundžiamu Įsakymo 2 punktu nustatytų išmokų ar jų dydžio. Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą Įsakymą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas viršytų kompetenciją, taip pat kad skundžiamas Įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai panaikinti skundžiamą Įsakymą nuo jo priėmimo dienos bei išvestinių reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo
Pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. prašymu, adresuotu Muitinės departamento generaliniam direktoriui, prašė, vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 3 dalimi, išmokėti jai piniginę kompensaciją dėl patirtos traumos darbe – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžio, metus laiko (nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 21 d.) trukusio nedarbingumo, išgyventų ir išgyvenamų fizinės sveikatos sutrikdymų, kuriuos patyrė 2018 m. sausio 13 d. darbe, nelaimingo atsitikimo metu, atliekant tarnybines pareigas.
Statutas išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas: Statuto 59 straipsnis numato kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 66 straipsnis – pareigūnų ir kursantų draudimą. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Šios dalies 1-7 punktuose taip pat nustatyti kompensacijos dydžiai. Statuto 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu; pareigūnų draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.
LVAT yra pažymėjęs, kad abi šias teisės normas (t. y. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalį ir 49 straipsnio 1 dalį) sieja bendras objektas – pareigūno gyvybė ir sveikata, tačiau jos numato skirtingus pareigūno gyvybei ir sveikatai padarytos žalos kompensavimo būdus, priklausomai nuo priežasčių pobūdžio, dėl kurių atsirado tokia žala. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies atveju, pareigūno gyvybei ir sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytais būdais, kai žala pareigūno gyvybei ar sveikatai padaroma, jam atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba tokia žala pareigūnui turi būti padaryta dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso, t. y. minėtos žalos atsiradimo priežastimi turi būti ne bet kokia pareigūno veikla, bet susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai arba padaryta jam dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio 1 dalies atveju, pareigūno gyvybei ar sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytu būdu, jei tokia žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo. Pagal Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 2 straipsnio 8 dalį, nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis <...>, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo atvejams priskiriami visi rizikos veiksniai, dėl kurių atsirado žala pareigūno gyvybei ar sveikatai, nepriklausomai nuo tarnybinės veiklos pobūdžio, kurią vykdė pareigūnas, žalos atsiradimo metu. Tai apibendrinus darytina išvada, kad Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami teisiniai santykiai vieni nuo kitų atribojami pagal tai, kokio pobūdžio tarnybinę veiklą vykdė pareigūnas, kai jam atsirado aptariama žala. Tai lemia, kad žala pareigūnui gali būti kompensuota Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais tik tais atvejais, jei žala atsirado jam vykdant tarnybinę veiklą, kurios pobūdis atitinka šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. Ir priešingai, jei tarnybinės veiklos pobūdis neatitinka minėtų sąlygų, tai žala pareigūnui šia tvarka negali būti kompensuota, o tai turi būti daroma kitais būdais (pvz., Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1008/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011).
Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.
LVAT, pasisakydamas dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindamas šį skirtumą, LVAT nurodė, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas nebūtų buvę. Tuo tarpu pirmosios iš aukščiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Kalbėdamas apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), LVAT pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo, kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–145/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010).
Atsižvelgdama į nurodytus Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šios dalies nuostata apie kompensacijos išmokėjimą, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (trečioji iš nurodytų alternatyvų), kaip ir šios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibūdinta nuostata, ginčo situacijai nėra aktualios ir netaikytinos, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė traumą dėl prieš tai jos atliktų tarnybinių pareigų arba kad ji buvo sužalota tik dėl savo, kaip muitinės pareigūnės statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta pareiškėjos trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Tuo pačiu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto 59 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.
LVAT (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010) yra pažymėjęs, kad Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigūnus) policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.
Dar Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. RŽ3-254 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus budėtojų vidaus darbo taisyklių III skyriaus „Budėtojo veiksmai darbo (pamainos) metu“ 22 punktu buvo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus budėtojas užtikrina Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimą valstybinių švenčių metu. Ginčo dėl to, ar pareiškėjos susižalojimas atsirado tuo metu, kai ji ėjo savo tarnybines pareigas, nėra. Tačiau dėl to ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, pavyzdžiui, LVAT yra pasisakęs, kad aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, šiame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigūno pasirengimu šiems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-1509-10, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-568/2010).
Muitinės tikslai ir uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės tikslai – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinės uždaviniai: 1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas; 2) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas; 3) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas; 4) muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas; 5) kitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Taigi nagrinėjamu atveju aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, šiame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigūno pasirengimu šiems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu.
Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, o patirti tokio pobūdžio tarnybos metu sveikatos sužalojimai kompensuojami Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio tvarka ir sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438?1346/2014).
Teismo vertinimu, Lietuvos valstybės vėliavos nukabinimas nuo muitinės administracijos pastato, pasilipus ant aliumininių kopėčių, negali būti siejamas su tiesioginiu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu, taip pat tokie veiksmai nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Statuto 59 straipsnio 3 dalies. Laikytina, kad Komisijos, sudarytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1436 „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ pagrįstai konstatuota, jog Lietuvos Respublikos vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta pareigūno veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai ir kad Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali būti išmokama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja patikslintu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš Muitinės departamento bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė priteisti bylinėjimo išlaidas (kelionės išlaidas į teismo posėdžius, jeigu tokios būtų patirtos). Nurodė, jog vieno atstovo kelionės išlaidos iš Vilniaus į Klaipėdos miestą siektų preliminariai apie 70 €, dviejų - 140 €. Bylos duomenimis, dviejuose teismo posėdžiuose – 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. spalio 21 d. dalyvavo du Medicinos centro atstovai – Indrė Gasperė ir Tadas Daugėla, o viename posėdyje – 2019 m. rugpjūčio 14 d. dalyvavo viena Medicinos centro atstovė – Indrė Gasperė. 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu Medicinos centro atstovė Indrė Gasperė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Medicinos centro atstovai dalyvavo 3 posėdžiuose, iš viso prašo priteisti 210 € bylinėjimosi išlaidų (kelionės išlaidos). Paaiškino, kad kelionės atstumas yra 600 km, todėl sunaudojama 60 l kuro.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog atsakovas Medicinos centras turi teisę gauti iš pareiškėjos savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai priskiriamos prie bylos nagrinėjimo išlaidų. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Atsakovas Medicinos centras iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu, kuriame būtų apskaičiuota prašoma priteisti išlaidų suma, be to, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, pvz., mokėjimo kvitų už kurą, kelionės lapų, kuriuose būtų matomi nuvažiuoti atstumai, automobilio kuro suvartojimo norma ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Medicinos centro prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos R. C. patikslintą skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Atmesti pareiškėjos R. C. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė