Civilinė byla Nr. e2A-3049-925/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07865-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 2.2.2.3.1.8; 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 2 d. sprendimo ir 2025 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijai „Nidos namai“ dėl pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. S., uždaroji akcinė bendrovė „AVS Baltic“, V. B., M. A., G. A., M. T., A. K., J. K., A. B., G. G., J. G., D. G., E. G., O. B., M. P., R. V., A. V., A. K., A. P., T. P., Ž. K., V. J., M. J., E. J., R. J., V. N., V. R., J. K., M. K., I. B., uždaroji akcinė bendrovė „Pušyno apartamentai“, Z. S. G., R. G., Š. P., G. I., I. I., I. S. – T., E. P., E. S., V. B. S., uždaroji akcinė bendrovė „Structum projektai“, A. B., O. B., G. S., K. S., N. J., I. V., M. V., E. V., A. S. V., L. P., R. P., H. P., I. D., ir pagal atsakovės Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijos „Nidos namai“ priešieškinį ieškovui V. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu (2024 m. gegužės 27 d., DOK- 25826) prašė panaikinti Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Nidos namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus darbotvarkės klausimais Nr. 4 ir Nr. 5 kaip neteisėtus ir pažeidžiančius jo teises:

1.1.                      sprendimą darbotvarkės klausimu Nr. 4 – kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, bei 8 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką, nutarta nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtą garažo stogo tvarkymui, pateikiant atskirą sąskaitą su 60 dienų atsiskaitymo terminu, skaičiuojamu nuo sąskaitos išrašymo;

1.2.                      sprendimą darbotvarkės klausimu Nr. 5 – kuriuo, remiantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, nutarta nustatyti kaupiamųjų lėšų mokestį 0,80 Eur už 1 m2, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

2.       Patikslintą ieškinį ieškovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu G. D. (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – Pastatas), nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir jam negali būti taikomas Bendrijų įstatymas. Atsakovė nėra pagal Bendrijų įstatymą įsteigta bendrija ir apskritai nėra Pastato administratorė, atsakovė tokia neregistruota, todėl apskritai neturėjo teisės priimti sprendimų Susirinkimo darbotvarkės klausimais Nr. 4 ir Nr. 5, nes jie priklauso Pastato patalpų savininkų kompetencijai. Atsakovė nėra jokios patalpos Pastate savininke. Sprendimai darbotvarkės klausimais Nr. 4 ir Nr. 5 negali būti laikomi teisėtais net ir tuo atveju, jeigu jie priklausytų atsakovės kompetencijai, nes jų turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų – iš sprendimo darbotvarkės klausimu Nr. 4 neaišku, kokio periodo įmoka nustatyta, sprendimas darbotvarkės klausimu Nr. 5 priimtas nepateikiant informacijos apie numatomus atlikti remonto darbus, jų būtinumą, nepateiktos jokios tų darbų atlikimo apimtys, t. y. pagal pateiktą turinį priimtas sprendimas yra abstraktus, neįmanoma kontrolė ir tai pažeidžia įstatymo ginamas ieškovo, kaip pastato bendraturčio, teises. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį pateikė Bendrijos 2023 m. vasario 23 d. visuotinio susirinkimo protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame darbotvarkės klausimu Nr. 3 buvo taip pat nuspręsta taikyti vienkartinį 30 Eur už 1 kv. m. nuosavybės mokestį remonto darbams, tačiau iki šiol nėra pateikti jokie dokumentai, ataskaitos, kas už tuos pinigus buvo padaryta. Nesurengtas Bendrijų įstatyme numatytas privalomas eilinis visuotinis susirinkimas (jis toks nešaukiamas jau keletą metų iš eilės), nėra jokios revizoriaus nuomonės, ataskaitos. Atsakovė, neįvykdžiusi savo pareigos, nustatytos Bendrijų įstatymo, nepateikusi jokių konkrečių paaiškinimų ir ataskaitų apie jau nustatyto vienkartinio mokesčio panaudojimą, be pagrindo sprendė dėl papildomų lėšų būtinumo - nustatė tais pačiais 2023 metais naują eilinį vienkartinį mokestį ir tokį sprendimą įformino Protokolu.

2.2.                      Jeigu atsakovė būtų Bendrijų įstatymo pagrindu įsteigta bendrija, ji būtų registruota Pastato administratore Bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka - Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą būtų pranešęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o pastarasis šiame registre tokio pranešimo pagrindu būtų registravęs žymą apie Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Pastato plotas yra 3443,41 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, Pastate yra iš viso patalpų-nekilnojamojo turto daiktų – 42, iš jų gyvenamųjų patalpų (butų) – 14, negyvenamųjų - 28. Bendras jo plotas yra 3443,41 kv. m, iš kurio gyvenamasis plotas sudaro 955,55 kv. m (t. y. nesudaro pusės ploto). Taigi, Pastatas neatitinka Bendrijų įstatyme pateiktų daugiabučio gyvenamojo namo požymių. Atsakovei nesant Bendrijų įstatyme numatyta bendrija, o Pastatui nesant daugiabučiu gyvenamuoju namu, nėra ir jokio visų Pastato patalpų savininkų sprendimo paskirti atsakovę Pastato administratore.

2.3.                      Atsakovė vienkartinės įmokos būtinumą grindžia abstrakčia nuoroda dėl būtinumo remontuoti „garažo“ patalpas. Kadastro duomenyse šios patalpos įvardijamos automobilių stovėjimo vieta ir jų stogas sutampa su pirmo aukšto patalpų grindų lygiu. Stogas pritaikytas juo vaikščioti ir patekti į dalį Pastate esančių patalpų. Iš Pastato patalpų sąrašo matyti, kad ieškovui nepriskirtos naudotis (jo nuosavybei) jokios „garažo“ patalpos ar jų dalis, tuo tarpu kitų Pastato patalpų atvejais toks priskyrimas yra. Taigi, Pastato kadastro duomenys rodo, kad Protokole nurodoma remontuotina Pastato dalis niekaip nėra susijusi su ieškovo nuosavybe esančiomis patalpomis, neskirta jų naudojimui ar kitokiam eksploatavimui. Ji aktuali „garažo“ patalpų naudotojams/savininkams, taip pat tiems savininkams, kurių patalpos turi įėjimą per „garažo“ stogą. Jiems ir turi būti priskiriama pareiga rūpintis tos dalies eksploatavimo ir remonto išlaidomis. Atsakovė galėjo tik siūlyti pastato bendraturčiams savo paslaugas dėl tokių darbų ir išlaidų jiems apimties, išlaidų paskirstymo tarp Pastato bendraturčių, o ne nustatyti kokias nors privalomas savo paslaugas Pastato bendraturčiams ar spręsti dėl privalomų mokėjimų atsakovei. Be to, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, konkrečios informacijos apie turimo atlikti remonto pobūdį, bendrą sąmatą ir balsavimą inicijavo išimtinai pagal pateiktus abstrakčius ir dviprasmiškus sprendimų projektus. Pastatui nesant daugiabučiu gyvenamuoju namu, o atsakovei – Bendrijų įstatyme numatyta bendrija, atsakovė neturėjo teisės spręsti dėl kaupiamųjų įmokų, nes tokiu atveju jos nėra privalomos, o dėl to, ar jas taikyti, sprendžia patys pastato bendraturčiai.

3.       Atsakovė DNSB „Nidos namai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti. Nurodė, jog Bendrija 2005 metais buvo įsteigta teisėtai, jos veikloje taikomos Bendrijų įstatymo nuostatos, nepriklausomai nuo to, kad pastatas nėra daugiabutis namas. Pastate esantys butai ir kitos patalpos jų savininkams priklauso asmeninės nuosavybės teise ir visi šie asmenys yra pastato bendraturčiai, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Įstatymas nedraudžia kitos paskirties pastatų ar patalpų savininkams taip pat steigti bendrijas ir tokiu būdu įgyvendinti savininkų teises bei pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, tinkamo jų prižiūrėjimo, remontavimo ar kitokio tvarkymo. Ieškovas nereikalauja pripažinti Bendrijos įsteigimą neteisėtu. Pastato garažas įrengtas pastato pusrūsyje, o virš garažo yra pastato savininkams priklausančios patalpos ir butai. Garažas yra neatskiriama pastato dalis. Ant Pastato garažo stogo, pirmame aukšte, įrengta visų savininkų (įskaitant ieškovą) bendro naudojimo rekreacinė aikštelė, ieškovas taip pat naudojasi šia aikštele. Pateiktos statybos rangos sutartys dėl garažo stogo remonto darbų, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai bei už atliktus darbus išrašyta sąskaita. Remontuojamas buvo pastato garažo stogas, kuris yra visų Bendrijos narių bendrojo naudojimo objektas. Bendrijos Susirinkimas 4 ir 5 darbotvarkės klausimais teisėtai priėmė sprendimus, todėl ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintame „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nustatyto maksimalaus tarifo dydžio, be to, šiam Susirinkimo sprendimui pritarė visi Susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai (išskyrus ieškovą). Pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 1 d. vyko Bendrijos pakartotinis Susirinkimas, kuris svarstė 2023 m. lapkričio 10 d. neįvykusio Bendrijos susirinkimo darbotvarkės klausimus.

4.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 610,29 Eur skolos. Nurodė, jog Bendrijos visuotinių 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. susirinkimų sprendimų pagrindu ieškovui buvo teiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros už einamąsias kaupiamąsias mėnesines įmokas bei garažo stogo remontą, tačiau ieškovas nurodytų sumų Bendrijai nesumoka. Šiai dienai ieškovas Bendrijai yra neapmokėjęs iš viso 3 610,29 Eur skolos, kurią sudaro: 3 030 Eur skola kaupiamųjų lėšų, kurios nesumokėtos pagal du Bendrijos susirinkimo sprendimus pagal pateiktą 2025 m. sausio 29 d. Kaupiamųjų lėšų skolų ataskaitą, bei 580,29 Eur skola už einamuosius mėnesio mokėjimus už paslaugas pagal pateiktą pažymą. Kadangi ieškovas nesumokėjo 3 610,29 Eur skolos, nors visos sąskaitos ieškovui, kuriomis buvo pareikalauta atitinkamas sumas padengti, buvo pateiktos, o sprendimai, kurių pagrindu Bendrija įgijo teisę reikalauti ieškovo atitinkamas sumas sumokėti, yra galiojantys, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 610,29 Eur skola.

5.       Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog neneigia savo pareigos dengti nurodytam pastatui prižiūrėti būtinų išlaidų dalį, tačiau tiek išlaidų būtinumas ir jų dydis, tiek ieškovui tenkanti išlaidų dalis nepagrįstos. Atsakovės sąskaitų pateikimas ieškovui savaime nesukuria jas gavusiam asmeniui (ieškovui) pareigos jas apmokėti, nėra savarankiškas pagrindas atsirasti jos gavėjo pareigai įvykdyti reikalaujamą mokėjimą. Atsakovė nėra Pastato administratorė. Ieškovas vykdė tam tikrus mokėjimus atsakovei tik dėl to, kad atsakovė dengė tam tikras išlaidas, kurios priskirtinos ieškovui ir ieškovas sutiko su jomis. Ta dalimi, kuria atsakovė nesugebėjo pateikti paskaičiavimų (įskaitant ieškovui tenkančios dalies), ieškovas tų sumų nemokėjo atsakovei ir nemokėtiną sumą nustatė įvertinęs ir tam tikrų išlaidų sumą, tiek, kiek galima ją išskaičiuoti. Iš pradžių ieškovas mokėjo net ir ginčytinas sumas, nes jos sumine išraiška nebuvo didelės (dėl to gali būti netgi permoka). Atsakovė visada deklaravo, kad veikia pagal Bendrijų įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių aktų reglamentavimą, identiškai kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius. Prašo taikyti 5 metų ieškinio senatį, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnio 10 dalyje reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovei DNSB „Nidos namai“ iš ieškovo V. T. 3 610,29 Eur skolos. Taip pat teismas 2025 m. birželio 3 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei iš ieškovo 7 721,76 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė valstybei iš ieškovo 18,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimą teismas grindė šiomis nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis ir argumentais: 

6.1.                      Bendrija daugelį metų įstatymų nustatyta tvarka administruoja Pastato bendrojo naudojimo objektus, šiais klausimais taip pat organizuoja ir praveda Bendrijos narių visuotinius susirinkimus bei vykdo šių susirinkimų sprendimus, dėl šių faktų nei vienas iš trečiųjų asmenų pretenzijų, nesutikimų nereiškė, su jais sutiko, kaip ir ieškovas – daugelį metų dalyvavo Bendrijos veikloje, dalyvavo Bendrijos organizuojamuose visuotiniuose susirinkimuose bei priimant sprendimus, taip pat ir vykdė/vykdo šiuos Bendrijos visuotinių susirinkimų sprendimus. Taigi Bendrijos nariai – ieškovas ir tretieji asmenys - pasirinko tokią Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir formą, tai jiems tiko, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo ginčijami Bendrijos pakartotinio 2023 m. gruodžio 1 d. visuotinio susirinkimo sprendimai Nr. 4 ir Nr. 5 nurodytu pagrindu yra neteisėti, nepagrįsti.

6.2.                      Teismas vertino, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neturėjo teisės administruoti Pastato bendrojo naudojimo objektų, neišviešinus šio fakto nustatyta tvarka viešajame registre, nesudaro pagrindo ginčijamų sprendimo dalių naikinimui. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų bei įrodymų, jog 2023 m. lapkričio 10 d. šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, 2023 m. gruodžio 1 d. įvykęs visuotinis pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo organizuojamas ar pravestas netinkamai, pažeidžiant nustatytą tvarką. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.

6.3.                      Teismas ant namo garažo stogo įrengtą atvirą aikštelę su išorinėmis jos konstrukcijomis vertino kaip visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi laikė, jog aikštelė šiuo atveju atlieka visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir ieškovo, poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją. Teismas sprendė, kad nurodyto namo garažo stogo, kuris tuo pačiu metu naudojamas kaip terasa visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir ieškovo, poreikių tenkinimui, remonto išlaidas turi prisiimti visi šio bendrojo naudojimo objekto savininkai, taip pat ir ieškovas (Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas sprendė, kad ginčo sprendimu nustatytas 0,80 Eur / 1 m2 tarifas neviršija Apraše nustatyto maksimalaus tarifo (0,93 Eur / 1 m2), todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje pagrįstas, todėl jo netenkino.

6.4.                      Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. gruodžio 1 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų pagrindu atsakovė pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras už einamąsias kaupiamąsias mėnesines įmokas bei garažo stogo remontą. Atsakovė pateikė skaičiavimus, pažymas, iš kurių matosi, jog ieškovas Bendrijai yra nesumokėjęs iš viso 3 610,29 Eur skolos. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nesutiko su atsakovės teiktais paskaičiavimais bei tarp šalių vykusio susirašinėjimo elektroniniais laiškais metu atsakovės teiktais paaiškinimais dėl sąskaitose vykdytų paskaičiavimų, abejojo jų patikimumu, pagrįstumu, tačiau savų paskaičiavimų byloje neteikė, taip pat neteikė juos paneigiančių įrodymų, apsiribodamas gautų dokumentų analize bei jų subjektyviu vertinimu. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (2 punktas); taip pat vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo atsakovei 3 610,29 Eur skolos.

6.5.                      Dėl ieškovo prašomo taikyti senaties termino teismas nurodė, kad ieškovas iki šiol naudojasi ginčo statiniu bei šio statinio bendrojo naudojimo objektais, jo pažeidimas yra trunkamasis, todėl senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną, kai atsakovės teisės yra pažeidžiamos (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Todėl 5 metų senaties terminas skaičiuojamas už penkis metus iki ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) padavimo dienos. Taigi, teismas laikė, jog atsakovė numatyto penkerių metų ieškinio senaties termino nepraleido (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 2 d. sprendimą, patikslintą 2025 m. birželio 3 d. papildomu sprendimu, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ginčą ir neatskleidė ginčo esmės, priėmė prieštaringą sprendimą. Teismas priteisė kaupiamąsias įmokas atsakovės narių visuotinių susirinkimų sprendimų pagrindu, tačiau atsisakė tenkinti ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti jo sąskaitų sumas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nemokėjo tik kaupiamųjų įmokų padidintam dydžiui. Tokiu atveju jokios skolos nėra. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė netvarko kaupiamųjų įmokų pagal deklaruojamus taikytinus reikalavimus, nėra atidariusi jokių kaupiamųjų įmokų sąskaitų, nėra patvirtinta jokia tokių sąskaitų ir kaupiamųjų įmokų naudojimo tvarka, atsakovė nerengia ir neteikia metinių ataskaitų apie savo veiklą, finansus nei savo nariams, nei pastato patalpų savininkams. Byloje nėra jokio Pastato patalpų savininkų sprendimo steigti Bendrijų įstatyme numatytą bendriją nei bendra, nei daugiabučiams gyvenamiesiems namams taikoma lengvatine tvarka. Byloje esantys atsakovės steigimo dokumentai rodo, kad atsakovės steigimo iniciatyvą parodė savarankišką interesą turintys asmenys, taip realizuodami Konstitucijos 35 straipsnyje numatytą teisę vienytis į bendrijas, tačiau dėl to atsakovė netapo Pastato administratore. Pastato administratore atsakovės nepadarė ir faktas, kad daugelis Pastato patalpų savininkų sutiko tapti jos nariais, kad Pastato patalpų savininkai naudojo ir naudoja atsakovę kaip priemonę tvarkyti bendrus Pastato patalpų savininkų reikalus, susijusius Pastato priežiūra ir lėšų šiuo tikslu surinkimu. Juridinio fakto registravimas ir atsakovės į bylą pateikti dokumentai liudija, kad ji nepateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jokio Pastato bendraturčių sprendimo paskirti ją Pastato administratore. Atsakovė šį statusą siejo vien su jos įstatuose numatytu siekiu teikti Pastato administravimo paslaugas, faktu, kad jai patikėtos tam tikros su Pastato priežiūra susijusios funkcijos. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas juridinį faktą įregistravo vien atsakovės prašymo pagrindu, t. y. padarė klaidą.

7.2.                      Teismo sprendime Pastatas apibūdinamas kaip „namas“, sudarant įspūdį, kad jis yra gyvenamasis, o atsakovė neva yra įsteigta ir veikia kaip gyvenamojo namo administratorė. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad Pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas. Jis pateiktuose duomenyse apibūdinamas poilsio apartamentų su gyvenamosiomis patalpomis pastatu, turinčiu viešojo poilsio paskirtį. Teismas, padaręs netinkamą išvadą, netinkamai taikė teisinį reguliavimą – Pastatą prilygino gyvenamajam namui ir taikė tą teisinį reguliavimą, kuris Pastato atveju netaikomas. Pastatas neatitinka Bendrijų įstatymo pateikiamo daugiabučio gyvenamojo namo sąvokos, tad jis nepatenka privaloma tvarka į Bendrijų įstatymo reguliavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, 59 punktas). Teismo sprendime taip pat be pagrindo tapatinami bendrijos, veikiančios pagal Bendrijų įstatymą, nariai ir Pastato patalpų savininkai. Teismų praktika dėl šių teisės normų taikymo aiškiai pabrėžia, kad netgi ir įsteigus bendriją pagal Bendrijų įstatymą daugiabučiam gyvenamajam namui administruoti, tokia bendrija netampa administruojamo pastato savininku, jai nepriklauso teisė spręsti dėl disponavimu pastatu. Pagal Bendrijų įstatymą įsteigtos bendrijos nariais gali būti tik pastato, kurį administruoja tokia bendrija, patalpų savininkai, tačiau toks savininkas nebūtinai turi būti tokios bendrijos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-933/2025, 80 punktas).

7.3.                      Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 158-159 punktai nurodo, kad registruojant juridinius faktus „nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas“ ir „nustatytas turto administravimas“, nurodomas turto administratorius, o įregistruojant Nekilnojamojo turto registre juridinius faktus „nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija)“ ir „nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastato savininkų bendrija)“, nurodomas su šiais juridiniais faktais susijęs subjektas – daugiabučio namo savininkų bendrija arba kitos paskirties pastato savininkų bendrija. Toks reglamentavimas reiškia, jog jeigu pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, tada registruojamas juridinius faktas „nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija)“ ir nurodoma daugiabučio namo administravimui paskirta bendrija, o jeigu pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas (yra kitos paskirties), tai registruojamas juridinis faktas „nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastato savininkų bendrija)“ ir nurodoma kitos paskirties pastatui administruoti (jo bendrojo naudojimo objektams valdyti) įsteigta ir paskirta šiai funkcijai bendrija. Pastato, kuris nėra daugiabutis gyvenamasis namas, duomenyse įregistruotas negalimas registruoti juridinis faktas apie daugiabučio gyvenamojo namo administravimą. Šiuo metu ieškovas inicijavo klaidos Nekilnojamojo turto registre ištaisymo procedūrą ir vyksta ginčo nagrinėjamas privaloma ikiteismine tvarka. Kadangi Pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, tai jo atveju negali būti registruojami ir konstatuojami, įskaitant teismo sprendimu, jokie juridiniai faktai, teisinės pasekmės, kurios siejamos su daugiabučiu gyvenamuoju namu.

7.4.                      Teismo sprendime rašoma, kad atsakovė dėl „skolos“ teikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, tačiau byloje tokių nėra. Atsakovės 2025 m. balandžio 7 d. kaupiamųjų lėšų paskaičiavimo buhalterinėje pažymoje nurodoma, kad atsakovės paprastos sąskaitos buvo išrašytos pagal atsakovės narių visuotinio susirinkimo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą, tačiau tokios sąskaitos nebuvo pateiktos į bylą net ieškovui reikalaujant, ieškovas tokios sąskaitos nėra gavęs. Faktas, kad atsakovės narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą padidinti ar nustatyti kaupiamąsias įmokas savaime jų nepagrindžia ir nereiškia, kad atsakovė atleidžiama nuo savo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo pareigos, kad tas reikalavimas įrodytas, ir kad būtent dėl to ieškovui perkeliama įrodinėjimo našta. Iki šiol atsakovė neparengė ir nepateikė Pastato patalpų savininkams jokio išlaidų paskirstymo akto, nepateikė savo finansinės veiklos ataskaitos, nors jau seniai pasibaigė tiek 2023, tiek 2024 metai. Byloje yra pateikti dokumentai tik dėl darbų 44 138,45 Eur sumai ir jų turinys rodo, kad jie susiję ne su stogo (net jeigu jis ir garažo) remontu, o su ant jo esančios terasos (aikštelės) gerbūvio tvarkymu. Atsakovės numatoma surinkti pinigų suma pagal atsakovės narių 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. visuotinių susirinkimų sprendimus (t. y. pagal kiekvieną iš jų po 30 Eur už 1 kv. m nuosavybės, t. y. bendrai 60 Eur už 1 kv. m nuosavybės) yra neadekvati deklaruojamiems tikslams ir nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, skaičiavimais. Pastato plotas yra 3264,97 kv. m ir pagal atsakovės pateiktą Pastato nuosavybės dalių paskaičiavimo lentelę Pastate esančių patalpų, priskirtinų konkretaus asmens nuosavybėn, plotas - 3264,97 kv. m. Taigi, vien pagal atsakovės narių visuotinių susirinkimų sprendimus turėjo būti surinkta 195898,20 Eur (3264,97*30*2), neskaitant periodiškai kas mėnesį mokamų kaupiamųjų įmokų, dėl kurių atsakovė taip pat neteikia jokios informacijos net teisme. Ieškovas nutarė kreiptis į teismą, nes atsakovė jau kurį laiką elgiasi netinkamai ir ignoruoja savo pareigą pateikti informaciją Pastato patalpų savininkams, savo nariams dėl jam patikėtų pinigų panaudojimo, neteikia jokių ataskaitų apie savo veiklą, turimų lėšų likutį. Neaišku ir kokiu pagrindu teismo sprendime nurodoma, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma. Teismas nedetalizuoja, kokią sutartį nurodo ir kaip ji konkrečiai susijusi su ginču. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ir atsakovė būtų sudarę kokią nors sutartį. Nurodyti esminiai teismo sprendimo atskirų dalių prieštaravimai rodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė ginčo teisinių santykių pobūdžio, o atskiriems argumentams pagrįsti ar paneigti naudojo nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius teiginius.

7.5.                      Be to, kadangi Pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir nepapuola į privalomą Bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, tokių pastatų išsaugojimas nėra viešasis interesas, tai nėra ir imperatyvios Pastato bendraturčių pareigos mokėti kaupiamąsias įmokas apskritai. Vien dėl tokios sąlygos atsakovės reikalavimas ieškovui mokėti kaupiamąsias įmokas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesant privalomos lėšų kaupimo prievolės, klausimai dėl išlaidų tokiam pastatui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms sumokėti sprendžiami bendraturčių bendra tvarka, laikantis išlaidų paskirstymo proporcingumo nuosavybės daliai principo, t. y. pagal CK 4.75, 4.76 straipsnių taisykles. Byloje nėra pareikštas reikalavimas ieškovui dėl Pastatui bendrai patirtų išlaidų dalies atlyginimo, proporcingai ieškovo daliai nuosavybėje. Atsakovės į bylą pateikti Pastato dalių paskaičiavimai rodo, kad ieškovui (patalpa Nr. 28) tenkanti dalis yra 155/10000 arba 1,55 procento. Bylos duomenys rodo, kad nežiūrint išlaidų paskirties, atsakovė patyrė jų Pastato bendraturčių interesais 44 138,45 Eur. Tokiu atveju atsakovė gali pretenduoti ieškovo atžvilgiu tik į 684,15 Eur sumos (44138,45*155/10000) atlyginimą, jeigu įrodytų ieškovo pareigą prisidėti prie šių išlaidų. Taigi, atsakovė neturi teisė reikalauti iš ieškovo mokėti kaupiamąsias įmokas nė pagal vieną pateiktą atsakovės narių visuotinių susirinkimų sprendimą, todėl nėra jokios 3610,29 Eur „skolos“. Ginčo laikotarpiu ieškovas gera valia sutiko mokėti Apraše numatytą minimalaus dydžio kaupiamąją įmoką, nes atsakovė neteikia jokių duomenų apie pinigų panaudojimą, tikėtina, juos naudoja ne Pastato bendraturčių bendrais interesais. Aprašas nenumato galimybės nustatyti pastovias „vienkartines“ įmokas ir dar be jokių jų poreikį pagrindžiančių dokumentų, dėl išlaidų, dėl kurių sprendimas priklauso pastato bendraturčių išimtinei kompetencijai. Jeigu yra konkretaus remonto, nesusijusio su nuolatine pastato priežiūra, poreikis, tai tokios išlaidos turi būti tvirtinamos atskirai bendraturčių, jos turi būti dalinamos nustatant jų bendrą sumą ir ją paskirstant bendraturčiams pagal įstatymo nurodomą proporciją.

7.6.                      Teismo sprendime teigiama, kad ieškovas niekada neprieštaravo atsakovo išrašytoms sąskaitoms, „skolos“ nemokėjo neargumentuotai, todėl toks nemokėjimas laikytinas „trunkamuoju pareigos pažeidimu“ ir taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalis, t. y. 5 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas už penkis metus iki priešieškinio padavimo dienos. Tuo tarpu šalių argumentai ir atsakovės į bylą pateikta skolos paskaičiavimo buhalterinė pažyma rodo, kad „skola“ susidarė dėl kaupiamųjų įmokų nuo 2018 m. sausio 1 d., nes ieškovas su jomis nesutiko, tą nurodė ir mokėjimuose, atsakovo sąskaitos buvo apmokamos tik iš dalies, todėl teismo padarytos išvados neturi faktinio pagrindo. Teisės normos nesieja ieškinio termino pradžios nustatymo atgaline ar kitokia data, ją skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą. Ieškinio senaties termino pradžia siejama su asmens sužinojimu apie savo teisių pažeidimą. Atsakovė puikiai žinojo, kad ieškovas nemoka dalies sąskaitų ir tą daro sąmoningai, nes tą nurodė tiek mokėjimuose, tiek bendraujant tiesiogiai. Ieškovas nepadarė jokio pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodomo tęstinio ar trunkamojo teisės pažeidimo. Tokiu atveju taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas piniginėms prievolėms, jų pradžią siejant su tokios prievolės įvykdymo data. Priešieškinis pareikštas 2025 m. vasario 12 d., vadinasi, ieškinio senaties terminas praleistas visiems mokėjimams, kurių mokėjimo terminas suėjo iki 2020 m. vasario 12 d. Su priešieškiniu pateiktas reikalavimo paskaičiavimas rodo, kad šis ieškinio senaties terminas aktualus jo 377,16 Eur daliai (23,66+212,10+70,70+70,70). Ieškovas prašo taikyti šį ieškinio senaties terminą.

8.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė DNSB „Nidos namai“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Bendrija 2005 metais buvo įsteigta teisėtai, Bendrijos veikloje yra taikomos CK 4.82 – 4.85 straipsnių ir Bendrijų įstatymo nuostatos, nepriklausomai nuo to, kad Pastatas nėra daugiabutis namas. Atitinkamai, teisėti yra ir ieškovo skundžiami Susirinkimo sprendimai 4 bei 5 darbotvarkės klausimais. Pastate esantys butai ir kitos patalpos jų savininkams priklauso asmeninės nuosavybės teise ir visi šie asmenys Pastato bendraturčiais yra tik todėl, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės Pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, kaip tai numatyta CK 4.82 straipsnio 1 dalyje. Todėl CK 4.42-4.85 straipsniuose įtvirtintos teisės normos šių Bendrijos narių (kaip Pastato bendro naudojimo patalpų bendraturčių) santykiams yra taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip išaiškinta, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 37 punktas). Tačiau nei CK 4.83 straipsnis, nei jokie kiti teisės aktai nedraudžia kitos paskirties pastatų ar patalpų savininkams taip pat steigti bendrijas ir tokiu būdu įgyvendinti savininkų teises bei pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, tinkamo jų prižiūrėjimo, remontavimo ar kitokio tvarkymo. Bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi Bendrijos 2005 m. gruodžio 14 d. įregistravimo Juridinių asmenų registre metu) 34 straipsnis numatė, kad individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu. Todėl ieškovo pateikiami argumentai apie tai, neva Bendrijos veikla (įskaitant jos įsteigimą) yra neteisėta ir, kad Bendrijos veikloje neva negali būti taikomas Bendrijų įstatymas yra akivaizdžiai nepagrįsti.

8.2.                      Aplinkybės, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Patalpų Nekilnojamojo turto registro išraše nėra padaryta žyma apie Patalpų bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad skundžiami Susirinkimo sprendimai yra neteisėti. Bendrijos įsteigimo metu (2005 m. gruodžio 14 d.) galiojusiame Bendrijų įstatymo 14 straipsnyje, kuriame buvo reglamentuota bendrijos registravimo Juridinių asmenų registre tvarka, nebuvo aukščiau nurodytų nuostatų dėl žymos apie bendrijos įsteigimą padarymą Nekilnojamojo turto registre. Bendrijai tapo žinoma, kad Bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo priimtos 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-882, kai buvo keičiamas Bendrijų įstatymo 8 straipsnis, papildant jį 5 dalimi. Kadangi tokio prašymo tuometinis Bendrijos pirmininkas nebuvo pateikęs, Patalpų Nekilnojamojo turto registro išraše žyma apie įsteigtą Bendriją padaryta nebuvo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu Bendrija pateikė prašymą Registrų centrui šią žymą įregistruoti ir, kaip matyti iš Pastato NTR išrašo, bendrijos įsteigimo faktas prie Pastato juridinių faktų yra išviešintas ir registruotas.

8.3.                      Bendrijos susirinkimas teisėtai priėmė sprendimą nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį garažo stogo remontui, kadangi ant namo garažo stogo yra įrengta visų savininkų (įskaitant ieškovą) bendrai naudojama rekreacinė poilsio aikštelė, todėl namo garažo stogo remonto išlaidas pagal bendrąją taisyklę turi dengti visi šio bendrojo naudojimo objekto savininkai, įskaitant ir ieškovą. Priešingai nei bando teigti ieškovas, Pastato garažas nėra suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška Pastato konstrukcija. Bendrijos su atsiliepimu teikiamuose Pastato patalpų aukštų planuose (priedas Nr. 3) yra matoma ginčo Pastato konstrukcijos schema, kuri patvirtina, kad objektyviai nėra įmanoma atskirti Pastato garažo nuo likusios Pastato konstrukcijos. Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, bendrosioms pastato konstrukcijoms priskiriama, be kita ko, stogas, terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai. Nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015). Taip pat šias aplinkybes pagrindžia ir Bendrijos pateikti matininkės brėžiniai, kuri parengė Pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, tarp kurių minėta aikštelė atvaizduojama kaip visiems Pastato savininkams priklausantis bei tenkantis tvarkyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektas (aikštelė žymėta „a2“). Tas pačiais aplinkybes patvirtina ir Bendrijos pateiktas Pastatą projektavusio architekto paaiškinimas.

8.4.                      Bendrijos susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nustatyti vienkartinį mokestį ne atskirų Pastato garaže esančių parkavimo vietų, kurios priklauso konkretiems Pastato patalpų savininkams, remontui, o būtent Pastato garažo stogo, ant kurio yra įrengta bendro naudojimo aikštelė, remontui. Pastato garažo stogo remonto darbai buvo būtini dėl tarp Pastato garažo ir Pastato butų funkcinės reikšmės, nes Pastatas laikosi ant kolonų ir pamatų, kurie yra garaže. Todėl buvo būtina remontuoti Pastato garažo stogą dėl viso Pastato stabilumo. Ieškovo skunde pateikiamas selektyvus teiginys, kad Pastato garažas neva yra skirtas tenkinti atskirų Pastato savininkų poreikius, nesudaro pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, numatančios pareigą visiems bendrasavininkams (įskaitant ieškovą) padengti Pastato bendrojo naudojimo objektų (garažo stogo, ant kurio yra įrengta bendro naudojimo aikštelė) remonto išlaidas. Iš Pastato patalpų plano matyti, kad ieškovui priklausantis butas Nr. 28 turi tiesioginę prieigą į Pastato garažo stogo aikštelę, kuria ieškovas naudojasi ir šių aplinkybių neginčija. Todėl ieškovo argumentai, kad Susirinkimo sprendimas 4 darbotvarkės klausimu dėl mokesčio Pastato garažo stogui neva yra neteisėtas, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8.5.                      Priešingai nei teigia ieškovas, prieš priimdama susirinkimo sprendimą nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį garažo stogo remontui, Bendrija neprivalėjo sudaryti bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašo. Jeigu bendrijoje iškiltų poreikis priimti sprendimus dėl atskirų Pastato bendrojo naudojimo objektų, kurie gali būti naudojami tenkinti ne visų Pastato savininkų, o tik jų dalies poreikius, tokie sprendimai galėtų būti priimami atskirai, tik tos dalies Pastato savininkų ir būtų privalomi tik tai daliai Pastato savininkų po to, kai bendrijos pirmininkas sudarytų tokių objektų aprašą ir jį patvirtintų bendrijos visuotinis susirinkimas. Tačiau nagrinėjamu atveju Bendrijos susirinkimas teisėtai priėmė sprendimą nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį Pastato garažo stogo remontui, kadangi ant Pastato garažo stogo yra įrengta visų bendrasavininkų (įskaitant ieškovą) bendro naudojimo rekreacinė poilsio aikštelė, todėl Pastato garažo stogo remonto išlaidas pagal bendrąją taisyklę turi dengti visi šio bendrojo naudojimo objekto savininkai, įskaitant ir ieškovą. Šiuo atveju nebuvo jokio poreikio sudaryti atskiro, ieškovo nurodomo bendrojo naudojimo objektų, kurie gali būti naudojami tenkinti ne visų Pastato savininkų, o tik jų dalies poreikius, sąrašo, kadangi dėl tokio bendrojo naudojimo objekto susirinkimas 4 klausimu sprendimo nepriiminėjo.

8.6.                      Bendrijos susirinkimas priėmė teisėtą sprendimą nustatyti 0,80 Eur / 1 m2 per mėnesį kaupiamųjų lėšų mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno savininkui priklausančio kvadratinio metro nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Šis sprendimas neprieštarauja nei Aprašo nuostatoms, nei yra nukreiptas vykdyti atbuline data, todėl ieškovo nurodomi argumentai yra atmestini. Vadovaujantis Aprašo 7 punkto nuostatomis, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas yra 0,93 Eur / 1 m2, tuo tarpu Susirinkime buvo nustatytas 0,80 Eur / 1 m2 tarifas. Taigi, Susirinkime nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas neviršija Apraše nustatyto maksimalaus tarifo. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad net tais atvejais, kai susirinkimo nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas viršija Aprašo 7 punkte nustatytą maksimalų tarifą, patalpų savininkai gali nustatyti didesnį nei Apraše maksimaliai numatytasis kaupiamųjų lėšų mėnesinį dydį (tarifą), jeigu tokiam sprendimui pritaria daugiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių savininkų (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-393-569/2022, 31 punktas). Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ieškovas balsavo prieš 2018 m. gegužės 4 d. Bendrijos susirinkimo ir 2023 m. vasario 23 d. Bendrijos susirinkimo sprendimus dėl kaupiamųjų įmokų dydžių nustatymo, tačiau ieškovas nei vieno iš šių sprendimų teisme neskundė. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, neva Susirinkimo sprendimas 5 darbotvarkės klausimu yra nukreiptas vykdyti atbuline data, kadangi Bendrijos narių sprendimu įmoka nustatyta nuo 2023 m. lapkričio 1 d., o sprendimas susirinkime priimtas tik 2023 m. gruodžio 1 d. 2023 m. gruodžio 1 d. vyko Bendrijos pakartotinis Susirinkimas, kuris svarstė 2023 m. lapkričio 10 d. neįvykusio bendrijos susirinkimo darbotvarkės klausimus. Pirminio bendrijos susirinkimo medžiaga Pastato savininkams buvo išsiųsta dar 2023 m. spalio 27 d. Taigi, ieškovo argumentai dėl Susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu nukreipimo vykdyti atbuline data yra nepagrįsti.

8.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai priteisė iš ieškovo nepadengtą skolą. Bendrija buvo pateikusi visus pirminius išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas bei susirinkimo sprendimus, kurių pagrindu kilo pareiga mokėti), o ieškovo argumentai dėl neva netinkamai skaičiuoto senaties termino atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas 3 610,29 Eur skolos yra nesumokėjęs, nors visos sąskaitos ieškovui buvo pateiktos (Bendrijos priešieškinio priedas Nr. 3), o sprendimai, kurių pagrindu Bendrija įgijo teisę reikalauti ieškovo atitinkamas sumas sumokėti, yra galiojantys. Ieškovo argumentai apie tai, kad Bendrija nepateikė jam jokių pirminių išlaidas ir jų poreikį pagrindžiančių dokumentų, nepagrįsti. Poreikis remontuoti parkingo stogą kilo, kai buvo nustatyta, kad parkingo plokščiasis stogas yra defektuotas. Šias aplinkybes nustatė ne pati Bendrija, o speciali įmonė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kuri atvyko vietoje apžiūrėti parkingo būklės ir 2023 m. rugsėjo 7 d. surašė defektinį aktą. Siekiant pašalinti šiuos Pastato bendrojo naudojimo objekto defektus ir buvo šaukiamas Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame ieškovo ginčijamu 4 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį garažo stogo remontui. Bendrija teismui pateikė sudarytą rangos sutartį su bendrove, taisiusia minėtus defektus, ir darbų atlikimo darbus bei sąskaitas iš bendrovės, kuri atliko priminius darbus (Bendrijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai Nr. 4-6). Taigi, tiek visi pirminiai dokumentai, tiek ir visos ieškovui išrašytos sąskaitos, kuriuose yra pateikiama apmokėti jam tenkanti išlaidų dalis, buvo pateikti tiek ieškovui asmeniškai, tiek ir teismui. Vien ieškovo nenoras mokėti tokių išlaidų nesudaro pagrindo nepriteisti iš ieškovo nesumokėtos skolos. Visi kiti Bendrijos nariai ir Pastato patalpų savininkai su tokiomis išlaidomis sutinka ir kaip tik ragina Bendriją, kad darbai būtų organizuojami kuo greičiau, kadangi laiku nesuremontavus parkingo stogo, ant savininkams priklausančių automobilių varva nešvarus vanduo ir tokiu būdu gadina savininkų turtą. 

8.8.                      Ieškovo skola yra susidariusi ne už Bendrijos paslaugas, o už kitų asmenų suteiktas paslaugas, kurių suteikimą Bendrija organizuoja. Pačios Bendrijos administravimo išlaidas (dalį buhalterės atlyginimo) ieškovas pagal kiekvieną mėnesį jam išrašomą sąskaitą apmoka, o nemoka tik kaupiamųjų įmokų pagal skundžiamus susirinkimo sprendimus. Reaguojant į ieškovo argumentus apie tai, neva tokius klausimus turėtų spręsti ne Bendrijos visuotinis susirinkimas, o visų savininkų, įskaitant ir ne Bendrijos narių, susirinkimas, paaiškina, kad yra tik 4 asmenys, kurie nėra Bendrijos nariai. Šiems asmenims taip pat yra siunčiama Bendrijos susirinkimų medžiaga, jie dalyvauja susirinkimuose, jiems taip pat yra išrašomos sąskaitos dengti Bendrijos susirinkimuose nutartas surinkti lėšas. 

8.9.                      Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo atliktu ieškinio senaties skaičiavimu. Ieškovas, kiekvieną kartą apmokėdamas dalį gautos mėnesinės sąskaitos iš Bendrijos, savo mokėjimo pavedimuose nurodydavo, kad atlieka atitinkamą mokėjimą už mėnesį, „be papildomų kaupiamųjų mokesčių“. Šiuo atveju formuluotė „be papildomų kaupiamųjų mokesčių“ vertintina kaip ieškovo nuomonė, kaip jo atlikta įmoka turėtų būti paskirstoma, tačiau ne kaip išsireiškimas, kad kaupiamosios įmokos yra neteisėtos ar nepagrįstos. Ieškovas iki šiol naudojasi ginčo statiniu bei šio statinio bendrojo naudojimo objektais, jo pažeidimas yra trunkamasis, todėl senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną, kai atsakovės teisės yra pažeidžiamos (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Todėl 5 metų senaties terminas skaičiuojamas už penkis metus iki ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) padavimo dienos ir Bendrija termino nėra praleidusi. Skolos išieškojimas iš ieškovo buvo inicijuotas praktiškai iš karto po to, kai įvyko susirinkimas, kurio sprendimus ieškovas apskundė pateiktu ieškiniu. Bendrijos vertinimu, ieškinys buvo pateiktas tik su tikslu vilkinti skolos išieškojimą, kadangi ieškovui pateikus ieškinį skolų išieškojimo bendrovė informavo, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neatliks jokių skolos išieškojimo veiksmų.

           Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos iš ieškovo priteisimo, taip pat papildomo 2025 m. birželio 3 d. teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13.       Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus (papildomus) rašytinius įrodymus – skundą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai ir informaciją apie šio skundo įteikimą per VĮ Registrų centras. Šių naujai pateiktų įrodymų pagrindu ieškovas prašė civilinės bylos pagal ieškovo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėjimą stabdyti iki bus išnagrinėtas ginčas dėl juridinio fakto „Nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrija „Nidos namai“ registravimo klaidos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu G. D. (duomenys neskelbtini) Neringa, Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

14.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą ieškovo nurodomų duomenų pagrindu. Paminėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog 2025 m. balandžio 18 d. išviešintas Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas atsakovės prašymo pagrindu, tuo tarpu byloje ieškovas ginčija atsakovės visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimus, priimtus 2023 metais, t. y. dar nesant įregistruoto nurodyto juridinio fakto, dėl kurio įregistravimo teisėtumo ieškovas yra inicijavęs administracinį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad registracija atlieka tik atitinkamų juridinių faktų/ teisių išviešinimo funkciją, tačiau pačios teisės nesukuria, tuo tarpu šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą dalyku yra atsakovės teisės administruoti Pastatą (įgyvendinti Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą) (ne)turėjimo įvertinimas, kuris atliktinas byloje esančių įrodymų pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo nurodomo administracinio ginčo dėl juridinio fakto registravimo teisėtumo išnagrinėjimo rezultatas nėra aktualus ir teisiškai reikšmingas apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai.

15.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

16.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas). Be to, pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuose įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, jų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti ir vertinti kartu su kitais jau byloje esančiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

18.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pateikti nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia būtent šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 180 straipsnis).

19.       Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimti 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. Nekilnojamojo turto registre dar nesant įregistruoto juridinio fakto - Pastatui nuo 2025 m. balandžio 18 d. nustatyto bendrojo naudojimo objektų valdymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodomo juridinio fakto registravimo (ne)teisėtumas teisinės reikšmės ir įtakos šio ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl su šiuo faktu susijusių apelianto apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

20.       Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, adresu Neringa, G. D. (duomenys neskelbtini), 2001 m. kovo 21 d. įregistruotas žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sujungus bei padalijus daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas ir registruotas pastatas – poilsio apartamentai su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Neringa, G. D. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuriame suformuota 41 nekilnojamojo turto vienetų; Pastato bendras plotas - 3445.49 kv. m, naudingas plotas – 1154.05 kv. m, gyvenamasis plotas – 961.96 kv. m; patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktais, skaičius – 42, iš kurio gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 14.

21.       Pastate esanti patalpa/butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Neringa, G. D. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. lapkričio 25 d. registruota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. T. ir I. S. – T. vardu 2005 m. lapkričio 22  d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 16089 pagrindu.

22.       Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, Daugiabučio gyvenamojo namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrija „Nidos namai“ (kodas 300514702) įregistruota 2005 m. gruodžio 14 d. Prašymo (Notarinio reg. Nr. 16775) bei 2005 m. lapkričio 15 d. steigiamojo susirinkimo protokolo pagrindu; buveinės adresas Neringa, G. D. (duomenys neskelbtini).

23.       Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. balandžio 28 d. išrašo duomenimis, Pastatui nuo 2025 m. balandžio 18 d. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas 2025 m. balandžio 14 d. atsakovės Prašymo pagrindu.

24.       2018 m. gegužės 14 d. vykusio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu nutarta padidinti Bendrijos narių kaupiamojo įnašo dydį 5 mėnesių laikotarpiui, padidinant mokestį iki 1,50 Eur / m2 ir nuo 2018 metų spalio mėnesio kaupiamojo įnašo dydį sumažinti iki 0,30 Eur / m2 (Susirinkimo 5 darbotvarkės klausimas). 2023 m. vasario 23 d. vykusio pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu nutarta nustatyti nuolatinį mėnesinį kaupiamųjų lėšų mokestį 0,50 Eur / m2, kuris taikomas nuo 2023 m. vasario 1 d., bei vienkartinį 30 Eur / m2, skirtą būtiniesiems remonto darbams atlikti, pateikiant atskirą sąskaitą su 60 dienų atsiskaitymo terminu, skaičiuojamu nuo sąskaitos išrašymo dienos (Susirinkimo protokolo 5 punktas).

25.       2023 m. spalio 26 d. pranešimu Bendrija informavo narius, jog 2023 m. lapkričio 10 d. šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas; pranešime nurodyta būsimo susirinkimo darbotvarkė, kurioje prie spręstinų klausimų nurodyta: Kaupiamųjų lėšų garažo stogo tvarkymui rinkimas (4 punktas) bei Kaupiamosios įmokos didinimas (5 punktas).

26.       Nustačius, kad nėra kvorumo (susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė Bendrijos narių), 2023 m. lapkričio 10 d. Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas laikytas neįvykusiu, pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą nutarta sušaukti 2023 m. gruodžio 1 d.

27.       2023 m. gruodžio 1 d. įvykusio pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu patvirtinta jo darbotvarkė, kurioje 4 klausimu nutarta svarstyti kaupiamųjų lėšų garažo stogo tvarkymui rinkimą, 5 klausimu – kaupiamosios įmokos didinimą. Iš pateikto šio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime iš 34 Bendrijos narių dalyvavo 11 narių (7 nariai pateikė nuomonę raštu iš anksto, 4 nariai dalyvavo susirinkime tiesiogiai), tame tarpe (tarp dalyvavusių Bendrijos narių) – ir ieškovas, kuris taip pat yra Bendrijos narys. Susirinkimo protokole pažymėta, kad pakartotinis susirinkimas yra teisėtas (kvorumas yra) ir gali priimti sprendimus, kadangi jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių (Bendrijos įstatų 46 punktas).

28.       2023 m. gruodžio 1 d. vykusio pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo 4 darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtą garažo stogo tvarkymui, pateikiant atskirą sąskaitą su 60 dienų atsiskaitymo terminu, skaičiuojamu nuo sąskaitos išrašymo. Nurodoma, jog toks sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, bei 8 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.

29.       2023 m. gruodžio 1 d. vykusio pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti kaupiamųjų lėšų mokestį 0,80 Eur už 1 m2, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Nurodoma, jog toks sprendimas priimtas remiantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nustatančiu, kad visuotinis susirinkimas tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra.

30.       Ieškovas su aukščiau aptartais (nutarties 28, 29 punktai) pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo priimtais sprendimais nesutinka, laiko, jog jie neteisėti ir nepagrįsti, todėl jis šių sprendimų vykdyti neprivalo ir neturi pareigos mokėti sprendimų pagrindu jam priskaičiuotų kaupiamųjų įmokų.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

31.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

32.       Juridinių asmenų registre 2013 m. rugpjūčio 13 d. įregistruotų galiojančios redakcijos Bendrijos įstatų 2 punktas nustato, kad Bendrija įsteigta ir veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas), kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimų, kitų teisės aktų ir šių Įstatų. Bendrijos įsteigimo tikslas: įgyvendinti Pastato butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – Patalpų savininkai) teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Įstatų 3 punktas). Įstatų 6 punkte nurodoma, jog Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name (toliau - Pastatas), esančiame adresu G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtame žemės sklype, esančiame adresu G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos tikslas: racionaliai ir efektyviai eksploatuoti Pastatą, jo inžinierinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą, atstovauti Bendrijos interesams (Įstatų 10 punktas). Bendrijos uždaviniai apibrėžti Įstatų 11 punkte. Įstatų 22 punkte numatyta, kad Bendrijos nariais gali būti tik Pastato Patalpų savininkai (fiziniai ar juridiniai asmenys). Įstatuose taip pat numatytos Bendrijos nario bei Patalpų savininko teisės ir pareigos (nepriklausančios nuo narystės Bendrijoje) (Įstatų 27, 28, 29 punktai). Įstatų 32 punkte numatyta, kad Patalpų savininkai (bendraturčiai), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra Bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Įstatų 33 punkte numatyta, jog Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Aukščiausiasis Bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 34 punktas).

33.       Vienas iš ieškovo argumentų, kuriais remiantis ginčijami visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimai, yra tas, kad, ieškovo teigimu, atsakovė nėra pagal Bendrijų įstatymą įsteigta bendrija ir apskritai nėra Pastato administratorė, todėl neturėjo teisės priimti sprendimų nurodytais ieškovo ginčijamais klausimais.

34.       Byloje esantys duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad Pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registre Pastatas apibūdinamas kaip poilsio apartamentai su gyvenamosiomis patalpomis, Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės neapsprendžia, jog atsakovės veikloje (įskaitant ir ieškovo skundžiamų sprendimų apimtyje) negali būti taikomos ir nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos CK 4.82 – 4.85 straipsnių bei Bendrijų įstatymo nuostatos.

35.       Nors, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau tai nereiškia, jog CK 4.82-4.85 straipsniai negyvenamiesiems pastatams netaikomi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 37, 38, 43 punktus).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 43 punktas). Vadovaudamasi nagrinėjamo ginčo atveju taikytinu aktualiu kasacinio teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors nagrinėjamu atveju Pastatas pagal paskirtį nėra gyvenamasis namas (gyvenamosios patalpos jame sudaro mažiau kaip pusę pastato ploto), CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat taikomas, tačiau ne visa apimtimi.

37.       Vadovaujantis Civiliniu kodekso (CK 4.82-4.85 straipsniai) ir Bendrijų įstatymo 1 straipsnio nuostatomis, bendriją galima steigti ne tik gyvenamuosiuose namuose, bet ir kitų paskirčių pastatuose, kuriuose esančios patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Nagrinėjamu atveju veikianti Bendrija yra ne daugiabučio gyvenamojo namo, bet kitos paskirties pastato bendrija, kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, įsteigta įgyvendinti Pastato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Įstatų 3 punktas), t. y. įgyvendinti Pastato naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus; priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų (stogo, fasado, inžinerinių sistemų ir pan.) techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juo įgyvendinti; kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir kt. (Įstatų 11 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės veiklai mutatis mutandis taikytinos tiek CK 4.82-4.85 straipsnių, tiek Bendrijų įstatymo nuostatos. Be to, Bendrijos registravimo metu (2005-12-14) galiojusio Bendrijų įstatymo 34 straipsnis numatė, kad individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu. Taigi Bendrijų įstatymo redakcijoje, galiojusioje Bendrijos įsteigimo metu, buvo nurodyta, kad atvejais, kai bendrijos yra steigiamos kitokios nei daugiabučių gyvenamųjų namų paskirties nekilnojamojo turto objektams valdyti, Bendrijų įstatymas yra taikomas. Pažymėtina, kad nei šiuo metu galiojanti Bendrijų įstatymo redakcija, nei CK 4.83 straipsnio 3 dalis nedraudžia kitos paskirties pastatų ar patalpų savininkams steigti bendrijas ir tokiu būdu įgyvendinti savininkų teises bei pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, tinkamo jų prižiūrėjimo, remonto ar kitokio tvarkymo.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateikti Bendrijos steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas), kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti, šioje byloje nebuvo ginčijami (dėl to nebuvo suformuluota savarankiškų reikalavimų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijos nariais yra daugiau kaip pusė Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų, kurie, įstodami į Bendriją, kartu išreiškė savo valią dėl Bendrijos, kaip bendrojo naudojimo objektų valdymo formos, pasirinkimo ir kartu sutikimą su Bendrijos veikla, kuri apibrėžta Bendrijos įstatuose. Duomenų, kad Bendrija siektų kitų, t. y. ne jos Įstatuose įtvirtintų tikslų ar uždavinių įgyvendinimo, byloje nėra. Įvertinusi aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog Bendrija įsteigta ir veikia neteisėtai, todėl šiuo aspektu ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

39.       Byloje nustatyta, kad ginčijamų susirinkimo sprendimų priėmimo metu (2023 m. gruodžio 1 d.) Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo padaryta žymos apie Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją, kaip to reikalavo tuo metu (2023 m. gruodžio 1 d.) galiojusios ir dabar galiojančios Bendrijų įstatymo redakcijos 8 straipsnio 5 dalis; tokia žyma atsakovės prašymu Nekilnojamojo turto registre registruota tik nuo 2025 m. balandžio 28 d., t. y. jau bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad Bendrijos įsteigimo metu galiojusioje Bendrijų įstatymo redakcijoje nebuvo įtvirtinta reikalavimų dėl žymos apie bendrijos įsteigimą padarymo Nekilnojamojo turto registre; toks reikalavimas įtvirtintas tik 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-882 (TAR, 2014, Nr. 2014-05735), kuriuo buvo keičiamas Bendrijų įstatymo 8 straipsnis, papildant jį aukščiau aptarta 5 dalimi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui, kuris ilgą laiką buvo Bendrijos nariu, dalyvavo jos veikloje, faktas dėl Bendrijos, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo formos, pasirinkimas buvo gerai žinomas. Pažymėtina, kad registracija atlieka tik atitinkamų juridinių faktų/ teisių išviešinimo funkciją, tačiau pačios teisės nesukuria. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė neturėjo teisės administruoti Pastato neišviešinus Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo fakto viešame registre, todėl minėto fakto neišviešinimas ginčijamų Bendrijos susirinkimo sprendimų priėmimo metu neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

40.       Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas).

41.       CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

42.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

43.       Nustatyta, kad pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą nustatyti vienkartinį 30 Eur / kv. m mokestį garažo stogo remontui. Nors ieškovas teigė, kad Pastato dalis – garažo stogas - niekaip nėra susijusi su ieškovo nuosavybe esančiomis patalpomis, neskirta jų naudojimui ar kitokiam eksploatavimui, todėl negali būti laikoma bendrojo naudojimo objektu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Tai yra pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu pagrįstai nustatė, kad ant namo garažo stogo yra įrengta visų Pastato patalpų savininkų (įskaitant ieškovą) bendrai naudojama rekreacinė poilsio aikštelė. Iš bylos duomenų matyti, kad Pastato garažas nėra suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška Pastato konstrukcija; iš pateikto Pastato patalpų plano matyti, kad garažas yra įrengtas Pastato pusrūsyje (plane pažymėtas kaip „P-10“). Į bylą pateiktuose matininkės brėžiniuose ant namo garažo stogo įrengta rekreacinė poilsio aikštelė atvaizduojama kaip visiems Pastato savininkams priklausantis bei tenkantis tvarkyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektas (aikštelė žymėta „a2“). Pastatą projektavusio architekto paaiškinimuose nurodoma, kad garažo kolonos, sienos ir perdangos suprojektuotos kaip bendrosios vieno pastato konstrukcijos pastato stabilumo užtikrinimui, neskaidant pastato į atskirus pastatus, korpusus. Be to, iš Pastato patalpų plano matyti, kad ieškovui priklausantis 28 butas turi tiesioginę prieigą į Pastato garažo stogo aikštelę. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovės pozicija, tiek su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ant Pastato garažo stogo įrengta atvira aikštelė su išorinėmis jos konstrukcijomis yra visų Pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

44.       Visgi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimo dėl poreikio remontuoti garažo stogą būtinumo ir konkrečių remonto išlaidų patvirtinimo (nustatant konkrečia suma ar vienkartinėmis įmokomis) priėmimas priskirtinas ne visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, bet Pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo, jog nustatytas vienkartinis 30 Eur / kv. m mokestis garažo stogo remontui susijęs su būtinaisiais Pastato priežiūros reikalavimais. Kaip matyti iš pateikto parkingo stogo būklės 2023 m. rugsėjo 7 d. defektinio akto, jame nurodomi rekomenduojami atlikti darbai.   

45.       Pagal Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Tokie klausimai pagal Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovo ginčijamas klausimas – dėl vienkartinio 30 Eur / kv. m mokesčio garažo stogo remontui - buvo sprendžiamas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo sprendimas priklausė pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai, nes klausimas dėl garažo stogo remonto darbams lėšų kaupimo nustatymo yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo, todėl minėtas klausimas nepagrįstai, pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 dalį, spręstas Bendrijos narių, o ne Pastato patalpų savininkų susirinkime. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nėra pagrindo prilyginti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ne visi patalpų savininkai yra Bendrijos nariais ir nesantys Bendrijos nariais patalpų savininkai susirinkime, kuriame priimtas ginčijamas sprendimas, nedalyvavo ir nebalsavo. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ginčijamą pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimą 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatytas vienkartinis 30 Eur / 1 m2 mokestis, skaičiuojamas nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtas garažo stogo tvarkymui, panaikinti, kaip nustatytą neteisėtai, pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 dalį, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Dėl to naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas. Atitinkamai, šio panaikinto Bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagrindu ieškovui nepagrįstai priskaičiuota 1 515,00 Eur skolos, todėl šioje dalyje taip pat naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. dalyje, kurioje priešieškinis dėl 1 515,00 Eur skolos priteisimo iš ieškovo patenkintas, ir priimtinas sprendimas šią priešieškinio dalį atmesti. 

47.       Bendrijos narių susirinkimas taip pat priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą (5 darbotvarkės klausimu) nustatyti 0,80 Eur / 1 m2 per mėnesį kaupiamųjų lėšų mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno savininkui priklausančio kvadratinio metro nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

48.       Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčiams įstatymų leidėjas nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 37 punktas).

49.       Visgi, nors kaip išaiškinta kasacinio teismo, kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčiai neturi prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau jie turi teisę spręsti dėl kaupiamųjų lėšų įmokos nurodytai paskirčiai (nuolatinei techninei priežiūrai) nustatymo. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad Bendrijos narių visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl ieškovo ginčijamo bendro pobūdžio kaupiamųjų lėšų mėnesinio mokesčio nustatymo; bylos duomenys patvirtina, kad toks visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimas priimtas Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuota tvarka, nustatytas kaupiamųjų lėšų mokesčio dydis neviršija 2015 m. gegužės 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 390 patvirtinto aprašo 7 punkte nustatyto maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo - 0,93 Eur / 1 m2, todėl nėra pagrindo šio susirinkimo sprendimo pripažinti neteisėtu ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo darbotvarkės 5 klausimu panaikinimo. Išdėstyto pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

50.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės priešieškiniu iš ieškovo prašoma priteisti skola susideda iš ieškovui paskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įmokų, kurių dydžiai nustatyti 2018 m. gegužės 4 d., 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. vykusių Bendrijos visuotinių susirinkimų metu.  

51.       Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo ieškovui sumokėti 1 515 Eur sumą, priskaičiuotą 2023 m. gruodžio 1 d. priimto Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo darbotvarkės 4 klausimu pagrindu, nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė aukščiau. Pažymėtina, kad analogiška kaupiamųjų lėšų skolos suma – 1 515 Eur – ieškovui paskaičiuota ir 2023 m. vasario 23 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pagrindu, dėl šios sumos sumokėjimo ieškovui išrašyta sąskaita Nr. NN-2023-6314. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 23 d. susirinkime ieškovas balsavo prieš tokio sprendimo priėmimą, tačiau šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo; šis sprendimas yra galiojantis. Visgi CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. 

52.       Kaip jau teisėjų kolegija pasisakė anksčiau (šios nutarties 46 punkte), klausimas dėl garažo stogo remonto darbams lėšų kaupimo nustatymo yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo, todėl minėtas klausimas, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, turi būti sprendžiamas ne Bendrijos narių, bet visų pastato patalpų savininkų susirinkime. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. vasario 23 d. vyko Bendrijos narių, o ne pastato patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, tokio susirinkimo sprendimas nurodytu klausimu, su kuriuo ieškovas nesutiko ir balsavo prieš, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo neįpareigoja (nes nėra įstatymo nustatyta tvarka priimto visų pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimo nurodytu klausimu), todėl ieškovas neturi pareigos mokėti jam 2023 m. vasario 23 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu nustatyto vienkartinio 30 Eur / 1 m2 mokesčio, skaičiuojamo nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirto garažo stogo tvarkymui, sudarančio 1 515 Eur sumą, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje patenkino atsakovės priešieškinį. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija priešieškinio reikalavimą aptartoje dalyje (dėl 1 515 Eur skolos, priskaičiuotos 2023 m. vasario 23 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagrindu, priteisimo) atmeta, šioje dalyje panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53.       Likusi atsakovės priešieškiniu iš ieškovo reikalaujama 580,29 Eur dydžio skolos dalis susideda iš nepamokėtų mėnesinių kaupiamųjų įmokų pagal kas mėnesį ieškovui teiktas sąskaitas-faktūras, šią skolos sumą patvirtina 2025 m. balandžio 9 d. Bendrijos parengta buhalterinė pažyma, kurioje nurodytas skolos susidarymo laikotarpis (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), nurodytos visos ieškovui šiuo laikotarpiu išrašytos sąskaitos-faktūros ir pagal jas sumokėtos bei likusios mokėti sumos. Be to, priešingai nei nurodo ieškovas, kartu su priešieškiniu yra pateiktos ieškovui išrašytos sąskaitos-faktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m gruodžio 31  d. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas neginčijo, jog jis Bendrijos sąskaitas gavo ir pagal jas atlikdavo dalinius mokėjimus, sąmoningai nemokėdamas priskaičiuotos kaupiamųjų lėšų sumos. Kaip apeliacinės instancijos teismas konstatavo aukščiau, Bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl bendro pobūdžio kaupiamųjų lėšų mokesčio nustatymo, kuris atitinkamais periodais sudarė 0,30 Eur/ kv. m, 1,50 Eur / kv. m., 0,50 Eur / kv. m sumas per mėnesį, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priskaičiuotų mėnesinių kaupiamųjų įmokų laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m gruodžio 31 d. 

54.       Tačiau ieškovas prašė taikyti daliai priešieškinio reikalavimų (patenkančių į nutarties 53 punkte nurodytą 580,28 Eur sumą) 5 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 10 dalyje. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė puikiai žinojo, kad ieškovas neapmoka sąskaitų dalies, susijusios su kaupiamosiomis lėšomis, ir tą daro sąmoningai, nes ieškovas tą nurodė tiek mokėjimuose, tiek bendraujant tiesiogiai. Ieškovo teigimu, šiuo atveju taikytinas įstatymo nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas piniginėms prievolėms (periodinėms išmokoms), jų pradžią siejant su tokios prievolės įvykdymo data. Priešieškinis pareikštas 2025 m. vasario 12 d., todėl ieškovas laiko, jog ieškinio senaties terminas praleistas visiems mokėjimams, kurių mokėjimo terminas suėjo iki 2020 m. vasario 12 d. Su priešieškiniu pateiktas reikalavimo paskaičiavimas, ieškovo teigimu, rodo, kad šis ieškinio senaties terminas aktualus iš ieškovo atsakovės reikalaujamai 377,16 Eur skolos daliai (23,66+212,10+70,70+70,70).

55.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pažeidimas (dėl kaupiamųjų lėšų įmokų nemokėjimo) yra trunkamasis dėl to, jog ieškovas iki šiol naudojasi ginčo statiniu bei šio statinio bendrojo naudojimo objektais, todėl šiuo atveju senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną, kai atsakovės teisės yra pažeidžiamos (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 5 metų terminas skaičiuojamas už 5 metus iki ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) padavimo dienos ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė numatyto 5 metų ieškinio senaties termino nepraleido.

56.       CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies (šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 10 dalis) prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009).

