Civilinė byla Nr. e2-12737-617/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01301-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6;  

2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6

(S)

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 7 d.

Švenčionys

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,

sekretoriaujant Agnei Usovienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

atsakovei J. Š., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

atsakovui E. L. ( E. L. ), jo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,

trečiajam asmeniui G. L.,

vertėjai Valentinai Žverėlienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. Š., E. L. su trečiuoju asmeniu G. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau – ir Tarnyba ) ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovų J. Š. ir E. L. tėvų valdžią jų nepilnamečiam vaikui D. L. ( D. L. ), gim. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš J. Š. 150 € dydžio išlaikymą vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš E. L. 250 € dydžio išlaikymą vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) vaiko D. L. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos ( rūpybos ) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti G. L. šeimoje.

Ieškovės atstovė O.Pavliukevičienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir pagrindais bei prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovai J. Š. ir E. L. yra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų šeima nuo 2017-07-13 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į šeimų, vartojančių alkoholį ar psichotropines medžiagas, apskaitą. Šeimai nuo 2018-08-21 taikomos atvejo vadybos priemonės Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre. Atsakovų šeimoje 2017-07-16 buvo nustatytas galimas smurtas vaiko atžvilgiu, 2019-03-26, 2019-07-04, 2019-12-16, 2021-10-11, 2022-05-10 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisų pažeidimai, nuo 2020-01-07 iki 2020-11-06 atsakovų vaikui nustatyta laikinoji globa. 2022-05-10 atsakovei nustatytas 2,96 promilės neblaivumas, vaiko tėvas buvo darbe, su juo susisiekti nepavyko, atsakovų vaikas perduotas vaiko močiutei G. L.. Atsakovės alkoholio vartojimo atvejai kartojasi: atsakovė 2022-06-01 šeimos atvejo posėdžio nagrinėjimo metu buvo neblaivi, 2022-06-27 neblaivi atvyko į (duomenys neskelbtini ) seniūniją, 2022-07-07 socialinis darbuotojas darbui su šeimomis pranešė, kad atsakovė neblaivi. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-07-27 nutartimi leista paimti vaiką D. L. iš atsakovų šeimos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-08 įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta G. L., kuri yra ir vaiko senelė iš tėvo pusės. Nuo to laiko vaikas gyvena laikinosios globėjos šeimoje. Į 2023-09-11 atvejo vadybos posėdį J. Š. atvyko galimai neblaivi, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, J. Š. pripažino, kad posėdžio išvakarėse vartojo alkoholį. Šeimoje nustatytos pagrindinės problemos, tai vaiko motinos piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problema ir atsakovės sveikatos sutrikimai, atsakovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pagalbos šeimai plane nustatytas priemones atsakovė vykdo iš dalies, atsakovė nesiėmė jokių priemonių sprendžiant piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problemą, anoniminių alkoholikų susirinkimų nelankė, ilgalaikio gydymosi dėl piktnaudžiavimo alkoholio problema neišvyko. Atsakovė teigia, kad alkoholio gali nevartoti, atsiliepime nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų alkoholio vartoti ir negali. Tačiau atvejo vadybos posėdžio metu socialinis darbuotojas nurodė, kad atsakovė periodiškai lankosi pas šeimos gydytoją, tačiau gydytojų rekomendacijų nevartoti alkoholio, nesilaiko, ir jos sveikatos būklė išlieka be pokyčių – bloga. 2023-09-01 į šventę mokykloje atvyko būdama neblaivi. Vaiko tėvas E. L. vertinant vaiko situaciją 2022 m. su vaiko teisių specialistais nesusitiko, į telefono skambučius ne visada atsiliepdavo, nurodydamas, kad dirba. Vaiko tėvas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesirūpina vaiko ugdymu, sveikata. Tėvas nesilanko vaiko mokykloje ir nesidomi vaiko pasiekimais, į mokyklą kreipiasi J. Š. ir vaiko globėja G. L., kuri labiausiai rūpinasi vaiko pasiekimais. Visų nurodytų aplinkybių pagrindu 2023-09-11 šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors atsakovė J. Š. domisi vaiko ugdymu, kartu su vaiko globėja nuveža vaiką pas gydytojus, tačiau tik vaiko globėjos iniciatyva. Aplankant vaiką vaiko globėja nurodė, kad stengiasi, jog vaiko tėvai bendrautų su tėvais, inicijuoja vaiko ir tėvų susitikimus. E. L. 2023 m. vasaros laikotarpiu vairavo automobilį būdamas neblaivus, teismo 2023-10-04 spendimu E. L. trims metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. J. Š. už tėvų valdžios neįgyvendinimą bausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tėvai turi rūpintis vaiku, užtikrinti vaikui saugią aplinką, šiuo atveju vaiko motina piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir ugdymo, yra pagrindas apriboti atsakovų tėvų valdžią jų vaikui D. L.. Vaiko tėvo pasiteisinimas, kad jis nuolatos dirba, nepateisina tėvo neveikimo, manytina, kad tėvas neatlieka savo pareigos rūpintis, prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Tėvai turėjo pakankamai laiko, t. y. daugiau negu metus laiko išspręsti turimas problemas. Apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymui. Atsakovė J. Š. gauna netekto nedarbingumo pensiją, nedarbo draudimo išmoką, taip pat vienišo asmens išmoką, iš atsakovės prašo priteisti 150 € dydžio išlaikymą vaikui D. L., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, iš atsakovo vaiko D. L. išlaikymui prašo priteisti 250 € dydžio išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo vaiko D. L. gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos G. L. šeimoje, kuri yra ir vaiko senelė. Vaiko ir laikinosios globėjos G. L. emocinis ryšys yra stiprus, vaikas nuo pat gimimo daug laiko praleidžia su senele, ji rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu ir užtikrina vaiko poreikius. Vaikas nuo 2022 m. gegužės mėn. nuolat gyvena su laikinąja globėja. Situacija šeimoje po vaiko paėmimo iš šeimos 2022 m. gegužę, galima teigti, kad pablogėjo. Iki vaiko paėmimo buvo fiksuojami motinos piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu ir tėvo nusišalinimas nuo vaiko poreikių užtikrinimo. Vaiku nuolat rūpinosi vaiko motina, kuri piktnaudžiaudavo alkoholio vartojimu, arba vaiko senelė. Vaiko tėvas, nurodydavo, kad dirbo. Dabar jau turime pranešimą, kad vaiko tėvui dėl alkoholio vartojimo trejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Turimais duomenimis tėvas vairavo neblaivus veždamas kartu ir vaiką. Vaikas turi mokymosi sunkumų, jo vidurkis 5,21 balo, mokydamasis penktoje klasėje padarė minimalią pažangą, vaikui reikalinga pagalba šioje srityje, tačiau vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko poreikių užtikrinimo, vaiko motina domisi vaiko ugdymu, skambina į mokyklą, tačiau dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir sveikatos sutrikimų – vaiko poreikių užtikrinti nesugeba. Mama su vaiku bendrauja dažnai. Tėvai atvyksta pas senelę ir vaikas, pabendravęs su tėvais, tėvams išvykus vaikas dėl to neišgyvena, tai priima kaip normą. Vaikas ilgą laiką nuolat gyvena su senele ir, galimai, neišgyvena bendravimo su tėvais deficito. Atsakovė priima socialinių darbuotojų pagalba, bendradarbiauja. Atsakovė nedirbo, ir atsakovas, žinodamas apie atsakovės alkoholio vartojimo atvejus, buvo skatinamas spręsti vaiko motinos alkoholio vartojimo problemą. Atsakovas prisideda prie šeimos išlaikymo, po darbo užvažiuoja pas savo motiną ir bendrauja su savo vaiku. Tėvo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs. Kiek žino, atsakovai lankė pozityviosios tėvystės mokymus. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, suteiktas ilgas laiko tarpas spręsti šeimoje kylančioms problemoms, todėl dėl laikino motinos ir/ar tėvo valdžios apribojimo kreiptasi nebuvo. Pagrindas kreiptis dėl tėvo neterminuoto valdžios apribojimo buvo tėvo nusišalinimas nuo vaiko ugdymo, motyvuojant nuolatiniu darbu. Abiem tėvams neterminuotai prašo apriboti tėvų valdžią, nes nuolatos fiksuojami motinos alkoholio vartojimo atvejai, vaiko motina nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholio vartojimo problemos, tai daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai ir sveikatai. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė J. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad 2023-09-01 ji buvo blaivi, socialinė darbuotoja sakė, kad supainiojo datas, neblaivi buvo rugsėjo 11 d. Tą dieną, kai buvo posėdis, susinervinusi išėjo iš posėdžio. Kai grįžo, jai pasakė, kad pavartojusi alkoholį, nors alkoholio ji nevartojo. Specialistai tiesiog „užpuolė“ šeimą, „kabinasi“ prie jų. Vaikas D. L. nori gyventi pas močiutę, nes ji su E. L. gyvena toliau nuo gyvenvietės – miškingoje vietovėje, ten vaikui nėra su kuo žaisti. Nuo močiutės gyvenamosios vietos mokykla arti, ten turi draugų. Ji kiekvieną dieną ateina pas vaiką, bendrauja, žaidžia, ir į parduotuvę eina kartu ir perka vaikui viską. Viską dėl vaiko daro. Būna, kad kartais pavartoja alkoholio, bet vaiką prižiūri, nepalieka vaiko. Kai nedirbo, tai padėdavo kitokiu būdu, kai senelė laikė karvę padėdavo šieną ruošti, bulves sodino. Su sūnumi bendrauja mažiausiai 3 kartus per savaitę, jeigu niekur nereikia vykti, ir kiekvieną savaitgalį. Vaikas daugiau pripratęs prie senelės, nes ten ilgą laiką visi kartu gyveno. Su vaiku kartu negyvena nuo 2022 m. gegužės mėn., ankščiau sugyventinio tėvų namuose visi kartu gyveno. Būdavo, kad ir kartu su vaiko tėvu E. L. pavartodavo alkoholio, kai jis būdavo po darbo, ar išeiginėmis. Vaikui matant alkoholio nevartoja. Būna, kad alkoholio pavartoja, kai grįžta iš senelės. Ankščiau alkoholį vartodavo dažniau, gyveno kaimynė su kuria vartodavo. Šiuo metu alkoholį vartoja kartais, bet ne taip dažnai kaip nurodyta ieškinyje. Gaunamas lėšas išleidžia vaiko poreikiams, savo maistui, malkoms, elektrai, rūbams sau ir vaikui. Pripažįsta, kad turi problemų su piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu, negali pasakyti dėl ko nesprendžia šios problemos, kai susinervuoja, tada traukia vartoti alkoholį. Šiuo metu pablogėjo jos sveikata, negalima alkoholio vartoti, planuoja hospitalizuotis. Bendravo su psichologu, pokalbiai padėdavo. Bandė dalyvauti Minesotos programoje, pusę metų alkoholio nevartojo, po to vėl pradėjo vartoti. Mano, kad vaiką grąžinti į šeimą būtų saugu, dabar alkoholio nevartoja. Su vaiku ryšys geras, kai ateina pas vaiko senelę, vaikas ją apsikabina, kartu žaidžia, pavaikšto, uogaudavo kartu. Dėl vaiko mokymosi rezultatų paaiškino, kad blogai padarė, kad vaiką leido į lietuvių mokyklą, pati blogai moka lietuvių kalbą, bet kaip gali, taip padeda. Namuose vaikui daugiau padeda atlikti matematiką, skatiną vaiką daugiau skaityti. Su socialiniais darbuotojais bendrauja, jie jokios pagalbos nesiūlo, tik nuolat kalba apie ilgalaikį gydymą. Sakė, kad ilgalaikis gydymas trunka trejus metus, tokiam ilgam laikui nesutinka išvykti gydytis, mano, kad dėl to nukentės šeimos ryšiai. Iš gaunamų pajamų, gal 150 € skiria vaiko poreikiams, perka vaikui rūbus, avalynę, su vaiko klasės auklėtoja bendrauja ir telefonu ir asmeniškai. Viską ko vaikui reikia perka, kai važiuoja į (duomenys neskelbtini ). Į mokyklą duoda po 2 € kiekvieną dieną. Jos pinigai yra pas senelę ( globėją ), kuri kada nori tada gali pinigus ir paimti kiek reikia. Vaiko auklėtoja skambina ir jai tiesiogiai ir senelei, jokių pretenzijų iš mokymo įstaigos nėra gavusi, noriai dalinosi informacija apie vaiką. Ji lankė psichologo konsultacijas, išklausė pozityviosios tėvystės kursą. Ketina stengtis spręsti piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problemą, svarbiau yra vaiką auginti. Sutinka su terminuotu motinos valdžios apribojimu.

Atsakovės J. Š. atstovė adv. J.Urbaitytė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinio tenkinimui nėra nei sąlygų, nei teisinių pagrindų. Ieškinys neatitinka byloje esančių aplinkybių. Įstatymas nustato aiškias sąlygas kokioms esant gali būti neterminuotai apribota tėvų valdžia, t. y. tėvai daro ypatingą žalą arba visiškai nesirūpina vaikais ir tai, kad nėra duomenų, jog tokia padėtis pasikeis. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Nėra duomenų, kad atsakovai vaiku nesirūpina, abu atsakovai teismo posėdyje paneigė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškinys iš esmės grindžiamas vien tik atsakovės alkoholio vartojimu, tačiau tokiu atveju, manytina tikslingiau būtų vaiką atskirti nuo motinos, nes ši norma būtent ir taikoma tuomet, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaiku. Lėtinis alkoholio vartojimas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikatorių, tai, kad tai liga, patvirtina ir ieškovė. Tam tikros priklausomybės gydymas yra įvairus, ir šiuo atveju turėtų labiau padirbėti socialinės tarnybos, neapsiriboti vien tik universalių reikalavimų atsakovei pateikimu. Šiuo atveju abu vaiko tėvai yra atvykę į teismo posėdį, jie gina savo teises, ir negalima sakyti, kad jie nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, ar tai, kad jiems neįdomus jų vaiko gyvenimas. Akivaizdu, kad situacija šeimoje nėra tokia, kokią ją bando pavaizduoti ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų vaiką kada nors palikusi jam pavojingoje situacijoje, ar, kad vaikas būtų neprižiūrėtas dėl to, kad motina buvo neblaivi. Vaikas nėra kažkaip kitaip nukentėjęs nuo savo motinos. Motina nuolat palaiko ryšį su savo vaiku, bendravimas vyksta iki penkių dienų per savaitę, savaitgaliais – nuolatos, su vaiku palaikomas nuolatinis ryšys ir telefonu, motinos ir vaiko tarpusavio ryšys yra, vaikas myli mamą, prisirišęs prie mamos, bučiuoja mamą, kartu ruošia pamokas. Pagalbos šeimai planuose yra duomenys, kad motina bendrauja su vaiko pedagogais, tikrina elektroninio dienyno duomenis, tačiau ieškovas apie tas aplinkybes nepasisako. Mama iš savo gaunamų pajamų skiria vaikui išlaikymą, kartu su juo eina į parduotuvę, pramogauja, ruošia pamokas, todėl negalima teigti, kad motina yra nusišalinusi nuo vaiko ugdymo ar, kad vaiko neprižiūri, todėl prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas E. L. nesutinka, kad tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai. Sutinka, kad tol kol J. Š. gydysis nuo alkoholio, vaikas pagyventų pas senelę, t. y. jo motiną. Jis dirba kiekvieną dieną, todėl vaiką grąžinus į šeimą nežinos ar J. Š. vartos alkoholį. Nesutinka, kad vaiku nesirūpina visiškai. Situacija yra tokia, kad ten kur jis dirba, nebūna ryšio. Į darbą atvažiuoja apie 6.30 val. ir tuo metu socialiniai darbuotojai dar nedirba, grįžus namo, gauna SMS žinutes, kad skambino socialiniai darbuotojai, bet tuo metu socialiniai darbuotojai jau nedirba, t. y. tai būna po jų darbo valandų ir dėl to negali su jais susiskambinti. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo grafikas priklauso nuo sezono ir oro, būna, kad dirba nuo 7 val. iki 19 val., ar nuo 7 val. iki 17 val., dabar dirba kiekvieną dieną nuo 7 val. iki 16 val. Po įvykio, kai prarado teisę vairuoti darbo neprarado, dirba UAB (duomenys neskelbtini), tik kitame padalinyje – ceche. Iki 2022 m. kartu su J. Š. ir vaiku gyveno savo motinos bute (duomenys neskelbtini). Mirus motinos tėvui persikėlė į senelio namus (duomenys neskelbtini), tai apie 3 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Name, kur dabar gyvena, iki 2022 m. gegužės mėn. gyveno su sugyventine J. Š. ir sūnumi D. L.. Sūnus paaugo, susirado draugų (duomenys neskelbtini) ir dabar vaikui jau nesinori su jais ( tėvais ) gyventi. Visada, kai važiuoja iš darbo, užvažiuoja pas vaiką, bendrauja su vaiku, klausia kaip vaikui sekėsi mokykloje ar viskas gerai, vaikas atsako, kad viskas gerai. Jo atlyginimo vidurkis apytikriai 800 € į rankas. Nemoka taupyti, todėl beveik visą darbo užmokestį atiduoda savo motinai, sau kažkiek pasilieka. Motina iš tų pinigų viską ką reikia naudoja vaiko poreikiams. Savo motinai visada sako, kad „tiek kiek reikia – imk“. Sūnus D. L. gyvena su jo motina, su vaiku bendrauja beveik kiekvieną dieną, užvažiuoja po darbo. Būdavo, kad vaikas ir pas juos atvažiuoja dienai. Dabar turės daugiau laiko, nes darbo pobūdis pasikeitė, ketina dažniau lankytis vaiko mokykloje. Dėl atvejo, kai prarado teisę vairuoti paaiškino, kad su šeima buvo išvykęs į pajūrį, iš vakaro vartojo alkoholio, važiuojant atgal buvo labai karšta mašinoje ir, nors jautėsi neblogai, patikrinus blaivumą įpūtė promilių, dėl to įvykio labai gailisi. Ketina lankyti psichologo, psichiatro konsultacijas, imtis priemonių, kad nevartoti alkoholio. Vaikas važiavo kitoje mašinoje, kartu su kitais giminaičiais. Priklausomybės alkoholiui neturi, kartais pavartoja alkoholio, bet ketina lankyti psichologo, psichiatro konsultacijas. Dėl išlaikymo priteisimo po 250 € kas mėnesį vaikui nesutinka, nes pinigus atiduoda motinai, t. y. vaiko globėjai, todėl kiek reikia, tiek ji ir naudoja vaiko poreikiams. Sutinka, kad tėvų valdžia būtų apribota terminuotai, kol vaiko motina gydysis priklausomybę alkoholio vartojimui.

Atsakovo E. L. atstovas adv. E.Šriupša su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Kraštutiniu atveju, jeigu teismas nuspręstų vis dėl to apriboti atsakovo tėvo valdžią vaikui D. L., atsakovas sutinka, kad tėvo valdžia būtų apribota terminuotai. Situacija šeimoje tokia, kad praktiškai tiek atsakovai, tiek vaiko globėja bendrai rūpinasi vaiku. Vaikui gerai pas senelę būti, jam ten patogiau su draugais bendrauti, į mokyklą arčiau, lyg ir geresnės sąlygos vaikui. Atsakovas uždirba pajamas, perduoda lėšas savo mamai, vaiko senelei. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju būtų CK 3.180 straipsnyje numatytos sąlygos tėvų valdžiai apriboti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vengia pareigos auklėti savo vaiką, uždirba pinigus, tas lėšas perduoda vaiko globėjai, močiutė naudoja lėšas vaiko poreikiams. Atsakovas dirba nuo 7 iki 19 val., užimtas darbe, nėra atvejų, kad piktnaudžiautų alkoholio vartojimu. Transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, gailisi dėl tokio savo poelgio, darbo neprarado, matyt buvo neprastas darbuotojas ir jam pasiūlytos kitos pareigos. Gyvena 3 km atstumu, rūpinasi vaiku. Išlaikė pozityviosios tėvystės mokymus, ketina imtis priemonių aktyviau dalyvauti vaiko ugdyme. Atsakovas pripažįsta, kad šeimoje yra problema, tai vaiko motinos J. Š. alkoholio vartojimas, ankščiau ji vartojo dažniau, dabar sveikatos būklė neleidžia jai dažnai vartoti. Tačiau vien ši problema nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią, tuo labiau ją riboti neterminuotai. Bylos aplinkybės nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią, todėl ieškinį prašo atmesti.

Trečiasis asmuo G. L. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Santykiai su J. Š. ir E. L. geri, su jais bendrauja labai dažnai, po kelis kartus per dieną, kaip viena šeima, padeda vieni kitiems. E. L. jos sūnus, D. L. – anūkas. Ji globoja D. L., vaiko tėvai gyvena atskirai. Dėl ieškinio mano, kad J. Š. reikia gydytis priklausomybę alkoholiui, o E. L. turi daugiau dėmesio skirti savo vaiko auklėjimui. Vienintelis kas yra negerai J. Š. ir E. L. šeimoje yra tai, kad J. Š. vartoja alkoholį. Tai, kad J. Š. vartoja alkoholį žino iš socialinių darbuotojų. Iki tol, kol vaikas buvo paimtas iš šeimos, J. Š. neblaivios nematė. J. Š. pas vaiką ateina blaivi, skambina blaivi, vaiką lanko dažnai, po 3 kartus į savaitę, beveik kiekvieną savaitgalį, su vaiku bendrauja ir telefonu. Telefonu vaikas su mama kalba ilgai, mama klausinėja jo kaip reikalai mokykloje, į mokyklą eina ir su mokytojais bendrauja. Vaikas myli ir mamą ir tėvą. Kai tėvai aplanko, su tėvais kažką bendrai veikia, pasivaikšto. Nebuvo taip, kad tėvai ilgai neateitų, D. L. turi telefoną, kuriuo taip pat su tėvais bendrauja. E. L. beveik kiekvieną dieną po darbo užvažiuoja, padėdavo ūkyje, dabar taip pat beveik kiekvieną dieną ateina. Po darbo pabūna apytikriai nuo 16.30 val. iki 19 val., ir eina į savo namus. Pinigus J. Š. ir E. L. jai atiduoda visus, nes jie nemoka elgtis su pinigais, t. y. nemoka turimos sumos paskirstyti taip, kad užtektų mėnesiui. Kai ko reikia nupirkti vaikui, ar šiaip ko, tai važiuoja kartu ir nuperka. Kai E. L. pinigus atiduoda, visada pasako, kad jeigu ko reikia imk ir leisk vaikui tiek kiek reikia. Motina jokios žalos vaikui nedaro, vaikas niekada savo motina nesiskundė. Vaikas myli mamą, visada mamą pabučiuoja pastarajai atėjus. Prašo terminuotai apriboti tėvų valdžią.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, atsakovų, jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai J. Š. ir E. L.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-07-27 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eS2-8298-405/2022 ) leista paimti vaiką D. L. iš jo motinos J. Š. ir tėvo E. L.. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-08 įsakymu Nr. A-495 be tėvų globos likusiam vaikui D. L. nuo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta G. L..

 

Dėl tėvų valdžios apribojimo

 

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.155 straipsnio 2 dalis ). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų ( CK 3.179 straipsnis ), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas ( CK 3.180 straipsnis ).

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant šioms aplinkybėms: 1) kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003 ).  

Iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mobiliosios komandos 2022-06-17 rekomendacijų Nr. 3SD-4315 matyti, kad mobiliosios komandos specialistai intensyvią pagalbą J. Š. ir E. L. šeimai teikė nuo 2022-05-17 iki 2022-06-17. Nustatyti rizikos veiksniai – J. Š. piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, jos sveikatos sutrikimai; E. L. atsiribojimas nuo šeimos gyvenimo ir problemų, besąlygiškas įsitraukimas į darbą, palaikymo trūkumas sprendžiant J. Š. piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problemą, nebendradarbiavimas su specialistais; šeima neturi nuosavo būsto; G. L. teikia nuolatinę pagalbą ( močiutė kontroliuoja šeimos biudžetą, šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausomame name ); dėl J. Š. alkoholio vartojimo šeima negeba funkcionuoti; J. Š. neturi privalomojo socialinio draudimo ( išbraukta iš Užimtumo tarnybos sąrašų be galimybės registruotis 6 mėn. ), J. Š. nedarbas, netinkamas dėmesys vaiko priežiūrai ir auklėjimui ( motina vartojanti, tėvas nuolat darbe ). Saugumo veiksniai: E. L. nuolatinis darbas ir stabilus atlyginimas, giminių palaikymas. Rekomenduota: J. Š. kreiptis dėl sveikatos būklės ištyrimo bei gydymo; tęsti priklausomybės gydymą, siekiant palaikyti blaivybę bei išvengti galimo atkryčio reguliariai lankyti priklausomybių ligų specialistų konsultacijas ir AA susirinkimuose. Pagerėjus fizinei sveikatai – priklausomybės gydymas ilgalaikėje reabilitacijoje; siekiant gerinti emocinę savijautą, sprendimo priėmimo įgūdžius – lankyti psichologo konsultacijas. Siekiant gerinti sprendimo priėmimo įgūdžius, padėti įsisąmoninti tėvo vaidmenį ir atsakomybę už vaiko priežiūrą ir ugdymą. E. L. rekomenduota psichologo konsultacijos. Siekiant pagerinti tėvystės įgūdžius abiem tėvams dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose; socialinio darbuotojo konsultacijos dėl vaiko raidos ir ugdymo ypatumų ir saugios aplinkos vaikui kūrimo. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre 2022-06-21 sudarytas pagalbos planas Nr. 61-2, kuriame numatytos pagalbos šeimai priemonės: gydytis nuo piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu, (neįgyvendinta), palaikyti blaivų gyvenimo būdą ( įgyvendinta iš dalies – J. Š. išklausė 5 konsultacijas ); stiprinti tėvystės įgūdžius ( įgyvendinta – J. Š., E. L. išklausė pozityviosios tėvystės užsiėmimus ); užtikrini vaiko ugdymąsi ( įgyvendinta ); siekti motinos emocinės būsenos stiprinimo ( neįgyvendinta – J. Š. nemato poreikio ); užtikrinti socialinių paslaugų teikimą šeimai ( įgyvendinta ).

Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2022-07-13 motyvuoto siūlymo duomenimis, J. Š., E. L. šeima, kurioje yra nepilnametis vaikas D. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl alkoholinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo nuo 2017-07-13 iki 2018-06-30 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo 2018-08-21 šeimai teikiamos atvejo vadybos priemonės bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2017-07-06 registruotas galimas smurtas vaiko D. L. atžvilgiu, trys nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – 2019-07-04, 2019-03-26, 2019-12-16. 2019-12-17 pagalbą šeimai teikė mobiliosios komandos specialistai. Vaikui D. L. nuo 2020-01-07 iki 2020-11-06 nustatyta laikinoji globa, išnykus aplinkybėms dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, vaikas D. L. 2020-11-06 grąžintas į šeimą. 2021-10-11, 2022-05-10 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022-05-10 vaiko D. L. motinai J. Š. nustatytas neblaivumas – 2,96 prom., vaikas D. L. paimtas iš nesaugios aplinkos, vaikas nuo 2022-05-17 iki 2022-07-15 laikinai prižiūrėti perduotas artimiems giminaičiams. Vaikas lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, vaikų dienos centrą (duomenys neskelbtini). Vaiko motina J. Š. nuo 2020-11-10 iki 2022-02-10 lankėsi priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose ( 17 konsultacijų ), rekomenduota pakartotinai kreiptis dėl registravimo ilgalaikei reabilitacijai. Vaiko tėvas E. L. priklausomybės ligų konsultacijoje lankėsi 1 kartą. Nuo 2022-05-17 iki 2022-06-17 pagalbą šeimai teikė mobiliosios komandos specialistai. Įvyko 5 šeimos pagalbos plano peržiūros posėdžiai ( 2021-03-31, 2021-09-27, 2021-10-21, 2022-02-23, 2022-06-21 ). Šeima dėl J. Š. piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu neturi pakankamai socialinių įgūdžių savarankiškai funkcionuoti. Šeimos pajamas sudaro E. L. darbo užmokestis, vaiko išmoka, dėl negebėjimo tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas, šeimos lėšomis faktiškai disponuoja E. L. motina G. L.. Vertinama, kad J. Š., E. L. negeba panaudoti tėvų valdžios vaiko auklėjime. Šeimoje nėra nustatytų ribų ir elgesio taisyklių, tėvai nepadeda atlikti vaikui namų ruošos darbų, neblaivi motina vaikui nėra autoritetas, jis jos neklauso, tėvas savarankiškai nesugeba užtikrinti vaiko ir teisių ir teisėtų interesų. Pateikta išvada, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikata ir ( ar ) gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre 2023-09-01 sudarytame pagalbos plane Nr. 51-1 numatytos pagalbos šeimai priemonės iki 2023-12-14: siekti sveikatos būklės gerinimo ir gydymo; siekti gydytis nuo piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu; siekti J. Š. emocinės būsenos stiprinimo; siekti palaikyti blaivų gyvenimo būdą ir išvengti atkryčio galimybės; gerinti J. Š. emocinę savijautą, gerinti sprendimo priėmimo įgūdžius; gerinti E. L. sprendimo priėmimo įgūdžius, padėti įsisąmoninti tėvo vaidmenį už vaiko priežiūrą ir auklėjimą; palaikyti su vaiku fizinį ir emocinį ryšį; užtikrinti socialinių paslaugų teikimą šeimai, su pagalbos šeimai planu pasirašytinai supažindinta J. Š.. Šeimos atvejo vadybininko išvada: J. Š. alkoholio vartojimo problema išlieka, stebimi vartojimo atvejai, ji nesikreipia dėl priklausomybės ligų gydymo, lankė tik priklausomybės ligų konsultacijas; E. L. atsiribojęs nuo šeimoje kylančių problemų sprendimo, nebendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, nesikreipė į rekomenduojamus specialistus. Pagalbos šeimai plane numatytos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio.

Iš Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2023-09-11 rašto Nr. S-2597 ir 2023-09-15 vaiko globos ( rūpybos ) peržiūros akto Nr. 3PA-479 matyti, kad vaiko D. L. globėja G. L. tinkamai vykdo globėjos pareigas, tenkina vaiko D. L. poreikius, rūpinasi jo sveikata ii ugdymu. Vaiką D. L. lanko jo biologiniai tėvai, vaiko tėvas su vaiku matosi kasdien, užsiima bendra veikla bei stengiasi atliepti vaiko poreikius. Globa atitinka geriausius vaiko interesus.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovų J. Š. ir E. L. tėvų valdžią jų nepilnamečiam vaikui D. L..

Kaip minėta, tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais ( CK 3.180 straipsnis ). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio ( kraštutinė priemonė ), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ( CK 3.180 straipsnio 2 dalis ).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai ( Konvencijos 18 straipsnis ), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų ( Konvencijos 19 straipsnis ). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014 ).

Kaip jau minėta, atsakovų J. Š. ir E. L. šeimai, kurioje yra nepilnametis vaikas D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-08-21 taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir ( ar ) atkūrimo paslaugos namuose. Vaikas D. L. 2022-05-10 paimtas iš šeimos, kadangi vaiko motinai J. Š. 2022-05-10 nustatytas 2,96 prom., neblaivumas, leidimas paimti vaiką patvirtintas 2022-07-27 teismo nutartimi. Vaikui D. L. nuo 2022-08-04 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta G. L., kuri yra ir vaiko senelė iš tėvo pusės. Atsakovų šeimoje laikinoji globa jų vaikui D. L. nustatyta antrą kartą, pirmą karta laikinoji globa buvo nustatyta nuo 2020-01-07 iki 2022-11-06. Atsakovų šeimai buvo teikiama intensyvi mobiliosios komandos specialistų pagalba nuo 2022-05-17 iki 2022-06-17. Mobiliosios komandos rekomendacijos įgyvendintos iš dalies – atsakovė J. Š. lankėsi priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose ( 17 konsultacijų nuo 2020-11-10 iki 2022-02-10 ), E. L. priklausomybės ligų konsultacijoje lankėsi 1 kartą, atsakovė nelankė anoniminių alkoholikų susirinkimų. 2021-2022 įvyko 5 šeimos pagalbos plano peržiūros posėdžiai, kuriuose dalyvavo tik atsakovė ir vaiko globėja. E. L. su mobiliosios komandos specialistais ir socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, pagalbos šeimai plano peržiūros posėdžiuose nedalyvavo, į socialinių darbuotojų ir/ar mobiliosios komandos specialistų skambučius telefonu neatsiliepė. 

Ieškovė teigia, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko ugdymo, nesilanko ugdymo įstaigoje ir nebendrauja su vaiko mokytojais, nepadeda vaikui atlikti namų darbų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir mobiliosios komandos specialistais.

Atsakovas E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko ryšį su vaiku, kiekvieną dieną po darbo važiuoja vaiko aplankyti, su vaiku bendrauja apytikriai nuo 17 iki 19 val., išlaiko vaiką ir šeimą, tačiau negeba tinkamai paskirstyti lėšų, todėl jo sutikimu, didžiąja darbo užmokesčio dalimi disponuoja jo motina ir vaiko globėja, kuri pinigus leidžia ir vaiko poreikiams tenkinti. Sutiko, kad vairavo neblaivus ir dėl to jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau darbo neprarado, ketina kreiptis į specialistus dėl šeimoje kylančių problemų sprendimo būdų, daugiau dėmesio skirti vaiko ugdymui ir vaiko poreikių išaiškinimui bei patenkinimui. Paaiškino, kad į socialinių darbuotojų ir/ar mobiliosios komandos specialistų telefoninius skambučius neatsiliepdavo, nes jo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini) nėra ryšio, iš darbo grįždavo vėlai, todėl neperskambindavo.

Trečiasis asmuo – vaiko globėja G. L. paaiškino, kad vaikas su tėvu susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną, kartu užsiima bendra veikla, palaiko gerus santykius, norėtų, kad vaiko tėvas daugiau dėmesio skirtų vaiko auklėjimui.

Atsakovas pagalbos šeimai plane numatytas priemones įgyvendino iš dalies – išklausė pozityviosios tėvystės mokymų kursą, vieną kartą konsultavosi su priklausomybės ligų konsultantu, teismo posėdyje išsakė ketinimą aktyviau įsitraukti į vaiko ugdymo procesą ir kreiptis pagalbos siekiant tinkamai spręsti šeimoje kylančias problemas, todėl yra pagrindo išvadai, kad pagalbos šeimai priemonės buvo iš dalies veiksmingos. Atsakovas dėl vairavimo neblaiviam prarado teisę vairuoti. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dėl tokio savo neapgalvoto poelgio gailisi, išsakė ketinimą ateityje įgyti teisę vairuoti, byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Ieškovės atstovės nurodyti duomenys, kad atsakovas vairuodamas neblaivus važiavo kartu su nepilnamečiu vaiku nepasitvirtino, todėl atsakovo elgesys – vairavimas esant neblaiviam, rodo neatsakingą atsakovo elgesį, už kurį atsakovas yra nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip potencialiai priešingas vaiko interesams. Aplinkybė, kad atsakovas E. L. jo šeimos atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vengė bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais bei mobiliosios pagalbos specialistais, rodo nepakankamą atsakovo savo, kaip tėvo, vaidmens ir atsakomybės už vaiko priežiūrą ir ugdymą supratimą, kurį, teismo vertinimu, atsakovui galima padėti išugdyti ir netaikant griežčiausios tėvo atsakomybės formos – tėvo valdžios ribojimo. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna pajamas, kuriomis yra tenkinami jo šeimos, tame tarpe ir vaiko D. L. poreikiai. Atsakovas kiekvieną dieną lanko vaiką ir su vaiku bendrauja. Globėjos teigimu atsakovas su vaiku palaiko gerus santykius, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nesilanko vaiko ugdymo įstaigoje ir/ar nebendrauja su vaiko mokytojais, nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko ugdymo ar, kad vaiku nesirūpina. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar, kad daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Aptartų aplinkybių visuma, įvertinus prioritetinį vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tame tarpe ir vaiko teisę visų pirma augti savo šeimoje, nesudaro pagrindo riboti atsakovo E. L. tėvo valdžią jo sūnui D. L., todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovė J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad su sūnumi D. L. matosi 3 kartus per savaitę ir kiekvieną savaitgalį, palaiko gerus santykius, kartu leidžia laiką, lankosi sūnaus ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su vaiko pedagogais, pagal galimybes stengiasi padėti vaikui mokytis, lydi vaiką į gydymo įstaigą, pagal išgales teikia vaikui išlaikymą – duoda vaikui į dieną po 2 €, kartu su globėja važiuoja pirkti vaikui reikiamų drabužių, priemonių. Nurodė, kad jos sutikimu, jos piniginėmis lėšomis padeda disponuoti vaiko globėja G. L.. Su vaiko globėja, kuri yra jos sugyventinio motina, palaiko gerus santykius. Atsakovė pripažįsta, kad turi piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problemą, nurodė, kad siekdama blaivybės, dalyvavo programoje „Minesota“, tačiau norimo poveikio nepasiekė, vėl pradėjo vartoti alkoholį. Šiuo metu dėl sveikatos sutrikimų alkoholį vartoti draudžiama, stengiasi alkoholio nevartoti, tačiau nesusilaiko, kartais, t. y. 2-3 kartus per mėnesį pavartoja, vaikui matant alkoholio nevartoja. Atsakovė išsakė ketinimą imtis priemonių piktnaudžiavimo alkoholio vartojimo problemai spręsti, nurodė, kad jai yra svarbu auginti vaiką. Vaiko globėja G. L. teismo posėdyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, nurodė, kad atsakovė 2-3 kartus per savaitę lanko vaiką, domisi vaiko ugdymu, bendrauja su pedagogais, lydi vaiką pas gydytojus, kad vaikas mamą myli ir su mama palaiko šiltus santykius. Taip pat nurodė, kad atsakovė vaiką lanko blaivi.

Nurodytų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad motina lanko vaiką, stengiasi patenkinti vaiko poreikius, vaiką ir motiną sieja pakankamai stiprus emocinis ryšys, vaikas myli mamą, atsakovė deda pastangas keisti gyvenimo būdą – iš dalies įgyvendino pagalbos šeimai plane numatytas priemones – išklausė pozityviosios tėvystės mokymų kursą, lankė priklausomybės ligų konsultacijas ( 17 konsultacijų ), konsultavosi su psichologu, dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į gydymo įstaigas, sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku ir jos pastangos keisti gyvenimo būdą nėra epizodinės. Tačiau atsakovė nėra išsprendusi piktnaudžiavimo alkoholio vartojimo problemos ir dėl to negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, 2021-10-25 ir 2022-05-31 bausta administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams ( prižiūrėjo vaiką būdama neblaivi ), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi negalią, yra iš dalies ( 55 proc. ) darbinga, kas, kartu įvertinus ir atsakovės turimus sveikatos sutrikimus, sąlygoja atsakovės nepakankamą pajėgumą ( gebėjimą ) visiškai patenkinti vaiko poreikius, todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų užtikrinimą, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl atsakovės J. Š. neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkina iš dalies – laikinai apriboja atsakovės J. Š. motinos valdžią vaikui D. L.. 

 

Išlaikymo dydžio nustatymas ir priteisimas

 

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas ( CK 3.195 straipsnis ).

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis ). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt. ).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės J. Š. 150 € dydžio išlaikymą vaikui D. L., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovės J. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, yra iš dalies ( 55 proc. ) darbinga ( darbingumo lygis nustatytas iki 2024-05-03 ), atsakovės vieno mėnesio pajamas sudaro 379,63 € ( netekto darbingumo pensija – 157,88 €, nedarbo draudimo išmoka –  186,86 €, vienišo asmens išmoka – 34,89 € ). Atsakovė nurodė, kad jos sutikimu, jos lėšomis disponuoti padeda vaiko globėja ir jos sugyventinio E. L. motina G. L., kad vaiko išlaikymui apytikriai per mėnesį skiria 150 €, sutinka vaiko poreikiams tenkinti skirti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį – 150 €. Vaikas D. L. yra 12 m. amžiaus ( gim. (duomenys neskelbtini) ), jam būtinas išlaikymas jo bent jau būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, dėl turimų sveikatos sutrikimų ir darbingumo lygio ( 55 proc. darbingumas ) jos galimybės susirasti darbą yra ribotos, iš atsakovės J. Š. priteistinas 150 € dydžio išlaikymas vaikui D. L., mokamas kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko D. L. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovo E. L. lėšomis disponuoja atsakovo motina G. L., ką iš dalies patvirtino ir atsakovo teisme duotas paaiškinimas, kad jis „nemoka taupyti“, t. y. negeba tinkamai paskirstyti gaunamų pajamų, todėl jo prašymu ( sutikimu ) atsakovo turimas lėšas padeda tvarkyti jo motina G. L., tačiau atsakovas yra veiksnus, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų disponuoti savo lėšomis, todėl iš atsakovės J. Š. vaiko D. L. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas E. L..

Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo dėl E. L. tėvo valdžios apribojimo, reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo E. L. vaikui D. L. netenkintinas.

Ieškovas prašo vaiko D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su globėja G. L. jos gyvenamojoje vietoje, tačiau teismui netenkinus ieškinio reikalavimo dėl E. L. tėvo valdžios apribojimo, vaikas turi būti grąžintas tėvui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nenustatinėjama.

 

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas

 

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Atsakovai J. Š. ir E. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-11-16 sprendimais Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-10715 ir Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-10714, 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ( išskyrus Lietuvos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas )  mokėjimo. Bylą nagrinėjant teisme atsakovės J. Š. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas atstovas – advokatė J.Urbaitytė, atsakovo E. L. – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas atstovas – advokatas E.Šriupša. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-11-27 pažymą, atsakovei J. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 345 €, atsakovė 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Teismas ieškinį dalyje dėl E. L. tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo atmetė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-12-04 pažymą, atsakovui E. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 275 €. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas ( CPK 96 straipsnio 2 dalis ). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis ). Esant tokioms aplinkybėms atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdoma skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis ).

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407, 496 straipsniais, CK 3.180, 3.194, 3.196 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti J. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) motinos valdžią D. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) atžvilgiu.

Priteisti iš J. Š. 150 € ( vieno šimto penkiasdešimties eurų ) dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. L., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2023-10-04 ) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti E. L. vaiko D. L. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidų nepriteisti.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

 

 

Teisėjas Anatolij Januševskij