Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00506-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.20.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Autotau“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geometra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autotau“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 050,00 Eur skolos, 94,50 Eur delspinigių, 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. GVG-0113 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovės pavedimu įsipareigojo per 4 (keturis) mėnesius nuo paslaugų teikimo pradžios (Sutarties pasirašymo dienos), neįskaitant laiko, tenkančio paslaugų suderinimui su kompetentingomis institucijomis, parengti žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1); žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2); žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3); žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 4); žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 5), kadastrinius matavimus su riboženklių įrengimu ir raštų dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą parengimu. Sutarties priedo 1 punktu ieškovė ir atsakovė sulygo, jog paslaugų atlikimo bendra kaina yra 2 414,00 Eur su PVM, t. y. žemės sklypo 1 paslaugų atlikimo kaina – 1 108,00 Eur su PVM; žemės sklypo 2 paslaugų atlikimo kaina – 319,00 Eur su PVM; žemės sklypo 3 paslaugų atlikimo kaina – 319,00 Eur su PVM; žemės sklypo 4 paslaugų atlikimo kaina – 319,00 Eur su PVM; žemės sklypo 5 paslaugų atlikimo kaina – 349,00 Eur su PVM. Atsakovė sumokėjo ieškovei 1 200,00 Eur avansą, o ieškovė, atlikusi Sutarties 1.1 – 1.5 punktuose nurodytas paslaugas, t. y. 2018 m. gegužės 30 d. užbaigusi derinimo procedūras dėl žemės sklypo 1; 2018 m. balandžio 10 d. – žemės sklypo 2; 2018 m. birželio 26 d. – žemės sklypo 3; 2018 m. balandžio 3 d. – žemės sklypo 4; 2018 m. balandžio 10 d. – žemės sklypo 5, kaip tai aptarta Sutarties priedo 2.2.1 punkte, pateikė atsakovei paslaugų perdavimo-priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Atsakovė su ieškove pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą neatsiskaitė, pretenzijų dėl ieškovės atliktų paslaugų kokybės nereiškė, tačiau paraginus sumokėti skolą nurodė, jog įsiskolinimo nedengs, nes dėl vieno objekto – žemės sklypo 3, suteikti paslaugas ieškovė vėlavo 67 dienas. Suprasdama atsakovės nepasitenkinimą dėl įvykusio vėlavimo bei siekdama nesutarimus išspręsti bendradarbiavimo ir kompromiso pagrindu, ieškovė sutiko atsakovei padaryti 150,00 Eur nuolaidą, kaip nuostolių atlyginimą dėl susidariusio nežymaus vėlavimo. Atsakovei pritarus, 2021 m. balandžio 28 d. ieškovė išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą GEO Nr. 0014598 bendrai 1 050,00 Eur sumai su PVM. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 5 d., tačiau atsakovė net ir naujai perrašytos sąskaitos su nuolaida, dėl kurios susitarė ir sutiko abi šalys, iki šiol neapmokėjo, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais.
3. Atsakovei MB „Autotau“ procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas apie dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) įteikti 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, apie negalėjimo pateikti atsiliepimą pateisinančias objektyvias priežastis teismo neinformavo.
4. Nors atsakovė ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė sutiko, kad teismas priimtų sprendimą už akių, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra pateikusi prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, taip pat įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. (CPK 153, 441 straipsniai).
5. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios byloje buvo gautas atsakovės prašymas dėl procesinio termino pratęsimo, kuriame atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės pretenzijomis ir prašo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą trisdešimčiai kalendorinių dienų. Prašyme atsakovė pažymėjo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. jos atstovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl pastarasis negali tinkamai parengti atsiliepimo į ieškinį.
