Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00169-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.1.3.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ ieškinį atsakovams R. Č., V. Č. ir UAB „Viremis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – KU) ,,Baltija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus N. Č., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 5 799,44 Eur pagrindinę skolos sumą, 1 766,63 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo 2017-09-26 iki 2021-02-12, 612,07 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01, priteisti iš skolininkų R. Č. ir V. Č. solidariai 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš laiduotojo UAB „Viremis“ ieškovės naudai išieškoti 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovų priteisti patirtas 1421,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016-02-12 R. Č. ir V. Č. su KU ,,Baltija“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šiems atsakovams buvo suteiktas 7 900,00 Eur kreditas. Prievolių pagal sutartį užtikrinimui, UAB „Viremis“ ir ieškovė 2016-02-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 5.1 p. laiduotojas UAB „Viremis“ įsipareigojo padengti unijai negrąžintą paskolą, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius pagal sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo. Skolininkai nuo 2017 m. nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Terminas grąžinti kreditą pagal sutartį baigėsi 2021-02-12. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č.. Skolininkai pagal sutarties specialiosios dalies 3 punktą yra įsipareigoję mokėti ieškovei 9% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos. Sutarties specialiosios dalies 6 punktas numato, kad skolininkai įsipareigoja mokėti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą vykdyti įsipareigojimus dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo negrąžintos kredito dalies ir susikaupusių mokėjimo (pelno) palūkanų dalies. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis – 180 d. Pažymėjo, kad skolininkai neįvykdė kredito sutarties 12.4 p. numatytos bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios ir/ar korespondencijos adreso pasikeitimą.
3. Atsakovai R. Č. ir V. Č. prašė atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad atsakovai neginčija pagrindinės nesumokėto kredito dalies sumos bei jos dydžio – 5 799,44 Eur. Šioje dalyje ieškinį pripažįsta. Atsakovai tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį iki ieškovės bankroto procedūros paskelbimo ir tik dėl netinkamo ieškovės veikimo dėl tolimesnių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, atsakovams buvo nepagrįstai priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Atsakovai nurodė, kad jie nėra gavę ieškovės minimų 2017-11-24 ir 2019-01-11 pranešimų dėl sutarčių vykdymo, todėl neturėjo jokios informacijos apie savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, nežinojo sąskaitos, į kurią turėjo būti vykdomi mokėjimai. Tokią informaciją atsakovai gavo tik ieškovo 2021-7-14 raginimu vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, bet jau su nepagrįstai priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais. Atsakovų vertinimu, kredito sutarties atveju atsakovai pripažintini vartotojais, o unija – verslininku, sudarančiais vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 straipsnis). Kredito sutartį sudaro dvi dalys: Bendroji ir Specialioji. Bendrosios dalies atveju, kurioje ir numatyta pranešimų pagal Kredito sutartį teikimo tvarka (12.3 punktas), atsakovai kaip silpnesnioji sutarties šalis, negalėjo įtakoti tokių pranešimų gavimo būdo ir kitų aspektų formuluotės, o tik pasirašydami specialiąją dalį ir prisijungdami prie sutarties, tame tarpe ir bendrosios dalies. Atsakovai mano, kad ieškovės bankroto atveju kredito sutarties 12.3 punktu nustatyta sąlyga tapo kredito sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančia ir neskaidria sąlyga. Atsakovų nuomone, tokia formali ieškovės pozicija dėl atsakovų informavimo taip pat prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Mano, kad atsakovai neturėjo galimybės sutartį įvykdyti tinkamai ir laiku, atsakovų įsipareigojimai galimai dėl ieškovo (ne)veikimo ar netinkamo veikimo ir/arba netyčinės klaidos, ženkliai (dvigubai) padidėjo. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos 1766,63 Eur palūkanos yra neprotingai didelės atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, pažeisdama bendradarbiavimo pareigą, netinkamai informavo atsakovą apie tolimesnį įsipareigojimų vykdymą. Nesant atsakovų kaltės, priskaičiuoti delspinigiai už 180 d. (0,05% laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01) – 612,07 Eur taip pat neskaičiuotini ir nepriteistini.
4. Atsakovė UAB „Viremis“ prašė ieškinį atsakovei UAB „Viremis“, kaip laiduotojai, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai visomis jiems prieinamomis priemonėmis ir pastangomis siekia įvykdyti savo prievolę, tačiau nėra (nebuvo) tinkamų sąlygų jai įvykdyti, todėl nėra ir esminės sąlygos laidavimui atsirasti – laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo. Pažymėjo, kad nėra aiški laidavimo apimtis, turint omenyje atsakovų esminį negalėjimą įgyvendinti savo prievolės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių (negautų pranešimų iš unijos apie prievolių vykdymo sąlygas (sąskaitą į kurią turi būti atliekami mokėjimai)) ir dėl to nepagrįstai ieškovui priskaičiavus delspinigius ir palūkanas. Atsakovė darė išvadą, kad esant atsakovų valiai įvykdyti pagrindinę prievolę, neatsiranda sąlyga solidariai laiduotojos atsakomybei atsirasti, nes laidavimas yra papildomas civilinis teisinis santykis šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė KU „Baltija“ solidariai iš R. Č., V. Č., UAB „Viremis“ 5799,44 Eur skolą, 1766,63 Eur palūkanas, 612,07 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė KU „Baltija“ iš R. Č., V. Č. ir UAB „Viremis“ po 473,92 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš R. Č., V. Č., UAB „Viremis“ iš kiekvieno atskirą 72 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš R. Č., V. Č., iš kiekvieno 6,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant įmokos kodu 5662.
6. Teismas sprendė, kad pranešimų tekstai ir perdavimo priėmimo aktai įrodo, jog ieškovė vykdė pareigą informuoti atsakovus apie skolos mokėjimo sąlygų pasikeitimą. Nurodė, kad šiuose aktuose esantys neatitikimai, kaip pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) gatvė ar (duomenys neskelbtini) gatvė (nedideliame miestelyje nėra dviejų skirtingų gatvių su tokiais pavadinimais), arba pavardės nurodymas (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) yra vertinami kaip nežymūs, netrukdantys pristatyti siuntą. Atsakovai nurodė, kad jie negavo pranešimų apie ieškovės pasikeitusią sąskaitą, nes gyveno kitu adresu, nei ieškovė siuntė pranešimus 2017 ir 2019 metais. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 12.4 punktas numato, kad kredito sutarties šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie šalių adresų, banko rekvizitų ir kitos svarbios informacijos pasikeitimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų pranešę ieškovei apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl teismas vertino, kad ieškovės pranešimų siuntimas kredito sutartyje nurodytu adresu yra tinkamas siuntimo būdas. Teismas vertino, kad ieškovė elgėsi tinkamai siųsdama pranešimus atsakovams kredito sutartyje nurodytu skolininkų adresu, nes atsakovai nepranešė apie adreso pasikeitimą, be to iki šiol šiuo adresu yra atsakovo – laiduotojo UAB „Viremis“ – buveinė, o laiduotojo atstovas, pasirašęs laidavimo sutartį yra R. Č..
7. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kredito sutarties specialiosios dalies 12.3 ir 12.4 sąlygas pripažinti „neskaidriomis“, nesąžiningomis, nes jose įtvirtintos nuostatos atitinka civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje numatytą bendradarbiavimo principą. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad bankroto bylos iškėlimas juridiniam asmeniui nereiškia, kad su skolininkais sudaryta kredito sutartis nustoja galioti ar abiejų šalių įsipareigojimai pagal kredito sutartį gali būti nebevykdomi. Pažymėjo, kad atsakovai žinojo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovei, apie jų pačių turimus neįvykdytus įsipareigojimus ieškovei, tačiau jie, kaip teigia negavę pranešimų net ketverius metus nesistengė vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Teismas nurodė, kad 2021-07-14 ieškovė išsiuntė atsakovų gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis raginimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, visi atsakovai pripažįsta gavę šiuos pranešimus, tačiau atsakovai kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tada nepradėjo vykdyti.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų sutartyje numatyto dydžio, 9 %, metinės palūkanų normos mokėjimo (pelno) palūkanas, susikaupusias nuo to momento, kai atsakovai nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nuo 2017-09-26 iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal kredito sutartį, iki 2021 metų vasario 12 dienos, nesiekia padidinti savo pajamas, o tik siekia atgauti paskolintus pinigus ir gauti kredito sutartyje sutartas 9 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais iki kredito sutarties termino pabaigos. Šį reikalavimą teismas laikė pagristu ir jį tenkino.
9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 612,07 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus taikant sutarties 6.1 punkte numatytą dydį - 0,05% už kiekvieną pradelstą dieną, nuo negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų, už 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01, t. y. iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2021-09-02, tai yra jau po to, kai atsakovai pripažįsta gavę 2021 m. liepos mėnesio pranešimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nuo 2021 m. rugsėjo 2 dienos turėjo ieškovei 5799,44 Eur skolą, kurios mokėjimai yra pradelsti, ir buvo nesumokėję palūkanų, teismas tenkino prašymą priteisti delspinigius už įstatyme numatytą 180 dienų laikotarpį.
10. Teismas nurodė, kad skola turėjo būti grąžinta iki 2021 metų vasario 12 dienos, tačiau yra negrąžinta iki šiol, todėl teismas pripažino, kad atsakovai R. Č. ir V. Č. pažeidė prievolės mokėjimo terminus, todėl atsakovui UAB „Viremis“ kyla laiduotojo solidari atsakomybė pagal atsakovų kredito sutartimi prisiimtas prievoles ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovai R. Č. ir V. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir atmesti ieškovės KU „Baltija“ ieškinį atsakovams R. Č., V. Č. ir UAB „Viremis“ dalyje dėl priteistų 1766,63 Eur mokėjimo palūkanų bei 612,07 Eur delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai netinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 177, 178, 185 straipsniuose nustatytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles: teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl pranešimų (ne)įteikimo atsakovams, taip pat netinkamai (neargumentuotai) taikė ir aiškino vartotojų teises reglamentuojančias įstatymų nuostatas bei nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl neskaidrių vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo, taip pat vertino galimai suklastotus įrodymus bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje.
11.2. Atsakovai, nežinodami esminės kredito grąžinimo sąlygos - sąskaitos numerio, negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovai po bankroto procedūros pradžios buvo gavę preliminarią žodinę informaciją iš ieškovės atstovų, kad jiems atskirai bus nurodyta tolimesnė kredito grąžinimo procedūra (įskaitant ir sąskaitą į kurią turėtų būti vykdomi mokėjimai), jie tokios informacijos iš ieškovės ir laukė. Tokią informaciją gavo tik ieškovės 2021-07-14 raginimu vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, bet jau su nepagrįstai priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.
11.3. Sutartis reglamentuoja normalios ieškovės praktikos metu pranešimų įteikimą. Bankroto procedūros metu ši pareiga turi apimti ir kitas informavimo priemones bei būdus: telefono skambutį, elektroninį paštą, pagaliau socialinius tinklus ir pan. Atsakovų telefono numeriai yra nurodyti Sutartyje prie Sutarties šalių rekvizitų ir nesikeitė visą šį laiką nuo Sutarties sudarymo dienos. Siųsdamas tik du pranešimus 14 mėnesių intervalu (2017-11-24 ir 2019-01-11 datomis), ieškovė nesiekė kitais jai žinomais ir prieinamais būdais informuoti atsakovus apie įsipareigojimų tolimesnį vykdymą (pvz. el. paštu ar telefonu), o tik išimtinai formaliai pagal Sutartį siuntė registruotus laiškus.
11.4. Atsakovai buvo netinkamai informuoti ir neturėjo objektyvių galimybių nustatyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo tvarkos ir sąlygų po ieškovės bankroto, tačiau teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio, tame tarpe ir akivaizdaus ieškovės nepakankamai rūpestingo elgesio, neatitinkančio protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad siunta buvo faktiškai pristatyta, t. y. pateikti atsakovų pasirašyti dokumentai ar kiti įrodymai, kad atsakovai siuntą gavo ar už juos kažkas šias siuntas priėmė.
11.5. Teismas savo sprendimo nuostata prilygino skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimą civilinio proceso vienam iš principų - bendradarbiavimo principui (CPK 8 str.). Tokia teismo nuostata neatitinka teismų praktikoje įtvirtinto aiškinimo dėl vartotojų sutarčių, o taip pat nepagrįstai sutapatino bendradarbiavimo principą (CPK 8 str.) su sutarties nuostatos skaidrumo reikalavimu vartojimo sutarčių aiškinimo atveju. Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra vartotojai ir kad Kredito sutartis turi būti aiškinama atsakovų, o ne ieškovės naudai.
11.6. Atsakovai, kaip silpnesnioji sutarties šalis, negalėjo įtakoti tokių pranešimų gavimo būdo ir kitų aspektų formuluotės, o tik pasirašydami Specialiąją dalį ir prisijungdami prie sutarties, tame tarpe ir Bendrosios dalies. Teismas labai formaliai ir iš esmės be argumentų sprendimu atmetė atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktą nuostatą, kad ieškovės bankroto atveju Kredito sutarties 12.3 punktu nustatyta sąlyga tapo Kredito sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančia ir neskaidria sąlyga. Teismas sprendime visiškai nevertino minėtos Kredito sutarties sąlygos galiojimo pasikeitusiomis sąlygomis po ieškovės bankroto, o tik formaliai pažymėjo, kad neturi pagrindo pripažinti šios nuostatos neskaidria (nesąžininga).
11.7. Pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, atsakovams teko procesinė našta įrodinėti faktą, kad jie negavo ieškovės pranešimų apie įsipareigojimų vykdymą. Teismas, vertindamas įrodymus ignoravo atsakovų pateiktus argumentus, kad iš turimų įrodymų vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą informuoti atsakovus, negalima. Tuo labiau, kad buvo pateikti pakankami argumentai, pagrindžiantys faktą, jog ieškovės pateikti įrodymai yra kvestionuotini ir patikimumo aspektu labai abejotini.
11.8. Ieškovės pateiktų dokumentinių įrodymų negalima laikyti patikimais, nes net nėra visiškai aišku, ar jie buvo siųsti tokie, kokie yra pateikti atsakovams bei teismui. Pati ieškovė nurodo, kad „dokumentų kopijos nebuvo išsaugotos.“ Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, tik formaliai pažymėdamas, kad nurodyti atsakovų nuomone esminiai įrodymų trūkumai yra „nežymūs“. Teismas taip pat nevertino fakto, kad su ieškiniu ir dubliku ieškovės buvo pateikti skirtingi dokumento (siuntos pristatymo perdavimo priėmimo aktas) variantai, su jame nurodytais skirtingais duomenimis (teismo vertinamais kaip „nežymūs“). Visiškai nesuprantama, kodėl teismas tokius akivaizdžiai klastojimo požymių turinčius įrodymus vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą.
12. Atsakovė UAB „Viremis“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pritaria apeliacinio skundo argumentams, kuriais apeliantai nesutinka su sprendimu dalyje dėl palūkanų bei delspinigių priteisimo, nes teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, formaliai bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neargumentavo (ar nepakankamai argumentavo) savo išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir tokiu būdu neteisėtą sprendimą.
12.2. Byloje esančių įrodymų visuma suponavo, kad Kredito sutarties įsipareigojimų vykdymas, įskaitant ir ieškovo informavimo pareigą, turėjo būti teismo vertinamas dvejomis skirtingomis situacijomis: iki ieškovo bankroto paskelbimo ir po jo. Akivaizdu, kad šios situacijos tiek faktine, tiek teisine prasme yra visiškai skirtingos, jau vien tuo aspektu, kad ieškovui po bankroto paskelbimo įsigalioja ir papildomi reikalavimai, kurie daro įtaką ir informavimo pareigai pagal Kredito sutartį. Tačiau, vertindamas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius byloje esančius įrodymus, teismas apsiribojo tik formaliu ir paviršutinišku jų vertinimu.
12.3. Iš byloje esančių įrodymų - siuntų, kuriomis buvo galimai išsiųsti pranešimai - perdavimo priėmimo aktų išrašų turinio matyti, kad minėtos siuntos buvo registruotos atitinkamai: 2017-11-24 dienos - Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (taip pat pažymėtina, kad nurodyta neteisingas adresas - (duomenys neskelbtini)) ir 2019-01-11 dienos - Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta žyma „R“, kas reikštų, jog tai registruota pašto siunta. Darytina išvada, kad jos buvo siunčiamos kaip registruotos ir tokiu būdu pašto paslaugos teikėjas turėjo pateikti įrodymus apie asmeniškai siuntėjo nurodytam gavėjui įteiktą pašto siuntą, esant siuntėjo prašymui taip pat pateikiami atitinkami įrodymai. Kita vertus - pašto paslaugos teikėjui yra numatyta pareiga įteikti asmeniškai registruotąsias pašto siuntas. Ieškovas apsiribojo tik formalia pozicija dėl pranešimų atsakovams išsiuntimo, bet nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad išreiškė pageidavimą būti informuotam apie pašto siuntos įteikimą asmeniškai, arba įrodymo iš pašto paslaugos teikėjo, kad šis asmeniškai įteikė pašto siuntą gavėjui, remiantis pašto įstatymo reikalavimais.
12.4. Ieškovės teikti pranešimų skolininkams tekstai yra nepasirašyti, todėl nėra visiškai aišku, ar jie buvo siųsti tokie, kokie dabar yra pateikti atsakovams.
12.5. Kaip pagrįstus pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimai suklastotų įrodymų vertinimu ir netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje, apeliaciniu skundu pateiktų argumentų nekartoja ir juos palaiko visumoje.
12.6. Palaiko apeliacinio skundo teiginį, kad teismas nepagrįstai savo sprendimo nuostata prilygino skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimą civilinio proceso vienam iš principų - bendradarbiavimo principui (CPK 8 str.).
13. Ieškovė KU ,,Baltija“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir iš jų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (2017 m., 2019 m. ir 2021 m. pranešimus ir jų siuntimo lydraščius), patvirtinančius, kad atsakovai buvo raštu tinkamai informuoti apie tolimesnį sutartinių įsipareigojimų vykdymą po ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Dar ikiteisminių šalių derybų metu atsakovams paprašius, ieškovė bendradarbiaudama ir siekdama ginčą išspręsti taikiai, pateikė 2017 m. ir 2019 m. siųstų pranešimų šablonus. Ieškovė neneigia, kad neturi pasirašytų dokumentų, nes dokumentų originalai buvo išsiųsti atsakovams, o pasirašytų dokumentų kopijos nebuvo padarytos. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, kad tiek 2017 m. tiek 2019 m. ieškovės nemokumo administratorius siuntė pranešimus atsakovams, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (siuntų siuntimo lydraščiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu duomenis apie siuntos pristatymą gavėjui pašto paslaugos teikėjai privalo saugoti tik 6 mėn. nuo siuntos pateikimo dienos, todėl akivaizdu, kad ieškovė objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie 2017 m. (prieš 5 metus) ir 2019 m. (prieš 3 metus) siųstų siuntų įteikimą, nes tokie duomenys nėra išsaugoti. Ieškovė tinkamai vykdė pareigas, nurodytas Kredito sutarties 12.3 p., t. y. ieškovė siuntė pranešimus atsakovams sutartyje nurodytų adresu ir byloje pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
13.2. Atsakovai privalėjo informuoti ieškovę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovų gyvenamoji vieta pasikeitė dar iki ieškovės bankroto, todėl nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl atsakovai negalėjo informuoti ieškovės apie šias aplinkybes.
13.3. Taikant vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą manytina, kad atsakovai supranta, jog ieškovės bankroto proceso iniciavimas ir pradėjimas nėra pagrindas atsakovų prievolėms pasibaigti. Tą pripažįsta ir patys atsakovai, teigdami, jog siekė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, jie buvo ir yra pasiruošę vykdyti Kredito sutartį. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, žinodamas apie savo prievoles kreditoriui, nebūtų laukęs informacijos apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą 3,5 metų ir būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl tolimesnio savo prievolių vykdymo.
13.4. Atsakovai, argumentuodami delspinigių ir palūkanų skaičiavimo nepagrįstumą teigia, kad šios pinigų sumos paskaičiuotos nepagrįstai dėl netinkamo atsakovų informavimo. Tačiau ieškovė prašo priteisti tik pelno palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2017-09-26 iki 2021-02-12, t. y. palūkanas, kurias atsakovai vis vien būtų sumokėję, jei būtų tinkamai vykdę sutartinius įsipareigojimus, o delspinigiai atsakovams yra paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2022-03-01, t. y. po 2021 m. liepos mėnesio raginimo, kurį atsakovai pripažįsta gavę, išsiuntimo.
13.5. Atsakovų teiginys, kad nemokumo administratorius turėjo pareigą dokumentus ieškovės debitoriams, įskaitant atsakovus, įteikti visais įmanomais būdais, t. y. el. paštu (kuris nėra nurodytas Kredito sutartyje) ar net per socialinius tinklus, yra teisiškai nepagrįstas, nes tokios nemokumo administratoriaus pareigos nei anksčiau, nei dabar nenumato nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika ar Kredito sutartis. Ieškovės bankroto proceso iškėlimas nereiškia esminio ar drastiško kitokio Kredito sutarties 12.3 p. ir 12.4 p. aiškinimo.
13.6. Kredito sutarties 12.3 p. ir 12.4 p. numato sutarčių sąlygas, įtvirtinančias minėtas šalių tarpusavio pareigas. Šios sąlygos nėra palankios nei vienai šaliai ir išlaiko šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą, todėl teismas teisingai įvertino nurodytas Kredito sutarties sąlygas ir neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo minėtas sąlygas pripažinti nesąžiningomis atsakovų atžvilgiu.
13.7. Teikdama ieškinį ieškovė pateikė 2017 m. ir 2019 m. raginimų lydraščių siuntimo išrašus. Kaip vėliau ieškovas nurodė dublike, teikiant ieškinį dėl žmogiškosios klaidos buvo pateikti netinkami ieškinio priedai Nr. 3 ir Nr. 4 - 2017-11-24 bei 2019-01-11 siuntimo lydraščiai. Todėl kartu su dubliku ieškovė į bylą pateikė priedus Nr. 3 ir Nr. 4 - 2017-11-24 ir 2019-01-11 originalius, pasirašytus, nuasmenintus siuntimo lydraščius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą pateikė originalius siuntimo lydraščius, kurie yra pasirašyti kurjerių, kopijas, ieškovė nemato pagrindo, kodėl teismas turėjo abejoti dokumentų tikrumu ar jų nevertinti byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl 1766,63 Eur mokėjimo palūkanų bei 612,07 Eur delspinigių, ar tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ar pagrįstai vartojimo sutarties sąlygos nepripažino nesąžininga.
16. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad tarp Šiaulių kredito unijos, juridinio asmens kodas 30007695, ir R. Č. bei V. Č., gyvenančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atsakovų adresas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2016 m. vasario 12 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties suma – 7 900,00 Eur, sutartos 9 procentų palūkanos. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. vasario 12 dienos. Kredito sutarties specialiojoje dalyje 6.1 punktas numato 0,05 procento delspinigių mokėjimą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Kredito sutarties 5.2. punktas numato, kad laiduotojas yra UAB „Viremis“, laidavimo suma tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėjo įsipareigojimai kredito unijai.
18. Prievolių pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui UAB „Viremis“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir KU ,,Baltija“ 2016 m. vasario 12 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 5.1 p. laiduotojas UAB „Viremis“ įsipareigojo padengti unijai negrąžintą paskolą, ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas (metinė minimali palūkanų norma 9,00 proc.) per 10 kalendorinių dienų nuo unijos pranešimo išsiuntimo.
19. Ieškovei KU „Baltija“ (buvęs pavadinimas Šiaulių kredito unija) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas N. Č.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d.
20. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria KU „Baltija“ naudai solidariai iš atsakovų R. Č., V. Č., UAB „Viremis“ priteista 5799,44 Eur skola, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.
Dėl pranešimų įteikimo atsakovams vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
21. Atsakovai R. Č. ir V. Č. nurodo, kad atsakovai buvo netinkamai informuoti ir neturėjo objektyvių galimybių nustatyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo tvarkos ir sąlygų po ieškovės bankroto, kad teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio, tame tarpe ir akivaizdaus ieškovės nepakankamai rūpestingo elgesio, neatitinkančio protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, byloje įrodinėjo, jog ieškovės bankroto administratorius 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. siuntė atsakovams kredito sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresu pranešimus, į kokią sąskaitą turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Tuo tarpu atsakovai byloje įrodinėja, kad jie negavo minėtų pranešimų, todėl negalėjo tinkamai vykdyti savo sutartinės prievolės. Taip pat pažymi, kad pranešimuose netiksliai buvo nurodytas jų adresas ar pavardė, kad jie gyveno kitu adresu, kurį buvo deklaravę viešame registre.
23. Byloje ieškovė pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pranešimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių duomenų: 1) iš 2017 m. lapkričio 24 d. perdavimo priėmimo akto matyti, kad pranešimas R. Č. buvo perduotas kurjeriui K. M.; į perdavimo priėmimo aktą (pridėtą prie ieškinio) 138 numeriu įtraukta siunta gavėjui R. Č., į aktą įrašytas šio adresas (duomenys neskelbtini); 2) į 2019 m. sausio 11 d. perdavimo priėmimo aktą 108 numeriu įrašyta siunta gavėjui R. Č., šio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pranešimų tekstai ir perdavimo priėmimo aktai įrodo, jog ieškovė vykdė pareigą informuoti atsakovus apie skolos mokėjimo sąlygų pasikeitimą, yra pagrįsta bylos medžiaga. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuose aktuose esantys neatitikimai ((duomenys neskelbtini) gatvė ar (duomenys neskelbtini) gatvė (nedideliame miestelyje nėra dviejų skirtingų gatvių su tokiais pavadinimais), arba pavardės nurodymas (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini)) yra vertinami, kaip nežymūs, netrukdantys pristatyti siuntą, tuo labiau, kad atsakovai nurodė, jog jie pranešimų negavo, nes gyveno kitu adresu.
25. Byloje ieškovė kartu su dubliku pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. originalių, kurjerių pasirašytų, nuasmenintus siuntimo lydraščius, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jų tikrumu ar jais nesivadovauti.
26. Pažymėtina, kad ieškovė byloje neneigė, kad ji neturi pasirašytų dokumentų, nes dokumentų originalai buvo išsiųsti atsakovams, o pasirašytų dokumentų kopijos nebuvo padarytos. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad tiek 2017 m. tiek 2019 m. ieškovės nemokumo administratorius siuntė pranešimus atsakovams, tą įrodo siuntų siuntimo lydraščiai. Atsakovų teigimu, ieškovas tik 2021 m. siųsdamas pranešimą elgėsi rūpestingai, nes tik šio pranešimo įteikimą jis gali patvirtinti. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu, duomenis apie siuntos pristatymą gavėjui pašto paslaugos teikėjai privalo saugoti 6 mėnesius nuo siuntos pateikimo dienos, todėl ieškovė teisingai nurodo, kad ji objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie 2017 m. ir 2019 m. siųstų siuntų įteikimą, nes tokie duomenys nėra išsaugoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, į atsakovus kreiptis turėjo pagrindą tik dėl vienos priežasties, t. y. dėl 2016 m. vasario 12 d. kredito sutarties Nr. S0005174/16 vykdymo, todėl aplinkybė, kad ieškovė neturi išsaugojusi atsakovams siųstų pranešimų turinio, nelemia kitokio teismo vertinimo.
27. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai neinformavo ieškovės apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nors Sutarties bendrosios dalies 12.4 punktas numato, kad kredito sutarties šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie šalių adresų, banko rekvizitų ir kitos svarbios informacijos pasikeitimą. Atsakovai 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų gyvenamoji vieta pasikeitė dar iki ieškovės bankroto, todėl sutiktina su ieškove, kad nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl atsakovai negalėjo informuoti ieškovės apie šias aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė tinkamai elgėsi pranešimus atsakovams siųsdama Sutartyje nurodytu adresu. Sutarties bendrosios dalies 12.3 punkte yra nurodyta, jog „visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu. Laikoma, kad paskutiniu kredito unijai žinomu kredito gavėjo adresu registruotu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai kredito unija kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugų teikėjui“. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol Sutartyje nurodytu adresu yra atsakovo, laiduotojo UAB „Viremis“, buveinė, o laiduotojo atstovas, pasirašęs laidavimo sutartį yra R. Č..
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovei nelėmė atsakovų sutartinės prievolės pasibaigimo, todėl ši aplinkybė, nustatytų bylos aplinkybių kontekste, nelemia kitokio pranešimų siuntimo vertinimo. Atsakovai pripažino, kad jie gavo 2021 m. liepos 14 d. ieškovės raginimą vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau ir po jo atsakovai savo prievolės nevykdė. Atsakovai teigia, kad delspinigiai ir palūkanos yra paskaičiuotos nepagrįstai dėl netinkamo atsakovų informavimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų sutartyje numatyto dydžio – 9 % dydžio metinės palūkanų normos mokėjimo (pelno) palūkanas, susikaupusias nuo to momento, kai atsakovai nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal kredito sutartį, iki 2021 metų vasario 12 dienos. Taigi, šias palūkanas atsakovai būtų sumokėję, jei būtų tinkamai vykdę sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 612,07 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus taikant sutarties 6.1 punkte numatytą dydį - 0,05% už kiekvieną pradelstą dieną, nuo negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų, už 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d., t. y. iki ieškinio pateikimo dienos. Pažymėtina, kad delspinigiai skaičiuojami nuo to laikotarpio, kai atsakovai pripažįsta gavę 2021 m. liepos mėnesio pranešimus. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovės reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigių tenkinimas nėra įtakotas 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pranešimų įteikimu.
29. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovų teiginys, jog nemokumo administratorius turėjo pareigą dokumentus ieškovės debitoriams, įskaitant atsakovus, įteikti visais įmanomais būdais, yra teisiškai nepagrįstas, nes tokios nemokumo administratoriaus pareigos nei anksčiau, nei dabar nenumato nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika ar Kredito sutartis. Nors juridinio asmens bankroto procesas sukelia bankrutuojančio juridinio asmens veiklos pokyčius, t. y. juridinis asmuo nebevykdo savo kreditorinių įsipareigojimų įprasta tvarka, juridinio asmens veikla yra vykdoma tiek, kiek toks veiklos vykdymas neprieštarauja juridinio asmens bankroto proceso tikslams ir pan., juridinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad su atsakovais sudaryta Kredito sutartis nustoja galioti ar abiejų šalių įsipareigojimai pagal Kredito sutartį gali būti nebevykdomi. Taigi, ieškovės bankroto proceso iškėlimas nereiškia kitokio Kredito sutarties 12.3 p. ir 12.4 p. aiškinimo.
30. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl kai kurių įrodymų ir aplinkybių nepasisakė, kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovų argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodinėjimo našta pirmosios instancijos teismo buvo paskirstyta tinkamai, todėl su tuo susijusius atsakovų argumentus atmeta.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu.
32. Pažymėtina, kad teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime eksplicitiškai nepasisakė dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.
33. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip jas supranta atsakovai, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.
Dėl Kredito sutarties sąlygų vertinimo skaidrumo aspektu
34. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktas; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 22 punktas).
35. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratą, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
36. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
38. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims; antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemato pagrindo kredito sutarties specialiosios dalies 12.3 ir 12.4 sąlygas pripažinti „neskaidriomis“, nesąžiningomis, nes jose įtvirtintos nuostatos atitinka civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje numatytą bendradarbiavimo principą.
40. Atsakovės nurodo, kad teismas savo sprendimo nuostata prilygino skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimą civilinio proceso vienam iš principų - bendradarbiavimo principui (CPK 8 str.), o tokia teismo nuostata neatitinka teismų praktikoje įtvirtinto aiškinimo dėl vartotojų sutarčių, o taip pat nepagrįstai sutapatino bendradarbiavimo principą (CPK 8 str.) su sutarties nuostatos skaidrumo reikalavimu vartojimo sutarčių aiškinimo atveju. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
41. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus kaip nepagrįstus. Sutarties 12.3 punkte numatyta, kad „visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiami Šalims pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu. Laikoma, kad paskutiniu Kredito unijai žinomu Kredito gavėjo adresu registruotu paštu išsiųstus dokumentus Kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai Kredito unija Kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugų teikėjui.“. Sutarties 12.4 punkte numatyta, kad „Šalys nedelsdamos privalo informuoti viena kitą, jei keičiasi Šalių adresai, banko sąskaitų numeriai ar kiti rekvizitai“.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kredito sutarties 12.3 p. ir 12.4 p. nėra nesąžiningi, kadangi juose nėra suteiktas pranašumas ieškovei. Trijų dienų terminą įteikimui būtų galima laikyti nesąžininga atsakovų atžvilgiu, tačiau bylos kontekste ieškinio reikalavimų tenkinimui šis termino apibrėžimas neturi įtakos, kadangi patys apeliantai nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, dėl ko ieškovė pranešimus jiems siuntė Sutartyje nurodytu adresu, o ne nauju apeliantų adresu, apie kurį nebuvo informuota, nors tokią pareigą apeliantams imperatyviai numatė Sutartis. Pažymėtina, kad minėtuose punktuose yra įtvirtinta šalių pranešimų įteikimo tvarka, pareiga informuoti vieną kitą, pasikeitus duomenims. Atsakovų nurodytuose punktuose pareigos vienodai taikomos tiek ieškovei, tiek atsakovams, jos nenumato perteklinių pareigų, ar tokių, kurių realiai vartotojas negalėtų įgyvendinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės bankroto iškėlimas nelemia kitokio Sutarties nuostatų taikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kredito sutarties 12.3 p. ir 12.4 p. vertinimas neturi įtakos teismo priteistų delspinigių ir palūkanų pagrįstumui, kadangi atsakovai pažymi, kad jie gavo 2021 m. liepos 14 d. ieškovės raginimą vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, palūkanos priteistos nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal kredito sutartį, iki 2021 metų vasario 12 dienos, o delspinigiai už 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d., t. y. iki ieškinio pateikimo dienos. Kaip jau teisėjų kolegijos nurodyta anksčiau, ieškovės reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigių tenkinimas nėra įtakotas 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pranešimų įteikimu. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos, jeigu sutarties sąlygos yra neapibrėžtos, neaiškios, dėl jų kyla ginčas. Konkrečiu atveju sutarties sąlygos yra konkrečios, atsakovams buvo žinomos, sudarydami sutartį su jomis susipažino, sutiko, sutartį pasirašė, todėl sutarties sąlygų pripažinti nesąžiningomis nėra teisinio pagrindo.
43. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai R. Č. ir V. Č. pateikė apeliacinį skundą, kurį teisėjų kolegija atmetė. Atsakovė UAB „Viremis“ atsiliepimu palaikė atsakovų pateiktą apeliacinį skundą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė jų apmokėjimo duomenis, todėl šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš visų atsakovų, iš kiekvieno po 242 Eur.
Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš uždarosios akcinės bendrovės „Viremis“, juridinio asmens kodas 303326456, 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Birutė Simonaitienė
Egidijus Mockevičius