Civilinė byla Nr. e2-85-650/2022

(Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02970-2021-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.8.1; 2.5.10.5.2.2; 2.5.10.5.2.17

 (S)

Šiaulių apylinkės teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario  9  d.

Šiauliai

 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau sprendime – UAB) „Pajūrio sauga“ direktoriui Kazimierui Žalpiui, atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

atsakovei T. A., atstovių T. A. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau sprendime – UAB) „ Darbo sauga verslui“ atstovui advokatui Virgilijui Januškai,                                                                                                                                                              

            mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovėms T. A., UAB „Darbo sauga verslui“ dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėto komercinės paslapties naudojimo, atlyginimo ir įpareigojimo atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus,  procese tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - UAB „Linkuvos mėsa“, Linkuvos ŽŪB, UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Asektas“, UAB „Jubana“, UAB „S. J. ir partneriai“ UAB „Mechanizmų centras“, UAB „Smagurių namai“, MB „Medžio aidas“, UAB „Pakruojo parketas“, UAB ,,Kanrugė“, UAB ,,Kanrugėlė“, UAB ,,Agroekologija“, R. G. ūkis, UAB „Grebėstas“, UAB „Slėnis“; UAB ,,Isma“; UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“.  

       Teismas

        n u s t a t ė:

1.       teisme teiktu 2021-06-02 pradiniu ieškiniu ( 1 t., 1-12 pop. b.l.) bei galutiniu 2021-12-09 pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ( 3 t., 121-125 pop. b.l.), ieškovė prašo:

1)       priteisti ieškovei UAB „Pajūrio sauga“ iš atsakovių T. A. ir UAB „Darbos sauga verslui“ 17 077 Eur nuostolių atlyginimo;

2)       įpareigoti atsakoves T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ komercinės paslapties naudojimą - uždrausti T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“  pačioms tiesiogiai ir/arba per susijusius asmenis sudaryti sutartis su ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ klientais bei įpareigoti UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartis su ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ klientais: UAB „Linkuvos mėsa“, Linkuvos ŽŪB, UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Asektas“, UAB „Jubana“, UAB „S. J. ir partneriai“ UAB „Mechanizmų centras“, UAB „Smagurių namai“, MB „Medžio aidas“, UAB „Pakruojo parketas“, UAB ,,Kanrugė“, UAB ,,Kanrugėlė“, UAB ,,Agroekologija“, R. G. ūkis, UAB „Grebėstas“, UAB „Slėnis“; UAB ,,Isma“; UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“;

3)       priteisti ieškovei UAB „Pajūrio sauga“ iš atsakovės T. A. 5 % dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės UAB ,,Darbo sauga verslui“ 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4)        priteisti ieškovei UAB „Pajūrio sauga“ lygiomis dalimis iš atsakovių T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“ bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad 2000 m. buvo įsteigta UAB „Pajūrio sauga“ (toliau - Ieškovė/ Bendrovė). Bendrovė teikia darbo saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, profesinės rizikos vertinimo paslaugas, darbų saugą, gaisrinę saugą ir darbo santykius reglamentuojančių dokumentų būklės įvertinimo ir kt. paslaugas, taip pat teikia konsultacijas darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei su darbo santykiais susijusiais klausimais. Siekiant plėsti veiklą visoje Lietuvoje, 2002 m. buvo atidarytos Bendrovės atstovybės didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tame tarpe ir Šiauliuose.

3.       2016-02-08 tarp Ieškovės ir T. A. (toliau - Atsakovė 1) buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 197 (toliau - Darbo sutartis), kurios pagrindu Atsakovė 1 buvo priimta dirbti pardavimų vadybininke. Nuo 2018-12-20 T. A. papildomai pradėjo eiti ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistės pareigas (Darbo sutarties papildymas). Atsakovė 1 dirbo Bendrovės padalinyje Šiauliuose. Jos pareigos buvo prižiūrėti įmones, su kuriomis Ieškovė buvo pasirašiusi ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis, pačiai vesti derybas ir sudaryti sutartis su klientais, teikti darbų saugos ir gaisrinės saugos paslaugas, pristatyti Ieškovės paruoštus darbų saugos bei gaisrinės saugos dokumentus įmonėms ir panašiai.

4.       2020 m. kovo mėnesį Ieškovė pastebėjo, kad Atsakovė 1 pradėjo rinkti ir kaupti įvairią Bendrovės dokumentaciją, gamybos skyriaus specialistų prašyti įvairių dokumentų, kurių T. A. pagal jos pareigybės funkcijas nereikėjo, kopijų: pavyzdžiui profesinės rizikos vertinimo dokumentų (ergonominių, psichosocialinių veiksnių vertinimo dokumentų kopijų. Šiuos dokumentus Bendrovėje ruošia darbuotojai - specialistai, turintys licencijas tokiai veiklai vykdyti.

5.       Bendrovės vadovas Kazimieras Žalpys paprašė atsakovės pasiaiškinti, kam jai reikia dokumentų, kurie pagal darbo funkcijas T. A. yra nereikalingi. Atsakovė jokio atsakymo nepateikė ir 2020 m. kovo mėnesį į darbą nebėjo dėl nedarbingumo. 2020-05-08 Atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2020-05-29 ir 2020-05-12 Ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 18 ji buvo atleista nuo 2020-05-13.

6.       Su Atsakovės aptarnaujamomis įmonėmis pradėjo dirbti kitas Bendrovės specialistas. Dalis šių klientų informavo Ieškovę, kad su jais įvairiais būdais kontaktuoja Atsakovė (atvyksta, skambina telefonu) ir ragina nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Ieškove, bei siūlo sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Atsakove 2 (kaip pavyzdys, paminėtini Ieškovės klientai ūkininkas A. U., T. R. ūkis, V. I. ūkis, Akmenės rajono Pipirų žemės ūkio bendrovė ir kt. Šie Ieškovės klientai atsisakė bendradarbiauti su Atsakovėmis).

7.       Netrukus dalis Ieškovės klientų, kurie veiklą vykdo būtent Šiaulių apskrityje ir su kuriais dirbo Atsakovė 1, su Ieškove pradėjo nutraukinėti bendradarbiavimo sutartis. Beveik visų klientų prašymai buvo iš esmės analogiški - tiesiog vieno sakinio prašymas nutraukti bendradarbiavimo sutartį, nenurodant jokios priežasties. Iš viso per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio buvo nutrauktos bendradarbiavimo sutartys net su 20 Ieškovės klientų, veikiančių būtent Šiaulių apskrityje, su kuriais dirbo T. A.; Iš šių klientų kiekvieną mėnesį Ieškovė gaudavo 2.819,08 Eur pajamų.

8.       Kaip ieškovei paaiškėjo, 2020-07-16 buvo įsteigta UAB „Darbo sauga verslui“ (toliau - Atsakovė 2), kurios vienintelė akcininkė ir steigėja yra būtent T. A.. Ji taip pat yra ir UAB „Darbo sauga verslui“ vadovė ir vienintelė darbuotoja. Ši įmonė užsiima tokia pat veikla kaip ir Ieškovė - teikia darbo saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos paslaugas. Ieškovės žiniomis, Atsakovė 1 aktyviai perviliojo net 20 Ieškovės klientų, kuriems paslaugas pradėjo teikti būtent Atsakovė 2.

9.       Taigi, Atsakovė 1, žinodama Ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdama nuo Ieškovės įsteigė su Ieškove tiesiogiai konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Darbo sauga verslui“ (Atsakovę 2) ir atskleidė bei teikė šiai įmonei Ieškovės konfidencialią informaciją - Ieškovės klientų duomenis, kainas, gamybos (DSS dokumentų parengimo), pardavimų metodus ir kt. Tokiu būdu Atsakovė 1 pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti konfidencialią informaciją, o Atsakovė 2 pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo Ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų Atsakovių veiksmų Ieškovė patyrė 12.001 Eur dydžio nuostolius.

10.       Atsakovė

11.       Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., 7 p. numato, jog komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti: nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą, taip at atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

12.       Ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš Atsakovių žalos atlyginimą - 12.001 Eur dydžio netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2020-04-01 (nuo šios datos nutraukta pirmoji sutartis) iki 2021-05-31 (iki ieškinio parengimo dienos), patirtus dėl Atsakovių neteisėtų veiksmų - Ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, jos įgijimo ir panaudojimo, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei prašo įpareigoti Atsakovę 2 nutraukti komercinės paslapties naudojimą.

13.       Šiuo atveju Atsakovėms taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 1.116 str. 1 d., 3 d. ir Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p., 3 d.), todėl būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

14.       LR CK 1.116 str. 1 d. numatyta, jog komercinė paslaptis - informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

15.       Dėl įmonės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, sąrašo ir jos apsaugos ieškovė nurodė, kad ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis Atsakovė 1 buvo supažindinta 2016-02-08, yra aiškiai apibrėžta informacija, kuri laikoma konfidencialia, tame tarpe bendrovės klientai, Bendrovės kainos, Bendrovės derybos bei sutartys, Bendrovės laboratorijos akreditavimo dokumentai; be to įtvirtinta, kad draudžiama šią informaciją paskelbti visų rūšių informacinių technologijų pavidalu; turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su įmonės veiklos neskelbtina informacija; tuo tikslu draudžiama pašaliniams asmenims leisti likti patalpose vieniems.

16.       Pardavimų vadybininko - darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginiuose nuostatuose Nr. 41, su kuriais Atsakovė 1 buvo supažindinta 2016-02-08 konfidenciali informacija apibrėžta kaip:

„2.28. Konfidenciali informacija:

2.28.1.       Darbuotojo aptarnaujamų įmonių pavadinimas, sudarytų sutarčių skaičius bei sumos. Kitos informacijos atskleidimas, kurią darbuotojas sužino vykdydamas savo pareigas.

2.28.2.       Atlyginimo, jų priedų, premijų sumos bei išmokėjimo sąlygos.

2.28.3.                      Įmonės darbuotojų sveikatos duomenys.

2.28.4.                      Bendrovės planavimas ir valdymas.

2.28.5. Bendrovės veiklos technika ir valdymas.

2.28.6 Bendrovės technologijos.

2.28.7.       Bendrovės finansai.

2.28.8.       Bendrovės rinkos.

2.28.9.       Bendrovės partneriai.

2.28.10.       Bendrovės klientai.

2.28.11.       Bendrovės kainos.

2.28.12.       Bendrovės derybos bei sutartys.

2.28.13.       Bendrovės laboratorijos akreditavimo dokumentai.

        2. 29. Draudžiama šią informaciją paskelbti visų rūšių informacinių technologijų pavidalu.“

17. Taigi akivaizdu, jog Ieškovė savo komercine paslaptimi laiko informaciją apie klientus ir jiems teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės bei kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją. Tokia informacija apie klientus atitinka komercinės paslapties apibrėžtį, kadangi Ieškovės klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, sutartys su klientais, informacija apie klientams taikomas kainas bei nuolaidas, jų poreikius ir kt. nėra skelbiami viešai.

19. Be to ieškovė nurodo, teismų praktikoje išaiškinta, kad protingos pastangos apsaugoti informaciją neturėtų būti suprantamos kaip ypatingos, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas. Šiuo atveju Ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apie jos klientus apsaugoti - Atstovybės pardavimų vadybininkai - DSS specialistai žino tik tas įmones, su kuriomis yra sudarę sutartis ir jas aptarnauja. Kitiems atstovybės vadybininkams ši informacija neprieinama. Klientų duomenys saugomi įmonės kompiuteryje, neturinčiame ryšio su internetu. Popierinės dokumentų versijos saugomos rakinamoje spintoje. Taigi, Ieškovės veiksmai ir pastangos, apsaugant informaciją apie jos klientus, buvo protingos bei pakankamos.

20.       Atsakovei 1 neabejotinai buvo žinoma, kokią informaciją Ieškovė laiko konfidencialia ir sudarančia įmonės komercinę paslaptį. Atsakovė 1 buvo susipažinusi su visais darbdavio (Ieškovės) lokaliniais norminiais aktais, pareigybės aprašymais ir įsipareigojusi jų laikytis (Darbo sutarties 10.1, 10.2 punktai).

21.       Be to darbo sutartimi Atsakovė 1 įsipareigojo be atskiro raštiško Darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 (penkis) metus po jos pasibaigimo neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią Darbdavio ar su Darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją (Darbo sutarties 10.6 p.).

22.       Taip pat Atsakovė 1 įsipareigojo nei tiesiogiai, ne netiesiogiai nevilioti (t.y. nesiūlyti nutraukti sutarčių, sudarytų su darbdaviu, nesiūlyti sudaryti sutarčių su savimi bei kitais ūkio subjektais bei neužsiimti panašia viliojimo veikla) darbdavio klientų, kontrahentų, tiekėjų, konsultantų ir/ ar darbuotojų (Darbo sutarties 10.8 p.).

23.       Dar daugiau, pareiginių nuostatų 4.4 punkte numatyta, jog darbuotojas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant įmonėje. Darbo tvarkos taisyklių 1.14 p. taip pat įpareigoja darbuotojus saugoti įmonės komercines paslaptis.

24.       Netrukus po to, kai Atsakovė 1 jos pačios prašymu 2020 m. gegužės 13 d. buvo atleista iš darbo pas Ieškovę, ji 2020-07-16 įsteigė bendrovę UAB „Darbo sauga verslui“ (Atsakovę 2), kuri užsiima tokia pačia veikla kaip ir Ieškovė - abi įmonės teikia su darbo sauga, darbuotojų sauga ir sveikata, gaisrine sauga susijusias paslaugas. Šios aplinkybės patvirtinta, kad abu juridiniai asmenys (Ieškovė ir Atsakovė 2) veikia toje pačioje verslo srityje ir teikia iš esmės analogiškas paslaugas, todėl laikytinos konkurentėmis minėtų paslaugų srityje. Netrukus po UAB „Darbo sauga verslui“ įsteigimo - 2020 m. rugpjūčio mėnesį Ieškovės klientai, su kuriais dirbo Atsakovė 1, pradėjo nutraukinėti bendradarbiavimo sutartis su Ieškove. Ieškovės žiniomis, būtent šiems buvusiems Ieškovės klientams, atitinkamai paslaugas pradėjo teikti Atsakovė 2, t.y. net dvidešimčiai Ieškovės klientų.

25.       Būtent su šiais klientais (kol jie buvo Ieškovės klientai) dirbo Atsakovė 1 - pardavinėjo jiems Ieškovės teikiamas paslaugas, todėl žinojo, koks yra konkretaus kliento poreikis, taip pat konkrečiam klientui taikomas paslaugų kainas, jų skaičiavimo metodikas, klientams taikomas nuolaidas bei pardavimo ir mokėjimo sąlygas, žinojo kiekvieno kliento asmenis (jų kontaktus), kurie buvo atsakingi už paslaugų pirkimą. Tokios aplinkybės, kuomet naujai įsteigta įmonė (Atsakovė 2) netrukus po įsteigimo pradeda itin sėkmingai bendradarbiauti su jos steigėjos (Atsakovės 1) buvusios darbdavės (Ieškovės) klientais, neabejotinai patvirtina, jog Atsakovė 1 atskleidė bei perdavė Ieškovės konfidencialią informaciją apie tuos pačius klientus UAB „Darbo sauga verslui“ (Atsakovei 2), o pastaroji šią informaciją neteisėtai panaudojo.

26.       Atsakovės

27.       LR CK 6.249 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

28.       LR Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 str. 1 d. numato, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes.

29.       Atsakovei 1 neteisėtai perviliojus net 20 Ieškovės klientų ir Atsakovei 2 sudarius su jais bendradarbiavimo sutartis, Ieškovė patyrė 12 001 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.

30.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodytos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3- 418/2014). Grynasis pelnas - gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi būti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-447/2014).

31.       Ieškovė, kaip nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gina reikšdama reikalavimus dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų grynojo pelno forma. Ieškovė parengė negauto pelno ataskaitą (toliau - Ataskaita), taikant negauto pelno metodą, iš kurios matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2021-05-31 dėl neteisėtų Atsakovių veiksmų, perviliojus 20 Ieškovės klientų, Ieškovei padaryta 12.001 Eur dydžio žala, kurią Atsakovės turi atlyginti.

32.       Darbo sutartį su I. A. 1 nutraukė savo noru, be svarbių priežasčių ir praėjus vos dviem mėnesiams įsteigė konkuruojančią bendrovę - Atsakovę 2. Atsakovei 1 buvo žinoma Ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija. Atsakovės 1 įsteigta konkuruojanti bendrovė UAB „Darbo sauga verslui“ (Atsakovė 2) per Atsakovę 1 perviliojo 20 Ieškovės klientų. Dėl tokių Atsakovių veiksmų Ieškovė patyrė ir patiria nuostolius, prarado rinkos dalį - net 20 klientų. Tuo tarpu konkuruojanti bendrovė - Atsakovė 2 gavo ir gauna pajamas iš užsakymų iš buvusių Ieškovės klientų, o Ieškovė neteko užsakymų iš klientų, su kuriais dirba Atsakovė 2. Taigi, šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų Atsakovių veiksmų ir Ieškovės negauto pelno.

33.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra privaloma, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinėje teisėje kaltė suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikytina, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.249 str. 3 d.). Taigi, esant pažeidimams dėl komercinių paslapčių apsaugos, skolininko kaltė yra preziumuojama.

34.       Šiuo atveju Atsakovės žinojo arba negalėjo nežinoti, kad neteisėtai perduoda ir naudoja Ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir siekė gauti iš to naudos, todėl privalo solidariai atlyginti Ieškovės patirtą žalą.

35.       2021-12-09 pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo ( 3 t., 120-138 pop. bl.l.) ieškovė tikslino savo nurodytas faktines aplinkybes, teigdama, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog nutraukę bendradarbiavimo sutartis su Ieškove, sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo su atsakove UAB „Darbo sauga verslui“ sudarė ne 20 Ieškovės ieškinyje nurodytų, o 16 buvusių ieškovės klientų (Trečiųjų asmenų).Tačiau dabar Ieškovei taip pat tapo žinoma, jog atsakovė UAB ,,Darbo sauga verslui“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su ieškovės buvusiais klientais UAB ,,Isma“ bei UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“. UAB ,,Isma“ sutartį su Ieškove nutraukė nuo 2020-05-10, o UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ nuo 2020-07-31, todėl šie juridiniai asmenys taip pat įtrauktini dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis.

36.       Be to, reikšdama aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, Ieškovė negautas pajamas skaičiavo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (kiekvieno trečiojo asmens individualiai) dienos iki 2021-05-31 (atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo rengiamas 2021-06-02 dienai). Tačiau darbo sutartimi atsakovė T. A. įsipareigojo be atskiro raštiško Darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 (penkis) metus po jos pasibaigimo neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią Darbdavio ar su Darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją (Darbo sutarties 10.6 p.). Taigi, Ieškovė turi teisę į 17077 Eur nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbo sutarties su atsakove T. A. pasibaigimo dienos.

37.       Ieškovė teigia, kad šiuos nuostolius apskaičiavo tokiu būdu:

1)       Nustatė, kokią sumą pinigų per mėnesį uždirbdavo iš kiekvieno savo buvusio kliento, kuris nutraukė sutartį su Ieškove ir sudarė sutartį su atsakove UAB ,,Darbo sauga verslui“;

2)       Apskaičiavo, kokią pinigų sumą Ieškovė būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11­30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos). Ieškovė nustatė, jog tokiu atveju iš savo buvusių klientų per šį laikotarpį būtų gavusi 28.297,41 Eur pajamų (be PVM) (Priedas Nr. 3):

3)       Ieškovės sąnaudos šioms 28.297,41 Eur (be PVM) dydžio pajamoms uždirbti yra 8206 Eur, kurias sudaro: 5942 Eur pardavimo savikaina ir 2264 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos.

4)       Toliau apskaičiuojamas ikimokestinis pelnas, kuris gaunamas iš pajamų atėmus sąnaudas, reikalingas šioms pajamos uždirbti: 28.297 Eur - 8.206 Eur = 20.091 Eur.

5)       Tuomet iš gautos ikimokestinio pelno sumos, atimamas pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotas 15 % dydžio pelno mokestis, kuris yra 3.014 Eur ir gaunama grynojo pelno suma, kuri šiuo atveju yra 17.077 Eur: 20.091 Eur - 3.014 Eur = 17.077 Eur.

38.       Teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ direktorius Kazimieras Žalpys  palaikė savo pradinio ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos bendrovės teiktuose procesiniuose dokumentuose.

39.       Atsakovės

40.       Atsakovių teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje reglamentuota, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.  Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. O Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

41.        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 38 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Nurodyto straipsnio  3 dalyje įtvirtinta, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

42.       Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškinyje nepagrįstai vadovaujamasi Ieškovės su Atsakove1 sudarytos darbo sutarties 10.8 punkto nuostatomis. Ieškove UAB „Pajūrio sauga“ Atsakovė1 nepasirašė konfidencialumo susitarimo ir nutraukus darbus santykius nebuvo mokama kompensacija, susijusi su nekonkuravimu.

43.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, be to, nekonkuravimo susitarimai iš esmės visuomet sudaromi darbdavio iniciatyva, naudai ir interesais, darbdaviui, siekiančiam riboti darbuotojo konstitucines teises, tenka pozityvioji pareiga teisingai atlyginti darbuotojui už jo teisių ribojimą. Kadangi pareiga mokėti kompensaciją teisiniame reglamentavime, minėta, įtvirtinta imperatyviai, ir yra ribojama laiko atžvilgiu darbuotojo nekonkuravimo laikotarpiu, kuris apima darbo santykių trukmę ir laiko tarpą jiems pasibaigus, tai lemia, kad darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020).

44.       DK 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo nuostatos dėl susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais, ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą.  To paties straipsnio 3 dalis numato, kad susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino.

45.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.

46.       Šioje byloje Ieškovė teigia, jog Atsakovė1, žinodama Ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdama nuo Ieškovės įsteigė su Ieškove tiesiogiai konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Darbo sauga verslui“ (Atsakovę 2) ir atskleidė bei teikė šiai įmonei Ieškovės konfidencialią informaciją – Ieškovės klientų duomenis, kainas, gamybos (DSS dokumentų parengimo), pardavimų metodus ir kt. Ieškovė nurodo, kad konfidencialia informacija laikoma darbuotojų aptarnaujamų įmonių pavadinimas, sudarytų sutarčių skaičius bei sumos. Kitos informacijos atskleidimas, kurią darbuotojas sužinojo vykdydamas pareigas. Kaip teigia Ieškovė, tai numatyta Ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse ir Pardavimų vadybininko -darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareiginiuose nuostatose. Ieškovės nurodoma informacija, kurią Atsakovė1 turi laikyti konfidencialia yra neatsiejama jos gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl darbuotojas privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirbo pas Ieškovę, kurioje ją sužinojo, pasibaigus darbo santykiams.

47.       Be to tokia informacija gali be jokių apribojimų naudoti gautą šią informaciją savo naudai ir interesais. Antra, Ieškovė, kaip darbdavys ir T. A., kaip darbuotoja nebuvo sudarę jokio rašytinio susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuriame būtų apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Šiuo atveju tarp Ieškovės ir A. T. A. sudarytos darbo sutarties 10.6 punkte tik nurodyta, jog Darbuotojas be atskiro raštiško Darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 (penkis) metus po jos pasibaigimo neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią Darbdavio ar su Darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją.

48.       Ieškovė, reikšdama ieškinį vadovaujasi Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis. Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Įstatymas nesuteikia teisinio pagrindo riboti darbuotojų judumą; riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis; riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais; numatyti darbo sutartyse darbuotojams daugiau papildomų apribojimų, negu nustatyta susitarimuose dėl nekonkuravimo ir susitarimuose dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Šiuo atveju Ieškovė, taikydama Įstatymo nuostatas riboja A. T. A. galimybe naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis ir nesant tarp Ieškovės ir Atsakovės1 susitarimo dėl nekonkuravimo ir susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos siekia apriboti Atsakovės1, kaip buvusios Ieškovės darbuotojos galimybę pasirinkti laisvai pasirinkti verslą ir darbą.

49.       Atsakovės

50.       Ieškinyje teigiama, kad Ieškovė savo komercine paslaptimi laiko informaciją apie klientus ir jiems teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės bei kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją, tačiau minėtose Ieškovės vidaus teisės aktuose (darbo tvarkos taisyklėse ir Pardavimų vadybininko - darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareiginiuose nuostatose) numatyta, kad konfidencialia informacija laikoma darbuotojų aptarnaujamų įmonių pavadinimas, sudarytų sutarčių skaičius bei sumos. Antra, tiek Ieškovės tiek Atsakovės teikiamų specifinių paslaugų (su darbuotojų sauga ir sveikata, gaisrinės sauga susijusios paslaugos) poreikis reglamentuotas teisės aktuose, kurie aiškiai reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Trečia, kaip jau buvo minėta, Ieškovės sutartys su klientais viešo pobūdžio ir tokie duomenys buvo teikiami Ieškovės darbuotojams.

51.       Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. kovo mėnesį Ieškovė pastebėjo, kad Atsakovė 1 pradėjo rinkti ir kaupti įvairią Bendrovės dokumentaciją, gamybos skyriaus specialistų prašyti įvairių dokumentų, kurių T. A. pagal jos pareigybės funkcijas nereikėjo, kopijų. Ieškovė teismui pateikė tarnybinį pranešimą pasirašytą Ž. B. (Nuo 2020-03-30 įvestas nuotolinis mokymas, kiek žinoma Atsakovei1, Ž. B. (kuri yra ir projektų vadovės L. Ž. - direktoriaus žmonos dukra) buvo nedarbingume, tad faktiškai dirbti ir parašyti tarnybinį pranešimą galimybės neturėjo). Šie Ieškovės teiginiai visiškai nepagrįsti, nepateikta jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Lietuvos Respublikos vyriausybei paskelbus karantiną, (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“) nuo 2020-03-16 Atsakovė1 dirbo nuotoliniu būdu. Atsakovė 1 vykdydama darbo funkcijas prašė atsiųsti vieno iš klientų nuskenuotus rizikos vertinimo matavimų rezultatus, kad galėtų pateikti klientui (pridedamas susirašinėjimas su klientu el.p.). Tuo pačiu, Ieškovės vadovas nei žodžiu, nei raštu niekada neklausė Atsakovės 1 jokios informacijos dėl siunčiamų dokumentų, atvirkščiai, 2020-03-24 d. laikinai einanti direktoriaus pareigas L. Ž. atsiuntė įsakymą pasirašymui, kuriame numatyta, kad karantino metu su klientais intensyviai bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu. Atsakovei 1 nuo 2020-04-02 nustatytas nedarbingumas. Jokių pasiaiškinimų nei prieš, nei po Atsakovės1 nedarbingumo Ieškovės vadovas neparašė pateikti.

52.       Atsakovė1 T. A.

53.       Atsakovės

54.       Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020-05-13 Ieškovei su A. T. A. nutraukus darbo santykius, Ieškovė 2020-05-14 įmonėms, su kuriomis darbo sutarties metu dirbo Atsakovė1, išsiuntė elektroninį pranešimą, kurio pirmoje pastraipoje nurodė, kad T. A. nuo 2020-05-14 išeina 2 mėnesių atostogų, nors 2020-05-13 dieną darbo sutartis buvo nutraukta. Išsiuntus pranešimus Atsakovei 1 paskambino įmonės direktorius Kazimieras Žalpys ir primygtinai prašė, kad jei su Atsakove 1 susisieks įmonių atstovai ši melagingai teigtų, kad atostogauja ir nenurodytų, kad UAB ,,Pajūrio sauga“ nebedirba. Dalis įmonių, su kuriomis dirbo Atsakovė1, gavę pranešimus kreipėsi į Atsakovę 1 prašydami nurodyti, ar Ieškovės minėtas elektroninis laiškas atitinka tikrovę.

55.       Ieškinyje teigiama, kad netrukus dalis Ieškovės klientų, kurie veiklą vykdo būtent Šiaulių apskrityje ir su kuriais dirbo Atsakovė 1, su Ieškove pradėjo nutraukinėti bendradarbiavimo sutartis. Kaip minėta, tarp Atsakovės1 ir Ieškovės darbo santykiai nutraukti 2021-05-13. Atsakovė1 2021-05-16 dieną užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, gavo paskyrimą susitikimui. Atsakovė 1 gavo bedarbio išmokas, ieškojo darbo. Visai tai paneigia Ieškovės teiginius, kad Ieškovės įmonės, su kuriomis dirbo Atsakovės 1 pradėjo nutraukinėti sutartis dėl Atsakovės 1 veiksmų. Tik po dviejų mėnesių darbo paieškų, neradusi tinkamo darbo pasiūlymo, siekiant įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, turėti pragyvenimo šaltinį, Atsakovė 1 2020-07-16 įsteigė įmonę UAB ,,Darbo sauga verslui (Atsakovė2).

56.       Ieškinyje nurodoma, kad Atsakovei 1 neteisėtai perviliojus net 20 Ieškovės klientų ir Atsakovei 2 sudarius su jais bendradarbiavimo sutartis, Ieškovė patyrė 12.001 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Šių teiginių pagrįstumui pateikia negauto pelno ataskaitą, kurioje negautą pelną skaičiuoją nuo darbo sutarties tarp Atsakovės1 ir Ieškovės nutraukimo iki 2021-05-31. Pirmiausi, kaip ir nurodoma Ieškinyje ir nėra ginčo tarp šalių, UAB ,,Darbo sauga verslui“ įsteigta 2020-07-16, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po darbo sutarties tarp Atsakovės1 ir Ieškovės nutraukimo. Antra, teikiama lentelė patvirtina, kad dalis Ieškovės nurodomų įmonių prašymus dėl bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo su Ieškove pateikė dar iki UAB „Darbo sauga verslui“ įsteigimo (UAB ,,Linkuvos mėsa”, Linkuvos ŽŪB, UAB ,,Asektas”, UAB ,,Jubana”, R. B. įmonė ,,Tomas”, UAB ,,Agroekologija ir t.t.). Trečia, pateikiamoje lentelėje aiškiai matosi, kad dalis įmonių, kurios nutraukė bendradarbiavimo sutartis su Ieškove, naujų sutarčių su UAB „Darbo sauga verslui“ nesudarė.

57. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Nurodytų faktinių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti apie Atsakovių veiksmų neteisėtumą.

57.       Ieškinyje nepagrįstai vadovaujamasi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: neteisėtai gavo komercinę paslaptį; pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu nėra jokio pagrindo teigti, kad Atsakovės neteisėtai panaudojo ir atskleidė komercinę paslaptį. Šiuo atveju nenustačius Atsakovių veiksmų neteisėtumo, nėra jokio pagrindo atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę.

58.       Atsakovės

59.       Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

60.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

61.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

62.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

63.        Pareiškime nurodama, kad ieškovė negautas pajamas skaičiavo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (kiekvieno trečiojo asmens individualiai) dienos iki 2021-05-31 (atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo rengiamas 2021-06-02 dienai). Tačiau darbo sutartimi atsakovė T. A. įsipareigojo be atskiro raštiško Darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 (penkis) metus po jos pasibaigimo neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią Darbdavio ar su Darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją, todėl, esą Ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbo sutarties su atsakove T. A. pasibaigimo dienos.

64.       Atsakovių manymu, nurodydama šiuos teiginius, Ieškovė iš esmės ignoruoja tai, jog bendradarbiavimo sutartis su Ieškove klientai nutraukė per įspėjime numatytą terminą (kai sudarytos neterminuotos sutartys) arba pasibaigus sutarčių terminui. Kitaip tariant, tretieji asmenys šioje byloje, kaip ir jie patys nurodė, nutraukė bendradarbiavimo sutartis su Ieškove dėl pačios jos veiksmų, ir galėjo sudaryti sutartis su bet kuriuo paslaugų tiekėju. Taigi šiuo atveju Ieškovė nurodo spėjamus, o ne realius nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nutraukus sutartis ar pasibaigus jų terminui. Ieškovės atstovas Kazimieras Žalpys teismo posėdžio metu nurodė, kad tretieji asmenys galėjo nutraukti sutartis ir sudaryti su bet kuriuo paslaugų tiekėju. Nėra jokio pagrindo skaičiuoti nuostolių dydį už Ieškovės nurodomą laikotarpį, nes akivaizdu, kad bet kokiu atveju tretieji asmenys šioje byloje būtų nutraukę sutartis su Ieškove.

65.       Kaip minėta, nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas. Pareiškime ieškovė nurodo, kad apskaičiavo, kokią pinigų sumą būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11-30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos). Teigia, jog iš savo buvusių klientų per šį laikotarpį būtų gavusi 28.297,41 Eur pajamų (be PVM). Nurodo, jog ieškovės sąnaudos šioms 28.297,41 Eur (be PVM) dydžio pajamoms uždirbti yra 8.206 Eur, kurias sudaro: 5.942 Eur pardavimo savikaina ir 2.264 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos, tačiau šių sąnaudų pagrįstumui nepateikią tai pagrindžiančių dokumentų. Pažymėtina, kad Ieškovė nepateikė finansinė atskaitomybės dokumentų (pelno (nuostolių) ataskaitų, balansų), kurie parodymų bendrą įmonės pelningumą. Akivaizdu, kad šie duomenys atskleistų bendrą Ieškovės pelningumą, o pavieniai ir izoliuotai nuo bendro pelningumo atliktą Ieškovės paskaičiavimą.. Taigi, Ieškovės pateiktas bendro pobūdžio skaičiavimas neatskleidžia Ieškovės negauto pelno, ir iš esmės grindžiamas objektyvumo kriterijais neatitinkančiu skaičiavimu. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovė neįrodė priežastinio ryšį su atsakovų veiksmais dėl negauto pelno.

66.       Teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovė T. A., jos ir atsakovės UAB „Darbo sauga verslui“ atstovas advokatas nesutiko tiek su pradiniu ieškiniu, tiek su pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo reikalavimais, prašydami juos atmesti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jų teiktuose procesiniuose dokumentuose.

67.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Slėnis“ atsiliepime į ieškinį (2 t. 146-147,148-150 pop. b.l.) nurodė nesutinkantis su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Argumentavo,  kad UAB „Slėnis“ jokios žinomos ir disponuojamos komercinės informacijos, susijusios su UAB „ Pajūrio sauga“, neatskleidė atsakovėms;   sutartį su ieškove nutraukė dėl to, kad  ieškovė, kaip sutarties vykdytojas, iš esmės nebeteikė paslaugų vienašališkai nuo 2020-01-01 ir grubiai pažeidinėjo sutarties sąlygas; tą pagrindžia informacija, kad įmonę aptarnavusi ieškovės darbuotoja nuo 2020 m. kovo nedirbo dėl nedarbingumo; apie pavaduojantį specialistą iš ieškovės informaciją gavo tik 2020-05-14, tai faktinis įrodymas, kad bent 1,5-2 mėn. paslaugomis jų įmonei nebuvo pasirūpinta, bet sąskaitos apmokėjimui už faktiškai neatliktas paslaugas buvo pateiktos; be to 2020-05-14 gautame pranešime buvo pateikta klaidinanti ir melaginga informacija, kad aptarnaujantis kitas specialistas dirbs laikinai, ankstesnės specialistės atostogų metu, nors dabar iš ieškinio 5 punkto matyti, kad aptarnaujanti specialistė T. A. jau nuo 2020-05-13 buvo atleista iš darbo; paskirtas ieškovės pavaduojantis specialistas su įmone pradėjo kontaktuoti praėjus dar kažkuriam laikui, bet net nepasirūpino susipažinti su bendrovės veiklos specifika, neprašė informacijos apie įmonėje įdarbintus naujus darbuotojus, nesupažindino jų su darbų saugos instrukcijomis ir kitais dokumentais, todėl faktiškai manoma, kad paslaugų pavaduojantis specialistas neteikė. Dėl to buvo nuspręsta nutraukti su ieškove sutartį, pranešant apie tai 2020-05-27 raštu. Ieškovė dėl to nuostolių nepatyrė, nes jų įmonė apmokėjo ieškovei už išrašytas sąskaitas iki pat ieškovės nurodyto sutarties nutraukimo termino – 2020-08-29, nors faktiškai paslaugų negavo nuo 2020-04-01.o vėliau apklausų būdu (susirandant paslaugas teikiančių įmonių kontaktus internete), susipažinus su keleto įmonių komerciniais pasiūlymais, buvo pasirinktas optimaliausias variantas ir pasirašyta  sutartis su UAB „Darbo sauga verslui“.

68.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Kanrugėlė“, atsiliepimu į ieškinį (2 t. 151 pop. b.l.) nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu, nurodė, kad 2020 metų gegužę gavo pranešimą, kad vietoje ieškovės specialistės T. A. paskirtas naujas specialistas A. S.; jo darbas neatitiko įmonės poreikių, todėl 2020-08-12 pateikė prašymą dėl sutarties su UAB „Pajūrio sauga“ nutraukimo. Darbų saugą tvarkėsi savarankiškai, tačiau matant, kad trūksta laiko, nusprendėme vėl ieškoti darbų saugos paslaugas teikiančios įmonės. Vyr. buhalterė susisiekė su T. A., 2020 m. gruodį jos paklausus, buvo sužinota, kad ji atsidariusi savo įmonę UAB „ Darbo sauga verslui“, tada buvo susisiekta su atsakove, aptartos sąlygos ir pasirašyta paslaugų teikimo sutartis nuo 2021-01-01. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

69.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje UAB „S. J. ir partneriai“, dviem atsiliepimais į ieškinį į (2 t. 154-155, 3  t., 52 pop. b.l.) prašė atmesti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė aplinkybes, kad per paskutinius 5 metus buvo pakeisti 5 ieškovės specialistai, aptarnaujantys jų įmonę, specialistų kaita kainuoja daug laiko, darbuotojams vėl reikia pateikti dokumentus susipažinti, aiškinti įmonės struktūrą, aprodyti patalpas ir t.t. Tik paskirta ieškovo specialistė T. A. įdėjo daug darbo, gilinosi į kiekvieną iškilusią probleminę situaciją, visada padėdavo ir rengdavo mokymus vedėjoms, padėdavo su darbo grafikais, iškilus problemai, galėdavo susisiekti po darbo ar savaitgalį. Būtent dėl šios specialistės požiūrio ir darbo buvo nuspręsta nenutraukti sutarties ir toliau tęsti bendradarbiavimą su ieškove. 2020-05-14 iš ieškovės administracijos trečiasis asmuo gavo elektroninį pranešimą, kad T. A. išeina 2 mėnesių atostogų ir paskirtas naujas specialistas, vėliau atvykęs ieškovės direktorius ir naujas specialistas bendravo su jų buhaltere, kuriai buvo paaiškinta, kad T. A. išvažiavo į Norvegiją, planuoja vestuves ir neaišku, grįš ar negrįš į darbą, dėl to paskirtas naujas specialistas. Tačiau jų buhalterei susiekus su atsakove, buvo gautas patikslinimas, jog niekur ji neišvyko, tiesiog nebedirba pas ieškovę. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės direktorius jiems melavo, nes atsakovė nebedirbo nuo 2020-05-13. Jų įmonė toliau dirbo su ieškovės paskirtu specialistu A. S., tačiau netenkino darbo kokybė, buvo nuspręsta ieškoti naujos įmonės. Vyr. buhalterei 2020 m. rugpjūtį susisiekus su T. A. paklausti, gal kažkur įsidarbino, buvo sužinota, kad atsakovė atsidarė savo įmonę, ir tada buvo nuspręsta pasirašyti sutartį su UAB „Darbo sauga verslui“. Todėl nesutinka su ieškiniu, nes nutraukė su ieškove sutartį laikydamiesi pranešimo terminų, ir jų įmonė negali būti „kažkieno nuosavybe“, jie laisva valia pasirinko kitą jiems tinkantį paslaugų teikėją. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

70.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Smagurių namai“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti (2 t. 157-158 pop. b.l.). Nurodė, kad prieš pasirašant sutartį su UAB „Pajūrio sauga“, dirbo su kita įmone, kuri buvo įsikūrusi Klaipėdoje, dėl atstumo susidūrė su situacija dėl retų vizitų, negalėjimo operatyviai atvykti prireikus. Tada nutraukę sutartį pradėjo ieškoti įmonės, įsikūrusios Šiauliuose; taip buvo susisiekta pagal rekomendaciją su ieškovės specialiste T., pabendravus su ja ir buvo pasirašyta sutartis su UAB „Pajūrio sauga“.2020 m. gegužę gavo iš ieškovės pranešimą, kad su jų įmone dirbanti specialistė išeina 2 mėn. atostogų ir vietoje jų paskirtas kitas specialistas. Bendraujant su juo, paaiškėjo, kad T. nebedirba, o Šiauliuose nebėra specialistų ir bus važiuojama iš Klaipėdos. Susidariusi situacija jiems netiko, todėl parašė prašymą nutraukti sutartį su ieškove ir pradėjo ieškoti įmonės, dirbančios Šiauliuose. Su atsakove T. rudenį atsitiktinai susitiko, apsikeitė kontaktais, ir 2020 metų lapkritį pasiskambino, paprašyta T. atliko auditą, tada pasirašė priežiūros sutartį. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

71.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Jubana“ atsiliepimu į ieškinį (2 t. 159 pop. b.l.) nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad 2020-05-14 gavo elek. pranešimą iš ieškovės, kad paskirta specialistė T. A. išeina 2 mėnesiams atostogų ir vietoje jos paskirtas kitas specialistas A. S.. Jų įmonei susisiekus su pačia T. A., paaiškėjo, kad ji ne atostogose, nebedirba pas ieškovę. Paskirtas ieškovės naujas specialistas niekaip nesusitiko su įmonės gen. direktoriumi ar jo pavaduotoja, kad aptartų darbų planus. Atvykęs nesuderinęs vizito dar aiškino darbuotojams, kad atsakovė išvykusi į Norvegiją, neaišku, ar grįš. Tik kai administratorė nurodė, kad žino, jog T. nebedirba, pripažino, kad meluoja, Dėl tokių aplinkybių 2020-05-26 buvo nuspręsta nutraukti sutartį su ieškove ir ieškoti naujos įmonės. 2020 m. liepą administratorei susisiekus su buvusia specialiste T. A. paklausti, gal kur nors pastaroji jau yra įsidarbinusi, sužinojo, kad ji dirba UAB „Darbo sauga verslui“. Buvo paprašyta, kad specialistė atvyktų į įmonę, aptartos sąlygos ir pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

72.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Kanrugė“ atsiliepimu į ieškinį (2 t. 164 pop. b.l.) nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad 2020-05-15 gavo pranešimą iš UAB „Pajūrio sauga“, kad paskirtas naujas specialistas A. S.. Dirbo su tuo specialistu, bet jų įmonės darbuotojai nebuvo patenkinti specialisto darbu, neatitikus įmonės lūkesčių, 2020-08-13 pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo su ieškove. Kol ieškojo naujos įmonės, darbų saugą tvarkėsi patys. Administratorė -buhalterė per socialinius tinklus susisiekė su T. A., kuri anksčiau dirbo pas ieškovę, paklausė, gal dirba šioje srityje, ir tada sužinojo apie jos darbą UAB „Darbo sauga verslui“. Pasikvietė specialistę, kuri atliko dokumentų auditą, aptarė sąlygas ir pasirašė sutartį. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad įvykdė visas nutraukimo sąlygas su UAB „Pajūrio sauga“ ir pasirinko kitą paslaugų teikėją. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

73.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Šiaulių hidrogeologija“ atsiliepime į ieškinį (2 t. 165 pop. b.l.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad praėjus ieškovės pranešimo dėl jų specialistės T. A. atostogų terminui, 2021 m. liepos mėnesį trečiojo asmens direktorius asmeniškai susisiekė su T. A., norėdamas sužinoti, kada ji grįš į darbą. Gavo patikslinimą, kad ji nėra atostogose, pas ieškovę nebedirba. Paklausus, ką veikia dabar, gavo atsakymą, jog dirba UAB „Darbo sauga verslui‘. Trečiasis asmuo nusprendė nutraukti sutartį, dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, melavimo apie darbuotojos atostogas, neinformavimo, kad ji jau nebedirbo. 2021 m. lapkritį, nutrūkus sutarčiai su ieškove, pasikvietė specialistę atvykti peržiūrėti dokumentus, aptarė sąlygas ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Nesutinka su ieškiniu, nes nemano, kad teismas gali riboti laisvą konkurenciją ir uždrausti bendrovei laisvai pasirinkti paslaugų teikėjus, ar įpareigoti nutraukti sutartis, sudarytas laisva valia su kitu juridiniu asmeniu. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

74.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Linkuvos mėsa“ atsiliepime į ieškinį (2 t. 167-169 pop. b.l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį bendrovė gavo pranešimą, nuo 2020-05-14 su ja dirbusi ieškovės specialistė T. A. išeina 2 mėnesių atostogų ir paskirtas naujas specialistas, kuris bendraus tais pačiais kontaktais, kurie buvo pas T. (telefonu, el.p.), tai pasirodė keista, nes specialistė kai buvo atvažiavusi į jų įmonę, neinformavo, kad planuoja atostogauti. Susisiekus asmeniniu telefonu, specialistė patikslino, kad nebedirba pas ieškovą, o ne atostogauja. Sakė, kad pervargo ir nežino, ką veiks toliau. 2020 m. birželį į įmonę atvyko ieškovės direktorius su nauju specialistu. Pakalbėjus iš karto suprato, kad bendros kalbos nebus ir toliau dirbti su ieškove nebegalės. 2020-06-10 įmonė pranešė ieškovei, kad su ja nutraukia bendradarbiavimo sutartį. Praėjus kuriam tai laikui, jis vėl susisiekė su T. A., bet ji nurodė, kad niekur nedirba, ieško darbo. Pradėjus domėtis paslaugas teikiančių įmonių kainomis, 2020 m. liepos mėnesį ieškant darbų saugos įmonių jų regione, internete pamačiau, kad yra UAB „ Darbo sauga verslui“, kurios vadovė T. A.. Susisiekus su ja dar kartą, jis paprašė atvykti į įmonę; atvykus aptarė sąlygas ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį. UAB „Linkuvos mėsa“ nėra UAB „Pajūrio sauga“ nuosavybė, nesutinka, kad būtų apribota trečiojo asmens teisė bendrauti su jų pasirinkta įmone. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

75.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  R. G. ūkis atsiliepimu į ieškinį (2 t. 170 pop. b.l.) nesutiko su reikalavimu nutraukti pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį gavo pranešimą iš ieškovės administracijos, kad jiems paskirta specialistė išeina 2 mėnesių atostogų ir nuo 2020-05-14 paskirtas naujas specialistas A. S.. Naujasis specialistas nuo paskyrimo skambino 1 kartą, tačiau pasakius, kad tą dieną negalės jie susitikti, nesivargino pasiderinti kito susitikimo laiko; daugiau neskambino ir neatvažiavo.2020-06-15 jie parašė prašymą nutraukti sutartį, tikėdamiesi, kad UAB „Pajūrio sauga“ administracija sureaguos ir paskirtas specialistas pradės vykdyti savo funkcijas. Per 4 mėnesius (nuo 2020-05-14 iki 2020-09-15) specialistas teskambino 1 kartą, nebuvo atvažiavęs, neperžiūrėjo dokumentų, nesusipažino su ūkiu. Nutrūkus sutarčiai su ieškove, pradėjo ieškoti naujos įmonės, kuri teiktų darbų saugos paslaugas. Gavo rekomendacijas iš UAB „Agrogilė“, kad turi geros specialistės telefono numerį; paskambinus tuo numeriu, pasirodė, kad tai buvo ta pati specialistė T. A.; pokalbio metu patikslino, kad ji nebuvo išėjusi atostogauti, iš vis išėjo iš darbo. Tada jis paprašė atvykti į ūkį, peržiūrėti dokumentus. Atsakovė atvyko, atliko auditą, aptarė sąlygas ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes trečiasis asmuo sumokėjo visas sąskaitas iki sutarties nutraukimo, nors paslaugos ir nebuvo teikiamos; nutrūkus sutarčiai su ieškove, pradėjo ieškoti naujos įmonės, teikiančios paslaugas, o UAB „ Darbo sauga verslui“ kontaktus su rekomendacija gavo iš UAB „Agrogilė“ pardavimų vadovo.  Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

76.       Trečiasis asmuo Žeimelio žemės ūkio bendrovė atsiliepime į ieškinį (2 t. 171 pop. b.l.) nurodė, kad nėra pasirašiusi paslaugų sutarties su UAB „Darbo sauga verslui“ ir ši įmonė jokių paslaugų bendrovei neteikia. 2021-11-05 teismo nutartimi šis trečiasis asmuo pašalintas iš proceso.

77.       Trečiasis asmuo F. T. IĮ atsiliepime į ieškinį (2 t. 172 pop. b.l.) nurodė, kad nutraukė sutartį su ieškove nuo 2020-04-01, nes dėl susiklosčiusios sunkios finansinės situacijos, buvo sustabdyta įmonės veikla. Veikla šiai dienai nėra pradėta, įmonė nėra pasirašiusi paslaugų sutarties su UAB „Darbo sauga verslui“ ir neturinti jokių sutartinių įsipareigojimų nei vienai bylos šaliai. 2021-11-05 teismo nutartimi šis trečiasis asmuo pašalintas iš proceso.

78.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Asektas“ atsiliepimu į ieškinį (2 t. 173 pop. b.l.) nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę nutraukti pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį jų įmonė paprašė nutraukti sutartį su ieškove dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos dėl Covid 19 pandemijos, vykdyti veiklą galėjo labai ribota apimtimi dėl vyriausybės ribojimų. Tačiau 2020 m. rugpjūčio mėnesį išėjus jų darbuotojui, turinčiam darbų saugos specialisto pažymėjimą, vėl teko ieškoti tokias paslaugas teikiančios įmonės. Susisiekus su juos prižiūrėjusia specialiste T. A., ji nurodė, kad nebedirba pas ieškovę, ir kad vietoje jos skambinti reiktų A. S..  Paklausus, gal pati kur įsidarbino, ji atsakė, kad atidarė savo įmonę. Trečiasis asmuo nusprendė dirbti su T. A., pakvietė atlikti audito, aptarė sąlygas ir pasirašė paslaugų teikimo įmonę. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl sutarties nutraukimo, mano, kad jis turi teisę laisva valia rinktis paslaugų tiekėjus. Tuo labiau, kad sutartį su UAB „ Pajūrio sauga“ nutraukė dėl Covid -19 pandemijos. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

79.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Pakruojo parketas“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis (2 t. 174-175 pop. b.l.). Nurodė, kad 2020-05-15 gautas raštas iš ieškovės su informacija dėl T. A. atostogų ir naujo specialisto paskyrimo, ir jie dirbo su tuo specialistu. Jų bendrovės vyr. finansininkas S. T. 2020 metų rugpjūčio mėnesį informavo, kad buvo susisiekęs su T. A. dėl darbo saugos klausimų, pokalbio metu buvo patikslinta, kad ji neatostogauja, yra nutraukusi darbo sutartį su ieškove ir šiuo metu turi atsidariusi savo įmonę. Tada jis pats, bendrovės direktorius, pasiskambino T.; pakalbėjus su ja, pasvarstęs, jis nusprendė nutraukti sutartį su ieškove ir pasirašyti sutartį su atsakovės įkurta bendrove. Nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl neteisėtų veiksmų; atsakovė T. su juo nebandė susisiekti, neinformavo, kad išėjo iš darbo, neskatino nutraukti sutarties su ieškove. Sutartis su atsakovės įsteigta bendrovė pasirašyta 2020-12-01, kai buvo pasibaigę visi įsipareigojimai su ieškove. Ieškinio reikalavimo tenkinimo apribotų trečiojo asmens teisę laisvai rinktis partnerius ir paslaugų teikėjus. Taip pat turėtų neigiamo poveikio jų įmonei, nes savo darbų saugos specialisto neturi. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

80.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  Linkuvos žemės ūkio bendrovė atsiliepimu į ieškinį (2 t. 176-178 pop. b.l.) nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti su trečiuoju asmeniu pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Trečiojo asmens direktorius L. G. atsiliepime nurodė, kad kaip teikė savo liudytojo parodymuose, jog sutartį nutraukė dėl to, kad naujai paskirtas specialistas neatitiko įmonės lūkesčių; Linkuvos ŽŪB sutartis su UAB „ Pajūrio sauga“ buvo neterminuota ir nutraukta vadovaujantis sutarties nutraukimo sąlygomis; be to teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, tokiu atveju Linkuvos ŽŪB liktų be kuruojančio specialisto. Prašo remtis ginče trečiojo asmens direktoriaus L. G. parodymais, duotais notarei atitinkama  liudytojo parodymams nustatyta CPK tvarka ( šio asmens parodymai  pirmiausia įkelti į elektroninę bylą pagal 2021-10-06 atsakovių atstovo prašymą – 2 t., 78-79 pop. b.l.), t.y. kad 2020-05-15 UAB „Pajūrio sauga“ administracijos elektroniniu paštu bendrovė gavo raštą, kad įmonei paskirta specialistė T. A. išeina 2 mėnesių atostogų ir nuo 2020-05-14 paskirtas naujas specialistas; direktoriui asmeniškai susisiekus su T. A. paklausti, kodėl paskirtas naujas specialistas, ji patikslino, kad UAB „Pajūrio sauga“ nebedirba nuo 2021-05-13; ŽŪB specialistai bandė dirbti su nauju UAB „Pajūrio sauga“ specialistu, tačiau tai neatitiko įmonės lūkesčių, todėl 2020-06-12 nuspręsta sutartį nutraukti. Buvo ieškoma nauja darbų saugos paslaugas teikianti įmonė. 2020 m. rugsėjo mėnesį jam pačiam susisiekus su T. A. paklausti, gal ji gali rekomenduoti gerą specialistą ar gal pati įsidarbino kitoje įmonėje, pokalbio metu sužinojo, kad T. A. įsteigė savo įmonę ir 2020-10-01 jie pasirašė paslaugų teikimo sutartį. UAB „Pajūrio sauga“ direktoriaus teiginiai, kad pokalbio metu jis (Linkuvos ŽŪB direktorius) teigė, kad nutraukia sutartį su ieškove dėl to, kad dirbs su T. A., kuri juos  ir kitus asmenis agituoja kelis mėnesius, neatitinka tikrovės, tokių teiginių nesakė.   Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

81.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Agroekologija“ atsiliepime į ieškinį (2 t. 179-187 pop. b.l.) nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2020-05-14 jie gavo el. paštu pranešimą iš UAB „Pajūrio sauga“ , kad specialistė T. A. išeina 2 mėnesių atostogų, todėl paskirtas naujas specialistas, kuris bendraus T. telefonu ir/arba el. paštu. Šis pranešimas sukėlė abejonių, nes specialistė vizito metu neinformavo, kad planuoja išeiti atostogų. Kadangi bendravimas vyko betarpiškai, trečiojo asmens direktorė asmeniškai susisiekė su T., kuri patikslino, kad ji neišėjo atostogų, kad nutraukė darbo santykius su ieškovu. Ryšium su susidariusia situacija, 2020-05-15 jie pateikė ieškovei pranešimą ir prašymą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, nurodant, kad suteikia naujam specialistui 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, siekiant įsitikinti, ar jis atitiks trečiojo asmens lūkesčius, ar atliks darbus laiku; tuo pačiu informuojant, kad pasiteisinus abipusiam bendradarbiavimui, sutarties nutraukimą nuo 2020-08-15 trečiasis asmuo atšauks. Tačiau ieškovo paskirtas naujas specialistas lūkesčių nepateisino, atvykęs į bendrovę bendravo familiariai, todėl kilo abejonių dėl jo kompetencijos. Praėjus 3 mėnesių terminui, trečiasis asmuo priėmė sprendimą nutraukti sutartį su ieškove,. Po to buvo susiekta su T. A. pasiteirauti apie jos tolimesnius planus ir sužinota, kad ji atidarė savo įmonę. Pasikvietus pas save T. A., pokalbio metu abi šalys priėmė sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo. Nesutinka su ieškiniu, nes jie nutraukė sutartį su ieškove laikantis sutartyje nustatytų nutraukimo sąlygų, ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį tarp UAB „Agroekologija“ ir UAB „Darbo sauga verslui“ ribotų jų teises. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

82.       Trečiasis asmuo M. M. ūkis atsiliepime į ieškinį (3 t. 50 pop. b.l.) nurodė, kad nėra pasirašęs paslaugų sutarties su UAB „Darbo sauga verslui“. 2021-11-05 teismo nutartimi šis trečiasis asmuo pašalintas iš proceso.

83.       Trečiasis asmuo UAB „H. T. LT“ (buvusi R. B. įmonė „Tomas“) atsiliepime į ieškinį (3 t. 63  pop. b.l.) nurodė, kad nėra pasirašęs paslaugų sutarties su UAB „Darbo sauga verslui“. 2021-11-16 teismo nutartimi šis trečiasis asmuo pašalintas iš proceso.

84.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, MB „Medžio aidas“ atsiliepime į ieškinį (3 t. 80-81 pop. b.l.) nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti; atsiliepimą pasirašęs bendrijos vadovas M. G. nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį gavęs iš ieškovės pranešimą dėl darbuotojos T. A. atostogų, nustebo, nes darbuotoja apie tai nebuvo sakiusi; jie dėliojosi darbus, kuriuos dar reikės padaryti įmonėje, kokius dokumentus atnaujinti, apmokyti darbuotojus ir t.t. Susisiekus asmeniškai paklausti dėl situacijos, jis gavo patikslinimą, kad T. A. neatostogauja, o išėjo iš darbo. Trečiasis asmuo nurodė, kad dirbo su naujai ieškovo paskirtu specialistu, tačiau jo darbo metodai neatitiko lūkesčių, todėl įmonė pradėjo dairytis kitų įmonių, kas galėtų atlikti darbus; 2022 m. liepą susisiekus  Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

85.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje,  UAB „Grebėstas“ atsiliepime į ieškinį (3 t. 87-88 pop. b.l.) nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2020 m. gegužę gavo pranešimą iš UAB „Pajūrio sauga“, kad su jais dirbanti specialistė išeina dviejų mėnesių atostogų ir paskirtas naujas specialistas, kuris kontaktuos T. A. darbo telefonu ir ele. paštu.  Susiekus asmeniškai su T. A., buvo sužinota, kad ji nebedirba pas ieškovę. Jų įmonė dirbo su nauju ieškovės specialistu, tačiau dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, sumažėjusios darbų apimties, darbuotojų, jie nusprendė atsisakyti papildomų išlaidų kaštų ir 2020m. rugpjūčio mėnesį parašė pranešimą, kad nutraukia sutartį su ieškove. 2020 m. lapkritį pagausėjus darbams, gavus naujų užsakymų, atsirado poreikis vėl samdyti darbų saugos įmonę, pradėjus domėtis, išaiškėjo, kad T. A. sudarė savo įmonę. Tik tada atsakovei atvykus į jų įmonę ir pabendravus, buvo susitarta dėl sąlygų ir pasirašyta paslaugų sutartis. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

86.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Mechanizmų  centras“ atsiliepimuose į ieškinį (3 t. 90-91, 152 pop. b.l.) nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl sudarytos su atsakove UAB „ Darbo sauga verslui“ sutarties nutraukimo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavęs pranešimą dėl T. A. atostogų, jie susisiekė asmeniškai su T., gavo jos patikslinimą, kad ji išėjo iš darbo UAB „Pajūrio sauga“.  2020 m. liepą socialiniame tinkle pamatė, kad T. atsidarė savo įmonę, jie susisiekė ir susitiko. Nusprendė toliau dirbti su T. A., t.y. su UAB „ Darbo sauga verslui“. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

87.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 2022-01-10 teiktame prašyme teismui (3 t. 180-181 pop. b.l.) nurodė, kad prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

88.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

89.       Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad su ieškove jį sieja darbiniai santykiai (dirba bendrovėje pardavimų vadybininku), o atsakovė T. A.- buvusi bendradarbė. Dirbdamas pas ieškovę, jis turi tam tikrą kiekį įmonių, su kuriomis sudarytos ilgalaikės aptarnavimo sutartys darbų saugos  srityje. Pagal darbo pobūdį jis prižiūri įmonių darbo saugos būklę, pristato joms naujus dokumentus, su jais supažindina, praveda instruktavimus. Darbo kodekso pasikeitimas iššaukė nemažą įmonių dokumentų pakeitimą. Jis užsakydavo, o jų gamybos skyrius paruošdavo dokumentus, atitinkančius pasikeitusius įstatymus, jei reikia, vykdomi mokymai, instruktavimai; jų įmonė prisiima atsakomybę už darbo saugą. Taip pat jie (vadybininkai) ieško naujų klientų, veda derybas, pasirašo dėl darbo saugos vienkartines sutartis ir aptarnavimo sutartis ilgesniam periodui. Jie (vadybininkai) stengiasi laikytis paskirtų regionų, bet ne visada išeina. Jo darbinė teritorija apima daugiau Žemaitiją; būna, kad nesuranda klientų, nes tai sudėtinga dėl didelės konkurencijos; kitiems jų paslaugos per brangios; ši veiklos dalis yra sunkiausia jų (vadybininkų) darbe. Jo nuomone, nerealu per mėnesį sudaryti 25 naujas sutartis su klientais; tai neįmanoma. T. A. išėjus iš darbo, jam laikinai atiteko didesnė jos klientų dalis. Jai išėjus, visokių kalbų girdėjo. Su vadovu važiavo per tas įmones, kad jį pristatytų; darė auditą, kur ir kokių dokumentų trūksta. Negali pasakyti, kad ji (T. A.) būtų kažką pražiūrėjusi. Kai kuriose įmonėse jam užsiminė, kad T. buvo atvykusi ir agitavo pereiti pas ją; kiti pasakė, kad dirbs su ja, nes jau yra susidirbę. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad dirba ne su įmone, o su vadybininku. Kai kur vadovai, kai kur vadybininkai sakė, kad pereis, ir jis suprato, kad dalies klientų neteks. Kitos įmonės sakė, kad pačios prižiūrės darbų saugą. Pats tą darbą dirba nuo 90 -ųjų metų, tik skirtingose įmonėse. Jis perspėjo T., kad vyko byla dėl analogiškų dalykų, tai ji susirado tą teismo nutartį dėl žalos priteisimo. Jų įmonės konfidencialią informaciją sudaro rinkodara, metodika, paslaugų kainos, klientų sąrašai, klientų kontaktai, visa jų įmonės ruošiama dokumentacija, nes kiekviena įmonė ruošia skirtingai – iš dalies tai įmonės nuosavybė, ir įdirbis,  tame tarpe ir sutartys su klientais. Jas parengia gamybos skyrius. O jis pats išsiaiškina kliento poreikius, surenka informaciją, duomenis ir pateikia gamybos skyriui, kuris paruošia visą dokumentaciją, o jis tik peržiūri. Elektroniniu variantu įmonėms dokumentus stengiasi nesiųsti, kad nekopijuotų ir nebūtų intelektualaus produkto vagysčių, parengtus popierinius dokumentus perduoda įmonei. Būsimo kliento tyrimo be sutarties iš anksto neatlieka, viskas vyksta kartu. Klientas įtraukiamas į sąrašus tada, kai sudaroma sutartis. Įmonių sąrašą jis žino, nes išėjus vienam vadybininkui, pavaduoja kitas; patys sąrašai neperduodami, pačioms įmonėms pasakoma, į kurį vadybininką kreiptis. Jie (vadybininkai) turi direktoriaus pasirašytus įgaliojimus, kai pavaduoja, be to dirbama ne su vadybininku, o su pačia įmone. Gamybos skyriui informaciją apie klientus perduoda visaip; įkainius derina su direktoriumi, priklausomai nuo to, kiek dokumentų bus naudojama. Kainynų stabilių neįmanoma turėti, ir paslaugų kainos skiriasi, priklauso nuo jų sudėtingumo, be to vadybininkui leidžiama derėtis. Dėl klientų vadybininkai pasitaria tarp savęs, jis pats labiau mėgsta kalbėtis, o ne rašinėtis. Įmonės gali informaciją apie savo darbuotojus atsiųsti ir elektroniniu paštu. Pasirašytą popierinę sutartį su klientu jis atiduoda savo bendrovės darbuotojai ir tą sutartį įregistruoja, kaip tai vyksta konkrečiai, jis nežino, nežiūri, neturi tam laiko. A. T. išėjus iš darbo, buvo klientų, kurie klausė jos išėjimo priežasties. Jis nežinojo tos priežasties, T. sakė, kad registruosis darbo biržoje. Kai vėliau skambinosi sužinoti dėl darbinių dokumentų, ji pasisakė, kad giminės įkalbėjo atsidaryti įmonę. Apie jų bendrovės raštą, kad T. išeina atostogų, jis žinojo, bet to rašto nematė ir nežino, kas rašė tokį pranešimą klientams. Ne visos sutartys su klientais yra nuolatinės, būna ir vienkartinių, paruošia vieną dokumentą ir viskas; dar kitoms įmonėms teikiamas tik konsultavimas. Dokumentų parengimas klientams įeina į abonementinę paslaugų kainą. Konkreti įmonė dažniausiai paskiriama vadybininkams aptarnauti regioniniu pagrindu, jis tiksliai nežino, ar paskiriant įmonę, rašomas direktoriaus įsakymas, bet tikrai  yra išduodamas įgaliojimas. I. T. iš darbo, jie klientų pranešimus apie sutarties nutraukimą, gaudavo ir elektroniniu paštu, ir telefonu. Jis atvykęs į tas įmones paklausdavo priežasties, bet tikroji priežastis, dėl ko toliau nebenorima kartu toliau dirbti su ieškove, nebuvo nurodoma, gal būdavo kartais pasakomas ir jų darbo kokybės klausimas. Jo darbo vieta yra Klaipėdoje, o T. darbo vieta buvo Šiauliuose, nes ji buvo šiaulietė, ir atitinkamai tokio asmens mažesnės kuro sąnaudos aptarnaujant klientus. Dabar jų įmonė tvarkosi su klientais daugiau nuotoliniu būdu.

90.       L. Ž. S. teismo posėdyje parodė, kad su atsakove T. A. buvo bendradarbės; dirba ieškovės įmonėje visuomenės sveikatos specialiste. Ji rengia darbų saugos dokumentus, atlieka argonominius ir psichosocialinius tyrimus, užsiima visos reikalingos dokumentacijos parengimu klientams. Tų darbų atlikimui reikalinga licencija, kurią jai išdavė T. G. užsakymus gamybos skyriuje, jie parengiami ir atiduodami vadybininkams pagrinde popierine forma, surašoma, kas atlikta, vadybininkas deda parašą ant dokumentų. Gamybos skyriui užduotis dažniausiai pateikia vadybininkai, yra atlikęs ir T. A. užsakymus. Ji pati pirmiausia įmonėje suprato, kad kažkas vyksta ne taip dėl T. A., kuri pradėjo prašyti visokių su jos darbu įmonėje nesusijusių dokumentų, kurių dabar nė neįmanoma tiksliai įvardinti. Buvo prašoma persiųsti tuos dokumentus į atsakovės darbinį paštą, nors tokių prašymų neturėjo būti. Jai (liudytojai) kilo įarimas, nes T. tapo atžagari, kokia anksčiau nebuvo. T. A. elgesys pasikeitė prieš Covid pandemiją, ir paskui ji išėjo iš įmonės. Įmonių dokumentus atsakovei pateikdavo ir popieriniu, ir elektroniniu variantu. T. A. paskambindavo ir jų paprašydavo. Bendradarbiavimo su klientais sutartys saugomos įmonės administracijoje, archyve. Klientų sąrašus jie susidarydavo patys dėl darbo; kitas sąrašas buvo popieriniame variante pas administratorę. Patikslinant atsakovės veiksmus, būtent jos (liudytojos) buvo prašoma parengti ir perduoti įvairius su klientais susijusius dokumentus. Paprastai klientui reikalingą dokumentaciją perduoda vadybininkai, klientas pasirašo ant darbų (paslaugų) atlikimo akto, jų įmonė registruoja aktus, kuriuos vadybininkai grąžina su klientų parašais. Dokumentus klientui jie ruošia vienu popieriniu variantu, kurį vadybininkai ir nuveža. Vadybininkai neturi prieigos prie tų dokumentų, jei reikia, kreipiasi į juos (gamybos skyrių). Būtent gamybos skyrius rašo atliktų darbų aktus ir jie grįžta į įmonę. Įprastai užsakymus iš kito miesto jie gaudavo paštu, per siuntas. Būdavo, kad vadybininkams dokumentus perduodavo ir elektroniniu paštu. Įmonė yra jų šeimos verslas (liudytoja nurodė esanti giminystės ryšiuose su vadovu). Būtent ji ir informavo apie T. A. elgesį įmonės vadovą, rašė tarnybinį pranešimą. Įmonės pranešimų klientams apie atsakovę nerašė, tai ne jos kompetencija.

91.       Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

92.       Šalių teiktais paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė T. A. 2016-02-08 darbo sutarties pagrindu ( 1 t., 20-24 pop. b.l.,) buvo priimta į darbą pas ieškovę UAB „Pajūrio sauga“ pardavimo vadybininke, darbo sutartis papildyta kitomis atsakovės pareigomis – nuo 2018-12-20 įdarbinta ir DSST specialiste. Ta pačia darbo sutartimi tarp šalių sutartos ir pasirašytos kitos darbo sutarties sąlygos, savo turiniu atitinkančios darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo ir nekonkuravimo, t.y. 10.6 papunktyje susitarta, kad be atskiro raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 metus po jos pasibaigimo, darbuotojas neatskleis jokiai trečiai šaliai ir dės visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją; o 10.8 papunktyje numatyta, kad be aiškaus Darbdavio raštiško sutikimo Darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek ir ne, verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiėmė, užsiima ar užsiims atlikdamas savo darbo funkcijas pagal šią Darbo sutartį, taip pat dirbti konkuruojančiose su darbdaviu įmonėse ar versluose, juos konsultuoti, atstovauti, steigti, turėti tokiose įmonėse ar versluose akcijų, pajų, dalių, ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje; darbuotojas taip pat sutinka ir įsipareigoja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiekti įgyti bendro verslo ar neužsiminti bendru verslu su darbdavio klientais, kontrahentais, tiekėjais, konsultantais, buvusiais darbuotojais ar kitais asmenimis, susijusiais ar praeityje susijusiais su darbdaviu ar jos vykdoma veikla, o taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilioti (t.y. nesiūlyti nutraukti sutarčių, sudarytų su darbdaviu, nesiūlyti sudaryti sutarčių su savimi bei kitais ūkio subjektais bei neužsiimti panašia viliojimo veikla) darbdavio klientų, kontrahentų, tiekėjų, konsultantų ir /ar darbuotojų; ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas prisidėjo prie kliento, kontrahento, tiekėjo, konsultanto ir /ar darbuotojų ryšių su darbdaviu užmezgimo, ar ne, dirbdamas pas darbdavį darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų; dėl nekonkuravimo įsipareigojimų po darbo santykių pasibaigimo darbuotojas įsipareigoja šias nuostatas vykdyti 24 mėnesius.

93.       Dėl įmonės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, sąrašo ir jos apsaugos ieškovė teikė įrodymus: 2017-11-29  Darbo tvarkos taisyklėse (1 t., 139-150 pop.b.l.), su kuriomis atsakovė T. A. supažindinta 2016-02-08, 2017-12-12 (1 t., 151-152 pop.b.l.), yra apibrėžta informacija, kuri laikoma konfidencialia (4 punktas su 13 papunkčių), tame tarpe bendrovės klientai, Bendrovės kainos, Bendrovės derybos bei sutartys, Bendrovės laboratorijos akreditavimo dokumentai; be to įtvirtinta, kad draudžiama šią informaciją paskelbti visų rūšių informacinių technologijų pavidalu; turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su įmonės veiklos neskelbtina informacija; tuo tikslu draudžiama pašaliniams asmenims leisti likti patalpose vieniems. Analogiškos nuostatos apie tai,  kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, įtvirtintos ir  pardavimų vadybininko - darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginiuose nuostatuose ( 1 t., 153-160 pop. b.l.), su kuriais pasirašytinai  supažindinta atsakovė T. A. 2016-02-08, 2017-02-01 ( 1 t., 161-162 pop. b.l.).

94.       Nustatyta, kad atsakovė T. A. 2020-05-28 kreipėsi į ieškovę dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. gegužės 29 d. LR DK 55 str. 1 d.  pagrindu ( 1 t., 26 pop. b.l.). 2020-05-12 ieškovės UAB „ Pajūrio sauga“ l.e.p. direktorė L. Ž. priėmė įsakymą atleisti T. A. iš einamų pareigų nuo 2020-05-13 pagal LR darbo kodekso 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), išmokant jai priklausantį darbo užmokestį ir apmokėti už nepanaudotas atostogas ( 1 t., 27 pop. b.l.).  Įrodymų, kad atsakovė T. A. kreipėsi į ieškovę dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo dėl komercinės paslapties neatskleidimo ir nekonkuravimo susitarimo vykdymo, 2020-05-13 atleidus ją iš darbo, byloje nepateikta. Ieškovė taip pat teikė duomenis ( 1 t., 137-138 pop. b.l.), kad nuo 2020-07-16 juridinių asmenų registre įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Darbo sauga verslui“, kurios vienintele akcininke ir paskirta vadove yra atsakovė T. A..

95.       Ieškovė pateikė duomenis apie savo įmonės finansinę būklę, gautas pajamas ( 1 t., 163 pop.b.l.,3 t.116),  nevieša bylos medžiaga - 3 t., pop. b.l.177), apie 2020 m. nutrauktas po atsakovės T. A. išėjmo iš darbo sutartis su savo klientais ( 1 t., 28-136 pop, b.l, 3 t., 126-135 l.).  

96.       Ieškovė savo reikalavimų pagrindimui teikė nuostolių paskaičiavimo lentelę, kurios paskutinėje grafoje nurodė negautas pajamas nuo sutarčių nutraukimo iki 2021-11-30 ( su PVM) :

Eil.Nr. Pavadinimas Sutarties Nr. Sudarymo data Nutraukimo data 2020m.1 mėn. suma  galutinai

97.       Ieškovė nurodo, kad šiuos nuostolius apskaičiavo tokiu būdu:

6)       Nustatė, kokią sumą pinigų per mėnesį uždirbdavo iš kiekvieno savo buvusio kliento, kuris nutraukė sutartį su Ieškove ir sudarė sutartį su atsakove UAB ,,Darbo sauga verslui“;

7)       Apskaičiavo, kokią pinigų sumą Ieškovė būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11­30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos). Ieškovė nustatė, jog tokiu atveju iš savo buvusių klientų per šį laikotarpį būtų gavusi 28.297,41 Eur pajamų (be PVM) (Priedas Nr. 3):

8)       Ieškovės sąnaudos šioms 28.297,41 Eur (be PVM) dydžio pajamoms uždirbti yra 8206 Eur, kurias sudaro: 5942 Eur pardavimo savikaina ir 2264 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos.

9)       Toliau apskaičiuojamas ikimokestinis pelnas, kuris gaunamas iš pajamų atėmus sąnaudas, reikalingas šioms pajamos uždirbti: 28.297 Eur - 8.206 Eur = 20.091 Eur.

10)       Tuomet iš gautos ikimokestinio pelno sumos, atimamas pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotas 15 % dydžio pelno mokestis, kuris yra 3.014 Eur ir gaunama grynojo pelno suma, kuri šiuo atveju yra 17.077 Eur: 20.091 Eur - 3.014 Eur = 17.077 Eur.

        Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos

98.Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.

99.Galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

100.Konstatuotina, kad nors komercinės paslapties samprata esmingai nesikeitė, šiuo metu galiojanti norma labiau apibrėžia informacijos, kuri gali būti pripažįstama komercine paslaptimi, apimtį. Tokia išvada darytina iš komercinės paslapties apibrėžimo ir nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios, kokia informacija nelaikoma komercine paslaptimi. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį komercine paslaptimi nelaikoma, be kita ko, informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

101.Pažymėtina ir tai, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja CK 1.116 straipsnio 3 dalies redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. Taigi, žalos atlyginimo klausimus nuo 2018 m. birželio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).  

102. Nurodytų įstatyminių nuostatų pagrindu, teismas nesiremia ginče ieškovės analizuojama 2006-2017 metų kasacinio teismo praktika ir ieškovės vertinimu visiškai  analogiška pagal faktines aplinkybes šiam ginčui išnagrinėta byla dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo, nesąžiningos konkurencijos (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-851-259/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Konstatuotina, kad iki 2014 m. lapkričio 14 d. galiojusi komercinės paslapties redakcija netaikytina nagrinėjamos bylos atveju, nes  ieškovės įrodinėjami atsakovės T. A., kaip buvusios darbuotojos,  neteisėti veiksmai (komercinės paslapties neteisėtas panaudojimas, nesąžininga konkurencija, įsteigiant savo įmonę ir į ją perviliojant ieškovės klientus) apima  2020–2021 metų laikotarpį. 

103.Sutiktina su ieškovės argumentais ginče, kad kasacinio teismo ne kartą pažymėta, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

104.Pažymėtina ir tai, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.

105. Teismas surinktų įrodymų visetu daro išvadą, kad ieškovė nors ir neturėjo pasitvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, visgi savo konfidencialią informaciją įtvirtino ir saugojo teisinėmis priemonėmis. Darbo sutartis tarp Ieškovės ir atsakovės T. A. buvo sudaryta 2016-02-08. Tuo metu Bendrovėje galiojo 2009-01-15 kolektyvinė sutartis Nr. 1 (2022-01-11 papildomų paaiškinimų Priedas Nr. 5 - Kolektyvinė sutartis). Kolektyvinės sutarties 5.3 punkte yra numatyta, jog: ,,Darbuotojai yra atsakingi už technologinių ir komercinių paslapčių, tokių kaip teikiamų paslaugų kainos, darbo užmokesčio dydis, bendrovės apyvarta ir kitų, saugojimą. Technologinių, komercinių paslapčių atskleidimas arba jų paviešinimas konkuruojančiai įmonei laikomas drausminiu nusižengimu už kurį skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo". Kaip matyti iš darbuotojų, supažindintų su kolektyvine sutartimi registracijos žurnalo, atsakovė T. A. su šia sutartimi buvo supažindinta 2016-02-08 (124 įrašas) (2022-01-11 papildomų paaiškinimų Priedas Nr. 6 - darbuotojų, supažindintų su kolektyvine sutartimi registracijos žurnalas). Darbo sutarties 13 punkte atsakovė T. A. taip pat patvirtino, jog yra susipažinusi su Kolektyvine sutartimi. Be to konfidencialios informacijos sąrašas buvo įtvirtintas net keliuose ieškovės kituose vidiniuose dokumentuose - Darbo tvarkos taisyklėse, Pardavimų vadybininko - darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginiuose nuostatuose Nr. 41. Teismo nuomone, nagrinėjamai bylai iš esmės aktuali iš to sąrašo konfidenciali informacija, kurią sudaro žinios apie esamus ir potencialius ieškovės klientus, apie konkrečias sutartis su klientais, ieškovės atliekamų darbų ir paslaugų darbo saugos srityje apimtis, jų kainynus ir pan.

106.Taip pat sutiktina su ieškovės argumentais ginče, kad informacija apie Bendrovės klientus (informaciją apie klientus - visi kontaktiniai duomenys, sprendimus dėl paslaugų poreikio priimantys asmenys ir jų kontaktiniai duomenys; informacija apie klientų mokumą, finansinę būklę, jų patikimumą; informacija apie konkrečiam klientui teikiamas konkrečias paslaugas (būtent kokios paslaugos yra reikalingos konkrečiam klientui pagal jo vykdomos veiklos pobūdį); informacija apie numatomas klientų planuojamų užsakyti paslaugų apimtis; informacija apie kliento mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas; informacija apie Bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną; informacija apie Bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją (būtent susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, teikiamų paslaugų ir jų kokybės reikalavimai) suteikia ieškovei pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę.

107. Be to tokiai informacijai apie klientus sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, būtent Ieškovei yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Būtent tokia informacija padeda bendradarbiauti su klientu, pasiūlyti jam poreikius atitinkančias paslaugas už optimalią kainą. Todėl atmestini atsakovių atsikirtimai kaip subjektyvūs teiginiai ginče, kad ši  ieškovės visa ši informacija yra viešai skelbiama ar kitaip gali būti prieinama, kadangi dvi atsakovės surastos internete ieškovės bendradarbiavimo sutartys su viešaisiais juridiniais asmenimis (2 t., 130-13 pop, b.l.), neparodo esminių sutarčių su privačiais juridiniais asmenimis turinio ir jų apmokėjimo ypatumų, ir teismas nemano, kad būtent tokia informacija dirbant su privačiais juridiniais asmenimis tapo atsakovės T. A. darbo funkcijų ir įgytos kompetencijos dalimi,  todėl atmestini atsakovių argumentai, kad už tokios informacijos atkleidimą ir panaudojimą atsakovei savo versle negali kilti jokių teisinių padarinių.

108. Dėl aukščiau nurodytų protingų ieškovės dedamų pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą, ši informacija turi realią komercinę vertę, ir atsakovei T. A., dirbusiai ieškovės įmonėje daugiau nei 4 metus, tai buvo žinoma ir suprantama. Byloje nustatyta, kad UAB „Darbo sauga verslui“ naudojosi UAB „Pajūrio sauga“ klientais, šias aplinkybes patvirtina 18 įmonių (trečiųjų asmenų procese) sutarčių su UAB „ Pajūrio sauga “ nutraukimas ir analogiškų sutarčių su UAB „Darbo sauga verslui“ sudarymas (detali nutrauktų sutarčių analizė nurodyta ieškovės sudarytoje nuostolių skaičiavimo lentelėje -žr. sprendimo 97 punktą), todėl akivaizdu, kad ši informacija apie klientus, jų kontaktus, paslaugų poreikius darbo saugos srityje bei jų įkainius atsakovės T. A. buvo gauta dirbant ieškovės įmonėje.

109.Teismo nuomone, atsakovei T. A. turėjo būti žinoma ir suprantama, kad šie  ieškovės komercinę paslaptį sudarantys duomenys suteiks jos įsteigtai UAB „Darbo sauga verslui“ aiškų konkurencinį pranašumą,  ir sutiktina su ieškovės argumentais ginče, kad  į šią, iki 2020 metų liepos mėnesio nevykdžiusią veiklos įmonę, be jokių marketingo priemonių, rinkodaros kaštų, ypatingų verslo sąnaudų, buvo perkeltas ieškovės padarytas įdirbis daugiau nei dvidešimtyje įmonių darbo saugos paslaugų teikimo srityje. Atitinkamai atsakovės T. A. nurodyti argumentai dėl jos išėjimo iš darbo, kilus konfliktinei situacijai su ieškove, ankstesnės turimos atsakovės darbinės patirties ir įgytos kompetencijos teikiant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos (DSST) funkcijas, nepateisina atsakovės veiksmų dėl ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, panaudojimo savo kuriamame versle ir daugumos ieškovės klientų Šiaulių regione perėmimo  galimai dėl mažesnių paslaugų įkainių taikymo pagal jų sudarytas sutartis. Konstatuotina, kad atsakovės tinkamai nebendradarbiavo nei su ieškove, nei su teismu, kaip tą numato CPK 8 straipsnio nuostatos, pasirinko poziciją šiame ginče neatskleisti visų su jos vykdomu privačiu verslu susijusių duomenų ir tuo požiūriu atsakovės negali būti laikomos sąžiningomis.  Kaip matyti iš UAB „Darbo sauga verslui“ pateiktų sutarčių su trečiaisiais asmenimis, atitinkamos dokumentų IV dalies, susijusios su mokėjimais,  grafos yra neįskaitomos (uždengtos kopijuojant), kas teismo nuomone, rodo, kad tokius pat duomenis apie klientams teikiamas paslaugas, jų įkainius atsakovės jau vertina kaip savo įmonės komercinę paslaptį ( 3 t. 3-52 pop. b.l.). Teismas taip pat vertina, kad tik bylą baigiant nagrinėti iš esmės atsakovės teikė ir kitus su UAB „Darbo sauga verslui“ susijusius duomenis (klientų sąrašus, kasos knygos duomenis, išrašą iš įmonės banko sąskaitos apie įplaukas), teismo pripažintais nevieša medžiaga (3 t., 170 pop. b.l.), kurie  taip pat pagrindžia ieškovės teiginius apie atsakovės įsteigtos įmonės veiklos pelningumą  metų laikotarpyje, pasinaudojant kitos įmonės komercine paslaptimi.

110.Tuo pačiu teismas šiame ginče vertina, kad atsakovė T. A. nesutikdama su ieškovės pozicija dėl CK 116 str. 1 d., komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų prioritetinio taikymo šiame ginče, laikosi priešingos pozicijos ir argumentuoja, jog esant situacijai, kai atsakovės T. A., silpnesniosios darbo santykių šalies, atžvilgiu nebuvo pasirašytas susitarimas dėl nekonkuravimo su ieškove, kaip darbdave, ir atsakovei nebuvo mokama jokia piniginė kompensacija, kilus ginčui dėl nekonkuravimo jau galiojant DK, tarp darbdavio ir buvusio darbuotojo, turi būti taikomos DK nuostatos.

111.Teismas, atsižvelgdamas į tokius atsakovių atsikirtimus šiame ginče bei  teikiamais argumentais,  daro išvadą, kad atsakovės T. A. veiksmai turi būti vertinami ne tik CK 116 str. 1 d., komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų aspektu, bet ir Darbo kodekso normų pagrindu, nes ginčo specifiką suponuoja buvę šalių darbiniai santykiai, iš jų kilę susitarimai dėl nekonkuravimo, ir  reikalinga vertinti, kiek teisėti ir pagrįsti buvo darbdavio bei darbuotojo veiksmai šiuo aspektu, juo labiau, kad ieškovės, kaip darbdavės, nesąžiningumą, pateikiant neteisingus duomenis savo klientams apie darbuotojos T. A. atostogas, po jos faktinio atleidimo iš darbo, nurodo  ir dauguma trečiųjų asmenų šiame procese.

 112. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2603 (toliau – ir Įstatymas). Juo ir vėlesniais šio įstatymo pakeitimais įstatymo leidėjas patvirtino DK, nustatė jo įsigaliojimo datą – 2017 m. liepos 1 d. bei apibrėžė DK taikymo sritį – darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos, išskyrus Įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus (1–3 straipsniai). DK, be kitų papildomų darbo sutarties sąlygų, naujai įtvirtino susitarimą dėl nekonkuravimo, apibrėžė jo dalyką, darbuotojų, su kuriais jis sudaromas, kategoriją, maksimalųjį galiojimo terminą, minimalųjį kompensacijos už nekonkuravimą dydį ir kt. (DK 38 straipsnis).

113. Pažymėtina ir tai, kad, iki įsigaliojant DK, darbo teisės normos darbdavio ir darbuotojo sudaromų nekonkuravimo susitarimų tiesiogiai nereguliavo.  Akivaizdu, kad darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą, tai patvirtina ir DK 45 ir 46 straipsniai. Tokia vienos ar abiejų šalių iniciatyva gali atsirasti keičiantis darbo organizavimui, iškilus būtinybei atlikti papildomas funkcijas ar jų atsisakyti, reaguojant į išorės pokyčius, kaip antai padidėjusią ūkio subjektų konkurenciją, darbo užmokesčio dinamiką darbo rinkoje, pasikeitusį, įtvirtintą naują teisinį reglamentavimą ir pan. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp kurių yra susitarimas dėl nekonkuravimo, pakeisti galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis).

114.Todėl iš dalies sutiktina su atsakovių argumentais ginče, kad santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, tarp ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ ir atsakovės T. A., taikomos ir DK nuostatos. Vadinasi, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo teisės normoms įstatymo lygmeniu pradėjus reglamentuoti papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp jų ir nekonkuravimo susitarimą, darbo sutarties šalys, o pirmiausiai darbdavys, įgijo teisę inicijuoti šių sąlygų pakeitimą tokiu būdu, kad jos sukonkretintų darbo teisės normas arba įtvirtintų joms neprieštaraujantį susitarimą (DK 33 straipsnio 3 dalis).

115.Šiame ginče abi šalys pripažįsta aplinkybę, ką patvirtina ir rašytiniai duomenys ( 1 t., 20-27 pop. b.l), kad iš 2016-02-08 sudarytos darbo sutarties atsiradę ieškovės darbo santykiai su atsakove T. A. nutraukti 2020-05-13 be jokio atlygintinio susitarimo už nekonkuravimą. Remiantis 2016-02-08 šalių pasirašytos darbo sutarties 10.6 papunkčiu, be atskiro raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 5 (penkis) metus po jos pasibaigimo,  darbuotoja įsipareigojo neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją; o 10.8 papunkčiu  atsakovė įsipareigojo nekonkuruoti su ieškove, kaip darbdave, darbo sutarties galiojimo metu ir 24 mėnesius po jos pasibaigimo. Todėl laikytina, kad toks atsakovės T. A. įsipareigojimas dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo bet kuriai trečiajai šaliai ( ginčo atveju - atsakovės įsteigtai bendrovei) ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimas apėmė du laikotarpius – laikotarpį iki įsigaliojant naujajam DK   bei laikotarpį jau įsigaliojus DK, taip pat ir 2018 m. birželio 1 d. naujos redakcijos CK 1.116 straipsnio 2 dalies normai, nustatančiai, kokia informacija visgi nelaikoma komercine paslaptimi.

116.Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjui naujai reglamentavus susitarimus dėl konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, neatskleidimo tretiesiems asmenims ir nekonkuravimo,  bylos šalys  – ieškovė  UAB „Pajūrio sauga“ ir  atsakovė T. A. buvo laisvos inicijuoti 2016-02-08 sudarytos darbo sutarties sąlygų pakeitimą tokiu būdu, kad tokie susitarimai atitiktų naująjį įstatyminį reglamentavimą arba bent jam neprieštarautų, tačiau bylos duomenimis, to nesiekė. Šalims nepakeitus 2016-02-08 darbo sutartimi 10.8 papunktyje įtvirtintų sąlygų, kaip susitarimo, darytina išvada, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. susitarimas dėl nekonkuravimo ir toliau galiojo, tačiau jo nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms DK normoms arba kuriomis pažeidžiama bylos šalių pusiausvyra, negali būti taikomos.

117.Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, suformuotos nuostatos, jog įprastai  minėtos konstitucinės vertybės – asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ir gauti už jį teisingą apmokėjimą ar imtis verslo (Konstitucijos 48 straipsnis) bei verslo subjekto ūkinių pastangų, iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos apsauga (Konstitucijos 46 straipsnis) darbo teisinių santykių metu atitinka viena kitą. Vis dėlto tam tikrais atvejais ūkinės veiklos subjekto (darbdavio) ir darbuotojo interesai gali išsiskirti. Viena vertus, darbdavys turi pagrįstą ir gintiną interesą saugoti savo verslą, kita vertus, darbuotojas turi interesą už savo kvalifikaciją ir žinias gauti teisingą atlygį darbo rinkoje, imtis verslo savarankiškai ar gauti grąžą už savo žinias ir kompetencijas kitokiu būdu (pvz. 2020-11-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.e3-3-291-684/2020) .

118. Atitinkamai teismas šiame ginče turi pagrindą vertinti priešingas šalių pozicijas dėl nekonkuravimo susitarimo ir komercinės paslapties neteisėto atskleidimo, naudojimo. Pati  ieškovė savo argumentais ir paaiškinimais teismo posėdyje neneigė atsakovės T. A. galimybės po darbo sutarties nutraukimo kurti savo verslą ir konkuruoti su ieškove toje pačioje rinkoje– darbo saugos paslaugų teikimo srityje, tik akcentavo aplinkybes, t.y. kad tokia konkurencija turėjo būti sąžininga, nesinaudojant ieškovės komercinėmis paslaptimis, jos daugiametės veiklos įdirbiu ir neperviliojant didžiosios dalies ieškovės turėtų klientų Šiaulių regione.  Kaip jau minėta, teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais ir vertina iš dalies nepagrįstais atsakovių atsikirtimus ginče, jog sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui, toks nekonkuravimo susitarimas nebesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teismo nuomone, nesukelia tokiam darbuotojui materialiųjų teisinių pasekmių tik sąžiningas konkuravimas su buvusiu darbdaviu, o nagrinėjamu ginčo atveju teismas nustatė atsakovės T. A. veiksmų neteisėtumą dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos atskleidimo ir jos panaudojimo savo įsteigtoje įmonėje, taip sutaupant verslo kaštus rinkodaros tyrimui, marketingui ir kitiems procesams, būtiniems sėkmingam įmonės įsiliejimui į specifinių paslaugų, susijusių su darbo sauga, teikimo rinką Lietuvoje.   

119.Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad ir pati ieškovė nelaikytina visiškai sąžininga šalimi santykiuose su atsakove T. A. jau minėtų Darbo kodeksų nuostatų aspektu ir siekiu be jokių papildomų kaštų, nesitariant dėl galimos piniginės kompensacijos  mokėjimo turinčios specialių žinių ir įgytos kompetencijos darbo saugos srityje buvusiai savo darbuotojai už nekonkuravimą. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės T. A. argumentais ginče, turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė siekdama dominuoti šioje darbų saugos paslaugų rinkoje, negali remtis savo iniciatyva nustatytais darbo sutartimi tokiais draudimais, kurie iš esmės nepateisinamai ilgai – 5 metus draudžia naudoti įmonės konfidencialią ir su darbo funkcijomis susijusią įgytą kitą intelektinę informaciją darbo saugos srityje aukštos kvalifikacijos darbuotojams po darbo sutarties pasibaigimo. Tokį ieškovės, kaip darbdavės, nesąžiningumą ir nepateisinamą darbuotojo teisių suvaržymą įrodo ne tik atsakovės T. A. paaiškinimai, trečiųjų asmenų atsiliepimų argumentai apie bendradarbiavimo sutarčių su ieškove nutraukimo aplinkybes, bet ir byloje esantys rašytiniai duomenys – 2020-05-14 ieškovės išsiųsta tretiesiems asmenims neteisinga informacija dėl darbuotojos T. A. išėjimo 2 mėnesiams atostogų ( 1 t., 189 pop.b.l.), kai faktiškai T. A. jau buvo atleista iš darbo pas ieškovę. Teismas taip pat vertina, kad nepaneigti atsakovės argumentai dėl to, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su ieškovės dokumentų ir klientų duomenų saugojimo tvarka, ir tą įrodo byloje esantys prieštaravimai dėl 2017-11-29 ieškovės direktoriaus įsakymu patvirtintų darbo tvarkos taisyklių skirtingo turinio, kadangi ieškovė teikė su ieškiniu šias taisykles kaip dokumentą iš 11 patvirtintų atitinkamais parašais lapų, o atsakovė – su atsiliepimu – kaip dokumentą iš 10 patvirtintų atitinkamais parašais lapų, kurios 7 lape nėra dokumentų ruošimo ir registravimo tvarkos; klientų saugojimo tvarkos ( 1 t., 192-201 pop. b.l.).

120.Atitinkamai teismas vertina ir šio šalių darbo sutarties 10.6 papunkčio neatitikimą Lietuvos Respublikos Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymui, įsigaliojusiam 2018 m. birželio 1 d. 4 straipsniui, kuris numato neteisėto komercinių paslapčių gavimą, naudojimą ir atskleidimą. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovė T. A., dirbdama pas ieškovę, pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, neteisėtai rinko savo darbinių funkcijų atlikimui tokius duomenis, sudarančius komercinę paslaptį, turėdama tikslą panaudoti informaciją ateityje po darbo sutarties pasibaigimo. Ieškovės direktoriaus paaiškinimai ir turinčios giminystės ryšių su įmonės vadovo liudytojos Ž. S. parodymai apie atsakovės T. A. „įtartiną elgesį“ paskutiniais darbo mėnesiais nėra objektyvūs, šie asmenys turėdami suinteresuotumą bylos baigtimi ir susiformuotą iš esmės neigiamą nuomonę apie atsakovę, negalėjo objektyviai paaiškinti nei 2020-04-30 tarnybinio pranešimo dėl darbuotojos T. A. prašymo siųsti darbinę informaciją el.paštu (1 t., 25 pop. b.l.) atsiradimo aplinkybių, kai tuo metu Lietuvoje jau buvo paskelbtas karantinas. Dėl Covid -19 pandemijos   ieškovė  buvo priėmusi 2020-03-24 įsakymą dėl trijų darbo dienų savaitės įvedimo dirbant nuotoliniu būdu (1 t., 185 pop. b.l.)  ir atsakovės darbinių funkcijų atlikimas be elektroninio ryšio priemonių iš esmės nebuvo galimas, ką patvirtina atsakovės pateikti darbinio susirašinėjimo duomenys (1 t., pop. 184 b.l.).

121.Tuo pačiu teismas pažymi, kad nei pati ieškovė, nei apklausti  teismo posėdyje liudytojais du ieškovės darbuotojai negalėjo objektyviai paaiškinti ir to klaidinančio 2020-05-14 pranešimo apie T. A. atostogavimą ieškovės turimiems klientams (1 t., 189 pop. b.l.) surašymo bei išsiuntimo aplinkybių. Be to pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė T. A. pateikė duomenis ir dar apie vieną tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią pateikė ieškovė vienam iš savo klientų – 2020-08-21 raštas Nr. 02-64 UAB „Pakruojo parketas“, kurio paskutinėje pastraipoje nurodyta: „ Pranešame, kad T. A. yra keliama baudžiamoji byla pagal BK 191 str. 1 d., 3 d., ir BK 300 str. 1 d., 4 d. (2 t., 44 pop. b.l.). Tokie ieškovės, kaip darbdavės, pasirinkti veiksmai prieš buvusią darbuotoją T. A., siekiant  neteisinga informacija pakirsti jos dalykinę reputaciją bei eliminuoti ją kaip būsimą konkurentę toje pačioje paslaugų rinkoje, taip pat negali būti laikomi sąžiningais ir pateisinamais normalioje verslo praktikoje. O į bylą pateikti duomenys apie atsakovės T. A. įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją (2 t., 139-145 pop, b.l.) įrodo aplinkybes, kad būtent tokiai aukštos kompetencijos ir svarios darbinės patirties   turinčiai darbuotojai ir turėjo būti taikomos DK 38 straipsnio nuostatos, t.y. pirmiausia ieškovei kilo pareiga spręsti dėl tinkamai kompensuojamo nekonkuravimo  susitarimo su atsakove, jai pareiškus norą išeiti darbo. 

122.Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

123. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei kilti turi būti šių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 str.).

124.Teismas taip pat atsižvelgia, kad atsakovei T. A. 2020-05-13 nutraukiant darbo santykius su ieškove, galiojo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbuotojų pareiga ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpį nuo darbo santykių pasibaigimo neatskleisti darbdavio įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

125. Be to kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais. 

126.Plėtodamas nurodytą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius nėra siejama su jokiais terminais. Teisės aktai nukentėjusio asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai gali tęstis ilgiau, nei atitinkama informacija turi komercinės paslapties statusą, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovei neteisėtą komercinį pranašumą, o atsakius į šį klausimą teigiamai, spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 61, 65, 68 punktai).

127.Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teismas vertina, kad ieškovė, kaip nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gali ginti reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimo. Ieškovė pagrindė savo nuostolių skaičiavimo terminus bei būdą, analizuojant grynąjį pelną, ir teismas neturi pagrindo atmesti šių atliktų paskaičiavimų (žr. teismo sprendimo 50-51 punktus) dėl 17077 Eur negautų pajamų.

128.Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuostolių dydį įrodinėja remdamasi prognozuojamais pagal bendradarbiavimo sutartis paslaugų pardavimais, kuriuos būtų vykdžiusi tuo atveju, jei atsakovė T. A. nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, ieškovė pagrindė aplinkybes, kad jei ši atsakovė, kaip darbuotoja, būtų tinkamai vykdžiusi savo pasirašytus įsipareigojimus ir  nebūtų buvusio darbdavio komercinės paslapties atskleidusi bei jos panaudojusi įsteigtos savo įmonės UAB „Darbo sauga verslui“ veikloje, sudarydama naujas iš esmės analogišku ieškovės sutartims turiniu sutartis, naudodama ieškovės teiktų paslaugų kainynų duomenis, parengtą metodinę dokumentaciją pagal įmonės poreikius darbo saugos srityje, tikėtina, kad ieškovė būtų sėkmingai vykdžiusi prognozuojamus pardavimus prarastiems klientams (tame tarpe ir tretiesiems asmenims procese) ir gavusi atitinkamas pajamas.

129.Visgi nagrinėjant ieškovės nuostolių atlyginimo klausimą būtina atsižvelgti į proporcingumo, sąžiningumo, civilinių santykių subjektų interesų derinimo principus (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad  teismas konstatuoja  ir ieškovės, kaip atsakovės T. A. darbdavės, naujojo darbo kodekso nuostatų nesilaikymą atleidžiant darbuotoją iš darbo be jokios piniginės kompensacijos mokėjimo už nekonkuravimo susitarimą ir nepateisinamą normalioje verslo praktikoje 5 metų draudimą darbo sutarties pagrindu atsakovei saugoti ir nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, priteistini iš atsakovių nuostoliai turėtų būti mažinami.

130.Atsižvelgdamas į kilusio ginčo specifiškumą,   taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikomais civilinėje teisėje, teismas turi pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti šalims riziką dėl tokių 2016 metais sudarytos darbo sutarties sąlygų (dėl nekonkuravimo susitarimo, dėl ieškovės komercinės paslapties saugojimo ir kitų draudimų nustatymo darbuotojui ) vykdymo ir galimų nuostolių atsiradimo, pasikeitus tiek darbo teisinių santykių reglamentavimui, tiek įstatyminėms nuostatoms dėl nekonkuravimo, dėl komercinių paslapčių sampratos ir jų teisinės apsaugos. Tai reiškia, kad ieškovės apskaičiuota 17077 Eurų nuostolių suma abiem šalims paskirstoma vienodomis dalimis, t.y. po 8538,50 Eurų, todėl šis ieškovės pagrindinis reikalavimas tenkinamas iš dalies. Be to  atsižvelgiant, kad bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), nes abiejų atsakovių veiksmų konkrečiu ginčo atveju neįmanoma atriboti, o tokį atsakomybės pobūdį patvirtina ir suformuota teismų praktika analogiškose neteisėto komercinės paslapties naudojimo bylose, teismas turi pagrindą priteisti ieškovės naudai solidariai iš abiejų atsakovių 8538,50 Eur ieškovės nuostolių atlyginimui.

131.Be to  teismas šiame ginče daro išvadą, kad ir pati ieškovė galėjo elgtis aktyviai verslo rinkoje, siekdama neprarasti ar susigrąžinti prarastus klientus ( tame tarpe ir į procesą įtrauktus trečiuosius asmenis) ir taip sumažinti dėl neįgyvendintų planuojamų paslaugų pardavimų atsirasiančius nuostolius. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė nesiėmė visų tinkamų veiksmų tokiems nuostoliams sumažinti, tačiau reikalaudama ne tik jų visiško atlyginimo iš atsakovių, siekia ir uždraudimo atlikti atsakovėms bet kokius ieškovės komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimo veiksmus ateityje bei tuo pačiu prašo teismo įpareigoti atsakovę UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti visus sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, kaip buvusiais perviliotais ieškovės klientais.

132.Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad jos nurodyta konfidenciali informacija, sudaranti komercinę paslaptį apie klientų sąrašus, su jais sudarytų paslaugų sutartis, paslaugų kainas ir tų įmonių poreikius bei darbų apimtis yra dar aktuali, praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo atsakovės T. A. įsteigtos įmonės UAB „ Darbo sauga verslui“ veiklos, bei kad neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą prieš ieškovę, kaip vieną didžiausių įmonių darbo saugos paslaugų Lietuvos rinkoje. Atitinkamai teismas neturi pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo ir įpareigoti atsakoves T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti tolesnį ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ komercinės paslapties naudojimą - uždrausti T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“ pačioms tiesiogiai ir/arba per susijusius asmenis sudaryti sutartis su ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ klientais bei įpareigoti UAB „Darbo sauga verslui“ nutraukti sutartis su ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ klientais: UAB „Linkuvos mėsa“, Linkuvos ŽŪB, UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Asektas“, UAB „Jubana“, UAB „S. J. ir partneriai“ UAB „Mechanizmų centras“, UAB „Smagurių namai“, MB „Medžio aidas“, UAB „Pakruojo parketas“, UAB ,,Kanrugė“, UAB ,,Kanrugėlė“, UAB ,,Agroekologija“, R. G. ūkis, UAB „Grebėstas“, UAB „Slėnis“; UAB ,,Isma“; UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“.

133.Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi prarastus klientus (trečiuosius asmenis) susigrąžinti, siūlydama jiems palankesnes sąlygas, taikydama atitinkamas nuolaidas ar siekdama atnaujinti santykius kitais būdais. Konstatuotina, kad pati ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ieškovės sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenims, kurių didžioji dauguma savo atsiliepimuose į ieškinį iš esmės  ginče  neigia atsakovių nesąžiningą konkurenciją ieškovės atžvilgiu (nurodė patys ieškoję kito paslaugos teikėjo ir savo iniciatyva kreipęsis į atsakovę T. A.). Be to tretieji asmenys nesutikdami su šiuo ieškovės reikalavimu, rėmėsi verslo subjektų sutarčių sudarymo ir nutraukimo laisvės principais, teikė argumentus apie ieškovės nebetinkamą 2020 metais teikiamų paslaugų kokybę, nebendradarbiavimą su jais, kaip klientais, neatskleidžiant teisingos informacijos apie juos aptarnavusios specialistės T. A. atleidimą iš darbo; be to ieškovei griežtai reikalaujant laikytis bendradarbiavimo sutarties nutraukimo įspėjimo terminų (3 mėnesiai) bei mokėti paslaugų abonementinį mokestį už kiekvieną mėnesį iki sutarties nutraukimo, tretieji asmenys ir nurodė taip padarę, tuo sumažindami ieškovei nuostolių dydį.

134.Vien tik ieškovės nurodyta hipotetinė situacija ir tikimybė, kad ji ir toliau, nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių, pasiūlos ir paklausos svyravimų rinkoje, naujų konkurentų atėjimo į rinką, galimo sąnaudų išaugimo ar sumažėjimo bei kitų verslo rizikų,  tame tarpe ir susijusių veiklos suvaržymų dėl pasaulinės COVID-19 ligos pandemijos, būtų dar pakankamai ilgą laiką bendradarbiavusi su visais turimais klientais (tame tarpe ir trečiaisiais asmenimis) neatitinka akivaizdumo kriterijaus. Todėl 2-jo ieškovės reikalavimo tenkinimas, teismo nuomone, neatitiktų pirmiau minėtų civilinių teisinių santykių subjektų interesų derinimo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, todėl jis atmestinas.  

135.Tenkinęs iš dalies pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl  nuostolių priteisimo iš atsakovių, teismas turi pagrindą patenkinti ir ieškovės išvestinį reikalavimą, susijusį su atitinkamų metinių palūkanų priteisimo abiem atsakovėms nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

136.Todėl ieškovei iš atsakovės T. A. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 8538,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė yra fizinis asmuo, ir nagrinėjamoje byloje taikytinos CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų palūkanų dydis taikytinas kitai atsakovei -  UAB „ Darbo sauga verslui“.

  Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

137.Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovės turtinis reikalavimas tenkinamas 50 proc. procentų, o kiti reikalavimai laikyti išvestiniais, atitinkamai patenkintų ir atmestų pagrindinių reikalavimų daliai paskirstytinos ir šalių turėtos bei pateisintos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pagrindė 2022-01-13 prašymu  turėtas 544 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 8018,71 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų (3 t., 188-198 pop. b.l.). Atsakovė UAB „Darbo sauga verslui“ pagrindė 2022-01-13 prašymu turėtas 2159,85 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų (3 t., 182-187 pop. b.l.).

138.Todėl ieškovei UAB „Pajūrio sauga“  iš atsakovių T. A. ir UAB „Darbo sauga verslui“  priteistina lygiomis dalimis 256 Eurų žyminis mokestis (po 128 Eur iš kiekvienos), ir pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu byloje -  4009,36 eurų suma, t. y. po 2004,68 eurų iš kiekvienos atsakovių (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). O atsakovei UAB „Darbo sauga verslui“ priteistina iš ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ 1079,93 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, bylos apimtį ir proceso dalyvių skaičių teismas neturi pagrindo mažinti nė vienos iš šalių patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“  nustatytų dydžių. 

139.Valstybė patyrė  179,20 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teisme. Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis - po 89,60 eurų iš ieškovės ir iš abiejų atsakovių. 

140. Sprendimu tenkinus iš dalies pirmąjį ir atmetus antrąjį ieškinio reikalavimą, po sprendimo įsiteisėjimo tikslinga panaikinti ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ prašymu taikytą 2021-06-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laikinąją priemonę atsakovės UAB „Darbo sauga verslui“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

          n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) solidariai iš  atsakovių T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbo sauga verslui“ (į. k. 305589954), 8538,50  eurų (aštuonis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 50 centų) nuostoliams atlyginti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) iš atsakovės T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 ( penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (8538,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darbo sauga verslui“ (į. k. 305589954) 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (8538,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki  teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) lygiomis dalimis iš atsakovių T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbo sauga verslui“ (į. k. 305589954) 256 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis ) eurus žyminio mokesčio (po 128 Eur iš kiekvienos atsakovių),  ir  4009,36 Eur  (keturis tūkstančius devynis eurus 36 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu byloje ( po 2004,68 Eur iš kiekvienos atsakovių).  

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Darbo sauga verslui“ (į. k. 305589954)   iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) 1079,93 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt devynis eurus 93 centus)  patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu byloje. 

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ (į. k. 141954386) 89,60 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovių T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbo sauga verslui“ (į. k. 305589954),  89,60 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis, t.y. po 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 80 centų) iš kiekvienos atsakovės  (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

         Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ prašymu taikytą 2021-06-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laikinąją priemonę atsakovės UAB „Darbo sauga verslui“ atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                              Alma Jurgelienė