57.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog kaupiamųjų lėšų įmokos yra nustatytos konkrečia pinigų suma konkrečiam apibrėžtam periodui, taip pat nustatytas konkrečias suma apibrėžtų įmokų mokėjimo terminas – kas mėnesį. Aptarti nustatyti požymiai (įmokų mokėjimo konkretus terminas bei konkretus dydis) leidžia atsakovės iš ieškovo priešieškiniu reikalaujamą 580,28 Eur sumą kvalifikuoti kaip išmokas CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai priešieškinio reikalavimus dėl Bendrijai susidariusios 580,28 Eur skolos už nesumokėtas kaupiamųjų lėšų įmokas priteisimo vertino kaip trunkamąjį pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto (ieškovo) argumentais, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos konkrečios įmokos mokėjimo termino pabaigos dienos (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Kadangi priešieškinis pareikštas 2025 m. vasario 12 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas visiems mokėjimams, kurių mokėjimo terminas suėjo iki 2020 m. vasario 12 d. Pažymėtina, kad suėjus įmokos mokėjimo terminui ir ieškovui priskaičiuotai įmokai esant nesumokėtai, atsakovė galėjo ir turėjo suprasti savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į atsakovės pateiktos buhalterinės pažymos ir ieškovui išrašytų sąskaitų duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas praleistas 351,58 Eur skolos daliai (212,10 + 70,7 + 70,7 – 1,92). Atsižvelgiant į nustatytą, yra pagrindas priešieškinio dalį dėl 351,58 Eur skolos priteisimo atmesti dėl praleisto penkerių metų ieškinio senaties termino, dėl kurio atnaujinimo spręsti teisėjų kolegija iš bylos medžiagos jokio pagrindo nenustatė (CK 1.131 straipsnio 1-2 dalys). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas dėl iš viso 228,70 Eur skolos sumos priteisimo (580,28 Eur – 351,58 Eur), o kitoje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priešieškinis patenkintas visiškai, nurodant, kad priešieškinis tenkintinas iš dalies priteisiant atsakovei iš ieškovo 228,70 Eur skolos sumą, o likusioje dalyje priešieškinį atmetant.

58.       Ieškovas kaip nesutikimo su priešieškiniu ir kaupiamųjų lėšų įmokų mokėjimu argumentus nurodė ir tai, jog atsakovė ignoruoja savo pareigą pateikti informaciją Pastato patalpų savininkams, savo nariams dėl jai patikėtų pinigų panaudojimo, neteikia jokių ataskaitų apie savo veiklą, turimų lėšų likutį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai buvo susiję su kaupiamųjų lėšų įmokų nustatymo pagrindais ir tvarka, o Bendrijos surinktų lėšų panaudojimo teisėtumo klausimas, taip pat kitų Bendrijos pareigų, kurios numatytos Bendrijų įstatyme ir Bendrijos Įstatuose, vykdymo klausimas, nesant suformuluotų su tuo susijusių reikalavimų, išeina už šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų, todėl Bendrijos sukauptų lėšų kaupiamųjų įmokų forma (surinktų iš Bendrijos narių ir pastato patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais) tolesnio naudojimo (ne)teisėtumo šioje byloje vertinti nėra pagrindo ir su tuo susijusių ieškovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

59.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimas 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatytas vienkartinis 30 Eur / 1 m2 mokestis, skaičiuojamas nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtas garažo stogo tvarkymui, priimtas neteisėtai, pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 dalį, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, todėl šį pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimą naikina ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą šioje dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino atsakovės priešieškinį. Tai yra panaikinto kaip neteisėto 2023 m. gruodžio 1 d. pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo 4 darbotvarkės klausimu pagrindu ieškovui nepagrįstai priskaičiuota 1 515,00 Eur skolos; taip pat ieškovui nepagrįstai priskaičiuota 1 515,00 Eur skolos 2023 m. vasario 23 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo, su kuriuo ieškovas nesutiko ir balsavo prieš, pagrindu (nėra įstatymo nustatyta tvarka priimto visų pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimo nurodytu klausimu), todėl ieškovas neturi pareigos mokėti jam 2023 m. vasario 23 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu nustatyto vienkartinio 30 Eur / 1 m2 mokesčio, skaičiuojamo nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirto garažo stogo tvarkymui, o tai sudaro pagrindą priešieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti nėra praleistas, nes nagrinėjamu atveju penkerių metų ieškinio senaties terminas praleistas priešieškiniu reikalaujamai 351,58 Eur skolos daliai, taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priešieškinį taip pat patenkino nepagrįstai.

60.       Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas: naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Daugiabučio namo G. D. K. Nr. 15, Neringoje, savininkų bendrijos „Nidos namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo priimtą sprendimą darbotvarkės klausimu Nr. 4, kuriuo nutarta nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtą garažo stogo tvarkymui, pateikiant atskirą sąskaitą su 60 dienų atsiskaitymo terminu, skaičiuojamu nuo sąskaitos išrašymo, ir šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas; taip pat panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis dalyje dėl 3 381,58 Eur skolos (1 515 + 1 515 + 351,58) priteisimo, šioje dalyje priešieškinį atmetant. Likusioje dalyje (dėl likusių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

61.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti, tačiau teisėjų kolegijos neaptarti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

63.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendė, jog ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kuris buvo atliktas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 3 d. papildomu sprendimu, todėl šis papildomas teismo sprendimas naikintinas.

64.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 936 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 640,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 81 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidų.

65.       Nagrinėjamu atveju patenkinta 50 procentų ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų ir atitinkamai 50 procentų ieškovo reikalavimų atmesta. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinta 6,33 procentai ir 93,67 procentai atmesta.

66.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 936 Eur pagal 2025 m. vasario 12 d., t. y. dar iki priešieškinio pareiškimo, išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios išlaidos iš esmės susijusios tik su ieškiniu, todėl patikslintą ieškinį patenkinus 50 procentų, ieškovas turi teisę į 968 Eur dydžio išlaidų atlyginimą.

67.       Iš atsakovės pateiktų duomenų apie jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad už priešieškinio parengimą ieškovė patyrė 1 815 Eur su PVM teisinės pagalbos išlaidų (1 500 Eur be PVM), todėl turi teisę į 6,33 proc. dydžio šių išlaidų atlyginimą, t. y. į 114,89 Eur. Tuo tarpu likusi atsakovės teisinės pagalbos išlaidų suma iš esmės praktiškai visa patirta iki priešieškinio pareiškimo ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susijusi su ieškinio reikalavimų nagrinėjimu, todėl atsakovė turi teisę į 50 procentų šios sumos (5 825,76 Eur x 50 proc.), sudarančios 2 912,88 Eur, atlyginimą. Be to, atsakovei iš ieškovo taip pat priteistina 5,13 Eur žyminio mokesčio (81 Eur x 6,33 proc.). Taigi atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 3 032,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (114,89 + 2 912,88 + 5,13). 

68.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 064,90 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 032,90 Eur – 968 Eur).

69.       Pirmosios instancijos teismas patyrė 18,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos iš esmės patirtos siekiant įteikti procesinius dokumentus dėl pagal ieškinio reikalavimus į bylos nagrinėjimą įtrauktiems tretiesiems asmenims, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovo – 9,41 Eur, iš atsakovės – 9,40 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71.       Iš ieškovo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 420,00 Eur teisinės pagalbos, taip pat 195 Eur žyminio mokesčio išlaidų, tuo tarpu iš atsakovės prašymo matyti, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 4 283,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų (508,20 Eur už apeliacinio skundo ir jo priedų analizę, 3 484,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 290,40 Eur už prašymo ir pažymos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą).

72.       Sprendžiant dėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).

73.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

74.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

75.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tuo tarpu atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis Rekomendacijose nurodytus dydžius viršija ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo priteisti didesnį nei Rekomendacijose numatytas teisinės pagalbos išlaidų dydį, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, nėra (nėra pagrindo vertinti ginčo kaip labai sudėtingo, ginčui taikytina jau suformuota kasacinio teismo praktika), todėl atsakovei priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlygintinas dydis mažintinas iki Rekomendacijose numatyto dydžio – 3 075,50 Eur.

76.       Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinis skundas patenkintas dėl 72 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai,  ieškovui priteistina 1 742,40 Eur (2 420 Eur x 72 proc.), atsakovei – 861,14 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 075,50 Eur x 28 proc.), patirtų apeliacinės instancijos teisme; be to, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistina dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, sudaranti 132,87 Eur, t. y. 57 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą (114 Eur x 50 proc.) ir 75,87 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus, ginčijant priešieškinio patenkinimą (81  Eur x 93,67 proc.).

77.       Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą (1 742,40 Eur + 132,87 Eur – 861,14 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistina 1 014,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Apelianto V. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 2 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijos „Nidos namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo priimtą sprendimą darbotvarkės klausimu Nr. 4, kuriuo nutarta nustatyti vienkartinį 30 Eur / 1 m2 mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkui priklausančio kvadratinio metro, skirtą garažo stogo tvarkymui, pateikiant atskirą sąskaitą su 60 dienų atsiskaitymo terminu, skaičiuojamu nuo sąskaitos išrašymo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti. 

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 228,70 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 70 ct) skolos ir 3 032,90 Eur (tris tūkstančius trisdešimt du eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijai „Nidos namai“, juridinio asmens kodas 300514702.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,41 Eur (devynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovės Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijos „Nidos namai“, juridinio asmens kodas 300514702, 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.“

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo G. D. (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų bendrijos „Nidos namai“, juridinio asmens kodas 300514702, 1 014,13 Eur (vieną tūkstantį keturiolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Jorūnė Pukinskienė

          Urmila Valiukienė

          Linas Zinkevičius