6. 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šį atsakovės prašymą atmetė, kaip pateiktą nesavalaikiai, o bylos nagrinėjimą, siekdamas užtikrinti, jog nebūtų pažeistos bylos šalių procesinės teisės, atidėjo iki 2022 m. lapkričio 16 d. 15.00 val. Dalyvaujantiems byloje asmenims teismas suteikė galimybę iki 2022 m. spalio 21 d. raštu pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais; išaiškino teisę pareikšti prašymus nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties patvirtintos kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims įteiktos; apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį proceso dalyviams pranešta tiek įteikus jiems 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį, tiek CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
7. Atsakovė 2021-11-16 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutinkanti su ieškovės argumentu, kad 67 dienų vėlavimas yra nežymus, atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra profesionali, kompetentinga ir seniai vykdanti veiklą bendrovė. Atsakovė, samdydama ieškovę, tikėjosi greito ir profesionalaus, sąžiningo ieškovės elgesio, tačiau mainais gavo ne greitą, sąžiningą ir profesionalią pagalbą atliekant kadastrinius matavimus, o neprofesionalų bendravimą, sandorio žlugdymą ir finansinius nuostolius. Atsakovė teismo prašo įvertinti kaip nesąžiningą atsakovės elgesį, t. y. teigimą, kad "ieškovas padarė net 150 Eur nuolaidą", nes: 1) sklypų, kuriems buvo atliekami kadastriniai matavimai vertė yra dešimtys tūkstančių eurų; 2) ieškovės neprofesionalumas, nesugebėjus laiku atlikti suplanuotų darbų, atsakovei sukėlė nuostolius, vertinamus minimaliai 5000 Eur, tačiau atsakovė dėl tokių ieškovės veiksmų į teismą nesikreipė; 3) ieškovės itin bloga reputacija atsispindi viešuose interneto šaltiniuose: https://rekvizitai.vz.lt/m/imone/geometra/atsiliepimai/ - penki atsiliepimai, ir visi neigiami; 4) atsakovės manymu, ieškovei sukėlus žymius finansinius nuostolius ir net ieškinyje teismui pripažinus, kad buvo vėluojama suteikti paslaugą net 67 (!) dienas, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai nekilnojamajam turtui, kurio vertė siekia apie 50 000 Eur, yra niekinis; 5) nepaisant ieškovės pretenzijų, atsakovė sumokėjo ieškovei 50 proc. sutartyse numatytos paslaugų kainos, t. y. ieškovė savo nesąžiningu elgesiu privertė atsakovę mokėti už neatliktus darbus avansą, vėlavo atlikti darbus, nors darbai nebuvo atlikti tinkamai. Išdėstyto pagrindu prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Geometra“ (Sutartyje – rangovė) ir atsakovė MB „Autotau“ (Sutartyje – užsakovė) 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. GVG-0113, kurios pagrindu ieškovė atsakovės pavedimu už bendrą 2 414,00 Eur kainą atliko žemės sklypų 1, 2, 3, 4 ir 5 kadastrinius matavimus su riboženklių įrengimu ir raštų dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą parengimu. 2017 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitu Serija ABU Nr. 2067649 atsakovė sumokėjo ieškovei 1 200,00 Eur avansą, o ieškovė, suteikusi Sutartyje aptartas paslaugas, elektroniniu paštu pateikė atsakovei paslaugų perdavimo-priėmimo aktą ir informavo, jog likusi neapmokėta atsakovės suma už atliktus darbus sudaro 1 214,00 Eur. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad ieškovė vėlavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, 2021 m. balandžio 28 d. sulygo, jog atsakovei bus suteikta nuolaida. Tą pačią dieną ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Serija GEO Nr. 0014598 1 050,00 Eur sumai. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 5 d., tačiau atsakovė su ieškove iki ieškinio pateikimo dienos neatsiskaitė.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 179, 185 straipsniai).
10. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą sumokėti ieškovės nurodomą kainą už paslaugas atsakovė iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė paslaugas suteikti vėlavo, be to, paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, dėl ko atsakovė teigia patyrusi 5000 Eur nuostolių. Teismas pažymi, kad atsakovė pačio paslaugų suteikimo fakto, t. y. kad sutartyje numatytos paslaugos atsakovei ieškovės buvo suteiktos, neginčijo, tuo tarpu konkrečių ieškovės suteiktų paslaugų kokybės trūkumų (kuo tie trūkumai pasireiškė) atsakovė nenurodė ir nedetalizavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų patyrė 5000 Eur nuostolių, tačiau nei nuostolių faktui, nei dydžiui pagrįsti jokių konkrečių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, reikalavimas dėl nuostolių priteisimo ieškovei byloje nėra pareikštas. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, kuri, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, taikytina ir atlygintinų paslaugų teikimo atveju (įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama paslaugas, buvo įsipareigojusi pasiekti tam tikrą rezultatą - atlikti sutartyje nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus su riboženklių įrengimu ir raštų dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą parengimu), įtvirtinti galimi alternatyvūs užsakovo teisių gynimo būdai, sprendžiant rangovo (nagrinėjamu atveju – paslaugų teikėjo) atsakomybės už netinkamos kokybės darbą klausimą. Taigi, užsakovas gali reikalauti iš rangovo/ paslaugų teikėjo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kad šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, nurodydamas, jog aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje jokių reikalavimų nei dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo, nei dėl nuostolių atlyginimo ieškovei nereiškė, kuo konkrečiai pasireiškia ieškovės suteiktų paslaugų kokybės trūkumai, atsakovė nenurodė ir įrodymų ieškovės suteiktų paslaugų trūkumams pagrįsti nepateikė, todėl teismas laiko, jog ieškovė, atsakovei neginčijant pačio paslaugų suteikimo fakto, pagrįstai reikalauja iš atsakovės už suteiktas paslaugas sutartyje numatyto atlygio (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovei teigiant, jog dėl ieškovės vėlavimo suteikti paslaugas ji patyrė nuostolių, pareiga įrodyti tokius nuostolius tenka atsakovei, be to, atsakovei siekiant nuostolių atlyginimo, įstatymo nustatyta tvarka ir forma turi būti pareikštas atitinkamas reikalavimas, ko atsakovė nėra padariusi, todėl teismas nagrinėjamu atveju šioje byloje neturi pagrindo tirti ir vertinti atsakovės argumentų dėl nuostolių, susijusių su ieškovės galimu netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, patyrimo.
11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 050,00 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
12. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos laikomos iš anksto šalių nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam įrodinėti nereikia.
13. Sutarties priedo Nr. 1 3.3 punktu šalys susitarė, jog užsakovei vėluojant atlikti bet kokį mokėjimą pagal Sutartį, užsakovė moka rangovei delspinigius, lygius 0,05 proc. nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, o ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 94,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant Sutartimi sulygtą 0,05 proc. dydžio delspinigių normą, už 180 dienų laikotarpį, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 94,50 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
14. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Ieškovė, vadovaudamasi šia norma, prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovės prašymas įstatymų normoms neprieštarauja, o šalių teisiniai santykiai patenka į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo reguliavimo sritį, prašymas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų suma.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
16. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
18. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
19. Nors ieškovė šiuo atveju prašo priteisti iš atsakovės 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Europos centrinio banko viešais duomenimis, mokėjimo prievolės atsakovei atsiradimo, t. y. bylos iškėlimo teisme metu (2022 m. birželio 2 d.) arba pirmąjį metų pusmetį, galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikytina fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 184,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1 348,36 Eur už teisinę pagalbą byloje (CPK 88 straipsnio 6 dalis), iš viso – 1 375,36 Eur. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, protingumo bei proporcingumo reikalavimų, todėl jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 92, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, juridinio asmens kodas 160297055, iš atsakovės mažosios bendrijos „Autotau“, juridinio asmens kodas 303011599, 1 050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 00 ct) skolos, 94,50 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 50 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 184,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 375,36 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė