NUORAŠAS
Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-560/2010
Teisejas Mamertas Misiunas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.4.; 1.1.9.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužes 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
teiseju Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites, Aruno Kisieliaus,
sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,
apelianto V.N. gynejui adv. Ramunui Vanagui,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal apelianto V.N. apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V.N., a.k. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta.
Šiuo nuosprendžiu V.N. skirta Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemimas 1 metams.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,
n u s t a t e :
V.N. 2009 m. spalio 26 d., apie 8 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili ,,PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide keliu eismo taisykliu 9, 125 bei KET 3-cio priedo 1.1 punkto reikalavimus, o butent: jis, važiuodamas automobiliu „PEUGEOT“ keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, 1-ame kilometre, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui ir netrukdytu eismo, nevažiavo kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto kelio ištisine vidurio linija, kuri skiria priešingu krypciu kelio ruožus, ivažiavo i priešpriešine kelio važiuojamosios dalies eismo juosta ir susidure su tuo metu priešpriešas atvažiuojanciu automobiliu „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A.Ž., del ko automobilio „VW POLO” keleive G.K. nuo galvos sumušimo žuvo, keleiviui V.T. del muštiniu žaizdu apatineje lupoje ir kaireje blauzdoje ir danties nulaužimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui A.Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais V.N. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Moletu rajono apylinkes teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. V.N. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atleido ir baudžiamaja byla nutrauke.
Kadangi kaltinamasis padare nusikalstama veika vairuodamas transporto priemone, todel pirmosios instancijos teismas jam paskyre Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemima 1 metams.
Apeliantas V.N. apeliaciniu skundu prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo teises vairuoti transporto priemones 1 metams, o skirti kita poveikio priemone – imoka i nukentejusiu nuo nusikaltimu asmenu fonda. Nurodo, kad teismas, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemone, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai paskyre bausme.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo placia diskrecija parinkti bausmes ruši ir nustatyti jos dydi, taciau bausmes teisingumo principas reikalauja, kad paskirtoji bausme butu proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei. BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemones turi igyvendinti bausmes paskirti. Svarstydamas uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausima pirmosios instancijos teismas turejo atsižvelgti i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismu praktika numato, kad svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemone skyrimo klausima asmeniui, padariusiam BK 281 str. numatyta nusikaltima, svarbu ivertinti ir prevencini šios baudžiamojo poveikio priemones tiksla – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidineti keliu eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Apelianto teigimu, jis yra vairuotojas, turintis dideli vairavimo staža bei niekada nepažeides keliu eismo taisykliu reikalavimu (niekada nera baustas administracine tvarka). Draudimas vairuoti transporto priemone nepasieks prevencinio baudžiamojo poveikio priemones tikslo, kadangi apeliantas iki šio nelaimino atsitikimo nedare keliu eismo taisykliu pažeidimu ir buvo pažangus ir patyres vairuotojas. Uždraudžiant kaltininkui vairuoti transporto priemone, privalo buti atsižvelgiama ir i tai, ar šios baudžiamojo poveikio priemones paskyrimas gali apsunkinti jo darbine veikla, jeigu ši susijusi su transporto priemones vairavimu. Aplinkybemis, kuriomis teismas gali neskirti BK 68 str. numatytos poveikio priemones, negali buti vien tai, kad kaltininkas naudojasi transporto priemone važiuodamas i darba. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tai vertindamas neatsižvelge i byloje jo pateiktus dokumentus. Apeliantas ne tik važineja i darba (1/4 etato Mykolo Riomerio universitete pagal terminuota sutarti) savo automobiliu, bet ir dirba Vilniuje 0,5 etato UAB „Stropuva“ vairuotoju, todel jo tiesiogines darbines funkcijos yra susijusios su transporto priemones vairavimu bei turejimu vairuotojo pažymejima. Nuspresdamas atimti teises vairuoti transporto priemones, pirmosios instancijos teismas neivertino tos aplinkybes, kad apeliantas, nebegaledamas tiesiogiai vykdyti savo darbiniu funkciju, neteks darbo UAB „Stropuva“ ir bus priverstas ieškotis kito darbo. Tokios baudžiamosios poveikio priemones pritaikymas sukeltu neigiamus padarinius ne tik apeliantui (darbo, pajamu netekimas), bet ir jo šeimos nariams (bendru pajamu sumažejimas, atsirades bedarbis šeimoje). Pirmosios instancijos teismas privalejo atsižvelgti i tas aplinkybes, kad darbas Mykolo Riomerio universitete yra tik papildomas, ¼ etato (valandinis), darbo sutartis sudaryta terminuotam laikotarpiui, ji baigsis 2010 m. birželio menesi, todel netekus darbo ir UAB „Stropuva“, jis nuo birželio menesio liks bedarbis. Iš byloje pateiktu irodymu matyti, kad apeliantas savo noru atlygines nukentejusiesiems padaryta žala, todel šiuo metu yra išleides daug pinigu ir darbo netekimas smarkiai pablogintu jo šeimos finansine bukle.
Apeliantas nurodo, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustacius, kad kaltininkas sistemingai pažeidineja keliu eismo taisykles, BK 281 str. numatyta nusikaltima pažeide šiurkšciai, samoningai pažeisdamas keliu eismo taisykles ir budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu. Byloje nera surinkta jokiu irodymu, kad jis sistemingai pažeidinetu keliu eismo taisykles ar autoivykis buvo padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu. Pažymi, kad jei kaltininkas nepažeidineja keliu eismo taisykliu, taikymas tokios baudžiamojo poveikio priemones yra netikslingas ir nepasiekia tos poveikio priemones keliamu tikslu. Vien tai, jog BK 281 str. numatyta nusikaltima padare asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijes su transporto priemones vairavimu, teismui negali buti pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone. Taciau, pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe turejo ivertinti kartu su kitais byloje surinktais irodymais. Susiformavusi teismu praktika numato, kad butina ivertinti aplinkybes, apibudinancias kaltininko asmenybe: ankstesnius keliu eismo taisykliu pažeidimus, ju pobudi, kaltininko elgesi po eismo ivykio. Iš surinktu byloje irodymu matyti, kad apeliantas suteike pagalba nukentejusiesiems, sieke išvengti sunkesniu padariniu, iš eismo ivykio vietos nepasišalino ir nebuvo abejingas padariniams, savo noru atlygino visa žala nukentejusiesiems bei ju atstovams.
Be to, apeliantas pažymi, kad jo žmonos O.N. motina E.K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sunkiai serga, todel apeliantui daug kartu tenka važiuoti pas uošvius (nuvežti jiems maisto produktu, vaistu, i ligonine ir pan.), nes jo žmonai, turinciai invaliduma, paumejus gali buti sunku važiuoti.
Apelianto teigimu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemone vieneriems metams uždraudimas vairuoti transporto priemones, turi buti panaikinama ir keistina i kita poveikio priemone, kuri efektyviau užtikrintu baudžiamuju poveikio priemoniu keliamu tikslu pasiekima – imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda (BK 71 str.).
Apelianto V.N. gynejas prašo apelianto apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore palaiko apelianto apeliacini skunda ir prašo ji tenkinti.
Apelianto V.N. apeliacinis skundas tenkintinas.
Moletu rajono apylinkes teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 4 p., pagrindais.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Moletu rajono apylinkes teismas 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu teisetai V.N. pripažino kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 5 d., ir, vadovaudamasis LR BK 38 str. 1 d. nuostatomis, pagristai ji atleido nuo baudžiamosios atsakomybes bei byla nutrauke. Taciau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai paskyre V.N. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima vairuoti transporto priemones 1 metus (BK 68 str.).
Kolegija pažymi, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustacius, kad kaltininkas sistemingai pažeidineja keliu eismo taisykliu reikalavimus, LR BK 281 str. numatyta nusikaltima padare šiurkšciai, samoningai pažeisdamas keliu eismo taisykles ar budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V.N. eismo ivyki, kurio metu žuvo žmogus, padare budamas blaivus, anksciau neteistas, psichiatrinio ir priklausomybiu kabineto iskaitoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas. Be to, jis pilnai prisipažino padares jam inkriminuota nusikaltima, del to nuoširdžiai gailisi, nukentejusiesiems V.T., A.Ž., žuvusiosios G.K. broliui nukentejusiajam J.K. atlygino ju patirta žala, nukentejusiuju atsipraše ir su jais susitaike. V.N. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybems ir teigiamai V.N. charakterizuojantiems duomenims, kolegija turi pakankama pagrinda manyti, kad pirmosios instancijos teismo V.N. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemone - teises vairuoti transporto priemones atemima 1 metams - yra pertekline, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principu.
Kaip matyti iš apelianto V.N. apeliaciniame skunde išdestytu aplinkybiu, jis dirba Vilniuje Mykolo Riomerio universitete, taip pat jis dirba vairuotoju UAB „Stropuva“, todel akivaizdu, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemimas 1 metams, labai suvaržytu ne tik jo galimybes važiuoti i darbo vieta Vilniuje (apeliantas gyvena Moletuose), bet ir jis prarastu vairuotojo darba UAB „Stropuva“, kas sukeltu ne tik dideliu finansiniu problemu paciam apeliantui, bet ir jos šeimai. Atkreiptinas demesys, kad V.N. turi ne tik ribotai darbinga sutuoktine O.N. (b.l. 112), bet ir sergancia anyta E.K., gyvenancia Vilniuje (b.l. 110-111), kas akivaizdžiai patvirtina, jog V.N. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemimas 1 metams, jam sukels dideliu nepatogumu, jis galimai praras darba, del ko neabejotinai pasunketu jo turtine padetis. Be to, V.N. yra pilnai atsiskaites su nukentejusiaisiais ir žuvusiosios broliu, kurie jam jokiu pretenziju neturi, todel akivaizdu, kad apeliantas ir taip jau yra patyres dideliu materialiniu nuostoliu, todel del pritaikytos baudžiamojo poveikio priemones, jis dar labiau nepagristai nukentetu.
Apelianto V.N. prašymas pakeisti baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemima 1 metams i kita baudžiamojo poveikio priemone – imoketi i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda, kaip numatyta BK 71 str., nelaikytinas pagristu, nes neatitinka teisingumo ir sažiningumo principu. Be to, LR BK 67 str. 2 d. numatyta, kad pilnameciui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybes šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmes šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali buti skiriamos baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, kaip matyti iš mineto straipsnio, teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, bet neprivalo. Todel, kolegijos nuomone, paskyrus apeliantui jo prašoma baudžiamojo poveikio priemone - imoketi i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda, iš esmes butu pasunkinta apelianto padetis, jam atsirastu turtiniu isipareigojimu, kurie turetu neigiamos reikšmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Kadangi apeliantas V.N. jau ir taip atlygino nukentejusiesiems ju patirta žala, nukentejusieji jam jokiu pretenziju neturi, nukentejusiuju teigimu, pats kaltinamasis ju ieškojo, kad atlyginti žala, be to, pirmosios instancijos teisme posedžio metu prokurore teismo praše netaikyti V.N. baudžiamojo poveikio priemones, numatytos LR BK 38 str., todel, kolegija sprendžia, kad yra tikslinga panaikinti apeliantui V.N. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemima 1 metams ir neskirti jam jokios kitos baudžiamojo poveikio priemones, nes, kolegijos nuomone, atsižvelgiant i visas nurodytas aplinkybes, nebutu užtikrintas teisingumo principo igyvendinimas, numatytas LR BK 41 str. 1 d. 5 p.
Taigi, kolegija sprendžia, kad apelianto V.N. prašymas panaikinti jam teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima vairuoti transporto priemones 1 metus, yra pagristas, todel tenkintinas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti apeliantui V.N. uždraudima naudotis specialia teises - vairuoti transporto priemones 1 metus, yra perteklinis ir pernelyg griežtas, be to, prieštaraujantis bausmes teisingumo ir proporcingumo skyrimo principams.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 4 p.
n u s p r e n d e :
Apelianto V.N. apeliacini skunda tenkinti.
Pakeisti Moletu rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendi: panaikinti V.N., a.k. 35612250102, skirta baudžiamojo poveikio priemone (BK 68 str. 1 d.) – uždraudima naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vienerius metus.
Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Kolegijos pirmininke Teresele Kazlauskiene
Teisejai Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
Arunas Kisielius
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininke Teresele Kazlauskiene