Civilinė byla Nr. e2A-12-516/2025
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00068-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. F. ir atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos 7 524 Eur nuostolių (negautų pajamų) ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), vykdydama viešąjį pirkimą, 2022 m. lapkričio 7 d. išsiuntė ieškovui teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutarties (toliau – ir Sutarties) projektą ir Techninę specifikaciją. Iki konkurso pradžios buvo pateikta informacija apie viešojo pirkimo sąlygas, pateikti viešojo pirkimo kriterijai, nurodyta paslaugų pirkimui skiriama suma. Ieškovas konkursą laimėjo pasiūlęs mažiausią paslaugų kainą. Šalys 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutartį. Pasirašydamas Sutartį, ieškovas esminėmis ir pagrindinėmis Sutarties sąlygomis laikė tas, kurios buvo suderintos Techninėje specifikacijoje, o Techninės specifikacijos sąlygos negali nesutapti su viešojo pirkimo sutarties sąlygomis. Ieškovo (teikėjo) paslaugos buvo pirktos 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn., taip pat 2023 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn.
3. Užsakovė, rengdama pirkimo dokumentus, aplinkybę, kad nežino ir negali žinoti tikslaus numatomų pirkti paslaugų kiekio, privalėjo nurodyti Techninėje specifikacijoje. Nuo 2023 m. sausio mėn. pradžios iki rugsėjo mėn. ieškovui nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad konsultavimo paslaugų poreikis dėl kokių nors priežasčių pakito arba tapo nereikalingas, nebuvo siūlyta koreguoti sutartinius santykius. Užsakovė nupirko paslaugų už 2 475 Eur ir už jas sumokėjo, tačiau liko neįvykdžiusi sutartinių prievolių – neužsakiusi grupinių ir individualių konsultacijų už 7 524 Eur.
4. Atsakovei buvo pateikta rašytinė pretenzija dėl ieškovui atsiradusių nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė pretenziją atmetė, teigdama, kad Sutarties sąlygas vykdė tinkamai: paslaugų užsakė tiek, koks buvo poreikis.
5. Atsakovė netinkamai vykdė viešąjį pirkimą ir nesiekė tų socialiai orientuotų ir viešųjų tikslų, kurie buvo deklaruoti specifikacijoje bei viešojo pirkimo sutartyje, nebendradarbiavo su ieškovu, nepateikė informacijos apie konsultacinių paslaugų kiekio poreikio kitimo laiką, priežastis ar kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių atsirastų pagrindas koreguoti Sutarties sąlygas. Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio 3 dalies, 87 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Šie įstatymo pažeidimai suponuoja atsakovės veiksmų neteisėtumą. Žala ieškovui kilo dėl netinkamo pirkimo dokumento įgyvendinimo ir sutartinių prievolių netinkamo vykdymo, žala kilo ne Sutarties sudarymo metu, tačiau pasibaigus jos galiojimui. Atsakovei neteikiant užsakymų, buvo pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis kas mėnesį vykdyti konsultacijas ir už šį darbą turėti sutarto dydžio pajamas. Nuo 2023 m. sausio iki rugsėjo mėn. ieškovas pagal sutartį pajamų iš atsakovės negavo, o tai sudaro jo patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. F. iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos 4 525 Eur nuostolių, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad šalys skirtingai suprato Sutarties sąlygas, apibrėžiančias Sutarties objektą (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 2.2 papunkčiai).
8. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 2 punktas „Teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų kiekiai ir apimtys“ numatė, jog teisinės konsultavimo ir informavimo paslaugos bus teikiamos tiek individualiai, tiek grupėmis, priklausomai nuo poreikio. Teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų mokestį sudaro: grupinio konsultavimo 1 val. kaina be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir individualios konsultacijos 1 val. kaina be PVM. Pagal Sutartį preliminariai numatoma nupirkti 10 grupinių konsultavimų (grupė iki 8 asmenų), grupinio konsultavimo trukmė – 2 val., ir 90 individualių konsultacijų, kurių vienos trukmė priklausys nuo poreikio. Tiek grupinėse, tiek individualiose konsultacijose vienas asmuo gali dalyvauti tiek kartų, kiek jam reikia. Esant poreikiui, galimas teikėjo darbas ir be dalyvio (įvairių raštų rengimas, užklausų siuntimas ir pan.). Tokiu atveju už sugaištą laiką mokama individualios konsultacijos kaina. Paslaugos bus perkamos 12 mėnesių, bet ne ilgiau nei bus nupirkta paslaugų už 9 999 Eur be PVM, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau.
9. Teismas nurodė, kad, analizuojant Techninės specifikacijos 2 punktą „Teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų kiekiai ir apimtys“, pastebėtina, jog jau pirmajame sakinyje yra išreikštas paslaugos teikimo būdas. Pirmajame sakinyje („Teisinės konsultavimo ir informavimo paslaugos teikiamos tiek individualiai, tiek grupėmis, priklausomai nuo poreikio“) vartojamos būdo aplinkybės (kaip?): „individualiai“ (asmeniškai, vienam asmeniui), „grupėmis“ (keletui asmenų), „priklausomai nuo poreikio“. Semantinis (reikšminis) krūvis sakinyje tenka būtent pastarajai aplinkybei, kuri išreikšta prieveiksmiu „priklausomai“, žyminčiu priežasties ir pasekmės santykį, ir prielinksnine konstrukcija „nuo poreikio“. Sakinyje neįvardintas subjektas, tačiau veiksmažodžio forma „teikiamos“ (teikti – aprūpinti kuo, duoti, veikti kieno naudai) duoda pagrindą suprasti, kad kalbama apie paslaugų gavėjo poreikį ir, atsižvelgiant į gavėjo poreikį (interesą), parenkamas paslaugos teikimo būdas – individuali ar grupinė. Teismo vertinimu, konstrukcija „pagal poreikį“ suprantama taip, kad paslaugos bus teikiamos tokios, „kokių reikia“, o ne „kiek reikia“, nes paslaugų kiekis nurodomas trečiame sakinyje: preliminariai numatoma nupirkti 10 grupinių ir 90 individualių konsultacijų.
10. Teismas, susipažinęs su pirkimo sąlygomis ir jas išanalizavęs, sutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo Sutarties sąlygos in corpore (visa apimtimi) nėra tikslios ir aiškios. Vertindamas nurodytas sąlygas, teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, kad ši negali prognozuoti įsigyjamų paslaugų kiekio. Nurodė, kad posėdžio metu aiškinantis, kodėl preliminariai buvo numatyta pirkti 10 grupinių ir 90 individualių konsultacijų per metus, atsakovės atstovas paaiškino, jog toks perkamų paslaugų kiekis (valandomis) nustatytas atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie asmenų ratą, kuriems šios paslaugos gali būti teikiamos, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti.
11. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tokių paslaugų apimtį dėl jų pobūdžio nustatyti tiksliai yra sunku, todėl negalima tiksliai žinoti, kokia rizika tenka teikėjui, kad paslaugų poreikis bus mažesnis, negu preliminariai nurodytas. Teismo vertinimu, byloje tampa aktualus santykis tarp paslaugų teikėjo prisiimamos rizikos, kad pirkimo objekto (paslaugų) apimtis bus mažesnė, negu nurodyta Sutartyje, ir perkančiosios organizacijos pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti pirkimo objektą.
12. Teismas pažymėjo, kad už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos ir šio vertinimo nekeičia tai, jog paslaugų teikėjas – profesionalus teisininkas. Nurodė, kad būtent atsakovei, o ne ieškovui, kuris nepateikė klausimų dėl ginčo konkurso sąlygos, neturi tekti neigiami padariniai tik dėl to, kad jis nepasinaudojo teise paprašyti paaiškinti ar patikslinti pirkimo reikalavimų.
13. Teismas nusprendė, kad atsakovė, kaip pirkimo organizatorė, parengusi viešojo pirkimo sąlygas, neturėjo nuoseklaus ir aiškaus požiūrio į jų turinį. Pirkimo sąlygos (2.1, 2.2 papunkčiai), pagal kurias objektyviai aiškiai neapibrėžtas pirkimo objekto (teisinių paslaugų) kiekis, neproporcingai užkrauna teikėjui Sutarties vykdymo riziką. Įvertinęs bylos dokumentų visumą ir atsižvelgdamas į sprendžiamo ginčo specifiką, teismas konstatavo, kad, konkurso sąlygose aiškiai neįtvirtinus perkančiosios organizacijos poreikių ir tikslų, preliminariai neapibrėžus pirkimo objekto, sąlygų netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi vien teikėjo nenaudai. Pažymėjo, kad netikslių Sutarties sąlygų neigiamų padarinių rizika tenka ir sąlygą pasiūliusios bei parengusios šalies nenaudai.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė, vykdydama viešąjį konkursą, nurodė netikslias pirkimo sąlygas (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), preliminariai neapibrėžė pirkimo objekto (VPĮ 87 straipsnio 2 dalis), t. y. suteikė teikėjams klaidingą informaciją, kuri turėjo ieškovui esminę reikšmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse bei Sutarties pasirašymo, ir tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti. Ieškovas, įvertinęs atsakovės paskelbto viešo konkurso medžiagą, kurios dalis – dėl perkamų paslaugų kiekio buvo suformuluota netiksliai, apsisprendė dalyvauti konkurse, teikė pasiūlymą, tikėjosi, kad paslauga apimtimi gali būti didesnė, negu nurodoma paraiškoje ir, įvykdęs įsipareigojimus, negavo prognozuojamų pajamų, todėl patyrė žalą. Atsakovės neteisėti veiksmai, teismo vertinimu, pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovui apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (ir ieškovui). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos).
15. Teismas nurodė, kad galimas maksimalus paslaugų kiekis (9 999 Eur be PVM per 12 mėnesių) nepasiektas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog preliminariai nurodyto pirkimo objekto apimtis (kiekis) svyruoti didėjimo ir (ar) mažėjimo prasme gali nežymiai (mažiau nei trečdaliu), teismo vertinimu, konsultavimo paslaugų turėjo būti nupirkta mažiausiai už 7 000 Eur (9 999 Eur – (9 999 x 30 proc.)). Paslaugų buvo suteikta už 2 475 Eur, todėl, teismo vertinimu, negautomis pajamomis laikytinas skirtumas tarp minimalaus teiktinų paslaugų kiekio, jeigu pirkimo objektas būtų bent preliminariai apibrėžtas, ir suteiktų paslaugų kiekio – 4 525 Eur (7 000 Eur – 2 475 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovas V. F. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovas kvestionavo tik Sutarties 2.2 papunkčio teisėtumą. Nei ieškinyje, nei dublike ieškovas nevertino sutarties sąlygų in corpore ir pasisakė tik dėl kai kurių Sutarties sąlygų atitikimo viešojo pirkimo dokumentams ir VPĮ reglamentuotiems viešųjų pirkimų principams. Dėl to teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas.
16.2. Teismo motyvas, kad Sutarties 2.2 papunkčio sąlyga yra nustatomas neapibrėžtas konsultacijų kiekis, vertintinas kritiškai. Viešojo pirkimo tikslas – suteikti teisines paslaugas konkrečiai apibrėžtam pavienių asmenų ratui (90 asmenų) arba analogiškam asmenų, suburtų į grupes (10 grupių) ratui. Viešojo pirkimo sutarties 2.2 papunktis yra neteisėtas, pažeidžiantis viešojo pirkimo principus ir pripažintinas niekiniu nuo sudarymo momento.
16.3. Sutarties 1.1 papunkčio sąlygos nebuvo viešojo pirkimo dokumentuose, todėl ji negalėjo būti įtraukta į Sutartį. Kita vertus, vertinant šią sąlygą ją priėmusios šalies naudai, kaip to reikalauja įstatymas, teigtina, kad ji sistemiškai aiškintina su Sutarties 2.1 papunkčio sąlyga, kur viešasis poreikis apibrėžtas fiksuota kaina bei tiksliu asmenų skaičiumi. Tai reiškia, kad poreikis tiesiogiai susietas su skirtu finansavimu ir konkrečiu skaičiumi apibrėžtų asmenų ratu. Tokia sąlyga neatitinka VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatų.
16.4. Teismas, nurodęs, kad Sutarties sąlygos yra neaiškios ir neapibrėžtos, ėmėsi tas sąlygas pats apibrėžti, pareikšdamas, jog paslaugų turėjo būti nupirkta tik už 7 000 Eur. Teismas nepagrįstai teigia, kad paslaugų apimtis buvo preliminariai nustatyta pirkimo dokumentuose. Apimtis buvo tiksliai ir konkrečiai apibrėžta. Teismo išvada, kad paslaugų kiekis gali svyruoti trečdaliu, prieštarauja pirkimo dokumentų sąlygoms, nes ten joks paslaugų kiekio arba skiriamo finansavimo svyravimas nenumatytas.
16.5. Sutarties 2.2 papunkčiu keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tai prieštarauja VPĮ 86 straipsnio 3 daliai. Atsakovė, nutylėdama apie Sutarties 2.2 papunkčio tikrąjį tikslą, sudarė netiesiogines prielaidas kainos mažinimui.
16.6. Sutartyje nebuvo punktų, pagal kuriuos žala gali būti atlyginama tik iš dalies, todėl atsakovė privalo atsakyti už viešojo pirkimo sutarties pažeidimu sukeltą žalą. Atsakovė pažeidė pirkimo sutarties 4.2.1 papunktį, todėl jos atsakomybę suponuoja Sutarties 4.4.3 papunkčio nuostata.
17. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. F. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
17.2. Sutarties 8.9 papunktyje nurodyta, kad Sutartis turi priedą – Techninę specifikaciją, kuri yra neatskiriamoji Sutarties dalis. Teismas, nagrinėdamas ginčą, nepagrįstai atskyrė nuo Sutarties jos neatskiriamąją dalį – Techninę specifikaciją ir jos atitinkamą dalį (2 punktą) nepagrįstai analizavo atsietai nuo vientiso dokumento turinio. Teismas, semantiniu (reikšmės) požiūriu išnagrinėjęs vien tik techninės specifikacijos 2 punkto pirmąjį sakinį, priėjo prie klaidingų išvadų, kad numatomų nupirkti paslaugų poreikis yra susietas su paslaugų teikimo būdu (grupinės ar individualios konsultacijos). Techninės specifikacijos (sutarties neatskiriamosios dalies) atitinkamos dalies (2 punkto) aiškinimas atskirai nuo Sutarties (vientiso dokumento) lėmė teismo klaidingas išvadas, kad perkančioji organizacija preliminariai neapibrėžė pirkimo objekto. Sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 2.2 papunkčiai aiškiai apibrėžė, kad atsakovė, priklausomai nuo poreikio, numatė nupirkti iš ieškovo tikslinei asmenų grupei Techninėje specifikacijoje preliminariai numatytą paslaugų kiekį už maksimaliai galimą sumą per nurodytą laikotarpį (12 mėnesių), priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau, tačiau neįsipareigojo nupirkti iš ieškovo paslaugų už visą kainą. Sutartyje (2.2 papunktyje) buvo aiškiai nurodyta sąlyga ir priežastis, dėl kurios atsakovė neįsipareigojo nupirkti iš ieškovo paslaugų už visą (maksimaliai galimą) sumą – nes užsakomų paslaugų kiekis, priklausomai nuo poreikio, gali kisti.
17.3. Ieškovas (profesionalus teisininkas) dėl Sutarties projekto 2.2 papunkčio pastabų nepareiškė ir gera valia pasirašė Sutartį. Jis turėjo žinoti, kad per Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė jam sumokės už faktiškai suteiktų paslaugų kiekį (skaičių) pagal ieškovo pasiūlytą ir Sutartyje numatytą fiksuotą įkainį – 99 Eur už valandą. Sutarties 2.2 papunkčio sąlyga, nustatanti, kad atsakovė neįsipareigoja nupirkti iš teikėjo (ieškovo) paslaugų už visą (t. y. maksimaliai galimą 9 999 Eur) sumą, nes paslaugų bus užsakoma pagal poreikį, ieškovui negalėjo sukelti pagrįstų lūkesčių, jog atsakovė nupirks iš jo paslaugų už visą maksimaliai galimą išleisti Sutarties vykdymui sumą (9 999 Eur). Sutarties sąlygos ieškovui negarantavo, kad jis gaus visą Sutartyje nurodytą maksimalią sumą, kurią atsakovė, vykdydama Sutartį, gali išleisti paslaugų pirkimui.
17.4. Ieškovas, remdamasis Sutarties 6.4 papunkčiu, neturi faktinio ir teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės žalos (negautų pajamų), nes atsakovė su ieškovu už jo faktiškai atliktą darbą (suteiktas paslaugas) atsiskaitė visiškai.
17.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 4 524 Eur, nes objektyviai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.
18. Ieškovas V. F. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovė į viešojo pirkimo sutarties sąlygas įtraukė sąlygas, kurios suteiktų jai teisę be pateisinamos priežasties nebeužsakinėti teisinių paslaugų. Toks sąlygų aiškinimas rodo atsakovės nesąžiningumą paslaugos teikėjo atžvilgiu.
18.2. Atsakovė nevykdė Techninėje specifikacijoje ir viešojo pirkimo sutartyje nurodytų įsipareigojimų, t. y. be pateisinamos priežasties ir sutartinio pagrindo devynis mėnesius iš dvylikos neužsakinėjo paslaugų, skirtų patenkinti viešąjį poreikį, o tai suponavo žalą viešajam interesui ir nuostolius paslaugos teikėjui. Be to, atsakovės neteisėtais veiksmais laikytinas jos išankstinis nesąžiningumas, pasireiškiantis VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu.
18.3. Specifikacija ir Sutartis nesuteikė teisės atsakovei tam tikrais mėnesiais nepirkti teisinių konsultacijų. Paslaugos teikėjas sutiko dalyvauti konkurse, turėdamas teisėtą lūkestį, kad 12 mėnesių jis turės nuolatinių pajamų.
19. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškovas apeliaciniame skunde Techninę specifikaciją nepagrįstai nurodo kaip atskirą viešojo pirkimo procedūros dokumentą. Sutarties turinys (įskaitant į ją įtrauktus priedus) turi būti vertinamas sistemiškai. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo nuostolių atlyginimo už Sutarties sąlygų pažeidimą, iš Sutarties turinio išskiria kai kuriuos punktus ir juos atitinkamai interpretuoja.
19.2. Sutartį šalys pasirašė po to, kai atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo pastabas, išbraukė 6.1 (kartu ir 6.2) papunkčius. Ieškovas (teikėjas) pastabų dėl Sutarties projekto 2.2 papunkčio, kurį šiuo metu kvestionuoja, nepareiškė. Aplinkybė, kad ieškovas, kuris yra profesionalus teisininkas, dėl Sutarties projekto 2.2 papunkčio pastabų nepareiškė ir pasirašė Sutartį, patvirtina, jog jis Sutarties pasirašymo metu turėjo žinoti ir žinojo, kad per Sutarties vykdymo laikotarpį (ne ilgesnį kaip 12 mėn.) atsakovė jam sumokės už faktiškai (pagal poreikį) suteiktų paslaugų kiekį (skaičių) pagal ieškovo pasiūlytą ir sutartyje numatytą fiksuotą įkainį – 99 Eur už valandą. Ieškovas prisiėmė jam iš anksto žinomą riziką, kad atsakovė gali iš jo per Sutarties galiojimo laikotarpį (12 mėn.) nenupirkti paslaugų už visą sutartyje numatytą (maksimaliai galimą) sumą (9 999 Eur).
19.3. Sutarties 2.1 papunktyje numatyta suma (9 999 Eur), atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, nurodyta kaip maksimaliai galima išleisti Sutartyje numatytam paslaugų pirkimui, atsižvelgiant į poreikį, suma. Finansavimo numatymas nereiškia, kad privalėjo būti išleista visa tam skirta suma.
19.4. Nesutinka su ieškovu, kad Sutarties 2.2 papunktis yra niekinis nuo sutarties sudarymo momento, vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi. Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija 2022 m. pabaigoje atliko teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų pirkimą tikslinei asmenų grupei – asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems užimtumo didinimo programoje, skirtoje užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti. Administracija 2022 m. spalio 26 d. neskelbiamos apklausos būdu raštu kreipėsi į tris galimus tiekėjus, turinčius teisininko kvalifikaciją, įskaitant ir ieškovą V. F. kviesdama pateikti pasiūlymus.
22. Ieškovas V. F. 2022 m. spalio 31 d. pateikė Administracijai pasiūlymą teikti teisinio konsultavimo ir informavimo paslaugas Administracijos nurodytai suinteresuotų asmenų grupei paraiškoje apibrėžtomis preliminariomis sąlygomis ir apimtimi, pasiūlęs paslaugos įkainį – 99 Eur (be PVM) už vieną valandą.
23. Administracija priėmė ieškovo pasiūlymą, kaip ekonomiškai naudingiausią, ir 2022 m. lapkričio 7 d. išsiuntė jam Sutarties projektą su priedu – Technine specifikacija. Dėl Sutarties projekto ieškovas 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė vienintelę pastabą – pasiūlė išbraukti 6.1 papunktį dėl netesybų. Administracija į pasiūlymą atsižvelgė – išbraukė iš Sutarties 6.1 papunktį ir su juo susijusį 6.2 papunktį.
24. Atsakovė (užsakovė) Administracija ir ieškovas V. F. (paslaugų teikėjas) 2022 m. lapkričio 14 d. pasirašė teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutartį. Sutarties 2.1 papunktis nustatė, kad pagal Sutartį paslaugų bus nupirkta ne daugiau kaip už 9 999 Eur be PVM per 12 mėn., bet ne ilgiau, nei bus nupirkta paslaugų už 9 999 Eur be PVM, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau.
25. Vykdydama Sutartį, Administracija nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. pagal poreikį nupirko iš ieškovo paslaugų iš viso už 2 475 Eur ir šią sumą sumokėjo ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras.
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo kilęs perkančiosios organizacijos (Administracijos) ir paslaugų teikėjo (ieškovo V. F.) ginčas, susijęs su Administracijos civiline atsakomybe. Apelianto (ieškovo) V. F. teigimu, atsakovė neįvykdė sutartinių prievolių, nes neužsakė grupinių ir individualių konsultacijų už likusią 7 524 Eur sumą, taip pažeisdama teisėtą ieškovo lūkestį kas mėnesį vykdyti konsultacijas ir už šį darbą gauti sutarto dydžio pajamas, todėl prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 4 525 Eur nuostolių, pakeisti, priteisiant jam ir likusią negautų pajamų (nuostolių) sumą. Savo ruožtu apeliantė (atsakovė) Administracija įrodinėja, kad, remiantis Techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygomis, paslaugos buvo užsakomos pagal poreikį ir Administracija neįsipareigojo nupirkti iš ieškovo paslaugų už visą maksimaliai galimą sumą – 9 999 Eur. Taigi šalys iš esmės nesutaria dėl Sutarties nuostatų aiškinimo.
27. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, yra nurodęs, kad pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178 469/2021, 50 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 57 punktas).
28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be to, be kita ko), dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 100 punktas).
29. Šalių sudarytos teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutarties 1.1 papunktis nustatė, kad perkamų paslaugų savybės ir reikalavimai nurodyti Sutarties priede „Techninė specifikacija“, o Sutarties 8.9 papunktis nustatė, kad Sutarties priedas – Techninė specifikacija yra neatskiriama Sutarties dalis. Taigi nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir jų vykdymo, būtina vertinti ne tik pačios Sutarties, bet ir Techninės specifikacijos, kaip sudėtinės Sutarties dalies, nuostatas.
30. Techninės specifikacijos 2 punkte buvo įtvirtinti perkamų teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų kiekiai ir apimtys, nustatant, kad teisinės konsultavimo ir informavimo paslaugos bus teikiamos tiek individualiai, tiek grupėmis, priklausomai nuo poreikio. Teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų mokestį sudaro: grupinio konsultavimo 1 val. kaina be PVM ir individualios konsultacijos 1 val. kaina be PVM. Pagal Sutartį preliminariai numatoma nupirkti 10 grupinių konsultavimų (grupė iki 8 asmenų), grupinio konsultavimo trukmė – 2 val., ir 90 individualių konsultacijų, kurios vienos trukmė priklausys nuo poreikio. Paslaugos bus perkamos 12 mėn., bet ne ilgiau nei bus nupirkta paslaugų už 9 999 Eur be PVM, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau. Pažymėtina, kad aptarta Techninės specifikacijos sąlyga iš esmės buvo perkelta ir į Sutarties 1.2, 2.1, 2.3 papunkčius. Sutarties 1.2 papunktis nustatė, kad paslaugos bus perkamos pagal užsakovės (atsakovės) poreikį, o Sutarties 2.1 papunktis nustatė, kad pagal Sutartį paslaugų bus nupirkta ne daugiau kaip už 9 999 Eur be PVM per 12 mėn., bet ne ilgiau, nei bus nupirkta paslaugų už 9 999 Eur be PVM, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau. Sutarties 2.3 papunktyje buvo nurodyti grupinių ir individualių teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų ieškovo pasiūlyti 1 val. įkainiai. Pažymėtina, kad Sutarties 2.2 papunktis aiškiai nustatė, jog užsakomų paslaugų kiekis, priklausomai nuo poreikio, gali kisti ir užsakovė (atsakovė) neįsipareigoja išpirkti visos Sutarties 2.1 papunktyje nurodytos Sutarties vertės.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pačioje Techninėje specifikacijoje nebuvo konkrečiai nurodyta, jog Administracija neįsipareigoja nupirkti paslaugų už visą maksimalią paslaugų kainą, tačiau sisteminis tiek Techninės specifikacijos, tiek Sutarties nuostatų aiškinimas aiškiai apibrėžia, kad Administracija, priklausomai nuo poreikio, numatė nupirkti iš ieškovo Techninėje specifikacijoje preliminariai numatytą paslaugų kiekį už maksimaliai galimą sumą (ne daugiau kaip 9 999 Eur) per nurodytą laikotarpį (12 mėn.), priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau, tačiau, priešingai nei įrodinėja ieškovas, neįsipareigojo nupirkti iš V. F. paslaugų už visą maksimaliai galimą sumą – 9 999 Eur. Techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad teisinės konsultavimo ir informavimo paslaugos bus teikiamos pagal poreikį, buvo nurodyti tik preliminarūs paslaugų kiekiai ir paslaugų teikimo būdai (grupinės ir individualios konsultacijos), tiek Techninėje specifikacijoje, tiek Sutartyje buvo įvardinta maksimali galima paslaugų kaina, o Sutarties 2.3 papunktyje buvo įtvirtinti ieškovo pasiūlyti paslaugų įkainiai už 1 val., Sutarties 2.2 papunktyje aiškiai ir konkrečiai pabrėžiant, kad Administracija, kaip minėta, neįsipareigoja nupirkti iš teikėjo paslaugų už visą maksimaliai galimą kainą – 9 999 Eur.
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino paminėtų Sutarties ir jos neatskiriamo priedo – Techninės specifikacijos – nuostatų visumos ir, semantiniu (reikšmės) požiūriu išnagrinėjęs iš esmės vien tik Techninės specifikacijos 2 punktą, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad numatomų nupirkti paslaugų poreikis yra susietas su paslaugų teikimo būdu (grupinės ar individualios konsultacijos), o ne su preliminariai numatomu nupirkti paslaugų kiekiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atitinkamų Techninės specifikacijos ir Sutarties nuostatų bei jų visumos, kad paslaugos bus perkamos pagal poreikį, kad jų kiekis gali kisti ir kad atsakovė nėra įpareigota išpirkti visos Sutarties vertės, t. y. nupirkti paslaugų už visą Sutartyje nurodytą maksimalią sumą, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, jog atsakovė, nupirkusi paslaugų tik už 2 475 Eur, pažeidė Sutartį.
33. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad Administracija, priėmusi ieškovo V. F. pasiūlymą, 2022 m. lapkričio 7 d. (iki Sutarties pasirašymo) išsiuntė jam tiek Sutarties projektą, tiek Sutarties priedą – Techninę specifikaciją. Ieškovas, susipažinęs su paminėtais dokumentais, pateikė vienintelę pastabą – pasiūlė išbraukti Sutarties 6.1 papunktį dėl netesybų, tačiau jokių pastabų dėl Sutarties 2.2 papunkčio, nustačiusio, kad paslaugų kiekis, priklausomai nuo poreikio, gali kisti ir kad Administracija neįsipareigoja išpirkti visos Sutarties vertės, nepareiškė. Taigi ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, susipažinęs su pirkimo dokumentais – tiek Sutarties projektu, tiek Technine specifikacija – turėjo žinoti ir žinojo apie prisiimamą riziką, t. y. kad per Sutarties vykdymo laikotarpį Administracija jam sumokės tik už faktiškai, t. y. pagal poreikį suteiktų paslaugų kiekį (skaičių) pagal paties ieškovo pasiūlytą ir Sutartyje numatytą fiksuotą įkainį ir kad Administracija neįsipareigojo išpirkti paslaugų už Sutartyje nurodytą maksimaliai galimą sumą – 9 999 Eur. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. F. argumentas, kad buvo pažeistas jo teisėtas lūkestis 12 mėn. turėti nuolatinių pajamų ir gauti Sutartyje nurodytą sumą (9 999 Eur), nepagrįstas.
34. Byloje nėra ginčo, kad Administracija, vykdydama Sutartį, per 12 mėn. laikotarpį nupirko ir sumokėjo ieškovui V. F. už faktiškai suteiktas teisines konsultavimo ir informavimo paslaugas 2 475 Eur. Taigi Administracija su ieškovu už jo faktiškai atliktą darbą (suteiktas paslaugas) atsiskaitė visiškai, savo ruožtu ieškovas reikalauja atlygio už darbą, kurio neatliko. Nustačius, kad šalių sudarytoje Sutartyje buvo aiškiai ir konkrečiai įtvirtina, jog paslaugos bus perkamos pagal poreikį ir kad Administracija neįsipareigoja išpirkti visos Sutarties vertės (Sutarties 2.2 papunktis), teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės neva negautų pajamų (nuostolių) – likusios Sutarties vertės (paslaugų kainos), kurią jis, kaip nurodo, tikėjosi gauti.
35. Nepagrįstas apelianto V. F. skundo argumentas, kad Sutarties 2.2 papunktis prieštarauja VPĮ 86 straipsnio 3 daliai, nes netiesiogiai leidžia mažinti Sutarties kainą. VPĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.
36. Nagrinėjamu atveju Administracija Techninėje specifikacijoje nurodė tik preliminarius ketinamų pirkti paslaugų kiekius, maksimalią paslaugų kainą, kurią gali skirti, bei numatė fiksuoto įkainio kainodaros taikymą. Ieškovas, susipažinęs su pirkimo dokumentais ir žinodamas preliminarai nurodytą ketinamą pirkti paslaugų kiekį, pasiūlė fiksuotą įkainį – 99 Eur už 1 val. Toks ieškovo pasiūlytas įkainis, priėmus jo teiktą pasiūlymą, buvo įtrauktas ir nurodytas Sutarties 2.3 papunktyje ir jis per visą Sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpį nebuvo keičiamas. Nustatyta, kad pagal paties ieškovo nurodytą įkainį atsakovė apmokėjo už faktiškai ieškovo suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras. Tai, kad atsakovė neužsakė ir nenupirko paslaugų už visą Sutartyje nurodytą paslaugų kainą (9 999 Eur), priešingai nei įrodinėja apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeista VPĮ 86 straipsnio 3 dalis, juo labiau, kad pačioje Sutartyje, kaip jau buvo minėta, buvo aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta sąlyga, jog Administracija neįsipareigoja išpirkti visos Sutarties vertės ir su tokia sąlyga ieškovas buvo supažindintas dar iki Sutarties pasirašymo.
37. Taigi nenustačius, kad Administracija pažeidė Sutartį, t. y. netinkamai ją vykdė, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovo V. F. ieškinys dėl nuostolių atlyginimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto ieškovo V. F. skundą atmetus, o apeliantės Administracijos skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus bei priėmus naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).
39. Ieškovo V. F. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
40. Byloje esančios sąskaitos faktūros, AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovės Administracijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 885,85 Eur (atsiliepimas į ieškinį, dublikas, atstovavimas teismo posėdyje).
41. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos 2 885,85 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, o Administracijos apeliacinį skundą patenkinus ir skundžiamą sprendimą panaikinus, priteisiamos iš ieškovo V. F..
43. Nustatyta, kad Administracija už apeliacinį skundą sumokėjo 102 Eur žyminio mokesčio. Skundžiamą sprendimą panaikinus ir ieškovo ieškinį atmetus, atsakovės sumokėtas 102 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteisiamas iš ieškovo V. F..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo V. F. ieškinys ir priteista jam iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos 4 525 Eur nuostolių, panaikinti ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškovo V. F. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 288712070) iš ieškovo V. F. 2 885,85 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 288712070) iš ieškovo V. F. 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas