Civilinė byla Nr. 2S-647-440/2022

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01394-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-10711-766/2022 pagal pareiškėjų D. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašymu prašydami nutraukti D. J. ir J. J. santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Radviliškio r., savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams pavardes – J. ir Š.; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas pareiškėjams D. J. ir J. J. nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 12 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

3.       Pareiškėjai D. J. ir J. J. 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė pataisytą prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu ir pataisytą 2022 m. rugsėjo 6 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jiems santuokoje 2017 m. rugsėjo 12 d. gimė sūnus M. J. J., kurio išlaikymo ir atskyrimo klausimai sprendžiami Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-396-767/2022, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. J. jo gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja J. J. sutinka vaikui mokėti išlaikymą po 75 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, indeksuojant valstybės nustatyta indeksacija. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka nustatomas tėvas D. J. Nurodė, santuokoje įgyto ir pareiškėjų geranoriškai pasidalinto kilnojamojo neregistruotino turto verčių. Pareiškėjas nurodė, kad už įgytus iš pirmos santuokos daiktus, nurodytus prašyme, kuriuos prarado pareiškėja J. J., ir jam padarytą 3 050,73 Eur žalą, sutinka sumokėti J. J., per 30 mėnesių, nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2025 m. spalio 20 d. Santuokos metu susidariusius kreditorinius įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mano būstas Radviliškis, Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjai mokės solidariai, o įsipareigojimas E. M. lieka asmenine pareiškėjo D. J. nuosavybe. Pareiškėjai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Taip pat nereikalauja kompensacijos už dalintiną turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas pareiškėjų D. J. ir J. J. prašymą laikė nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjams.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepašalino 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų – pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai neaptarė savo nepilnamečio vaiko, dėl kurio atskyrimo nuo tėvų kaip nurodo pareiškėjai, vyksta ginčas teisme, gyvenamosios vietos klausimo, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos bei kitų savo turtinių teisių ir pareigų; be to iš pareiškėjos J. J. vėl prašomas priteisti žalos atlyginimas už prarastus daiktus kaip kompensacija D. J. už dalijamo turto dalį.  

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir prašymus priimti nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantas nepašalino 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Apeliantas teismui nurodė, kad vaiko išlaikymo ir atskyrimo klausimai sprendžiami Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šioje byloje sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko atskyrimo nuo tėvų ir dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Iš apelianto ir jo sutuoktinės J. J. sūnus M. J. J. yra paimtas ir jį augina globėjai, todėl teismas prašydamas šioje dalyje šalinti trūkumus viršijo savo įgaliojimus.

6.2.                      Prašo kompensacijos už apelianto iki santuokos įgytus ir jam asmenine nuosavybės teise priklausančius daiktus, kuriuos prarado J. J. ir pastaroji sutinka atlyginti apeliantui padarytą žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė

8.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

9.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantas papildomai į bylą pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjos J. J. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį, kuria teismas civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu nutraukė; viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2022 m. lapkričio mėn. mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta mokėtina 155,29 Eur suma; 2022 m. rugsėjo 17 d. pažymą dėl mediacijos atliko. 

11.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjama byla yra susijusi su šeimos santykiais, todėl nors nauji įrodymai pateikti ne savalaikiai, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau sprendžiant, kad prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui gražintinas nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas naujus įrodymus turės galimybę vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir dėl jų pasisakyti, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl prašymo trūkumų

12.       Apeliantas teigia, kad pareiškėjai pašalino teismo nustatytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai trūkumų nepašalino.

13.       Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

14.       Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

16.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas pareiškėjams D. J. ir J. J. nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 12 d., pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus: 1) pareiškėjai tiek pareiškime, tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi nurodyti tik pareiškėjų bendrus vaikus, pridėti jų gimimo liudijimus bei kitus susijusius dokumentus; 2) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnis); 3) nurodyti geranoriškai pasidalintų daiktų vertes. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti reikalavimo priteisti žalą; santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėtų būti nurodyta, ar kitas sutuoktinis sutinka su žalos dydžiu, sutinka žalą atlyginti, nurodytos atlyginimo sąlygos, terminas ir pan. 

17.       CK 3.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. 

18.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai šalindami teismo nurodytus trūkumus, patikslintame prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aptarė nepilnamečiui vaikui mokėtino išlaikymo tvarką, tačiau neaptarė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimo, nenurodė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai tiek patikslintame prašyme, tiek patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad nepilnamečio sūnaus M. J. J. išlaikymo, gyvenamosios vietos ir atskyrimo nuo tėvų D. J. ir J. J. klausimai sprendžiami Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-396-767/2022.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas pareiškėjams terminą trūkumų šalinimui – nurodyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, sutarti dėl materialaus išlaikymo vaikui tvarkos, aptarti bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į konkrečią situaciją, kilusį ginčą kitoje civilinėje byloje, pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog klausimai susiję su nepilnamečio pareiškėjų sūnaus interesais yra sprendžiami kitoje byloje – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-396-767/2022, ar byla išnagrinėta, ar priimtas sprendimas gali turėti, ar turi įtakos pareiškėjų susitarimui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos, jo išlaikymo. Teismo vertinimu trūkumai pareiškėjams nustatyti neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, klausimas spręstas formaliai. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo priėmimo, turėjo įvertinti šią situaciją, paaiškėjus, kad civilinėje byloje Nr. e2-396-767/2022 sprendžiami klausimai susiję su tėvų pareigomis nepilnamečiui vaikui nėra išspręsti, atsižvelgiant į sutuoktinių nepilnamečio vaiko teises, viešąjį interesą, pareiškėjų interesą nutraukti santuoką, teismui tikslinga spręsti dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės sustabdyti bylą dėl santuokos nutraukimo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, ar kt.

20.       Kaip minėta (šios nutarties 16 punktas) iš patikslinto prašymo ir patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad apeliantas formuoja sąlygą dėl jo sutuoktinės J. J. pareigos sumokėti jam 3 050,73 Eur kompensaciją dėl sutuoktinės J. J. kaltės prarastų apeliantui priklausančių asmenine nuosavybės teise daiktų. Apeliantas patikslintuose procesiniuose dokumentuose, priešingai nei buvo pradiniuose dokumentuose, nebeformuoja reikalavimo priteisti kompensaciją dėl padarytos sutuoktinės žalos, tačiau sąlygą dėl kompensacijos kaip atlyginimą už padarytą žalą formuoja dviprasmiškai, neaiškiai – sąlygoje savo pažeistą interesą apibūdinamas pirmu asmeniu („mano asmeninė nuosavybė“, „man padaryta žala“), kai tiek prašymą, tiek sutartį pasirašo abu sutuoktiniai, patvirtindami, jog ginčas dėl sutartyje aptartų klausimų nekyla ir šalys sutaria gera valia.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių sutartos sutarties sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai ir turi būti formuojamos taip, kad būtų suprantama, jog vienu, ar kitu klausimu sprendimus priėmė abu sutuoktiniai ir abu sutarė dėl sąlygų vykdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai sąlygą dėl kompensacijos už apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus prarastus dėl sutuoktinės J. J. kaltės, turėtų išdėstyti taip, jog matytųsi, kad sutuoktinė pripažįsta, jog dėl jos kaltės buvo prarasti minėti apeliantui priklausantys daiktai, ir sutuoktiniai sutaria, jog J. J. atlygins padarytą žalą, sumokėdama nurodyto dydžio kompensaciją ir pareiškėjai sutaria dėl konkrečios kompensacijos atlyginimo tvarkos. T. y., jei pareiškėjai susitaria dėl nurodytų aplinkybių, tai konkretus susitarimas turėtų būti ir nurodytas pvz. susitarimas, kad yra kompensuojama už konkrečius daiktus, kokia konkreti suma ir pan., o ne prašoma ją priteisti. Reikalavimai dėl priteisimo formuluojami ginčo teisenoje, reiškiant ieškinį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad aiškiai ir suprantamai išdėstyti sutarties sąlygas yra būtina, nes sutarties turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė konkrečius trūkumus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl trūkumų šalinimo, nebuvo įvertinta tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai tik išvardijo kreditorius, tačiau nenurodė, konkretiems kreditoriams turimų įsipareigojimų sumų. Pažymėtina, kad pareiškėjai pareiškime turi pareigą nurodyti konkrečius kreditorius, nurodyti konkrečius įsiskolinimus, pateikti duomenis apie turimas skolas, bei nurodyti kaip pareiškėjai susitaria konkrečiai dėl kiekvieno įsiskolinimo, kuris pareiškėjas, ar kartu įsipareigoja skolas sumokėti.  Teismas įpareigodamas pašalinti trūkumus turi pareigą aiškiai suformuluoti kokie konkrečiai trūkumai nustatyti ir kokius trūkumus pareiškėjai turi pašalinti.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, spręstina, kad su apelianto atskirojo skundo argumentais sutiktina tik iš dalies. Taip pat atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta spręstina, kad iš dalies pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškimas turi trūkumų.  Tačiau yra pagrindo ir išvadai, kad pirmosios instancijos teismas per formaliais pagrindais pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu, neįvertinęs tai, kad klausimai susiję su nepilnamečio pareiškėjų sūnaus interesais yra sprendžiami kitoje byloje – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-396-767/2022. Todėl yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindus, ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų D. J. ir J. J. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24.       Sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo iš naujo tikslinga be kita ko pareiškėjams išaiškinti, kad jie turi teisę dėl savo teisių ir teisėtų interesų konsultuotis su advokatais (advokatų padėjėjais, kitais profesionaliais teisininkais), kurie padėtų tinkamai įforminti (suformuluoti) teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiktų kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų D. J. ir J. J. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Vilija Valantienė