Civilinė byla Nr. e2-1272-839/2021

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00204-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,

sekretoriaujant Daivai Savickienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovui R. C.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1272-839/2021 pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. C., trečiasis asmuo A. M., dėl patirtos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. C. 271,00 EUR turtinės žalos atlyginimą, 33,78 EUR kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR žyminį mokestį bei 70,08 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodė, kad 2018-05-29 įvykio metu buvo sulietas butas, esantis V. K. g. 40-16, Utenos m. Ieškovės žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos koridoriaus lubos ir sienos. Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 271 Eur ir išmokėjo draudėjui draudimo išmoką. Apdraustas butas buvo aplietas iš buto Nr. 19, kuris priklauso atsakovui R. C..

Atsakovas R. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes butą esantį Utenos m., V. K. g. 40-16, yra išnuomojęs A. M., kuris pagal nuomos sutartį ir turėtų būti atsakingas už kilusią žalą. Be to, skiriasi ieškovo ir UAB ,,Utenos butų ūkis“ nurodytos buto apliejimo aplinkybės ir padarinių mastas, todėl reiškiami reikalavimai atlyginti žalą vertintini kritiškai. Taip pat, kadangi ieškinio reikalavimai susiję su draudimo santykiais, jiems turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o kadangi šis terminas praleistas ir atsakovas prašo jį taikyti, tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo A. M. per teismo nustatyta terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriam nurodė, kad su pareikštu ieškiniu, nes virš buto Nr. 16 yra butas Nr. 20, o po jo nuomojamu butu yra butas Nr. 15. Jis jokių skundų iš kaimynų dėl apliejimo negavo, iš ieškovės pateiktos medžiagos matyti, kad nėra jokios vaizdinės medžiagos apie galimai esantį vandenį jo nuomojamame bute, nes vandens ir nebuvo. Jo teigimu, išsiliejęs vanduo negali patekti į butą Nr. 16, nes vanduo teka ten, kur yra nuolydis, o jo nuomojamame bute grindų nuolydis yra į buto vidų, todėl vanduo fiziškai negali patekti į butą, kuris tiesiogiai nėra po jo butu.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais duomenimis ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ 2017-11-30 – 2046-10-16 laikotarpiui yra sudariusi būsto draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-16 (Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 399282845). Pagal draudimo sąlygas, nurodytas papildomojoje informacijoje apie draudimo objektą, minėto būsto draudimas nuo vandens apima šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijas; vandens prasiskverbimą iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas‘ vandens išsiliejimą iš stacionarių įrenginių. Ieškovės teigimu 2018-05-29 apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu. 2018-05-30 ieškovės žalų ekspertas vertintojas apžiūrėjęs buto, esančio Utenoje, V. K. g. 40-16, patalpas surašė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, kuriame fiksuota sulietos koridoriaus lubos (10,69 m2), atšokę sienos dažai (7,5 m2). Pagal UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojų surašytą Buto apliejimo fakto nustatymo aktą fiksuota, kad Utenoje, V. K. g. 40-16, esančiame bute aplieta koridoriaus lubos ir siena, koridoriuje vanduo lašėjo nuo lubų iš 19 buto (po vonia) ant grindų. Pagal 2018-05-31 turto remonto sąmatą apskaičiuota 310,99 EUR suma dėl turto sugadinimo ir turto būklės atstatymo darbų. Nukentėjusiam asmeniui 2018-05-31 apskaičiuota ir išmokėta 271 EUR žalos kompensacija (atskaičius 40 EUR išskaitą).

Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-19, nuosavybės teise priklauso atsakovui R. C.. Nekilnojamojo turto registre šio nekilnojamojo daikto nuomos faktai neįregistruoti. Iš atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teisme, iš bylos medžiagos nustatyta, kad butą, esantį Utenoje, V. K. g. 40-19, savininkas pagal 2016-03-15 nuomos sutartį Nr. 9 išnuomojo nuomininkui trečiajam asmeniui A. M..

Byloje iš esmės nėra ginčijama, kad butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-16, buvo užlietas vandeniu ir apgadintos koridoriaus lubos, siena, taip pat nėra ginčo dėl apskaičiuotos žalos dydžio.

Byloje esančių įrodymų vertinimu, išvadą, jog butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-16, buvo užpiltas iš aukščiau esančio buto Nr. 19 patvirtina užpylimo pobūdis bei požymiai (kaip fiksuota UAB „Utenos butų ūkis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte, 2018-05-30 Turto sunaikinimo sugadinimo akte, fotonuotraukose), kurie driekiasi nuo viršuje esančio buto Nr. 19 vonios kambario išorinės sienos per perdangą žemyn, bet ne nuo bendrų butų išorėje ar viduje esančių konstrukcijų, ar arčiau buto Nr. 20 vonios kambario. Byloje pateikti namo, esančio Utenoje, V. K. g. 40, IV ir V aukštų planai su butų Nr. 20, 19, 16, 15 patalpų eksplikacija patvirtina, kad buto Nr. 16 koridoriaus aplieta siena (jos dalis) yra ta pati aukščiau esančio buto Nr. 19 vonios kambario siena, skirianti šiuos butus nuo gretimų butų, t. y. skirtingų būtų sienų ir lubų (grindų) sandūra.

Objektyvių duomenų, jog tarpaukštinės perdangos, sienų sandūros, perdangų vidinės ertmės negali praleisti vandens, ar kad, kaip teigia trečiasis asmuo, grindų (perdangos) nuokrypis yra tokio laipsnio, jog vanduo nespėja įsiskverbti į sandūrą ir teka tik į buto Nr. 19 vidų, teismo vertinimu, nėra pateikta. Trečiojo asmens prašymu liudytoja apklausta buto Nr. 15 gyventoja nurodė, kad apačioje jos buto esančio buto Nr. 11 gyventojas buvo kreipęsis dėl sienų sušlapimo jo bute, o vėliau jis kreipėsi į buto Nr. 19 gyventojus. Ši liudytoja nurodė, jog jos bute vandens prabėgimas ir šlapia siena buvo kairėje koridoriaus pusėje (įėjus iš laiptinės į butą). Taigi visiškai tikėtina, jog įvykus vandens pratekėjimui iš buto Nr. 19 vonios kambario, vandeniui prasiskverbus per sandūrą bei patekus į perdangos ertmes jis perdangų ertmėmis galėjo nutekėti ir iki buto Nr. 19 apačioje esančio buto Nr. 15 kairėje pusėje esančios sienos. Tai iš esmės atitinka ir trečiojo asmens paaiškinimus, jog buto Nr. 19 grindų (buto Nr. 15 grindų) nuokrypis yra link buto vidaus ir visiškai tikėtina, jog esant didesniam vandens kiekiui jis prasiskverbė ir į butą Nr. 11, esantį tiesiogiai apačioje buto Nr. 15. 

UAB „Utenos butų ūkis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte fiksuota, jog apliejimo priežastis „19-tame bute vonios kraštas apklijuotas plytutėmis pro plyšį po vonia matėsi šlapia“. Iš trečiojo asmens pateiktų 2018-10-07 UAB „Utenos butų ūkis“ gautų pranešimų apie įvykusias avarijas fiksavimo duomenų matyti, jog 2018-10-07 įvykusio vandens pratekėjimo į butą Nr. 16 priežastis „19 bute neužsandarinta vonios pakraščiai palei plyteles ir prausiantis pribėgo vandens po vonia. Per siūles pasiekė 16 butą. Kaimynai aiškinasi tarpusavyje“. Liudytoja D. D. nurodė, jog prieš įvykusį užliejimą taip pat buvo naudojamasi vonia (praustasi). Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, vandens pratekėjimo atvejai nėra atsitiktiniai ir pavieniai, įvykusius vandens pratekėjimo atvejus lėmė naudojimasis buto Nr. 19 vonia. Buto Nr. 16 gyventojas liudytojas E. L. taip pat nurodė, jog apliejimo atvejų yra buvęs ne vienas, tačiau anksčiau jis nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą ir tik patvirtina, jog vandens pratekėjimas buvo iš buto Nr. 19 ir pratekėjimas iš esmės susijęs su netinkamu vonios, vonios kambario įrengimu bei sandarumu dėl ko naudojantis vonia įvyksta vandens pratekėjimas.

Liudytojos A. S. parodymai ir nurodytos aplinkybės paneigia trečiojo asmens prielaidas, jog užliejimas vandeniu galėjo įvykti tik iš buto Nr. 20. Pagal pateiktus butų išsidėstymo planus matyti, jog buto Nr. 20 vonios kambarys, tualetas, virtuvė, t. y. vietos, kur labiausiai tikėtinas vandens išsiliejimas, nėra tiesiai viršuje virš sulietos buto Nr. 16 sienos ir lubų vietos bei ženkliai nutolę nuo buto Nr. 15 koridoriaus kairės pusės sienos, todėl vanduo tokiu atveju turėtų tekėti ne tik per sandūras ir ertmes, bet ir kampu, kas yra mažai tikėtina.

Tai, kad UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojų surašytame Buto apliejimo fakto nustatymo akte nėra nurodyta jo surašymo data, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo buto apliejimo fakto. Akto turinys ir nustatytos aplinkybės pakankamai aiškios ir suprantamos. Aktą pasirašė ne tik UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojai ir aplieto buto savininkas, tačiau su aktu ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis sutiko buto, iš kurio nustatytas vandens išsiliejimas, gyventoja D. D.. Nors D. D., teikdama paaiškinimus, nurodė, jog jai tik pakišo pasirašyti aktą, o pasirašydama aktą neįsigilino, nesuprato ir jame nebuvo parašyta apie apliejimą, tačiau tokių teiginių nėra pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais. Liudytoja D. D. nurodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, vadybininko profesiją, tuo metu dirbo ir dirba savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriuje. Teismo nuomone, tokios patirties ir žinių turinčiam asmeniui dokumentų pasirašymas ir susipažinimas su jais nėra neįprastas dalykas. Aktas nėra didelės apimties, tad jį perskaityti nereikia daug laiko, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog su surašytu aktu ir užfiksuotomis aplinkybėmis nesutiko užliejimo metu bute Nr. 19 buvusi gyventoja. Liudytojos teiginiai, jog vonioje nebuvo pripildyta daug vandens, objektyviai nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, išskyrus jos paaiškinimus ir nepaneigia UAB „Utenos butų ūkis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte fiksuotų duomenų, jog „po vonia matėsi šlapia“. Minėta liudytoja buto apliejimo metu gyveno kartu su trečiuoju asmeniu, kuriam taip pat gali tekti atsakomybė už padarytą žalą, taigi ji gali būti suinteresuota sugyventiniui palankių aplinkybių nurodymu, todėl jos parodymų negalima vertinti kaip visiškai objektyvių.

Atsakovo bei trečiojo asmens teiginiai iš esmės remiasi tik jų pačių samprotavimais, vertinimais bei prielaidomis, tačiau byloje pateiktų rašytinių duomenų, liudytojos A. S. parodymų objektyviai nepaneigia, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė neįrodė ieškinio, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Byloje pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, jog vandens prabėgimas įvyksta dėl netinkamo vonios užsandarinimo prie sienos plytelių dėl ko naudojantis vonia vanduo patenka ant grindų ir per konstrukcines siūles teka žemyn. Taigi, buto įrenginys – vonia nėra tinkamai įmontuota ir užsandarinta dėl ko naudojantis vonia prateka vanduo, o tai yra įrengimo konstrukcinis trūkumas, todėl atsakomybė tenka buto savininkui. 

Be to, pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, tačiau, teismo nuomone, vandens pratekėjimui įvykus dėl nesandaraus vonios įrengimo, kuriam esant naudojantis vonia vanduo prateka pro užsandarinimą prie sienos, galima konstatuoti tiek buto savininko, tiek ir valdytojo solidarumą dėl žalos padarymo.

Pagal CK 6.6 str. 4 d. tokiu atveju, jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų teik visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju, taip pat yra pagrindas konstatuoti ir įrodytus visus bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus (nuomininko) deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kurį valdė ir juo naudojosi nuomininkas, užliejimas įvyko naudojantis vonia ir leidžiant vandenį, atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 19 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Taigi, galima teigti, jog savininką ir nuomininką sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu.

Atsakovas savo atsakomybę neigė tuo pagrindu, jog jis butą yra išnuomojęs. Atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta buto nuomos sutartis yra ilgesniam nei vienerių metų terminui (Sutarties 4.1. p.), tačiau nuomos sutartis nėra registruota viešame registre, jos sudarymo faktas nėra išviešintas, todėl prieš trečiuosius asmenis ji negali būti panaudota (CK 6.478 str. 2 d.). Be to, nuomos sutartyje nėra aptarta ir nurodyta, jog nuomininkui leista ne tik naudotis nuomojamu butu, bet kartu pavesta ir butą eksploatuoti, tvarkyti ir prižiūrėti (tame tarpe bute esančią inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus ir pan.), t. y. iš sutarties nėra aišku, jog nuomininkas nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę. Pagal sutarties nuostatas nuomininkas tik suderinęs su nuomotoju gali atlikti buto bei vidaus inžinerinių tinklų prižiūrą ir einamąjį remontą, be raštiško leidimo negali pertvarkyti buto ar jo dalies (Sutarties 3.2.4, 3.2.5 p.), taigi nuomininkui iš esmės leidžiama tik naudotis butu. 

Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių duomenų visumą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog vanduo prasiveržė iš aukščiau esančio buto, atsakovas neįrodė tikslios užliejimo priežasties ir to, jog dėl užliejimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Kaip minėta, žalos dydis byloje iš esmės nebuvo ginčijamas. Ieškovė padarytos žalos dydį įrodinėja 2018-05-3 Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, 2018-05-31 turto remonto sąmata. Minėtuose dokumente detalizuota apgadinti objektai, aplinkybės, apžiūros rezultatai, nuostolių pobūdis, dydis bei paskaičiavimai.

Atsakovo bei trečiojo asmens nuomone, ieškovės reikalavimams pareikšti yra praleistas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo nuomone, jų nurodomi argumentai nėra pagrįsti.

CK 6.1015 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 1.125 str. 7 d., sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.125 str. 8 d., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Kasacinio teismo praktika ir CK normų aiškinimas rodo, kad šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimas sumokėtas 2018-05-31, (tikėtina žalos padarymo data 2018-05-29) teisme ieškovės ieškinys gautas 2021-03-08. Taigi, ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Ieškovė taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė prievolę 2018-06-14 raštu reikalavo įvykdyti per 15 d., tačiau bylos duomenimis prievolė nebuvo įvykdyta. Už laikotarpį nuo 2018-07-05 iki ieškinio pateikimo 2021-03-08 priskaičiuota 33,78 EUR palūkanų, todėl kompensacinės palūkanos priteistinos iš atsakovo. Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė yra sumokėjusi 15 EUR žyminį mokestį ir patyrė 70,08 EUR teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 85,08 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės biudžeto naudai iš atsakovo priteistina 19,33 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas juridinių asmenų registre 110051834, naudai iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271 EUR žalos atlyginimo, 33,78 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 271 EUR sumos už laikotarpį nuo 2021-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės biudžeto naudai iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,33 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                        Gediminas Karpavičius