Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-634/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13316-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.1.7.5; 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Linai Kemežienei ir Akvilei Kveškevičienei,

dalyvaujant prokurorams V. Ž. ir A. B.,

išteisintajai Ž. S. ir jos gynėjui advokatui R. L.,

išteisintajai N. S. ir jos gynėjai advokatei V. S.,

išteisintajam V. J. ir jo gynėjai advokatei R. B.,

nukentėjusiosios S. S. atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios S. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. S. pagal BK 284 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. S. išteisinta pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios K. Z. civilinis ieškinys dėl 70 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 21,32 Eur žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 616,06 Eur žalos, palikti nenagrinėti.

Nukentėjusiosios S. S. patirtos 280 Eur išlaidos advokato pagalbai nepriteistos.

V. J., Ž. S. ir N. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. J., N. S. ir Ž. S. buvo kaltinami tuo, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 19 val. 00 min. viešoje vietoje – prie namo adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. S. (buv. – Z.) atžvilgiu, o būtent: N. S. ir Ž. S. tyčia suėmė rankomis už nukentėjusiosios S. S. plaukų ir juos stipriai patempė, tuo pačiu metu V. J. vieną kartą spyrė nukentėjusiajai S. S. į galvą, tokiais bendrais veiksmais V. J., N. S. ir Ž. S. sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį bei sukėlė nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

2.       Be to, N. S. buvo kaltinama tuo, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 19 val. 00 min. viešoje vietoje – prie namo adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu, o būtent: tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai K. Z. už kairės rankos ir ją stipriai patraukė, tokiu būdu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį bei sukėlė nukentėjusiajai K. Z. fizinį skausmą.

3.       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti V. J., Ž. S. ir N. S. kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad byloje be nukentėjusiųjų K. Z., S. S. parodymų, juos palaikančių liudytojo D. S. parodymų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nėra daugiau jokių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamieji V. J., Ž. S. ir N. S. įžūliu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu. Taip pat byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamoji N. S. įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu.

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje apklaustų proceso dalyvių paaiškinimų, peržiūrėtų pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad tiek kaltinamieji tiek nukentėjusieji atitinkamai su savo artimaisiais šventė Velykas. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, yra užfiksuoti nukentėjusiųjų skundai dėl per garsiai leidžiamos muzikos, girtavimo. Nors N. S. pateikė versiją, kad konflikto metu jos nebuvo įvykio vietoje, tačiau šią versiją paneigė N. S. naudojamo telefono įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, bei telefoninių pokalbių išklotinė bei liudytojų Y. S. ir I. B. parodymai. Todėl Ž. S., V. J., liudytojo V. J., motinos D. C. parodymai vertinti kritiškai.

3.2.                      Analizuodamas byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. savo namo kieme būdami apsvaigę nuo alkoholio susimušė broliai V. J. ir V. J.. Tuomet iš gretimo namo link V. J. namo atėjo liudytojas D. S., nukentėjusiosios K. Z. ir S. S.. Tolimesnė įvykių seka nėra aiški, nes kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų pateiktos įvykio versijos visiškai išsiskiria. Tiek kaltinamieji tiek nukentėjusiosios yra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, jie kaltina vieni kitus atliktais smurtiniais veiksmais.

3.3.                      Teismas nurodė, jog V. J. ir Ž. S. teisme duotų parodymų, kad D. S. užpuolė V. J., o K. Z. ir S. S. mušė Ž. S., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, V. J., kuris yra kaltinamojo brolis, parodymai nei patvirtina nei paneigia jų poziciją. Liudytojo D. S. parodymai negali būti laikomi nuosekliais, nes jis yra nukentėjusiosios draugas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė nesivadovauti liudytojo parodymais. Jokie kiti asmenys, kurie nebūtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, ir kurie būtų betarpiškai matę konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyti. Įvertinus byloje esančias specialistų išvadas, gydytojos bei specialistės paaiškinimus teismui kilo abejonė, ar S. S. ir K. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas.

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo konfliktas, tačiau jis neperžengė privataus konflikto ribų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ar, kad kaltinamieji tyčia siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji ir nukentėjusieji konfliktavo tarpusavyje, tačiau jų konfliktas nebuvo pavojingas kitiems asmenims. Nors Y. S. nurodė, kad dėl triukšmo negalėjo ilsėtis, tačiau ji yra liudytojo D. S. mama, kuris taip pat dalyvavo konflikte.

4.       Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 284 straipsnio, ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Ž. S., padariusią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. N. S., padariusią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2 veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį atmesti, nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. J. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 616,06 Eur žalos atmesti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur žalos tenkinti, žalos atlyginimą priteisinat tik iš V. J..

4.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

4.2.                      Visų trijų išteisintųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kurie turėjo būti vertinami kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išteisintųjų parodymais, nevertindamas jų parodymų prieštaravimo ne tik nukentėjusiųjų parodymams bet ir kitiems byloje surinktiems duomenims.

4.3.                      Ž. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems jos aiškinimams apie veikos aplinkybes, skambindama į bendrąjį pagalbos centrą ji neprisistatė, tik nurodė, kad du vyrai muša jos vyrą, jį apdraskė, o jai nulaužė nagus. Atvykus policijos pareigūnams Ž. S. nenurodė, kad ji buvo sumušta dviejų moterų, o pareiškimą parašė tik po kelių dienų. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog išteisintųjų N. S., Ž. S., V. J. ir liudytojo V. J. parodymai apie N. S. alibi yra visiškai melagingi, vis tiek nepagrįstai remiasi minėtų asmenų parodymais apie kitas įvykio aplinkybes.

4.4.                      Lyginant nukentėjusiųjų ir išteisintųjų parodymus bei liudytojų parodymus duotus teisme su pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą vaizdo kamerų įrašais matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai ir vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kurią nukentėjusieji nurodė iš karto po įvykio, sutampa, priešingai nei išteisintųjų. Kad S. S. buvo padarytas sumušimas galvos srityje, patvirtino nukentėjusiosios šeimos gydytoja, apklausta teisiamojo posėdžio metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė paaiškino, kad sužalojimai S. S. nebuvo nustatyti, nes nukentėjusiosios sužalojimai buvo įrašyti skiltyje „nusiskundimai“, o ne skiltyje „objektyviai“. Prokuroro nuomone, sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo nustatyti tik todėl, kad buvo padaryta formali klaida pildant medicinos dokumentus.

4.5.                      Matyti, jog muštynės prasidėjo tarp V. J. ir D. S., o vėliau, į jas įsitraukus N. S. ir Ž. S., muštynės padidėjo, tačiau, prokuroro nuomone, negalima teigti, kad dėl smurtinių veiksmų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala ar sukeltos kitos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės. K. Z. nurodė, kad analizuojamas įvykis nebuvo išskirtinis, o pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad abi konflikto pusės tęsė žodinį konfliktą net ir atvykus policijos pareigūnams. Todėl prokuroras siūlo išteisintųjų veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus dėl priešiškų asmeninių santykių pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 284 straipsnį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu išteisintiesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus dėl BK 140 straipsnio 1 dalies.

4.6.                      Apeliaciniame skunde siūloma Ž. S. ir N. S. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nes šių išteisintųjų veiksmais kitiems asmenims nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, o tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiųjų veiksmuose nematyti jokios išskirtinės reakcijos dėl patirto smurto, jos neverkė, o S. S. į gydytojus kreipėsi tik dėl V. J. spyrio į galvą.

4.7.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. S. ir Ž. S. veikas vertinant kaip mažareikšmes, laikytina, kad jų veiksmais nebuvo padaryta žala, todėl K. Z. civilinis ieškinys atmestinas, o S. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 500 Eur neturtinę žalą priteisinat tik iš V. J.. Kadangi kyla abejonių, ar S. S. darbingumas iš tiesų susijęs su V. J. spyriu į galvą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys atmestinas, o Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 21,32 Eur gydymosi išlaidų tenkintinas.

5.       Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir V. J., N. S. ir Ž. S. pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems laisvės apribojimo bausmes. Patenkinti nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 616,06 Eur žalos, civilinius ieškinius iš V. J., N. S. ir Ž. S. priteisiant solidariai. Solidariai iš V. J., N. S. ir Ž. S. priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5.1.                      Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai konstatavo, kad be nukentėjusiųjų parodymų, juos palaikančių liudytojo D. S. parodymų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, byloje nėra daugiau jokių kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji V. J., Ž. S. ir N. S. kitų asmenų akivaizdoje panaudojo smurtą nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu, o N. S. panaudojo smurtą ir K. Z. atžvilgiu. Kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas patvirtina byloje esantys pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime davė nuoseklius parodymus.

5.2.                      Nuoseklius S. S. parodymus patvirtina ne tik policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, D. S. parodymai, netiesioginiai Y. S., I. R. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: 2022 m. balandžio 18 d. protokolas-pareiškimas, 2022 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, 2022 m. birželio 14 d. suvestinė, kurioje užfiksuotas 2022 m. balandžio 17 d. 19.15 val. Bendrojo pagalbos centro pokalbis su S. S., 2022 m. birželio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Nuoseklius K. Z. parodymus, be išvardintųjų patvirtina ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji K. Z. savanoriškai pateikė striukę, kuri buvo apžiūrėta 2022 m. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokolu.

5.3.                      Byloje esančios specialisto išvados nors ir nepatvirtino S. S. padarytų sužalojimų, tačiau ir nepaneigė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebuvo detaliai aprašyti, nes tuo metu tam nebuvo poreikio, tačiau dėl to nebuvo galima objektyviai užfiksuoti padarytų sužalojimų. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad įrodymai būtų gauti neleistina tvarka, o apeliaciniame skunde aptarti įrodymai, apeliantės nuomone, sudaro vieną visumą, patvirtinančią nukentėjusiųjų pateiktas faktines aplinkybes.

5.4.                      Kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jie remiasi taip pat prieštaringais liudytojų V. J., M. S., N. P., D. C. parodymais, kurie nesudaro įvykių visumos, Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne į viešąją tvarką, o į konkrečius nukentėjusiuosius, todėl pritariama prokuroro pozicijai, kad nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos į BK 140 straipsnio 1 dalį.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorai prašė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. J. taip pat prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė atmesti apeliacinius skundus.

Prokuroro ir nukentėjusiosios S. S. apeliaciniai skundai atmetami.

7.       Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su V. J., N. S. ir Ž. S. išteisinimu dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir prašoma nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, prašoma N. S. ir Ž. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo bei pasisakoma dėl civilinių ieškinių išsprendimo klausimų. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde prašoma V. J., N. S. ir Ž. S. pripažinti kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir taip pat pasisakoma dėl civilinių ieškinių išsprendimo klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8.       Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014 ir kt.).

9.       Tiek prokuroras, tiek ir nukentėjusioji S. S. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. J., Ž. S. ir N. S. padarė nusikalstamas veikas numatytas ne BK 284 straipsnyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skunduose dėsto tai, jų nuomone, patvirtinančius įrodymus, bei akcentuoja, jog kaltinamieji panaudodami smurtinius veiksmus sužalojo nukentėjusiąsias S. S. ir K. Z., nes lyginant nukentėjusiųjų ir išteisintųjų parodymus bei liudytojų parodymus duotus teisme su pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą vaizdo kamerų įrašais matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai ir vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kurią nukentėjusieji nurodė iš karto po įvykio, sutampa, priešingai nei išteisintųjų. Nukentėjusioji S. S. taip pat dėsto, jog kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas patvirtina byloje esantys pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai.

10.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. J., Ž. S. ir N. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai išanalizavo ir visete su kitais įrodymais įvertino tiek išteisintųjų, tiek ir pačių nukentėjusiųjų S. S. ir K. Z., liudytojų V. J., D. S., specialistės I. R. parodymus, specialistės S. B. paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, tiek atitinkamai įvertino specialistės išvadas bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą ir, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog V. J., Ž. S. ir N. S. įžūliu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu, bei konstatavo, jog byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad N. S. įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės abejonėms dėl V. J., Ž. S. ir N. S. pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnį pašalinti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas nepašalintas abejones dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertino kaltinamųjų naudai.

11.       Pažymėtina, kad V. J., N. S. ir Ž. S. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį, jog veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu, o būtent: N. S. ir Ž. S. tyčia suėmė rankomis už nukentėjusiosios S. S. plaukų ir juos stipriai patempė, tuo pačiu metu V. J. vieną kartą spyrė nukentėjusiajai S. S. į galvą, tokiais bendrais veiksmais V. J., N. S. ir Ž. S. sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį bei sukėlė nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą. Be to, N. S. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį, jog įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu, o būtent: tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai K. Z. už kairės rankos ir ją stipriai patraukė, tokiu būdu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį bei sukėlė nukentėjusiajai K. Z. fizinį skausmą.

12.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš byloje esančių kaltinimų formuluotės akivaizdu, jog viešosios tvarkos pažeidimai yra kildinami būtent iš visų išteisintųjų atliktų konkrečių bendrų smurtinių veiksmų S. S. atžvilgiu ir išteisintosios N. S. atliktų konkrečių smurtinių veiksmų K. Z. atžvilgiu. Taigi, siekiant pripažinti, jog visi išteisintieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje buvo privaloma surinkti neginčijamus įrodymus, jog būtent jie atliko jiems pareikštuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus S. S. atžvilgiu, kuriuos, be kita ko, įvykdė bendrininkaujant, taip pat jog N. S. atliko atskirus jai inkriminuojamus smurtinius veiksmus K. Z. atžvilgiu. Vis dėl to, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad išteisintieji kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus būtų atlikę, taip pat nenustatyta, kad jie siekė sutrikdyti viešąją tvarką, parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl nėra jokio pagrindo juos pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį.

13.       Atmestini, kaip nepagrįsti prokuroro ir nukentėjusiosios S. S. skundų argumentai, kad išteisintųjų kaltę kaltę patvirtina nukentėjusiųjų K. Z. ir S. S. parodymai, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, D. S. parodymai, netiesioginiai Y. S., I. R. parodymai, specialistų išvados ir ekspertų paaiškinimai, 2022 m. balandžio 18 d. protokolas-pareiškimas, 2022 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, 2022 m. birželio 14 d. suvestinė, 2022 m. birželio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Pažymėtina, jog nei viena bylos šalis neginčija aplinkybių, jog 2022 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini) sav., kieme būdami apsvaigę nuo alkoholio susimušė broliai V. J. ir V. J.. Tuomet iš gretimo namo atėjo liudytojas D. S., nukentėjusiosios K. Z. ir S. S.. Jie nurodė, jog atėjo pažiūrėti kas vyksta, kadangi girdėjosi triukšmas, riksmai, be to, tame pačiame name gyveno D. S. mama Y. S.. Vėliau tarp šių asmenų prasidėjo konfliktas (6 t., b. l. 133-134, 140-141). Liudytojas V. J. nurodė, jog jo brolis V. J. ir D. S. susimušė, jis puolė juos skirti (3 t., b. l. 9-12, 6 t., b. l. 141). Išteisintieji V. J. ir Ž. S. nurodė, kad jie nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu, priešingai, nurodė, kad jie buvo užpulti (7 t., b. l. 2-4). Tačiau nukentėjusiosios K. Z. ir S. S. nurodė, kad Žydrūnė ir N. S. griebė S. S. už plaukų, o V. J. spyrė jai į galvą kol ji buvo laikoma (6 t., b. l. 133-134). Taip pat K. Z. nurodė, kad N. S. jai suėmė už rankos, todėl ji juto fizinį skausmą (6 t., b. l. 134). Nors N. S. nurodė, jog įvykyje nedalyvavo (7 t., b. l. 3), tačiau šie jos parodymai patikimai paneigti pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl jos buvimo įvykio vietoje remiantis telefoninių pokalbių išklotinėmis (3 t., b. l. 146-148), todėl sutiktina su teismo išvada, jog ji įvykyje dalyvavo. Šiuo atveju akivaizdu, jog tiek išteisintųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymai byloje yra priešingi, todėl jiems patikrinti yra reikalinga nustatyti ir kitus įrodymus, kurie galėtų minėtų asmenų parodymus patvirtinti. Šioje vietoje apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog išteisintųjų versijos, jog jie buvo užpulti nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, tačiau ir nukentėjusiųjų versiją patvirtino tik liudytojas D. S., kuris nurodė, jog mušantis jam ir V. J. S. ir nukentėjusiosios K. Z. ir S. S. bandė juos atitraukti vieną nuo kito ir išskirti. Nurodė matęs kaip V. J. spyrė nukentėjusiajai S. S. į galvą, o vėliau išteisintosios buvo sugriebusios nukentėjusiajai už plaukų (6 t., b. l. 141), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šio liudytojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes jis yra nukentėjusiosios K. Z. draugas, be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog merginos tarpusavyje draskėsi ir jis tiksliai nematė kas tarp jų vyko (6 t., b. l. 141), o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog fizinį smurtą S. S. atžvilgiu naudojo V. J. ir nepaminėjo, jog smurtą naudojo ir Ž. S., bei N. S. (3 t., b. l. 29-32, 6 t., b. l. 141). Jokių kitų tiesioginių įrodymų apie byloje nagrinėjamą konflikto situaciją nėra, todėl toliau svarbu vertinti ir netiesioginius įrodymus. Pažymėtina, jog vertindamas asmenų parodymus, teismas privalo atsižvelgti, be kita ko, į asmens procesinį statusą ir jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai nereiškia, kad šiuo nagrinėjamu atveju nuketėjusiųjų parodymai, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, visais atvejais turi didesnę įrodomąją reikšmę nei kaltinamojo parodymai. Nagrinėjamoje byloje tiek išteisintųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymai buvo vertinami ne tik tarpusavyje, tačiau jų duoti parodymai buvo analizuojami visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

14.       Nors tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji S. S. savo skunduose teigia, jog išteisintųjų kaltę patvirtina ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, tačiau minėtuose vaizdo įrašuose pats smurto faktas neužfiksuotas, o matyti, jog policijos pareigūnai jau atvykę į įvykio vietą apklausinėja asmenis ir aiškinasi įvykių aplinkybės, tačiau tiek nukentėjusieji, tiek išteisintieji nurodo savo įvykių versijas. S. S. nurodė, jog jai V. J. spyrė į galvą, o mergos (išteisintosios) stvėrė už plaukų (vaizdo įrašai 2022_0417_19513 006.mp4, 2022_0417_200134 008.mp4, 1 t., b. l. 100, 102). Išteisintasis V. J. nurodo, jog susipyko su broliu ir su juo susimušė ir tada juos kiti asmenys puolė dėl muzikos, tarp kurių buvo ir liudytojas D. S. (vaizdo įrašas 2022_0417_201132 010.mp4, 1 t., b. l. 103-104), liudytojas D. S. nurodė, jog mušėsi du broliai ir V. J. puolė jam už gerklės, įspyrė nėščiai merginai į veidą (vaizdo įrašai 2022_0417_201631 011.mp4, 2022_0417_202130 012.mp4, 1 t., b. l. 104-105). Taigi iš aptartų vaizdo įrašų akivaizdu, jog jokie kiti faktai, kaip jau aptarti bylos šalių parodymai, juose nebuvo užfiksuoti, tiek nukentėjusiosios, tiek išteisintieji, tiek liudytojai nurodė savas įvykusio konflikto priežastis. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog be nukentėjusiųjų K. Z., S. S. parodymų, juos palaikančių liudytojo D. S. parodymų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, byloje daugiau nėra jokių kitų patikimų duomenų, kurie pagrįstų, jog išteisintieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnyje – viešosios tvarkos pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netgi prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima teigti, kad dėl smurtinių veiksmų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala ar sukeltos kitos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės. K. Z. nurodė, kad analizuojamas įvykis nebuvo išskirtinis (6 t., b. l. 134), o pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad abi konflikto pusės tęsė žodinį konfliktą net ir atvykus policijos pareigūnams. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Bylos duomenimis, susimušė broliai V. J. ir V. J., vėliau į konfliktą įsitraukė nukentėjusiosios S. S. ir K. Z., bei išteisintosios Ž. S. ir N. S., tačiau nenustatyta, jog išteisintieji būtų demonstravę nepagarbą aplinkiniams ar dėl išteisintųjų veiksmų butų buvusi tyčia sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog V. J., N. S. ir Ž. S. viešoje vietoje veikdami bendrais tyčiniais veiksmais smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu ir tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir pagrįstai V. J., N. S. ir Ž. S. pagal BK 284 straipsnį išteisino.

15.       Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog išteisintųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 284 straipsnį, o bylos Ž. S. ir N. S. atžvilgiu turėtu būti nutrauktos dėl mažareikšmiškumo, bei nurodo, jog S. S. buvo padarytas sumušimas galvos srityje ir tai patvirtino jos šeimos gydytoja, apklausta teisiamojo posėdžio metu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir nurodo, jog liudytoja I. R. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji S. S. skundėsi, kad jai sutrenkė galvą, bet nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis tai nutiko. Ji nevėmė, nesiskundė galvos svaigimu, silpnumu, skundėsi, kad skauda galvą, todėl turėjo nedarbingumą. Nurodė, jog nėštumas taip pat galėjo išprovokuoti silpnumą (6 t., b. l. 151-152). Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą ir išreikalavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašus, nustatyta, kad S. S. pas šeimos gydytoją apsilankė po dviejų dienų po įvykio 2022 m. balandžio 19 d. ir nurodė, jog gavo smūgį į galvą, jai dabar silpna, skauda kaklą (7 t., b. l. 126-128). Pareigūnų vaizdo įrašai patvirtina, kad atvykus greitajai pagalbai, S. S. buvo pakviesta į greitosios pagalbos automobilį ir apžiūrėta. Tačiau išreikalautoje iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kviestos greitosios medicinos pagalbos į įvykio vietą kvietimo kortelėje nėra jokių duomenų apie S. S. patirtus sužalojimus ar bent apie nusiskundimus, išsakytus medikams (7 t., b. l. 129). Specialistė S. B. pagal jai pateiktus medicininius dokumentus atliko specialisto išvadą, kurioje nurodė, jog S. S. jokie objektyvūs sužalojimai nekonstatuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, šiuo atveju galėjo būti sukeltas tik fizinis skausmas (2 t., b. l. 26-27). Specialistė S. B. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog S. S. buvo nustatytos diagnozės, kurios buvo paremtos tik nukentėjusiosios nusiskundimais ir nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Paaiškino, jog nukentėjusiajai galvos skausmą ir šleikštulį galėjo sukelti ir nėštumas (7 t., b. l. 15-16). Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad S. S. parodymų apie prieš ją panaudotą smurtą nepatvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nors S. S. teigė, jog jai buvo smūgiuota į galvą, tačiau kaip nurodė gydytoja, jog silpnumas galėjo atsirasti nuo nėštumo, ji į gydytoją kreipėsi tik po dviejų dienų po įvykio, be to greitosios medicinos pagalvos tarnybos darbuotojams nesiskundė galvos trauma. Taip pat ir nukentėjusioji K. Z. yra nenuosekli pasakodama sesers patirtą smūgį į galvą. 2022 m. balandžio 21 d. apklausiama nurodė, kad atėjus jos seseriai S. Z., V. J. pasakė jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, ir įvykus žodiniam konfliktui tarp S. ir V., Ž. ir N. S. pribėgo prie S., sugriebė už plaukų, stipriai juos patempė, tuomet sesuo jas nuo savęs nustūmė, ir Neringa nukrito ant žemės, o Ž. liko stovėti. Pamatęs V., kad ant žemės nukritusi jo mergina, spyrė Samantai vieną kartą iš kojos į galvos sritį (2 t., b. l. 106-107). Tuo tarpu apklausta 2022 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusioji K. Z. jau nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Aiškino, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jos sesers S. ir V. J., V. spyrė S. iš kojos į galvą. Tada prie S. pribėgo S. ir sugriebusios S. už plaukų juos patempė. S., kažkokiu būdu nustūmusi nuo savęs S., ėjo kviesti pagalbą (2 t., b. l. 110-111). Kitą dieną po įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad įvykus tarp jos ir V. J. žodiniam konfliktui, Ž. ir N. S. puolė prie jos ir pradėjo tampyti, stumdyti, tai pamatęs pribėgo V. J. ir spyrė koja į galvą (1 t., b. l. 115-116). Vėlesnėje apklausoje 2022 m. rugpjūčio 25 d. nurodė, kad S. laikant ją už plaukų, ir taip palenkus jos galvą, V. J. spyrė į galvos sritį (1 t., b. l. 119-120). Įvertinus ankščiau aptartus įrodymus ir nenuoseklius nukentėjusiosios K. Z. parodymus, darytina išvada, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad V. J. vieną kartą spyrė nukentėjusiajai S. S. į galvą.

16.       Pažymėtina, jog ir kitų veiksmų, kurių padarymu buvo kaltinamos ir kitos išteisintosios – N. S. ir Ž. S. tyčinio suėmimo rankomis už nukentėjusiosios S. S. plaukų ir jų stipraus patempimo, bei N. S. tyčinio sugriebimo rankomis nukentėjusiajai K. Z. už kairės rankos ir jos stipraus patraukimo, taip abiem nukentėjusiosios sukeliant fizinį skausmą, byloje be pačių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Šiuo atveju byloje išteisintosioms neigiant padarytus smurtinius veiksmus ir sukeltą fizinį skausmą, o nukentėjusiosioms, teigiant, kad išteisintųjų smurtiniais veiksmais joms buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau nei vienos nei kitos pusės parodymų negalint patvirtinti kitais byloje esančiai įrodymais, visos abejonės turi būti aiškinamos išteisintųjų atžvilgiu (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). 

17.       Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, priešingai nei skunduose teigia prokuroras ir nukentėjusioji, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip pageidautų apeliantai, ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei pastarieji tikėjosi, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadoms.

18.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė V. J., N. S. ir Ž. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, bei nukentėjusiųjų S. S. ir K. Z. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tenkinti prokuroro ir nukentėjusiosios S. S. apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, o dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bausmės skyrimu ir civiliniais ieškiniais nepasisakoma.

19.       Byloje yra pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš išteisintųjų, tačiau apeliacinius skundus atmestus ir palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, šios išlaidos iš išteisintųjų nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios S. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

        Daiva Jankauskienė

        Aušra Vingilė