Baudž. byla Nr. 1-677-610/2014

Proceso Nr.1-64-1-01612-2014-9

1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.19.3             

(S)

N U O S P  R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2014 12 01

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, gynėjui adv. Remigijui Uckui, kaltinamajam U. K., vertėjai Liudmilai Baktienei, teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Tadžikistano Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-07-04, Lietuvos Respublikoje gyvenantis (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 227str.4d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

U. K. davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 17, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyresniajam patruliui A. S. ir vyriausiajam patruliui M. R., tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) U. K. davė 40 litų kyšį už tai, kad nebūtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl jo padaryto pažeidimo, tai yra dėl to, kad U. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 p. reikalavimus, kai 2014-10-22 apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 17, vairavo automobilį Opel Vectra kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra bei neturėjo teisę vairuoti patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo.

Kaltinamasis U. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vietoje, vairuotą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas priėjęs prie automobilio paprašė dokumentų, juos padavė. Policijos pareigūnas pasakė, kad vairuoja automobilį be techninės apžiūros. Po to prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir prieiti prie automobilio.  Kadangi lijo, atsisėdo į pareigūnų automobilį, jame pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą padavė su kitais dokumentais. Policijos pareigūnai nurodė, kad pažymėjimo nepadavė. Pasiėmė iš policijos pareigūnų prieš tai paduotą pasą, įsidėjo jį į aprangos kišenę. Pradėjo po visas kišenes ieškoti vairuotojo pažymėjimo, kadangi nerado, pradėjo nervintis. Ieškodamas vairuotojo pažymėjimo, kelnių kišenėje rado pinigų, juos, kad neiškristų, perdėjo į tą pačią kišenę kurioje buvo pasas. Tada policijos pareigūnas vėl paprašė paduoti pasą. Padavus dokumentą nurodė, kad jame yra 40 litų ir paklausė ar tai kyšis, pareigūnams paaiškino, kad jokio kyšio neduoda. Pinigai į pasą pateko atsitiktinai, juos perdedant iš kelnių kišenės į tą pačią kišenę kurioje buvo pasas. Tikslinant aplinkybes aiškino, kad pokalbio su pareigūnais metu buvo kalba apie kavą ir arbatą, tuo metu kai buvo paklaustas ar pinigai yra kyšis, pasakė, kad imkit arbatai, kavai.  Dėl padarytų pažeidimų nubaustas 100 litų bauda, kadangi vėliau vairuotojo pažymėjimą surado.

Liudytojas M. R. parodė, kad įvykio dieną sustabdė patikrinimui kaltinamojo automobilį. Patikrinęs vairuotojo dokumentus nustatė, kad U. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, automobiliui neatlikta privaloma techninė apžiūra. Kaltinamasis padavė tik pasą ir automobilio dokumentus. Nurodęs, kad bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, grįžo į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis taip pat įsėdo į tarnybinį automobilį. Pradėjo prašyti nerašyti protokolo, aiškino, kad gali susitarti, perspėjo dėl atsakomybės. Tada kaltinamasis paprašė savo paso, dokumentą jam grąžino. Po to jis vėl prašė paimti pasą atgal. Paėmęs ir pervertęs lapus pastebėjo pinigus, dvi kupiūras po 10 litų ir vieną 20 litų. Kaltinamasis nurodė, kad pinigai jiems, kavai, alui. Paaiškinus, kad taip elgtis negalima, atsakė, kad viskas gerai. Pranešė apie įvykį budinčiam, kaltinamajam surašė protokolą, kad vairavo be teisių ir su neatlikta privaloma technine apžiūra. Rusų kalbą supranta, tiek kaltinamasis tiek jis suprato pokalbio turinį.  

Liudytojas A. S. patvirtino liudytojo M. R. nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad surašinėjo kaltinamajam protokolą, pinigus pase pastebėjo protokolą baigiant rašyti.

Tarnybiniais pranešimais nustatyta nusikalstamos veikos vieta, administracinių teisės pažeidimų pobūdis (b.l. 2-8).

2014-10-22 daiktų pateikimo,  apžiūros protokolais nustatytas nusikalstamos veikos dalykas - dvi kupiūros po 10 litų , viena 20 litų kupiūra. Daiktai paimti iš A. S.(b.l.9-12).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodydamas, kad pareigūnų nepapirkinėjo, pinigai į asmens dokumentą pateko atsitiktinai, teismas šiais kaltinamojo parodymais kaip įrodymais nesiremia, vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Ir priešingai, kaip įrodymais teismas remiasi liudytojų M. R. ir A. S. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga. Jie tarpusavyje sudaro darnią visumą ir logišką bei nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės ir būdami prisiekę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių liudytojais apklausti pareigūnai būtų suinteresuoti kaltinamąjį apkalbėti Nesiremti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, teismas vadovaujasi teismų praktikoje ne kartą aprobuota nuostata, kad  kaltinamasis, siekdamas išvengi atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Savos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama kaltinamojo gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju ši pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.

              Minėtų liudytojų parodymais akivaizdžiai nustatyta, kad kaltinamasis, atskleidus administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam turėjo būti surašytas protokolas, siekdamas to išvengti dėjo pastangas papirkti pareigūnus, kad išvengti atsakomybės. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, kad kaltinamajam dar iki jo nusikalstamų veiksmų pradžios buvo rusų kalba suprantamai išaiškinta, kad už pažeidimą  bus surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas M. R. patvirtino, kad asmens dokumentą su jame įdėtais 40 litų, kaltinamasis antrą kartą padavė savo iniciatyva ir neprašomas, nurodė, kad pinigai skirti pareigūnams- kavai, alui.  Todėl minėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, neva pinigai asmens dokumente atsidūrė atsitiktinai, juos įvykio laiku perdedant iš vienos kišenės į kitą. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinamojo veiksmų atlikimo metu buvo baigiamas rašyti,  reikšmės U. K. veiksmų kvalifikacijai neturi.

              Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo atveju, kaltininko aktyvūs veiksmai, siekis su pareigūnais „susitarti“ nežiūrint perspėjimo, aiškiai įrodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, neabejotinai įrodyta, kad U. K. policijos pareigūnams davė 40 lt. kyšį už tai, kad jie atliktų neteisėtus veiksmus, vykdydami tarnybines pareigas ir nerašytų jam teisės pažeidimų protokolo už tai, kad jis vairavo transporto priemonę be privalomos valstybinės techninės apžiūros, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 227str.4d., požymius, nes duodamo kyšio vertė neviršija 1 MGL, t.y. 130 lt. dydžio.

              Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kupiūros po 10 litų ir viena 20 litų kupiūra, įnešti į Marijampolės AVPK kasą - konfiskuotini.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę U. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje neteistas, paaiškino, kad niekada nebaustas, toks jo aiškinimas nėra paneigtas, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti U. K. skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę –baudą, žemesnę už vidurkį. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str.,305str., 308str.1d., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

              U. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą LR BK 227 str. 4d.   ir  nuteisti jį bauda 15(MGL) 1950(tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų, kas atitinka 564 eurus,  baudą.

              Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, kvitas pateiktas teismui.

              Kardomąsias priemones dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus arba iki nuosprendžio įsiteisėjimo geruoju įvykdžius paskirtą bausmę.

Vadovaujantis LR BK 72str.2d.2p. BPK 94 str. 1d. 1p. 20 litų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) , dvi kupiūras po 10 litų Nr. (duomenys neskelbtini), įneštas į Marijampolės AVPK kasą, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės  teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Nerijus Brinevičius