Civilinė byla Nr. e2A-116-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06883-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,A. M. Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB ,,A. M. Lithuania“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. G. esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovas A. A. prašė : 1) pripažinti, kad atsakovė publikacijomis (duomenys neskelbtini) ieškovą apšmeižė, pažeidė jo garbę ir orumą; 2) pripažinti, kad atsakovė, be ieškovo sutikimo platindama jo nuotraukas, nurodydama asmens duomenis, pažeidė ieškovo teisę į privatumą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 5) įpareigoti atsakovę pašalinti visas minėtas publikacijas apie ieškovą.

3.       Ieškovas nurodė, kad šiose publikacijose atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą. Publikacijos buvo konstatuojamojo pobūdžio – atsakovė skleidė žinią, o ne nuomonę. Skleidžiama žinia buvo ir yra neatitinkanti tikrovės, žemino ieškovo garbę ir orumą, pristatant ieškovą kaip nusikaltėlį ir ,,iškrypėlį“. Buvo formuojama neigiama visuomenės nuomonė apie ieškovą, o tai turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai (ieškovas iki šiol negali rasti darbo; kenčia emocinę depresiją, išgyvena baimę, kad gali būti atpažintas gatvėje, sumažėjo bendravimo galimybės). Dėl atsakovės dirbtinai ieškovui priklijuotos žagintojo-svaigintojo etiketės, pastarasis buvo sumuštas tiek būdamas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek eidamas gatve. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirto pažeminimo, įžeidimų pablogėjo ieškovo psichinė sveikata (duomenys neskelbtini) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, vėliau lankėsi pas psichiatrą, patyrė depresiją). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai pasipelnė ieškovo sąskaita (atsakovės gaunamos pajamos priklauso nuo skelbiamų naujienų skaitomumo, todėl atsakovė sąmoningai „tirštino spalvas“, vartojo įvairius žeminančius epitetus, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį), skleisdama apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemino ieškovo garbę ir orumą.

4.       Ieškovas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, nes atsakovė negavo ieškovo sutikimo platinti jo nuotraukas, nurodyti asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, tautybę, vaikystės praleidimo vietą), nebuvo pagrindų, leidžiančių riboti asmens teisę. Visuomenės poreikis būti informuotai (t. y. žinoti) galėjo būti patenkintas pilna apimtimi, jei vietoje ieškovo asmens duomenų atskleidimo būtų nurodyti inicialai. Ieškovo atvaizdo paviešinimas taip pat nebuvo būtinas informuojant visuomenę apie teisėsaugos pradedamus baudžiamuosius persekiojimus. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovė nesiėmė veiksmų paneigti paskleistos šmeižiamojo pobūdžio, garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos.

5.       Atsakovė UAB ,,A. M. Lithuania“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei publikacijų ir ieškovo nurodomos neturtinės žalos priežastinio ryšio. Portale tv3.lt skelbdama ginčo publikacijas, atsakovė vykdė savo visuomeninę prievolę informuoti visuomenę apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, siekiant atkreipti tiek visuomenės, tiek galimai nukentėjusių asmenų dėmesį. Vertinant publikacijų kontekstą, akivaizdu, kad informacijos tikslas nėra nukreiptas į ieškovo teisių, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, bet į visuomeninę reikšmę turinčias ieškovo gyvenimo aplinkybes, o tokio pobūdžio informacija tenkina teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti apie galimus teisės pažeidimus ir galimai juos atlikusius asmenis bei skatinant atsiliepti galimai nukentėjusius asmenis. Atsakovė pabrėžė, kad ji paviešino informaciją, kurią skelbė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policija paskelbė pranešimą (duomenys neskelbtini) įtariamas merginų prievartavimu“, kuriame skelbiama informacija apie ieškovo sulaikymą, įtarimus bei kviečiama atsiliepti kitus nukentėjusius asmenis. Ieškovas neįrodė, kodėl publikacijas ar jose skelbiamą informaciją laiko „sensacinga“. EŽTT praktikoje yra konstatuota, kad tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai. Publikacijomis nebuvo siekiama atskleisti ieškovo privataus gyvenimo faktų, ar, tuo labiau, siekiant sensacingumo ir pikantiškumo, patenkinti atsakovės, kaip portalo valdytojos, komercinius interesus. Apie ieškovo galimai įvykdytas nusikalstamas veikas buvo skelbiama ne tik atsakovės portale, tačiau ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Tiek spaudoje, tiek internetinėje erdvėje buvo plačiai analizuojamos įvykių aplinkybės, pareikšti įtarimai ir proceso eiga. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent tik dėl atsakovės veiksmų apie įvykį tapo žinoma daugeliui asmenų ir taip kilo grėsmė pačiam ieškovui.

6.       Atsakovės vertinimu, nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo, nes publikacijose pateikta informacija publikacijų rengėjams tapo žinoma ne tik iš policijos pareigūnų, bet ir iš paties ieškovo: pats ieškovas apie savo veiklą aktyviai skelbia savo portale (duomenys neskelbtini). Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Publikacijose pateikta informacija ir vaizdai neprieštarauja teisės aktams ir yra skirti pagrįstam visuomenės interesui sužinoti informaciją, o atsakovė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir informaciją visuomenei pateikė tinkamai. Atsakovė pabrėžė, kad Žurnalistų etikos inspektorius (duomenys neskelbtini) ieškovo skundus atmetė ir atsakovės pažeidimų, skelbiant tris iš ieškinyje nurodytų publikacijų, nenustatė. Šių žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų ieškovas neginčijo.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė:

7.1.                      Pripažinti, kad atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ paskelbtų publikacijų (duomenys neskelbtini) antraštėse nurodomi teiginiai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, pažeidė ieškovo A. A. garbę ir orumą.

7.2.                      Pripažinti, kad atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ paskelbtose publikacijose (duomenys neskelbtini) nurodomi teiginiai: (duomenys neskelbtini)pažeidė ieškovo A. A. garbę ir orumą.

7.3.                      Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7.4.                      Įpareigoti atsakovę UAB „A. M. Lithuania“ per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš informacinio kanalo www.tv3.lt ir atsakovės facebook‘o puslapio archyvų publikacijas: (duomenys neskelbtini)

7.5.                      Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

7.6.                      Priteisti atsakovei UAB „A. M. Lithuania“ iš ieškovo A. A. 685 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

7.7.                      Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ 195 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8.       Teismas nustatė, kad: dalis ieškinyje nurodytų publikacijų (jų antraštės ir / ar tam tikri teiginiai) suponuoja išvadą, kad Ieškovas yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau Ieškovas nebuvo nuteistas. Teismas nustatė, kad Ieškovo garbę ir orumą pažeidžia tokių publikacijų antraštės ir / arba jų teiginiai (toliau kartu ir – Ginčo publikacijos): (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas skundžiama Sprendimo dalimi detalizavo, kad Ieškovo garbę ir orumą pažeidžia Ginčo publikacijų antraštėse nurodyti teiginiai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, (duomenys neskelbtini) apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo“.

10.       Teismas skundžiama sprendimo dalimi taip pat nustatė, kad ieškovo garbę ir orumą pažeidžia tokie Ginčo publikacijų teiginiai:(duomenys neskelbtini).

11.       Teismas, nustatęs šiuos pažeidimus, įpareigojo Atsakovę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš informacinio kanalo www.tv3.lt ir atsakovės Facebook puslapio Ginčo publikacijas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Atsakovė UAB „A. M. Lithuania“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo A. A. ieškinys tenkintas, ir ieškinį atmesti pilna apimtimi; perskirstyti pirmojoje instancijoje atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, jas atsakovei iš ieškovo priteisiant visas; priteisti atsakovei UAB „A. M. Lithuania“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad:

12.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo Ieškovo garbės ir orumo pažeidimą. Ginčo publikacijų teiginiai buvo teisingi ir turėjo faktinį pagrindą, o teismas padarė priešingas išvadas, nes vertino pavienes Ginčo publikacijų vietas, o ne Ginčo publikacijų visumą, kas prieštarauja teismų praktikai.

12.2.                      Teismas nepagrįstai Ieškovui priteisė neturtinę žalą, nors pats pripažino, kad nėra ją pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismo priteistos neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad Ieškovas yra viešasis asmuo, o tai sudarytų Atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, net jei atsakomybė ir būtų konstatuota.

12.3.                      Teismas, nustatęs tik pavienių Ginčo publikacijų teiginių neatitikimą, nepagrįstai įpareigojo pašalinti visas Ginčo publikacijas.

12.4.                      Visų šių argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria Ieškinys tenkintas iš dalies, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji privalo būti panaikinta, o Ieškinys atmetamas pilna apimtimi.

13.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad jis niekada nekvestionavo apeliantės teisės skelbti tam tikrą informaciją, tačiau nuolat pabrėždavo, kad apeliantei, kaip savo srities profesionalui, keliama padidinta rūpestingumo ir kruopštumo pareiga. Remdamasis rašytiniais bylos įrodymais pirmosios instancijos teismas, ieškovo manymu, pagrįstai nustatė, jog apeliantė nevykdė savo pareigos teisingai, tiksliai ir nešališkai informuoti visuomenę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, neužtikrino pusiausvyros tarp visuomenės informavimo ir ieškovo interesų apsaugos, atskleidė ieškovo asmens duomenis (pirmosios instancijos teismo sprendimo 21 punktas). Ieškovas nepagrįstai tapatinamas su viešuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo

14.       Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17.       Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.) buvo nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, taip pat draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Nekaltumo prezumpcija, kaip oficiali teisinė padėtis, paprastai siejama su įtariamuoju, kaltinamuoju, teisiamuoju. Nekaltumo prezumpcijos sukuriamą oficialią teisinę minėtą baudžiamojo proceso dalyvio padėtį turi gerbti, jos privalo paisyti kiti baudžiamojo proceso dalyviai ir apskritai teisinių santykių subjektai. Vadovaujantis EŽTT praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Kita vertus, pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad yra esminis skirtumas tarp konstatavimo, jog kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą, ir aiškaus paskelbimo, nesant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, jog asmuo yra padaręs nusikaltimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

18.       Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Asmens laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ar skleisti informaciją nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas negali būti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos K. T. 2002 m. spalio 23 d. nutarimas). EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, jog saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti kitų asmens teisių, ginamų E. K., o būtent – teisės į privatų gyvenimą (Konvencijos 8 straipsnis) ar nekaltumo prezumpcijos (Konvencijos 6 straipsnis). EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti asmens teisę į privatumą netgi vykstant baudžiamajam procesui, tačiau ši teisė turi balansuoti su Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve perduoti informaciją (Kasabova V. B., no. 22385/03, 19 July 2011, §60). Svarbu pabrėžti, jog E. T. R. R.(2003)13 dėl informacijos platinimo per žiniasklaidos priemones vykstant baudžiamajam procesui suteikia teisę visuomenei gauti šią informaciją, o teisėsaugos institucijoms nustato pareigą teikti šią informaciją žiniasklaidai; Rekomendacijose pažymėta, jog ši informacija neturi pažeisti įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo teisės į privatumą, jo nekaltumo prezumpcijos ir pan.

19.       Taigi, nagrinėjant kilusį ginčą būtina įvertinti ginčo publikacijų turinį, skelbimo kontekstą, jose pateiktos informacijos pobūdį ir nustatyti tinkamą pirmiau aptartų vertybių pusiausvyrą konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, teisėsaugos institucija pranešime informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl atsakovė, skelbdama tokią informaciją, turėjo pareigą užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės informavimo ir ieškovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos.

20.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2018 m. liepos 10 d. ieškovas buvo laikinai sulaikytas, įtariant padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, bei pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių.

21.       Atsakovė UAB ,,A. M. Lithuania“ parengė ir portale www.tv3.lt paskelbė publikacijas:(duomenys neskelbtini)

22.       Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

24.       Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad Ginčo publikacijose ir cituotais konstatuojamaisiais teiginiais (duomenys neskelbtini) Atsakovė pažeidė nekaltumo prezumpciją, aiškiai ir nedviprasmiškai, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, įvardino Ieškovą kaip nusikaltėlį, pažeidė jo garbę ir orumą, skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, nuteikinėjo prieš jį visuomenę.

25.       Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad ji vadovaudamasi policijos pranešimais ir viešai pateikta informacija, paskelbė Ginčo publikacijas. Jos manymu visos Ginčo publikacijos buvo paskelbtos po policijos informacijos paviešinimo ir iki kol ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi, Ginčo publikacijų publikavimo metu ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu vis dar vyko. Būtent policijos pranešime buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo pateikiamos ir Ginčo antraštėse bei teiginiuose, o būtent tai, kad asmuo, (duomenys neskelbtini). Policijos pranešimo pirmasis teiginys yra būtent konstatuojamojo pobūdžio: (duomenys neskelbtini), leidusį suprasti, kad pastarosios aplinkybės policininkų buvo nustatytos. Atitinkamai, visi teismo nurodyti Ieškovo garbę ir orumą neva pažeidžiantys Publikacijų 1-5 antraščių išsireiškimai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, (duomenys neskelbtini) apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo yra atitinkantys policijos pranešimo turinį, todėl turi faktinį pagrindą. Atsakovė taip pat nurodė, kad Publikacijų 1-2 pavadinimai jau yra pakeisti, įterpiant žodelį „įtariamas“.

26.       Kolegijos manymu Publikacijose 1, 4, nors pačiame publikacijų tekste yra įterpiami žodžiai, jog ,,pareigūnai įtaria“, tačiau tekstas formuluojamas tokiu stiliumi ir pasirenkant tokias lingvistines išraiškos priemones, kad skaitytojui iš esmės sudaromas įspūdis, jog ieškovas yra kaltas dėl pranešime nurodytos veiklos. Jau publikacijų pavadinime, išspausdintame didesnėmis raidėmis, konstatuojama:(duomenys neskelbiami). Tekste cituojamas policijos pranešimas apie tai, kad ,,pareigūnai pakvietė atsiliepti visas nuo A. A. nukentėjusias merginas ir moteris“. Svarbu ir tai, kad policijos pranešime ieškovas nebuvo identifikuotas, nebuvo nurodyti jo asmens duomenys, tuo tarpu atsakovės publikacijose šie duomenys nurodomi taip, lyg juos būtų pateikę policijos pareigūnai. Nėra atskleidžiama, kad galimai nusikaltimą padaręs asmuo buvo identifikuotas kaip ieškovas ne pareigūnų, o publikacijas rengusių žurnalistų. Taigi, policijos pranešimas cituotas nekorektiškai, sukuriant įspūdį, jog ieškovo dalyvavimas nurodytoje veikoje ir jo kaltė jau nustatyta policijos. Publikacijoje 2 nurodomi teiginiai: ,,pranešama, kad vyro aukomis tapdavo atsitiktinai sutiktos merginos. Kiek yra nukentėjusiųjų nuo šio asmens, policija nepraneša. Manoma, kad jų skaičius turėtų augti būtent po šios paviešintos informacijos“; ,,Pareigūnai pakvietė atsiliepti visas nuo A. A. nukentėjusias merginas ir moteris“. Be to, publikacijų pavadinimai leidžia suprasti, jog jau yra nustatytas prievartavimo faktas ir jį atlikęs asmuo. Analogiškai vertintinos ir Publikacijoje 8 pateiktos nuorodos į ankstesnes publikacijas: ,,Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad (duomenys neskelbtini).

27.       Kolegija išnagrinėjusi ginčo publikacijas, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas laiko pagrįstomis. Policijos pranešime informavus visuomenę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą tokią informaciją skaitytojui pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, o taip pat užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės informavimo ir ieškovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš policijos pranešimo, jame nebuvo nuorodų į ieškovo asmens duomenis, o kvietimas atsiliepti galimai nukentėjusius asmenis apsiribojo tokiam tikslui būtina informacija – svarbiomis įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu atsakovė publikacijų 1, 2, 3, 4, 5 antraštes formulavo tiesiogiai konstatuodama faktą. Pažymėtina ir tai, kad šiuolaikiniam aktualijų (publikacijų) skaitymui nėra būdingas detalus ir analitinis viso teksto perskaitymas žodį po žodžio, informacija dažnai gaunama tik perskaitant atitinkamus sakinius ar teksto dalis, antraštes. Dėl to neatmestina, kad atsakovė, būdama viena iš skaitomiausių naujienų portalų (https://rating.gemius.com/lt/tree/59), informaciją pateikia skaitytojui priimtiniausiu būdu. Nors vėliau, kaip nurodo ieškovas, Publikacijų 1 ir 2 antraštės buvo pakoreguotos atsakovės įterpiant ,,galimai“, ,,įtariamo“, tačiau teismui nepateikti duomenys, kad atsakovė nedelsiant po pirminės straipsnio redakcijos paskelbimo pakoregavo teiginius ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo“ ir kad su šia publikacija nesusipažino ar galėjo susipažinti tik itin nedidelė skaitytojų dalis, ar informuota apie netikslų teisėsaugos pranešimo perfrazavimą, pacitavimą ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).

28.       Apeliacinės

29.       Apeliantė nurodo, kad analizuojant ginčo situaciją pagal EŽTT praktikoje nustatytus vertinimo kriterijus, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju saviraiškos laisvei, skelbiant Ginčo publikacijas, tiektinas prioritetas. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad tarptautinėje bei nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

30.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti teiginiai nurodyti atsakovės publikacijose nėra korektiški nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo, požiūriu ir tokie duomenys yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

        Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31.       Apeliantės manymu teismas priteisė neturtinę žalą, nepaisant to, kad pats konstatavo, jog nėra ją pagrindžiančių įrodymų.

32.       Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo už duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimą gali reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį (CK 2.24 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad publikacijų 1, 2, 3, 4, 5 antraštės ir nurodytose publikacijose 1, 2, 3, 4, 8, 9 teikti teiginiai nėra korektiški nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo, požiūriu, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, pagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

33.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

35.       Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

36.       Pažymėtina, jog EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje K. V. prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110).

37.       Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

38.       Sprendžiant dėl ieškovo teisių gynimo būdų, atsižvelgtina į atsakovės veiksmų, pažeistų teisių pobūdį ir į tai, kokius padarinius sukėlė teisių pažeidimas.

39.       Ieškovas įrodinėjo, kad dėl nurodytų publikacijų paskelbimo patyrė fizinį ir dvasinį skausmą: Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime patyrė smurtą; dėl psichinės sveikatos pablogėjimo pateko iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyrių; 2019 m. lapkričio 8 d. patyrė galvos traumą dėl sumušimo gatvėje, pažeminimą ir sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, patyrė emocinę depresiją. Dėl reputacijos sužlugdymo ieškovas negali įsidarbinti. Ieškovas kenčia emocinę depresiją, nuolatinį stresą ir baimę, kad jį atpažinę žmonės, galbūt, ir vėl panaudos smurtą prieš jį, nes atsakovė suformavo žagintojo, svaigintojo nuomonę viešai taip skelbdama. Be to, panaudojant ieškovo vardą ir pavardę, buvo siekiama ekonominės naudos. Atsakovė ne tik nebandė įsitikinti, ar pateikiama informacija neklaidina visuomenės ir nepažeidžia kitų asmens teisių ir teisėtų interesų, bet tyčia iškreipė tiesą dėl geresnių reitingų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40.       Pirmosios

        Dėl įpareigojimo pašalinti visas ginčo publikacijas

41.       Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatęs ieškovo garbės ir orumo pažeidimą, nepagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti visas Ginčo publikacijas. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutiktina. Kolegijos vertinimu ginčo publikacijose teikiami asmens nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, todėl siekiant išvengti tolesnio tokių teiginių žalingo poveikio asmeniui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nebėra aktuali, reikalavimas pašalinti publikacijas 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, kuriose pateikiama asmens atžvilgiu nekorektiška informacija, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas pagrįstu.

        Dėl bylos baigties

42.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44.       Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šioje byloje ieškovui buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui pateiktas antrinę teisinę pagalba teikusios advokatės prašymas priteisti valstybės naudai 133 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 88, 93, 96 str.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. Lithuania“ (į. k. 121393020) 133 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina