Administracinė byla Nr. AS-285-662/2024

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl neveikimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) atsakyti į klausimus.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nutarta pareiškėjui nustatyti terminą iki 2024 m. vasario 19 d. skundo trūkumams pašalinti (teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo dalyko ir pagrindo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundžiamą neveikimą ir patvirtinančių pareiškėjo turtinę padėtį, nenurodė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka).

Pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. vasario 19 d. prašymą (gautas 2024 m. vasario 21 d.), kuriame išdėstė nesutikimą ir savo poziciją dėl teismo nustatytų skundo trūkumų.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį su priedais pareiškėjui, nustačius, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas pateikė 2024 m. kovo 8 d. atskirąjį skundą (gautas 2024 m. kovo 12 d.), prašydamas: 1) atskirąjį skundą priimti ir nagrinėti iš esmės; 2) iš NŽT ir Registrų centro išreikalauti atsiliepimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, nurodė: pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, todėl jo skundas neapmokestinamas žyminiu mokestį ir buvo prašyta atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pareiškėjas kreipėsi į NŽT ir Registrų centrą (būstinę, esančią Vilniuje), išnaudojo ikiteisminio nagrinėjimo galimybes, dėl to skundas galėjo būti paduotas tiesiogiai teismui; skundžiamoje teismo nutartyje apskritai nėra jokių paaiškinimų dėl nustatytų skundo trūkumų; pareiškėjo suformuoti skundo reikalavimai aiškūs ir lengvai išsprendžiami.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nutarta pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2024 m. kovo 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. kovo 12 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, iš kurio turinio aišku, kad juo skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 152 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad paskutinė diena apskųsti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį buvo 2024 m. kovo 8 d.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo atskirasis skundas teisme gautas 2024 m. kovo 24 d., konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti.

Teismas, remdamasis tuo ir nustatęs, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo (priimtas Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi) turinio aišku, kad pareiškėjas nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepraleido termino atskirajam skundui paduoti ir todėl pagrįstai neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad terminas atskirajam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos, kai buvo gauta skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartis, t. y. nuo 2024 m. kovo 2 d., atsižvelgus į nedarbo dienas. Todėl pareiškėjas, 2024 m. kovo 8 d. paduodamas atskirąjį skundą, nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo procesinių dokumentų terminai skaičiuojami nuo tokio dokumento padavimo paštui dienos, todėl teismo nutartyje nurodyta klaidinga 2024 m. kovo 24 d. data.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje vartojamas šiam atvejui netinkamas „apeliacinio skundo“ terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nutarta jį grąžinti pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nutarė atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir jį grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikydamasis pozicijos, kad jis nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, o teismas suklydo, terminą atskirajam skundui paduoti skaičiuodamas ir jį nustatydamas nuo dienos, kada atskirasis skundas buvo gautas teisme.

Sprendžiant klausimą dėl teisės į apeliaciją apribojimo teisėtumo, pažymėtina, kad proceso šalims yra suteikta teisė apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau šią teisę proceso šalys turi įgyvendinti, laikantis įstatymuose, šiuo atveju – ABTĮ nustatytos tvarkos.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.), o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ II skyriuje „Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme“ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Todėl, sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, taikomos teisės normos, reglamentuojančios skundo ir (ar) apeliacinio skundo priėmimo klausimus.

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai skundžiama nutartis nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant (t. y. rašytinio proceso tvarka), atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.). ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį, kuria, be kita ko, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ši nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo (nurodytas Regionų apygardos teismas laikomas rašymo apsirikimu) Klaipėdos rūmus.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 23 d. pranešimu „Dėl nutarties siuntimo“ pareiškėjui išsiųstas Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties nuorašas, kuris pagal „Siuntų sekimas“ duomenis pareiškėjui įteiktas 2024 m. kovo 1 d.

ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia.

Vadinasi, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Tačiau, vien ši aplinkybė nereiškia, kad teismas tokiu atveju neturi spręsti klausimo dėl atskirojo skundo termino padavimo atnaujinimo, nes ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, tiesiogiai nurodyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 137 str., 151 str.).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, nes išsiuntė jį teismui dar nepasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, t. y. 2024 m. kovo 8 d. Tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šį pareiškėjo teiginį.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes padaryta, nenustačius šiuo atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. kada pareiškėjas išsiuntė teismui atskirąjį skundą.

ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, prie skundo pridedami, be kita ko, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad byloje nėra teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti reikalingi faktiniai duomenys, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti jam įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str., 137 str., 151 str.), t. y. turėjo išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi pagrįsti teismui savo teiginį, jog atskirąjį skundą išsiuntė teismui 2024 m. kovo 8 d. dokumentais ar kitais įrodymais, išaiškinti pareiškėjui teisines pasekmes, kilsiančias, jei pareiškėjas nepagrįs šios aplinkybės dokumentais ar kitais įrodymais bei jo teisę paduoti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuriame turi būti nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, jeigu terminas atskirajam skundui buvo praleistas, nustatydamas pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 134 str. 2 d., 151 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, kada pareiškėjas išsiuntė teismui atskirąjį skundą, turi teisę kreiptis ir į suinteresuotus asmenis ir prašyti pateikti nuomonę aptariamu klausimu (ABTĮ 30 str. 3 d., 137 str., 151 str.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, dėl ko, šiuo konkrečiu atveju atsisakęs priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiami jokie su bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimu susiję procesiniai prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. J. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Audrius Bakaveckas

        Iveta Pelienė