Civilinė byla Nr. e2A-651-881/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22510-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1084-934/2016 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl termino pratęsimo ir skolos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų L. V. ir V. B. 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų; taip pat prašė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti.
2. Nurodė, kad velionis P. V. pagal 2009 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 23 200 litų (6 719,18 Eur). Skolininkui nesumokėjus piniginių lėšų pagal vekselį, ieškovas per notarą siųstais 2009 m. liepos 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 23 d. pareiškimais pareikalavo sumokėti įsiskolinimą. Skolininkas ir toliau savo pareigos grąžinti skolą nevykdė, todėl 2010 m. sausio 12 d. buvo išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomasis įrašas. Vykdomajame įraše yra nurodyta, kad iš Skolininko reikalaujama išieškoti 23 351 Lt (6 762,92 Eur) bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. liepos 21 d. iki visiško vekselio apmokėjimo ieškovo naudai. Skolininkas, sužinojęs apie Vykdomąjį įrašą, kreipėsi į ieškovą, prašydamas, kad ieškovas neteiktų jo vykdyti antstoliui ir žadėdamas atsiskaityti prašė suteikti daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti. Skolininkas ir ieškovas buvo sutarę, kad skolininkas privalo pilną skolą su visomis palūkanomis grąžinti iki 2014 m. liepos 1 d. Ieškovas, turėdamas Vykdomąjį įrašą skolininko atžvilgiu, buvo įsitikinęs, kad tokio ilgesnio laiko atsiskaityti suteikimas nesudarys jokių kliūčių, skolininkui nesugrąžinus lėšų iki sutarto termino, jį įvykdyti. Skolininkui neatsiskaičius iki 2014 m. liepos 1 d., ieškovas 2014 m. rugpjūčio 18 d. Vykdomąjį įrašą pateikė antstolių kontorai. Tik pradėjus vykdomąją bylą ieškovui tapo žinoma, kad skolininkas yra miręs, todėl ieškovas kreipėsi į antstolį, kad būtų pakeistas skolininkas vykdymo procese į turto paveldėtojus. Pagal antstolio V. M. pareiškimą 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pradinis skolininkas P. V. pakeistas nauju skolininku atsakovu L. V.. Antstolis V. M. siuntė 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 3 d. raginimus Skolininko turto paveldėtojui L. V., tačiau pastarasis raginimų neatsiėmė. Tik 2014 m. spalio 29 d. atsakovas L. V. atvyko į antstolių kontorą, jam buvo įteikti raginimai, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 2-36552-294/2014 kopija, vykdomojo įrašo Nr. 225/10 kopija ir 2009-04-06 Paprastojo vekselio kopija ir buvo supažindintas su vykdomąja byla Nr. 0013/14/01154. Atsakovas L. V. atsisakė pasirašyti apie dokumentų gavimą, todėl buvo surašytas antstolio padėjėjo S. Š. 2014 m. spalio 29 d. aktas. Taigi, ne vėliau nei 2014 m. spalio 29 d. atsakovas L. V., kaip skolininko įpėdinis ir turto paveldėtojas, buvo informuotas apie skolininko įsipareigojimus ieškovui ir pareikalauta juos įvykdyti. Sužinojęs apie priimtą 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartį, atsakovas L. V. pateikė atskirąjį skundą prašydamas šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Iš atsakovo L. V. atskirojo skundo tapo žinoma, kad skolininko įpėdine ir turto paveldėtoja taip pat yra atsakovė V. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė klausimą spręsti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo informuota ir atsakovė V. B., kuri 2015 m. kovo 19 d. atsiliepime nurodė, kad apie ieškovo reikalavimą skolininko įpėdiniams ir antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje sužinojo ne vėliau nei 2015 m. vasario 18 d., kuomet gavo teismo pranešimą. 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas antstolio V. M. pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino. Atsakovai, kaip turto paveldėtojai, buvo informuoti apie ieškovo reikalavimus atsiskaityti už skolininko skolas, nors ir praleidus trijų mėnesio nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, tačiau nepraleidus naikinamojo termino. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimus buvo informuotas ne vėliau nei 2014 m. spalio 29 d., o atsakovė V. B. ne vėliau nei 2014 m. vasario 18 d., taigi nesuėjus trejų metų naikinamajam terminui, kuris baigėsi 2015 m. balandžio 10 d. Taigi, vienas iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų – reikalavimų įpėdiniams, šios bylos atsakovams, pareiškimas – buvo įvykdytas nepraleidus trejų metų senaties termino. Terminas nuo (duomenys neskelbtini) su atsakovu L. V. iki 2014 m. spalio 29 d., o su atsakove V. B. iki 2015 m. vasario 18 d. buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas, būdamas fizinis asmuo, neturi galimybių sužinoti iš karto apie kitų fizinių asmens mirtį, ypatingai tais atvejais, kai su mirusiu fiziniu asmeniu nėra palaikomi nuolatiniai ryšiai ir neturima bendrų pažįstamų ar draugų. Skolininko mirties faktais nebuvo viešinamas visuomenės informavimo priemonėse, todėl ieškovas neturėjo jokios galimybės sužinoti apie skolininko mirtį. Be to, vėlyvą pranešimą apie ieškinio reikalavimą lėmė ir pačių įpėdinių, atsakovo L. V., veiksmai vengiant priimti siunčiamus dokumentus. Apie atsakovę V. B. ieškovas sužinojo tik gavęs atsakovo L. V. atskirąjį skundą ir atsakovė V. B. 2014 m. vasario 18 d. buvo informuota apie ieškovo reikalavimus. Taigi, net antstolis V. M. neturėjo informacijos apie įpėdinę V. B. iki tol, kol buvo gautas L. V. atskirasis skundas, todėl ieškovas, kaip fizinis asmuo, nežinojo apie paveldėtoją V. B..
3. Atsakovai L. V. ir V. B. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas praleido trejų metų naikinamąjį terminą, todėl teismas negali jo pratęsti ir ieškinys atmestinas vien dėl šios priežasties. Be to, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, ieškinį atmetė.
5. Teismas, nustatęs, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. liepos 10 d. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. birželio 30 d., o 2015 m. spalio 5 d. pareiškimu ieškovas papildomai suformulavo prašymą dėl termino reikalavimams pareikšti pratęsimo. Taigi, pagal ieškinio pateikimo datą matyti, jog yra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų, kuris suėjo 2015 m. balandžio 10 d., terminas.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymą šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
7. Teismas pažymėjo, jog CK 5.63 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad teismas gali atnaujinti 3 mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs teismui prašymą dėl termino atnaujinimo iki sueinant 3 metų naikinamajam terminui – 2015 m. balandžio 10 d., ieškovo nurodytos aplinkybės (įpėdinių informavimo faktas) būtų reikšmingos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Tačiau toks prašymas iki nurodytos datos teismui nebuvo pateiktas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog kreditorius praleidęs 3 mėnesių, tačiau nepraleidęs 3 metų terminą, informavo įpėdinius apie palikėjo skolas, teismo vertinimu, savaime panaikina naikinamojo termino, kadangi vien informavimo nepakanka tam, kad toks reikalavimas būtų tenkinamas. Tik teismas turi teisę atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, o toks prašymas teismui turi būti pateiktas per maksimalų 3 metų terminą. Praleidus 3 metų terminą, kreditorius praranda teisę reikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas paneigti tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas reikalavimų pareiškimo terminus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
8. Kita vertus, teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nesuėjęs naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nebūtų pagrindo termino atnaujinti. Pirma, teismas pažymėjo, kad ieškovas apie skolininko mirtį bei jo įpėdinį L. V. sužinojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., o apie V. B. 2014 m. lapkričio 20 d. Tačiau prašymą dėl termino atnaujinimo teismui pateikė tik 2015 m. spalio 5 d., nors jau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje buvo pažymėta, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų (civ. byla Nr. 2-9419-937/2015). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų atnaujinęs terminą kreditorių reikalavimams pareikšti (civ. byla Nr. 2-9419-937/2015). Taigi ieškovas žinodamas, jog turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, šia teise per maksimalų trejų metų naikinamąjį terminą nepasinaudojo. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį bei įpėdinius, negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys nesuderinamas su rūpestingumo, atidumo reikalavimais. Antra, teismas nustatė, jog ieškovas dėl vykdomojo įrašo kreipėsi 2010 m. sausio mėnesį, tačiau įrodymų, jog nuo 2010 m. būtų aktyviai domėjęsis skolos grąžinimo klausimu, nepateikė. Priešingai, pats ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog skolininko iš esmės nepažinojo, matė tik vieną kartą, tačiau nesiėmė jokių papildomų priemonių nuo 2010 m. susiekti su skolininku, nesidomėjo dėl mokėtinos skolos, telefono numerio neišsaugojo, nesikreipė į direktorių, rekomendavusį skolininkui suteikti paskolą, nors iš vekselio matyti, jog pinigai turėjo būti grąžinti iki 2009 m. liepos 20 d. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, jog ieškovas buvo pasyvus, o tai lėmė, kad dėl paties ieškovo nepateisinamo pasyvumo savalaikiai nebuvo sužinota apie skolininko mirtį. Vien ta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog šalys buvo sutarusios atidėti paskolos grąžinimo terminą 5 metams, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o tik paties ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais, todėl vien tik jų pagrindu teismas negali daryti labiau tikėtinos išvados apie fakto buvimą ar jo nebuvimą.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog 3 mėnesių termino praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos, todėl remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nebūtų pagrindo jo atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pratęsti (atnaujinti) praleistą trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kreditorių reikalavimams pareikšti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6.  
7.  
8.  
9.  
10.  
1. Teismas neteisingai CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų naikinamąjį terminą laikė terminu, per kurį asmenys turi būtent teisme pareikšti prašymą dėl termino pratęsimo ar ieškinį. Toks teismo termino aiškinimas neatitinka ir kasacinio teismo išaiškinimų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyto trejų metų naikinamojo termino skaičiavimui svarbią reikšmę turi tai, kad per šį laikotarpį turi būti atliktas bet kuris CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas veiksmas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tinkamai atliko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą veiksmą – pareiškė reikalavimus atsakovams, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti trejų metų naikinamąjį terminą.
2. Dėl netinkamo CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo teismas vertino ne trijų mėnesių termino informuoti įpėdinius-atsakovus praleidimo priežastis, o vertino tik ieškovo kreipimąsi į teismą praleidus trejų metų terminą priežastis.
3. Ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jo galimybės domėtis kito fizinio asmens – skolininko – turtine padėtimi ar sužinoti apie jo mirtį yra itin ribotos. Ieškovą su skolininku siejo tik vienkartiniai paskolos santykiai, nebuvo jokio artimo ar draugiško bendravimo, ieškovas neturėjo skolininko telefono numerio, todėl neturėjo jokios galimybės domėtis skolininku, būti aktyvus ir anksčiau, nei kreipusis į antstolį dėl išieškojimo vykdymo, sužinoti apie skolininko mirtį. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas su skolininku buvo susitarę atidėti skolos grąžinimą penkeriems metams. Tiesioginių rašytinių įrodymų apie tokį ieškovo ir skolininko susitarimą ir negali būti, nes dėl tokio skolos grąžinimo termino pratęsimo buvo sutarta žodžiu, kai pats skolininkas savo iniciatyva paskambino ieškovui ir to paprašė. Tokį susitarimą patvirtina tik kiti objektyvūs rašytiniai įrodymai, o būtent byloje esanti 2014 m. rugpjūčio 18 d. sutartis-prašymas antstoliui priimti vykdymui vykdomąjį raštą. Palyginus skolos grąžinimo terminą pagal vekselį (2009 m. liepos 9 d.) ir kreipimosi dėl išieškojimo į antstolį terminą (2014 m. rugpjūčio 18 d.), akivaizdžiai matyti, kad šie laikotarpiai atitinka sutartą penkerių metų terminą. Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovui nebuvo jokio kito racionalaus pagrindo (išskyrus minėtą žodinį susitarimą), kodėl vykdomojo įrašo nepateikė vykdymui dar jo gavimo metu.
4. Teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-523/2012 ir Nr. 3K-3-176-701/2015 esanti faktinė situacija yra iš esmės skirtinga. Ieškovas šioje byloje yra fizinis asmuo, su skolininku turėjęs tik vienkartinius skolos santykius, todėl neteisinga ir nepagrįsta taikyti tokius pačius atidumo ir aktyvumo standartus, kaip ir juridiniams asmenims, kurių verslo veikla yra finansinių paslaugų teikimas.
5. Teismas motyvuotai neįvertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad ieškovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo prašymas dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) turėjo būti tenkinamas.
6. Ieškovo reiškiamas reikalavimas nebūtų turėjęs jokios esminės įtakos atsakovams apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo ar jo priėmimo būdo. Vien atsakovui L. V. likusi milžiniška 190 302,73 Eur suma, kuri susidarė pardavus paveldėtą turtą ir įvykdžius visus palikėjo įsipareigojimus, leidžia teigti, kad ieškovui turi būti atnaujintas terminas, nes priešingu atveju atsakovas praturtės ieškovo sąskaita. Tokia situacija visiškai neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

11. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.  
1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tik tuo atveju, jeigu apeliantas būtų pateikęs teismui prašymą dėl termino atnaujinimo iki sueinant trejų metų naikinamajam terminui, apelianto nurodytos aplinkybės (įpėdinių informavimo faktas) būtų reikšmingos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
2. Nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-7-18/2014, kuria remiasi apeliantas, ratio decidendi visiškai nesutampa, kadangi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 buvo nustatyta, jog įpėdiniai buvo informuoti nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Identiškos, kaip ir pirmosios instancijos teismas, praktikos laikosi ir apygardos teismai, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-55-198/2016.
3. Paties apelianto nurodytos priežastys dėl trijų mėnesių termino ir teismo nurodytos priežastys dėl trejų metų termino praleidimo sutampa.
4. Apelianto neveikimo nepateisina jo deklaratyvūs teiginiai apie tariamą susitarimą su palikėju (į bylą nepateikti jokie šį susitarimą patvirtinantys įrodymai) bei motyvas, kad apeliantas, būdamas fizinis asmuo, ilgą laiką negalėjo sužinoti apie palikėjo mirtį. Kreditoriaus specifinė padėtis skolininko atžvilgiu suponuoja tai, kad jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir aktyvumo standartai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs universalius principus dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, kurie taikytini tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.  
1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tuo tarpu apeliantas siekia aiškinti teismų praktiką sau palankia linkme.
2. Teismas taip pat tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei pagrįstai sprendė, kad apeliantas buvo pasyvus, o tai lėmė, kad dėl paties apelianto nepateisinamo pasyvumo laiku nebuvo sužinota apie skolininko mirtį. Be to, nėra jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas remiasi ir spręsdamas civilines bylas tarp fizinių asmenų, todėl nepagrįsta apelianto pozicija, kad ši praktika taikoma tik verslo subjektams.
4. Apeliantui praleidus trejų metų naikinamąjį terminą bei neįrodžius jokių svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl galinčių atsakovams kilti padarinių, jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų terminų aiškinimo ir taikymo.
15. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos teisės normos reiškia, jog prašymas teismui dėl termino atnaujinimo turi būti pateiktas per maksimalų trejų metų terminą, o praleidęs šį terminą, kreditorius praranda teisę reikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams, nepaisant to, kad apie savo reikalavimus skolininko įpėdiniams pranešė ir nepraėjus nurodytam (trejų metų) terminui.
17. Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kaip teisingai pažymi atsakovas L. V., pastarąja praktika kasacinis teismas remiasi nagrinėdamas bylas ir tarp fizinių asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
19. Plėtodamas formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.) (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
20. Taigi kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad teismas dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo sprendžia tik tuo atveju, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad teismas galėtų atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą jau praėjus naikinamajam trejų metų terminui tuo pagrindu, kad, kaip teigia apeliantas, kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytus skolininko įpėdinių informavimo veiksmus atliko nesuėjus trejų metų terminui. Tokia naikinamojo trejų metų termino taikymo apribojimo sąlyga, sprendžiant praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimą, įstatyme nenumatyta.
21. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai aktualias teisės normas ir pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl termino atnaujinimo tuo pagrindu, kad pastarasis pateiktas jau suėjus naikinamajam trejų metų terminui.
22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su priežastimis, kodėl apeliantas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą, nes byloje konstatavus naikinamojo termino, kuriam suėjus praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas nebesprendžiamas, pabaigą, jie tampa teisiškai neaktualūs.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
24. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
25. Atsakovai pateikė prašymus priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą). Prašomos priteisti sumos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, kartu su prašymais pateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, todėl iš ieškovo, remiantis pateiktais prašymais, atsakovės V. B. naudai priteisiama 300 Eur, o atsakovui L. V. – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

            Priteisti iš ieškovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                 Rūta Burdulienė

                                             Vilija Mikuckienė

                                                                      Vaclovas Paulikas