Administracinė byla Nr. A-496-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.3; 12.13.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos futbolo klubas „Bekentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos futbolo klubas „Bekentas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga futbolo klubas „Bekentas“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-167(7-148/2020) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovas) 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (21.222E)FR0682-281 (toliau – ir VMI sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra sporto mėgėjų klubas – pagrindinė vyrų futbolo komanda, kuri dalyvavo Lietuvos aukščiausioje salės futbolo A lygoje bei kitose įvairiose varžybose bei čempionatuose. Nuo 2013 m. Įstaiga turi antrą salės futbolo komandą „Gelsauga“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gavo 147 837 Eur paramą, kurią apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įstaiga sportininkams ir futbolo klubo personalui per tikrinamąjį laikotarpį (2015 – 2017 m.) mokėjo maitinimo išlaidų kompensacijas (maistpinigius). Apskaičiuodama kompensacijas už maitinimą, Įstaiga pritaikė 10,14 Eur vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydį.
3. Pareiškėjas nurodė, kad išmokėjimo faktui pagrįsti pareiškėjas pateikė: 1) informaciją apie dalyvavimą sporto renginiuose; 2) įsakymus apie pasiruošimą varžyboms; 3) maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamuose sprendimuose yra nurodyta, jog Įstaiga praktiškai kiekvieną mėnesį pilnai mokėjo maistpinigius žaidėjams ir futbolo klubo (toliau – ir FK) atstovams ne už dalyvavimą sporto varžybose, turnyruose ar pasirengimą joms sporto stovyklose, o už visas arba beveik visas kalendorines mėnesio darbo dienas. Pareiškėjas pažymėjo, kad sportinė veikla nėra įprasta darbo veikla, kadangi jai reikia ruoštis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sportininkai negaudavo jokio atlygio iš Įstaigos, tačiau visų treniruočių metu bei dalyvavimo turnyruose metu buvo skaičiuojami maistpinigiai. Pareiškėjas nurodė, kad kiekvieną mėnesį buvo pildomi žiniaraščiai, kuriuos pateikė VMI ir kuriuose atsispindėjo kiekvieno sportininko pasiruošimo varžyboms laikotarpis, už kurį jis gaudavo maistpinigius.
4. Pareiškėjo manymu, VMI nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1515) nuostatų dėl piniginių kompensacijų (maistpinigių) išmokėjimo taikymo apimtį. Pareiškėjas paaiškino, kad treniruočių ciklas yra tęstinis ir nenutrūkstamas rengimosi varžyboms procesas, todėl nėra jokio pagrindo išskirti ar suskaidyti sportininko ar trenerio veiklą į atskirus etapus (dalyvavimą ar pasiruošimą varžyboms). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad treniruotės Įstaigoje vyksta kiekvieną dieną, o treniruočių grafikai yra aktualūs skiriamam maistpinigių už treniruočių dienas apmokestinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM). Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad Įstaiga mokėjo maistpinigius personalui ir sportininkams, kai jie dalyvavo varžybose arba treniruotėse.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės – birželio mėn. Įstaigoje buvo atliktas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei surašytas 2018 m. birželio 15 d. pranešimas Nr. (21.68-32)FR-0687-605, kuriame nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, nors Įstaiga vykdė tokią pačią veiklą.
6. Pareiškėjas skunde rėmėsi ir citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir teigė, kad atlikto patikrinimo metu padarytos išvados grindžiamos prielaidomis, kurios prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo manymu, VMI reikalavimas sumokėti papildomai apskaičiuotą 12 863,08 Eur GPM yra neteisėtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad apskaičiuota papildomai mokėtina GPM suma yra faktiškai tolygi Įstaigos 2020 m. biudžetui, todėl tokio dydžio mokestinė prievolė pareiškėjui yra nepakeliama.
7. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. VMI paaiškino, kad pareiškėjas FK „Bekentas“ ir „Gelsauga“ žaidėjams (sportininkams) ir futbolo klubo personalui (treneriams, gydytojui bei kitiems atstovams), su kuriais nesudarytos sportinės veiklos sutartys, laikotarpiais nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. grynaisiais pinigais išmokėjo 97 181,67 Eur maitinimo išlaidų kompensacijas – maistpinigius, kurių neapmokestino GPM. Patikrinimo metu nustačius, kad dalis išmokėtų maistpinigių negalėjo būti priskirti neapmokestinamoms pajamoms, nes išmokėti ne už varžybų ir / ar stovyklų dienas, pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 12 863,08 Eur GPM suma.
9. VMI pažymėjo, kad, įvertinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgdama į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabų argumentus, ji nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. VMI nurodė, kad patikrinimo metu buvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti duomenys bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija aritmetinio mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Pagrindiniai pareiškėjo pastabų akcentai yra nukreipti į netinkamą surinktų faktinių duomenų dėl išmokėtų maistpinigių teisinį įvertinimą, atsakovui nepripažįstant dalies išmokėtų maistpinigių neapmokestinamomis pajamomis.
10. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Nutarimo Nr. 1515 1.1.1.6 papunkčiu, kuriuose nurodoma, kad Vyriausybė 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 561) nustatė sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Taip pat rėmėsi Nutarimo Nr. 1515 1.1.2.1 papunkčiu, kuriame nurodoma, kad, kai renginiai vykdomi užsienyje, dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normose vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtos nuostatos taikomos, kai sportininkai dalyvauja sporto renginiuose: savivaldybių ir apskričių sporto varžybose, kituose šalies masto ar tarptautinėse sporto varžybose, Lietuvos čempionatuose ir pasirengimo joms sporto stovyklose, pasirengime žiemos bei vasaros olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, kurias organizuoja ir išlaidas kompensuoja renginį vykdantis pelno nesiekiantis vienetas. Atsakovas, be kita ko, rėmėsi Nutarimo Nr. 1515 1.5 punktu.
11. Atsakovas pažymėjo, kad kai sporto renginių dalyviams mokamos piniginės kompensacijos neatitinka Nutarimo Nr. 1515 ir Nutarimo Nr. 561 nuostatų, įskaitant atvejus, kai kompensacijų gavėjas ir davėjas GPMĮ taikymo prasme laikomi susijusiais darbo santykiais, taip pat kai maistpinigiai mokami sportininkams už treniruotes, tokios kompensacijos turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiu GPMĮ nustatyta tvarka.
12. Atsakovas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, pagal maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius, per visą tikrinamą laikotarpį (34 mėn.) pareiškėjas išmokėjo maistpinigius futbolo klubo nariams už 29 mėn., didžiąją dalį maistpinigių (55 proc.) mokėjo žaidėjams ir futbolo klubo atstovams ne už dalyvavimą sporto varžybose, turnyruose ar pasirengimą joms sporto stovyklose, o už visas arba beveik už visas kalendorinio mėnesio darbo dienas (18 – 21 darbo dieną per mėnesį) ir netgi ne sezono metu. VMI atkreipė dėmesį ir į tai, kad maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas maistpinigių gavėjų skaičius per mėnesį sudarė nuo 19 iki 25 futbolo klubo narių. Į maistpinigių gavėjų sąrašus įtraukti asmenys, kurie nedalyvavo jokiose varžybose.
13. Atsakovas teigė, kad, siekiant nustatyti, kiek maistpinigių pareiškėjas galėjo išmokėti, patikrinimo metu buvo išanalizuoti duomenys apie varžybų, kuriose dalyvavo pareiškėjas, skaičių bei juose dalyvavusių pareiškėjo sportininkų ir kitų komandos narių skaičių. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjo komandos sužaidė 43 rungtynes, 2016 m. – 22 rungtynes, 2017 m. – 12 rungtynių, kuriose dalyvavo nuo 7 iki 22 komandos dalyvių, iš jų 1–3 komandos atstovai, o kiti – žaidėjai. Iš nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėjas per tikrinamą laikotarpį pagrįstai išmokėjo 11 427,78 Eur maistpinigių.
14. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu taip pat buvo išanalizuoti duomenys apie pareiškėjo vykdytas sporto stovyklas – įformintos 778 dienos, kuriomis buvo organizuojamos sporto stovyklos. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas neorganizavo sporto stovyklų. Šią išvadą VMI grindė pagrįstomis aplinkybėmis. Taip pat VMI nurodė, kad 2017 m. pareiškėjas sužaidė vienas Fulsat A lygos 2016/2017 čempionato rungtynes ir daugiau tais metais jokiose rungtynėse nedalyvavo, tačiau surašė įsakymus dėl sporto stovyklų organizavimo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 13 d. ir sportininkams bei kitam futbolo komandų personalui išmokėjo 24 315,72 Eur maistpinigių. Nors pareiškėjo vadovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodė, kad komanda iki 2017 m. spalio mėn. ruošėsi sezonui bei treniravosi, tačiau nepateikė jokių dalyvavimą ar ketinimą dalyvauti varžybose patvirtinančių dokumentų.
15. VMI, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas be deklaratyvių paaiškinimų nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų organizuotų sporto stovyklų realumą, konstatavo, kad patikrinimo metu pagrįstai pripažinta, jog dalį išmokėtų maistpinigių pareiškėjas nepagrįstai priskyrė neapmokestinamoms pajamoms ir nesumokėjo 12 863,08 Eur GPM. VMI pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog pasiruošimas varžyboms yra neatsiejamas nuo dalyvavimo varžybose, neleidžia teigti, kad nuolatinės treniruotės patenka į sporto varžybų, kaip sporto renginio rūšies, kategoriją, o nuolatinės treniruotės, vykstančios ne tikslingų trumpalaikių sporto stovyklų metu, patenka į sporto stovyklų apimtį. VMI teigė, kad MGK konstatavo, jog VMI išvada, kad dalies sporto renginių nebuvo ir pareiškėjas sporto stovyklų realiai neorganizavo, yra tinkama ir išsamiai pagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo viešosios įstaigos futbolo klubo „Bekentas“ skundą kaip nepagrįstą.
17. Teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad:
17.1. VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo teisingumą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2020 m. balandžio 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-204 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo, vadovaudamasi GPMĮ 23 straipsnio 3 dalimi ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuo nustatytų išmokėtų ne pagal paskirtį 85 753,89 Eur maistpinigių (nelaikomų neapmokestinamomis kompensacijomis), priskirtinų A klasės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, pareiškėjui apskaičiavo mokėtiną 12 863,08 Eur GPM sumą (85 753,89 x 15 %). GPM buvo apskaičiuotas nustačius, kad pareiškėjas neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo GPM nuo sportininkams ir futbolo komandų personalui išmokėtų išmokų, nesusijusių su darbo santykiais. Patikrinimo akte nurodoma, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas išmokėjo grynaisiais pinigais 97 181,67 Eur maitinimo išlaidų kompensacijas – maistpinigius, kurių neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu. Mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinti pareiškėjo pateikti maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, rungtynių protokolai bei kiti pareiškėjo mokestiniam patikrinimui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. VMI nustatė, kad Įstaiga futbolo komandų žaidėjams ir kitiems atstovams, su kuriais nesudarytos sportinės veiklos sutartys, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. didžiąją dalį (85 753,89 Eur) maitinimo išlaidų kompensacijų (maistpinigių) išmokėjo ne pagal paskirtį, nurodytą Įstaigos dokumentuose (ne už dalyvavimą sporto renginiuose ar pasiruošimo jiems sporto stovyklose, atitinkančiuose Nutarimų Nr. 1515 ir Nr. 561 nuostatas), o už treniruočių dienas.
17.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo akto rezultatais, 2020 m. gegužės 15 d. pateikė rašytines pastabas. VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pateiktas rašytines pastabas, 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (21.222E)-FR0682-281 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, nusprendė anuliuoti 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (21.222)FR06820-239 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (1 punktas), patvirtinti Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 12 863,08 Eur GPM, apskaičiavo 5 307,42 Eur GPM delspinigius ir skyrė 1 286 Eur GPM baudą (2 punktas).
17.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė patvirtinti VMI Sprendimą, pritardama VMI išvadai, kad dalies sportinių renginių nebuvo ir pareiškėjas neorganizavo sporto stovyklų.
18. Teismas nustatė, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas GMPĮ, Nutarimu Nr. 1515 patvirtintose Viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams skiriamų neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių ir mokėjimo tvarkos taisyklėse, taip pat Nutarimu Nr. 561 patvirtintų Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžio nuostatose.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas mokėjo maistpinigius futbolo klubo nariams bei treneriams, taip pat nėra ginčo dėl maistpinigių sumos apskaičiavimo.
20. Iš Patikrinimo akte esančių duomenų (maistpinigių išmokėjimo žiniaraščių) teismas nustatė, jog per visą tikrinamą 34 mėn. laikotarpį pareiškėjas išmokėjo maistpinigius futbolo klubo nariams už 29 mėn., iš jų (55 proc.) maistpinigių žaidėjams ir futbolo klubo atstovams mokėjo ne už dalyvavimą sporto varžybose, turnyruose ar pasirengimą joms sporto stovyklose, o už visas arba beveik už visas kalendorinio mėnesio darbo dienas (18–21 dieną per mėn.) ir net ne sezono metu. Maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas maistpinigių gavėjų skaičius per mėnesį sudarė nuo 19 iki 25 futbolo klubo narių, į maistpinigių gavėjų sąrašus buvo įtraukti asmenys, kurie nedalyvavo jokiose varžybose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. pareiškėjas sužaidė 43 rungtynes, 2016 m. –22 rungtynes, 2017 m. – 12 rungtynių, kuriose dalyvavo nuo 7 iki 22 komandos dalyvių, iš kurių 1-3 dalyviai buvo komandos atstovai, o kiti dalyviai buvo žaidėjai. Teismo vertinimu, VMI tinkamai ir pagrįstai įvertino, kad Patikrinimo akte padaryta išvada, jog, sulyginus rungtynių ir pareiškėjo maistpinigių išmokėjimo žiniaraščių duomenis, maistpinigiai buvo mokami neatsižvelgiant į tai, ar žaidėjas dalyvavo sporto varžybose, ar jose nedalyvavo. Taigi VMI teisingai nustatė, kad pareiškėjas per tikrinamą laikotarpį išmokėjo 11 427,78 Eur maistpinigių.
21. Teismas, įvertinęs ginčui aktualioje Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijoje pateiktas sporto stovyklos bei sporto bazės sąvokas, Nutarimo Nr. 1515 1.1.1.6 punktą, darė išvadą, kad maistpinigių išmokėjimas siejamas tik su konkrečiomis sporto renginių rūšimis – varžybomis ir pasirengimu joms sporto stovyklose, todėl tik aptartų sporto renginių metu išmokėtos kompensacijos yra neapmokestinamos GPM.
22. Teismas konstatavo, kad VMI sprendime išsamiai ir tinkamai analizavo Patikrinimo akte pateiktus duomenis, susijusius su pareiškėjo vykdytomis sporto stovyklomis. Tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas įsakymais įformino 778 dienas, kuriomis buvo organizuojamos sporto stovyklos, tačiau Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neorganizavo sporto stovyklų. Iš Patikrinimo akto matyti, kad dalyje įsakymų nurodytos datos neatitinka tų mėnesių turimų dienų skaičiaus (pavyzdžiui 2016 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 2016/004 nurodyta, kad treniruotė vyko iki 2016 m. vasario 30 d., tačiau vasario mėn. turėjo 29 dienas; 2017 m. birželio 16 d. įsakyme Nr. 2017/011 nurodoma, kad sporto mokykla organizuojama iki 2017 m. birželio 31 d., tačiau birželio mėn. turi 30 d.); pareiškėjas per tikrinamą laikotarpį neturėjo savo bazės ir nenuomojo jos iš kitų asmenų; pareiškėjas dokumentuose nurodė tam tikrus duomenis, kurie nebuvo patvirtinami jokiais duomenimis (pavyzdžiui, kad sporto stovykla 2017 m. birželio – spalio mėn. vyko Vingio parke); tretieji asmenys taip pat nurodė, kad pareiškėjas negalėjo organizuoti sporto stovyklų Lietuvos edukologijos universiteto salėje, viešosios įstaigos „Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla“ Bukiškio sporto salėje, nes įstaigos paneigė turėjusios sandorius su pareiškėju dėl sporto aikštelės ar stadiono ar sporto salės ilgalaikės nuomos; kitos įstaigos – Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Vilniaus Ozo gimnazija ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija – taip pat nepatvirtino sporto salės ar stadiono panaudojimo sporto stovyklos organizavimui, tačiau patvirtino, kad nuomodavo sporto aikšteles treniruotėms; pareiškėjo vadovas pateiktuose prašymuose Vilniaus Ozo gimnazijai nurodė, kad jų sporto salėje vyko treniruotės, o ne stovyklos, o nuo 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjas prašė atsisakyti treniruočių minėtoje sporto salėje pirmadieniais; 2017 m. sausio–spalio mėn. neapskaitytos jokios išlaidos, kurios būtų susijusios su sporto stovyklų organizavimu ir dalyvavimu jose.
23. Teismas sutiko su MGK pozicija, kad pareiškėjas įformino sporto stovyklų organizavimą nepertraukiamai ilgais laikotarpiais, tai neatitinka sporto stovyklas apibūdinančio trumpalaikiškumo pobūdžio. Be to, teismas sutiko ir su tuo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus VMI nenustatė, kad tikrinamu laikotarpiu būtų apskaitytos išlaidos, susijusios su sporto stovyklų organizavimu ar dalyvavimu jose. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2017 m. pareiškėjas sužaidė tik vienose varžybose (2017 m. balandžio 1 d.) ir tais metais daugiau nežaidė jokiose varžybose, nors ir nurodė, kad iki 2017 m. spalio mėn. ruošėsi sezonui bei treniravosi, tačiau nepateikė jokių dalyvavimą ar ketinimą dalyvauti varžybose patvirtinančių dokumentų.
24. Teismas, atsižvelgdamas į ginčijamuose sprendimuose išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais organizavo ne sporto stovyklas, o treniruotes, kurios, tikėtina, buvo pertraukiamos ir vyko ne kiekvieną dieną. Byloje nėra duomenų apie pastovią vietą, nėra įrodymų apie tai, kad po ilgo pasiruošimo pareiškėjas dalyvavo kokiose nors varžybose. Taip pat pateiktuose dokumentuose yra daug neatitikimų (surašytos neegzistuojančios datos, trečiųjų asmenų parodymai). Teismas konstatavo, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas neorganizavo sporto stovyklų, todėl pareiškėjo išmokėtos kompensacijos turėjo būti apmokestinamos GPM. Taigi teismas konstatavo, kad VMI ir MGK sprendimuose padarytos išvados yra pagrįstos. VMI teisingai įvertino Patikrinimo aktą ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl to, kad dalį išmokėtų maistpinigių pareiškėjas nepagrįstai priskyrė neapmokestinamoms pajamoms ir nesumokėjo 12 863,07 Eur GPM. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus.
III.
25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas tvirtina, kad nesutinka su VMI atlikto patikrinimo metu konstatuotų aplinkybių vertinimu ir mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas apsiribojo formaliu situacijos vertinimu, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir vadovavosi tik mokesčių administratoriaus pateiktomis prielaidomis, kurios nebuvo paremtos patikrinimo metu surinktais įrodymais.
27. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, atlikdamas patikrinimą bei priimdamas sprendimą, taip pat MGK netinkamai taikė teisės aktus ir neišnagrinėjo visų aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę sprendžiant jo apmokestinimo pagrįstumo klausimą, todėl atliktas patikrinimas nebuvo objektyvus ir pagrįstas.
28. Pareiškėjas nurodo, kad tikrinamu laikotarpiu (2015 – 2017 m.) Įstaiga sportininkams ir futbolo klubo personalui mokėjo maitinimo išlaidų kompensacijas (maistpinigius). Įstaiga, paskaičiuodama kompensacijas už maitinimą, pritaikė 10,14 Eur vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydį. Komandos nariai negavo jokių kitų išmokų, nors ir dalyvavo šalies čempionate. Kadangi pareiškėjas neuždirbo kitų pajamų, jis labai atsakingai panaudojo gautas lėšas sportui. Mokėjimo faktui pagrįsti pareiškėjas VMI pateikė informaciją apie dalyvavimą sporto renginiuose, įsakymus apie pasiruošimą varžyboms, maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius. Nors sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį mokėjo maistpinigius žaidėjams ir FK atstovams, tačiau sportinė veikla nėra įprasta darbo veikla ir sportininkams būtinas pasiruošimas, todėl sportininkams buvo mokami maistpinigiai, kadangi jie negaudavo kitų pajamų.
29. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai susiaurino Nutarimo Nr. 1515 nuostatų dėl piniginių kompensacijų (maistpinigių) išmokėjimo taikymo apimtį. Pareiškėjas akcentuoja, kad treniruočių ciklas yra tęstinis ir nenutrūkstamas rengimosi varžyboms procesas, todėl nėra jokio pagrindo išskirti ar susklaidyti sportininko ar trenerio veiklą į skirtingus etapus, t. y. dalyvavimą varžybose ar pasiruošimą joms.
30. Pareiškėjas tvirtina, kad VMI padarytos išvados yra paremtos prielaidomis. Atsakovas nepagrįstai apmokestino GPM išmokėtus maistpinigius už treniruočių dienas.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018 m. gegužės ir birželio mėn. jo atžvilgiu buvo atliktas operatyvus patikrinimas, nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, nors pareiškėjas vykdė tą pačią veiklą.
32. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad VMI reikalaujama sumokėti 12 863,08 Eur GPM suma yra lygi pareiškėjo 2020 m. biudžetui, tokia mokestinė prievolė pareiškėjui bus nepakeliama.
33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VMI prašo jį atmesti.
34. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos jis teikė VMI, MGK ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
35. Atsakovas nustatė, kad per laikotarpius nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. pareiškėjas išmokėjo žaidėjams ir FK personalui grynaisiais pinigais 97 181,67 Eur maitinimo išlaidų kompensacijas – maistpinigius, kurių neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu. Patikrinimo metu nustačius, kad dalis išmokėtų maistpinigių yra išmokėta ne už varžybų ir / ar stovyklų dienas, pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 12 863,08 Eur GPM suma.
36. Atsakovas mano, kad jis ištyrė bylos aplinkybes išsamiai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija aritmetinio mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo.
37. Atsakovo vertinimu, kai sporto renginių dalyviams mokamos piniginės kompensacijos neatitinka Nutarimo Nr. 1515 ir Nutarimo Nr. 561 nuostatų (nurodytų sąlygų), įskaitant atvejus, kai kompensacijų gavėjas ir davėjas GPMĮ taikymo prasme laikomi susijusiais darbo santykiais, taip pat kai maistpinigiai mokami sportininkams už treniruotes (t. y. ne už dalyvavimą sporto renginyje), tokios kompensacijos (išmokėtos sumos) turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiu GPMĮ nustatyta tvarka.
38. Atsakovas pažymi, kad iš bylos matyti, jog, pagal maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius, per visą tikrinamą 34 mėnesių laikotarpį pareiškėjas išmokėjo FK nariams maistpinigius už 29 mėnesius, iš jų didžiąją dalį (55 proc.) maistpinigių mokėjo ne už dalyvavimą sporto varžybose, turnyruose ar pasirengimą joms sporto stovyklose, o už visas arba beveik visas kalendorinio mėnesio darbo dienas (18-21 dieną per mėnesį) ir netgi ne sezono metu. Maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas maistpinigių gavėjų skaičius per mėnesį sudarė nuo 19 iki 25 futbolo narių, į maistpinigių gavėjų sąrašus įtraukti asmenys, kurie nedalyvavo jokiose varžybose. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 metais pareiškėjo komandos sužaidė 43 rungtynes, 2016 metais – 22 rungtynes, 2017 metais – 12 rungtynių, kuriose dalyvavo nuo 7 iki 22 komandos dalyvių, iš jų 1-3 buvo komandos atstovai, o kiti – žaidėjai. Atsakovas darė išvadą, kad per tikrinamą laikotarpį pareiškėjas pagrįstai išmokėjo 11 427,78 Eur maistpinigių.
39. Atsakovas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjo vykdytas sporto stovyklas, nustatė, kad pareiškėjas įsakymais įformino 778 dienas, kuriomis organizavo sporto stovyklas, tačiau patikrinimo išvados parodė, kad tokios stovyklos nebuvo organizuotos.
40. Atsakovas pastebi, kad be deklaratyvių paaiškinimų pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų organizuotų sporto stovyklų realumą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
41. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl MGK 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-167(7-148/2020) ir VMI 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (21.222E)FR0682-281 teisėtumo ir pagrįstumo.
42. VMI 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (21.222E)FR0682-281 patvirtintas 2020 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222)FR0680-204 ir jame papildomai apskaičiuota bei pareiškėjui nurodyta sumokėti 12 863,08 Eur GPM, 5 307,42 Eur GPM delspinigių, 1 286 Eur GPM baudą. MGK 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. S-167(7-148/2020) patvirtino VMI 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (21.222E)FR0682-281.
43. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir pripažino, kad VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad teismas tik formaliai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pateikė duomenis apie dalyvavimą renginiuose, įsakymus apie pasiruošimą varžyboms, maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius. Pareiškėjas akcentuoja, kad sporto veikla yra tęstinis procesas ir yra neteisinga jį skirstyti. Pareiškėjo nuomone, VMI, MGK ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Nutarimo Nr. 1515 taikymo apimtį. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. gegužės ir birželio mėn. buvo atliktas operatyvus patikrinimas jo atžvilgiu, nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, nors pareiškėjas nuolat vykdė tą pačią veiklą. Pareiškėjas nurodo, kad VMI apskaičiuota mokėtina suma prilygsta pareiškėjo metiniam biudžetui ir yra nepakeliama.
45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
46. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo FK „Bekentas“ ir „Gelsauga“ žaidėjams (sportininkams) ir futbolo klubo personalui (treneriams, gydytojui bei kitiems atstovams), su kuriais nesudarytos sportinės veiklos sutartys, laikotarpiais nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. grynaisiais pinigais išmokėjo 97 181,67 Eur maitinimo išlaidų kompensacijas – maistpinigius, kurių neapmokestino GPM. VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. patikrinimą bei surašė 2020 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222)-FR0680-204. VMI 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (21.222E)FR0682-281 patvirtino Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjas neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo GPM nuo sportininkams ir futbolo komandų personalui išmokėtų išmokų, nesusijusių su darbo santykiais. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, apskaičiuota mokėtina 12 863,08 Eur GPM suma. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjo komandos sužaidė 43 rungtynes, 2016 m. – 22 rungtynes, 2017 m. – 12 rungtynių, kuriose dalyvavo nuo 7 iki 22 komandos dalyvių, iš jų 1-3 asmenys buvo komandos atstovai, o kiti asmenys – žaidėjai. VMI nustatė, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas pagrįstai išmokėjo 11 427,78 Eur maistpinigių. Patikrinimo metu taip pat buvo išanalizuoti duomenys apie pareiškėjo vykdytas sporto stovyklas – įformintos 778 dienos, kuriomis buvo organizuojamos sporto stovyklos. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas neorganizavo sporto stovyklų.
47. Ginčo santykiams taikytinos GPMĮ, Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Sporto įstatymo), Nutarimo Nr. 1515 ir Nutarimo Nr. 561 nuostatos.
48. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad neapmokestinamomis pajamomis laikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
49. Nutarimo Nr. 1515 1.1.1.6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų (vienetų, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams) vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, įgyvendinimu (toliau vadinama – renginys), dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai renginiai vykdomi Lietuvos Respublikoje, jeigu sporto renginių dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidos kompensuojamos neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių.
50. Nutarimu Nr. 561 patvirtintoje Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių lentelėje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 3 d.) buvo nustatytas Lietuvos čempionatuose, kitose šalies masto sporto varžybose ir pasirengimo joms sporto stovyklose dalyvaujančių dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydis – 35 litai; Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių lentelėje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2019 m. liepos 30 d.) šis dydis buvo nustatytas 10,14 Eur.
51. Sporto įstatymo 2 straipsnio 25 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 26 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ) nustatyta, kad sporto stovykla – tai tikslingas trumpalaikis sportininkų arba komandos rengimas(is) varžyboms sporto bazėje. Sporto įstatymo 2 straipsnio 21 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 22 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ) nustatyta, kad sporto bazė – statinys, skirtas vienos ar įvairių sporto šakų pratyboms ir varžyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti.
52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja VMI paskaičiavimų dėl maistpinigių, kurie buvo išmokėti už dalyvavimą čempionatuose ir varžybose. VMI pripažino, jog jie yra neapmokestinami GPM. Byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjo įsakymais įformintomis 778 dienomis, už kurias išmokėti maistpinigiai, vyko sporto stovyklos, ar FB sportininkams ir FB personalui išmokėti maistpinigiai už šias dienas priskirtini prie GPM neapmokestinamų pajamų.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad GPM neapmokestinamoms pajamoms, be kita ko, priskiriami maistpinigiai, kurie mokami sportininkams ir kitiems sportinių renginių dalyviams (treneriams, gydytojams ir masažuotojams ir pan.), dalyvaujantiems sporto stovyklose. Kaip minėta, pagal tikrinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, sporto stovykla yra apibrėžiama kaip tikslingas trumpalaikės sportininkų arba komandos rengimas varžyboms sporto bazėje. Taigi iš sporto stovyklos apibrėžimo matyti esminiai elementai: tikslas – rengtis varžyboms; trukmė – trumpalaikis rengimasis konkrečiam renginiui (čempionatui, varžyboms); vieta – sporto bazė. Stovyklos tikslas ir trukmė suponuoja išvadą, kad stovykla organizuojama pasirengti konkrečiam renginiui, ji vyksta trumpą laiką, jai būdingas intensyvumo požymis (treniruotės vyksta kiekvieną dieną, kelis kartus per dieną), tai neapima bendro ir nuolat vykstančio sportininkų rengimo.
54. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
55. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėjo komanda dalyvavo įvairiuose čempionatuose ir varžybose. Pareiškėjas nurodo, kad komandos žaidėjai bei komandos atstovai, be kita ko, dalyvavo sporto stovyklose ir gavo maistpinigius už dalyvavimą jose. Byloje yra pareiškėjo įsakymai, kuriais jis įformindavo sporto stovykloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, stovyklos laikotarpį, vietą ir tikslą. Byloje yra įrodymai, kad kai kurių sporto stovyklų organizavimo metu pareiškėjas naudojo sporto sales ir kitas sporto erdves nuomos ar kitais pagrindais.
56. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs mokesčių administratoriaus pozicijai, konstatavo, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu neorganizavo sporto stovyklų. Pirmosios instancijos teismas padarė šią išvadą nustatęs, kad pareiškėjas įformino sporto stovyklų organizavimą nepertraukiamai ilgais laikotarpiais, tai neatitinka sporto stovyklas apibūdinančio trumpalaikiškumo pobūdžio, pareiškėjas neturėjo savo sporto bazės ir nenuomojo jos iš kitų asmenų, kai kurių pareiškėjo įsakymų datos neatitinka tų mėnesių turimų dienų skaičiaus, pareiškėjas neapskaitė išlaidų, susijusių su sporto stovyklų organizavimu ir dalyvavimu jose.
57. VMI surinkti duomenys, be kita ko, dokumentas, kuriame pateiktas VšĮ FK „Bekentas“ rungtynių protokolų ir maistpinigių išmokėjimo žiniaraščių duomenų palyginimas, patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas reguliariai dalyvavo įvairaus pobūdžio rungtynėse.
58. Teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenis apie pareiškėjo komandų dalyvavimą rungtynėse ir sporto stovyklų organizavimą, pažymi, kad visų sporto stovyklų, vykusių tikrinamu laikotarpiu, organizavimą pareiškėjas įformindavo iš esmės analogiškai, priimdamas įsakymus, kuriuose nurodyta sporto stovyklos trukmė (apie 12-14 dienų), laikas (stovyklos vyko vakarais apie 19-21 val.), dalyvių sąrašas, vieta. Iš šių įsakymų matyti, kad sporto stovyklos vyko iš esmės nepertraukiamai viena po kitos (pvz., stovyklos vyko 2015 m. sausio 2-18 d., sausio 19-31 d., vasario 1-13 d., vasario 16-28 d., kovo 1-15 d., kovo 16-30 d. ir t.t.). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas įformino sporto stovyklų organizavimą įsakymais per visus metus iš esmės be pertraukų (išskyrus 12 d. pertrauką laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., 17 d. pertrauką laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 13 d.) ir sportininkams bei kitam futbolo personalui išmokėjo maistpinigius už dalyvavimą šiose sporto stovyklose. Nors pareiškėjas teigia, kad sportininkai ruošėsi varžyboms, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu vyko ne trumpalaikis pasirengimas konkrečioms varžyboms, bet nuolatinis komandos narių rengimas (treniruotės). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įformino sporto stovyklų organizavimą nepertraukiamai ilgais laikotarpiais, tai neatitinka sporto stovyklas apibūdinančio trumpalaikiškumo pobūdžio, pareiškėjas organizavo ne sporto stovyklas, o treniruotes.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl Nutarimo Nr. 1515 nuostatų taikymo apimties siaurinimo, treniruočių ciklo kaip tęstinio ir nenutrūkstamo rengimosi varžyboms proceso, 2018 m. atlikto operatyvaus patikrinimo, nepakeliamos mokestinės prievolės dydžio) nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, kad pareiškėjo organizuota veikla, įforminta įsakymais, negali būti laikoma sporto stovyklų veikla tikrinamu laikotarpiu galiojusio teisinio reguliavimo prasme.
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytais faktais ir surinktais įrodymais, padarytos išsamiai ir visapusiškai įvertinus tiek pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos futbolo klubo „Bekentas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis